- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-16
- Bylos Nr.
- eA-1764-525/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06206-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini), B. A. Q. G.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio B. A. Q. G. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. A. Q. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas B. A. Q. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2024 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 24S240391, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad prieglobsčio prašymą jis grindė aplinkybėmis, jog yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir negali grįžti į savo pilietybės valstybę dėl ten vykstančių karinių konfliktų, kurie tebesitęsia jau daugybę metų ir dėl kurių civiliai gyventojai atsiduria nuolatinės grėsmės pavojuje. Pareiškėjui, kaip (duomenys neskelbtini), kyla didelė grėsmė būti priverstinai paimtam kariauti į bet kurią iš kovojančiųjų kariniame konflikte pusių. Pareiškėjo tėvai išvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), ten gimė pareiškėjas ir gyveno kartu su tėvais iki išvykimo, tačiau pareiškėjas neturi (duomenys neskelbtini) pilietybės ar ilgalaikio gyventojo statuso. Pareiškėjas, išvykęs iš (duomenys neskelbtini), nebegali ten grįžti, nes neturi jokio dokumento, suteikiančio jam teisę teisėtai įvažiuoti ir gyventi (duomenys neskelbtini).
3. Pareiškėjas teigė, kad Departamentas, atsisakydamas suteikti jam (pareiškėjui) prieglobstį ir papildomą apsaugą, Sprendime nurodė, jog pareiškėjui nėra grėsmės patirti priverstinį karinį verbavimą, taip pat (duomenys neskelbtini) nėra aukšto beatodairiško smurto lygio, dėl kurio pareiškėjui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento Sprendimu, pažymėjo, kad dėl intensyvių karinių veiksmų visos kariaujančios pusės intensyviai verbuoja (duomenys neskelbtini) gyventojus (tiek piliečius, tiek užsieniečius). Dėl intensyvių karinių veiksmų bet kurio civilio gyvybei (duomenys neskelbtini) yra didelė grėsmė dėl intensyvių atakų visoje teritorijoje. Šį faktą patvirtina ir tarptautinės apsaugos suteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiams reitingas skirtingose Europos Sąjungos šalyse. Nors pareiškėjas gimė ir su tėvais gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės nagrinėjant prieglobsčio prašymą, nes pareiškėjas neturi (duomenys neskelbtini) pilietybės, nėra įgijęs ilgalaikio gyventojo statuso, taip pat neturi dokumento, suteikiančio jam teisę įvažiuoti ir gyventi (duomenys neskelbtini). Be to, (duomenys neskelbtini) neatitinka teisės aktuose įtvirtinto saugios trečiosios valstybės apibrėžimo, (duomenys neskelbtini) nuolat pažeidžiamos žmogaus teisės ir nesuteikiama reali galimybė prašyti prieglobsčio, (duomenys neskelbtini) nesilaiko draudimo išsiųsti (duomenys neskelbtini) piliečius atgal į šalį.
4. Pareiškėjas teigė, kad jis negali saugiai gyventi (duomenys neskelbtini), nes ten yra katastrofiška humanitarinė padėtis. Pareiškėjui nėra aišku, kokiais šaltiniais vadovaudamasis Departamentas darė išvadą, kad pareiškėjui nekyla grėsmė būti priverstinai užverbuotam (duomenys neskelbtini), taip pat, kad nėra grėsmės patirti beatodairišką smurtą, nes kariniai veiksmai nėra pakankamai intensyvūs. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad remiantis viešai prieinama informacija, 84 procentai (duomenys neskelbtini) piliečių, pateikusių prieglobsčio prašymą Europos Sąjungoje, yra suteikiama tarptautinė apsauga (t. y. pripažįstama, kad savo kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) piliečiai gali patirti persekiojimą).
5. Pareiškėjo teigimu, kilmės valstybės informacija apie (duomenys neskelbtini) vykstantį karą patvirtina, kad pareiškėjas priklauso pažeidžiamų asmenų grupei ((duomenys neskelbtini)), kurie yra priverstinai verbuojami kariauti (duomenys neskelbtini) grupuotės pusėje, kuri vykdo karo nusikaltimus, tikslingai atakuoja civilius, t. y. pareiškėjas būtų priverstas prisidėti prie (duomenys neskelbtini) grupuotės narių. Pareiškėjas taip pat būtų priverstas vykdyti karo nusikaltimus, o tokia situacija atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą neišsiuntimo pagrindą. Be to, (duomenys neskelbtini) vyksta aktyvūs karo veiksmai, kurių metu itin kenčia civiliai, taigi pareiškėjui, kaip civiliui, (duomenys neskelbtini) būtų didelė grėsmė nukentėti nuo karinių veiksmų, kas atitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą pagrindą, nes pareiškėjui grėstų kankinamai, su juo būtų žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad Sprendimas nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) buvo priimtas dėl to, jog įvertinus pareiškėjo motyvus, kuriais jis grindė savo prašymą suteikti prieglobstį (nenoras tarnauti (duomenys neskelbtini) kariuomenėje grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju), tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, kurį lemtų jo turimos arba jam priskirtinos asmeninės savybės. Įvertinus pareiškėjo pasakojimą jo kilmės valstybės informacijos kontekste ir atsižvelgus į pasakojimo trūkumus, jo (pareiškėjo) nurodytos aplinkybės nelaikytos nustatytais faktais. Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti, kad pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
8. Atsakovas teigė, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.
9. Atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį buvo vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali pareiškėjo situacija kilmės valstybės kontekste. Departamentas surinko ir ištyrė aktualią, su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją ir atsižvelgdamas į tai priėmė ginčijamą Sprendimą.
II.
10. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. kovo 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjo B. A. Q. G. skundą.
11. Teismas, įvertinęs bylai aktualias faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo neteisėtu atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją, pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus ir apklausų metu pateiktus paaiškinimus, pažymėjo, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymo argumentai buvo prieštaringi ir išsiskyrė skirtingai nurodytomis aplinkybėmis. Pareiškėjo pozicija apklausų metu parodė, kad jo tikslas yra susikurti ekonominę gerovę kitoje šalyje, pareiškėjas, planuodamas išvykimą, neslėpė, kad norėtų gyventi (duomenys neskelbtini).
12. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, jo pasakojimą apklausos metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje, nes nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Remiantis Departamento surinkta informacija apie pareiškėjo asmenybę ir situaciją kilmės valstybėje, spręstina, jog pareiškėjo kilmės valstybėje beatodairiškas smurtas ar situacija nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Be to, pareiškėjo atstovas nurodė, kad remiantis tarptautinių institucijų ataskaitomis šalyje smurto lygis yra sumažėjęs ir krinta, todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
13. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo pasakojimas, apklausos Departamente metu ir teismo posėdyje buvo neišsamūs ir prieštaringi, apsiribojantys bendro pobūdžio informacija apie kilmės valstybę. Pareiškėjo pateikti faktai ir argumentai nebuvo laikomi patikimais įrodymais. Pareiškėjas nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) negavo jokių grasinimų, nebuvo persekiojamas, jis tiesiog išvyko iš (duomenys neskelbtini) dėl geresnių gyvenimo sąlygų, todėl jo baimė tarnauti (duomenys neskelbtini) kariuomenėje grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju nebuvo vertinama kaip pagrįsta baimė kilmės valstybėje patirti grėsmę, reikalaujančią tarptautinės apsaugos. Pareiškėjo skundo argumentai taip pat neleido teismui suabejoti Departamento padarytų išvadų pagrįstumu dėl pareiškėjo papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas sprendė, kad atsakovas tinkamai atliko pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, ištyrė ir detaliai įvertino naujausią, aktualiausią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją, gautą iš įvairių šaltinių, ir palygino ją su pareiškėjo pateiktais paaiškinimais. Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, jog kilmės valstybėje jis gali būti persekiojamas ar jam kiltų kokia nors grėsmė, todėl jo prieglobsčio prašymas pagrįstai nebuvo tenkintas.
III.
15. Pareiškėjas B. A. Q. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
16. Pareiškėjas nurodo, kad teismas sprendime akcentavo, jog pareiškėjo prieglobsčio prašymo pateikimą lėmė ekonominio pobūdžio priežastys, tačiau teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini) piliečiu, niekada negyveno (duomenys neskelbtini), neturi ten socialinių ryšių ir paramos tinklo. Pareiškėjas į Lietuvą atvyko iš (duomenys neskelbtini), per (duomenys neskelbtini). Grąžinti pareiškėjo į (duomenys neskelbtini) nėra galimybių, nes pareiškėjas neturi galiojančio leidimo gyventi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) negali pagrįstai būti laikoma saugia trečiąja šalimi. Grąžintas į kilmės šalį ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjas neturės galimybės susirasti darbo ir būsto. Kaip patvirtina kilmės valstybės informacija, pareiškėjui gresia badas, jis gali būti priverstas dalyvauti ginkluotame konflikte, žudyti prieš savo valią ir dalyvauti abiejų konflikto pusių vykdomuose karo nusikaltimuose ir nusikaltimuose žmoniškumui. Pareiškėjas kilmės valstybėje neturi šeimos narių, galinčių juo pasirūpinti. Pareiškėjo teigimu, jo situacija turi būti vertinama, atsižvelgiant į Priskyrimo direktyvoje įtvirtintą kumuliacinį poveikio priemonių prieglobsčio prašytojui poveikį.
17. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad kilmės valstybėje jam negresia kankinimai arba mirties bausmė, kad (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas ar situacija nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pasak pareiškėjo, kilmės valstybės informacija, patvirtinanti beatodairišką smurtą, byloje nebuvo surinkta ir objektyviai įvertinta. Pareiškėjas pateikia aktualią informaciją apie kilmės šalį, kuri, jo teigimu, patvirtina karinius veiksmus ir beatodairišką smurtą (duomenys neskelbtini).
18. Pareiškėjas pažymi, kad iš (duomenys neskelbtini) jis išvyko dėl diskriminacijos ir išpuolių, susijusių su (duomenys neskelbtini) įsitraukimu į karinį konfliktą (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš surinktos kilmės valstybės informacijos, (duomenys neskelbtini) vyksta karas, pareiškėjas priklauso pažeidžiamų asmenų grupei ((duomenys neskelbtini)), kurie yra priverstinai verbuojami kariauti (duomenys neskelbtini) grupuotės pusėje, kuri vykdo karo nusikaltimus, atakuoja civilius, t. y. priverstas prisidėti prie (duomenys neskelbtini) grupuotės pareiškėjas taip pat būtų priverstas vykdyti karo nusikaltimus, o tokia situacija atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatas. (duomenys neskelbtini) vyksta aktyvūs karo veiksmai, kurių metu itin kenčia civiliai, todėl pareiškėjui, kaip civiliui, neturinčiam socialinių ryšių (duomenys neskelbtini), kiltų didelė grėsmė nukentėti nuo karinių veiksmų, kas atitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Pareiškėjo kilmės valstybėje karas tęsiasi ne vienerius metus, tačiau tiek atsakovas, tiek teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjui jokios grėsmės nėra.
19. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra sprendžiamas, pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje kitais pagrindais ir ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas negali būti išsiųstas į (duomenys neskelbtini) dėl beatodairiško smurto pavojaus, t. y. pareiškėjas atitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijus (Įstatymo 87 straipsnis). Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo Sprendimo vertimo dalyje, informacinėje lentelėje, pareiškėjui buvo pateikta informacija, kad Departamentas priėmė sprendimą nesuteikti jam prieglobsčio, tačiau nusprendė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kitais pagrindais. Atsakovas nenurodė jokių argumentų, kodėl pareiškėjui nesuteikta papildoma apsauga, tačiau suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas skundžiamu sprendimu šių pareiškėjo argumentų nevertino.
20. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovo Sprendimas buvo priimtas neįvertinus visų pareiškėjo prašymui išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, visiškai neatsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas niekada negyveno (duomenys neskelbtini), neturi šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių, Sprendime nevertinta pareiškėjo individuali padėtis. Skundą nagrinėsiantis teismas negali pašalinti nustatytų pažeidimų, nes tai reikštų naujos administracinės procedūros atlikimą už kompetentingą viešojo administravimo subjektą, todėl Departamentas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, įvertinant teismui paduotame skunde nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
21. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
22. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas tiek prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde teikia iš esmės bendra situacija jo kilmės valstybėje pagrįstus paaiškinimus apie jam kilusį pavojų. Nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją ir atsižvelgdamas į tai, priėmė ginčijamą Sprendimą. Konkrečios informacijos apie tai, kaip buvo pažeistos pareiškėjo teisės, paneigiančios Departamento išvadas, nepateikė ir pats pareiškėjas.
23. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas neginčija Departamento išvadų ir nustatytų faktinių aplinkybių, jog, pirma, jis negyveno (duomenys neskelbtini); antra, pareiškėjas visą gyvenimą gyveno (duomenys neskelbtini), ten gavo išsilavinimą; trečia, pareiškėjo pasakojimai buvo prieštaringi, abstraktūs, nedetalūs ir nekonkretūs, t. y. vienas vertus, pareiškėjas teigė, jog jis, kaip (duomenys neskelbtini) pilietis, neturi jokių teisių (duomenys neskelbtini) (negali mokytis ar studijuoti, negali gauti geresnio darbo), kita vertus, pateikia įrodymus ir teigia, jog jis įgijo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, o pareiškėjo pase, išduotame 2022 m. liepos 21 d., nurodyta jo profesija – studentas. Atsakovo teigimu, negalima ignoruoti ir tų aplinkybių, kad pareiškėjas vyko į (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjo kelionės tikslas nebuvo Lietuva.
24. Atsakovas akcentuoja, kad ginčijamu Sprendimu nėra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl jo skundo argumentai dėl humanitarinės padėties (duomenys neskelbtini) yra nesusiję su ginčo dalyku. Sprendime yra surinkta aktuali kilmės valstybės informacija, įvertintos visos pareiškėjo individualios aplinkybės ir pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
Atsiliepimas
25. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, jog informacinėje lentelėje per klaidą nurodyta, kad pareiškėjui išduodamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kitais Įstatymo pagrindais. Minėta klaida nėra esminė ir nekeičia Sprendimo ar jo motyvacijos esmės. Sprendime yra aiškiai ir nuosekliai nurodyta, kad pareiškėjui nėra suteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga.
26. Atsakovo teigimu, Departamentas įvertino visas pareiškėjo prieglobsčio prašymui reikšmingas aplinkybes ir motyvus (bendrą padėtį kilmės valstybėje, baimę tarnauti kariuomenėje, ekonomines priežastis ir kt.), atliko išsamų, objektyvų, nešališką, visapusišką tyrimą. Įvertinus pateiktą ir surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
27. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio B. A. Q. G. skundo reikalavimas panaikinti Departamento 2024 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 24S240391, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
28. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsiliepimą į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, spręsdamas, kad Departamentas pagrįstai ir teisėtai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis (pareiškėjas) neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų.
29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, jog jam prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikti nepagrįstai. Pareiškėjas teigia, kad kilmės valstybės informacija patvirtina (duomenys neskelbtini) egzistuojantį beatodairišką smurtą, humanitarinę krizę, tikimybę pareiškėjui būti užverbuotam kariauti ir priverstinai vykdyti karo nusikaltimus. Priimant Sprendimą nebuvo atsižvelgta, kad pareiškėjas, nors ir yra (duomenys neskelbtini) pilietis, tačiau (duomenys neskelbtini) niekada negyveno, neturi ten socialinių ryšių ir paramos tinklo, o sugrįžti į (duomenys neskelbtini), kurioje gyveno iki išvykimo, jis negali, nes neturi galiojančio leidimo gyventi (duomenys neskelbtini).
30. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
31. Prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje teisinius santykius reglamentuoja Įstatymo 86 ir 87 straipsniai, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti.
32. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio 1 dalimi, nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.
33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
34. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
35. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Šio straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti (Įstatymo 83 str. 5 d.).
36. Pareiškėjas 2023 m. spalio 30 d. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė aplinkybėmis, jog jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir iš savo kilmės šalies išvyko dėl vykstančio karo, pareiškėjas nori studijuoti ir gyventi saugioje valstybėje. Pareiškėjas pirminės apklausos metu nurodė, kad jo paskutinė gyvenamoje vieta kilmės valstybėje buvo (duomenys neskelbtini) miestas, pagal tikėjimą – (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą. Pareiškėjas atvyko iš (duomenys neskelbtini), kurioje gyveno (duomenys neskelbtini) metų iki išvykimo, vyko į (duomenys neskelbtini), o iš jos per (duomenys neskelbtini) į Lietuvą.
37. Pareiškėjas apklausos, vykusios Departamente 2024 m. vasario 14 d., metu tvirtino, kad nors jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, tačiau (duomenys neskelbtini) niekada negyveno, pareiškėjo tėvai iš (duomenys neskelbtini) persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini) ir joje gyveno išduotos vizos pagrindu, kurią kasmet prasitęsdavo. Pareiškėjas teigė, kad gyvendamas (duomenys neskelbtini) jis jokių grasinimų nesulaukė, tačiau (duomenys neskelbtini) piliečiams gyventi (duomenys neskelbtini) yra sudėtinga dėl diskriminacijos (negali dirbi konkrečių darbų, mokintis, studijuoti ir pan.). Pareiškėjas baiminasi būti grąžintas į (duomenys neskelbtini) dėl jame vykstančio karo, humanitarinės krizės; pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini) jam reikėtų priverstinai kariauti (duomenys neskelbtini) grupuotės pusėje ir žudyti civilius. Pareiškėjas, norėdamas gyventi pilnavertį gyvenimą ir įgyvendinti savo svajones (pareiškėjas teigė norintis studijuoti), nusprendė išvykti iš (duomenys neskelbtini) į Europą. Pareiškėjas kaip savo kelionės tikslą įvardino (duomenys neskelbtini) tačiau atvykęs į Lietuvą suprato, kad ir čia jam gali būti suteiktos viso galimybės.
38. Departamento Sprendimo turinys patvirtina, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, išsamiai išanalizavo (duomenys neskelbtini) politinę situaciją, humanitarinę padėtį, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Iš Departamento vykdytos pareiškėjo apklausos transkripcijos matyti, kad pareiškėjo pateikta informacija apie (duomenys neskelbtini) vykstantį karinį konfliktą iš esmės yra nuosekli ir neprieštaraujanti kilmės valstybės informacijai. Tačiau pareiškėjas, siekdamas pagrįsti jam individualiai kylančią grėsmę, tik bendrais bruožais apibūdino persekiojimo tikimybę (baimę būti užverbuotam kariauti vienoje iš konfliktuojančių grupių pusėje), iš esmės nedetalizuodamas individualaus persekiojimo galimybės. Pareiškėjo pasakojimas nebuvo pakankamai detalus ir išsamus, pasakojimui trūko konkrečių detalių, tikslumo, pareiškėjas painiojosi įvykių chronologijoje. Pareiškėjas apklausų metų pateikė skirtingą informaciją apie jo santykį su kilmės valstybe: iš pradžių pareiškėjas teigė, kad su tėvais gyveno (duomenys neskelbtini) ir vėliau dėl kilusių neramumų išvyko į (duomenys neskelbtini); vėliau pareiškėjas tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) nėra gyvenęs ar ten lankęsis, nes gimė (duomenys neskelbtini), kai jo tėvai jau buvo pasitraukę iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas abstrakčiai pasakojo apie (duomenys neskelbtini) patirtą diskriminaciją, negalėdamas konkrečiai nurodyti, su kokiais diskriminuojančiais veiksniais jis buvo susidūręs ar kokios (duomenys neskelbtini) piliečių teisės yra ribojamos. Pareiškėjo teiginiai apie nesudarymą galimybės (duomenys neskelbtini) piliečiams įgyti įsilavinimą (duomenys neskelbtini), kas, pareiškėjo teigimu, buvo viena iš priežasčių, paskatinusių jį išvykti į Europą, taip pat buvo prieštaringi, nes iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad jis yra įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, o jo pase yra įrašas, jog jis yra studentas; pareiškėjas diskriminaciją dėl teisės į išsilavinimą iš esmės siejo su didele studijų kaina. Pareiškėjo pasakojimas apie baimę būti išsiųstam į kilmės valstybę buvo grindžiamas teiginiais apie bendrą saugumo situaciją (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nenurodė, kad būtų sulaukęs grasinimų ar patyręs persekiojimo veiksmus, pareiškėjas pripažino, kad iš gyvenamosios vietos išvyko, siekdamas susikurti geresnes gyvenimo sąlygas.
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kitus byloje esančius ir atsakovo pateiktus įrodymus, sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje įtvirtintų pagrindų pabėgėlio statusui gauti. Departamentas Sprendime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nei viena iš ginkluoto vidaus konflikto šalių (pusių) nevykdo plataus masto priverstinio verbavimo / šaukimo atlikti karinę tarnybą, be to, pareiškėjo profilis, įvertinus asmens amžių ir gentinę priklausomybę, neatitinka nei vienos iš (duomenys neskelbtini) konflikto šalių (pusių) kategorijų, į kurias nutaikytas verbavimas. Pagal pareiškėjo antrosios apklausos metu pateiktą informaciją, jis niekada negyveno (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo verbuojamas kariniame konflikte dalyvaujančių šalių (pusių), todėl jo nurodyta grėsmė būti užverbuotam (duomenys neskelbtini) grupuotės yra hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Departamentas tyrimo metu nenustatė persekiojimo, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą prielaidai, jog pareiškėjui kilmės šalyje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.
40. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, paskatinusios jį išvykti iš gyvenamosios vietos, sudaro pagrindą vertinti, kad jis prašymą suteikti prieglobstį iš esmės sieja su socialiniais ir ekonominiais tikslais (noru sukurti geresnį gyvenimą; studijuoti), tačiau tokio pobūdžio priežastys nėra tapačios persekiojimui, socialiniai ir ekonominiai motyvai nėra pagrindas suteikti prieglobstį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1389-822-2015; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5326-822/2017; 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3664-968/2022; kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kirto Lietuvos Respubliką sieną ir pasiprašė tarptautinės apsaugos ne dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių, o dėl asmeninių, kurios nėra pagrindas gauti tarptautinę apsaugą. Pareiškėjo nurodyta baimę grįžti į kilmės valstybę yra susijusi su bendra saugumo padėtimi jo kilmės šalyje, kuri savaime nelemia pabėgėlio statuso jam suteikimo. Taip pat bendra saugumo padėtis per se (savaime) nelemia individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojui dėl jo asmeninių savybių (jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje eA-3322-789/2022; 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1570-502/2023; kt.).
41. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo pasakojimo trūkumus, nenustatė pagrindo abejoti Departamento atlikto pareiškėjo prieglobsčio prašymo ir padėties jo kilmės valstybėje tyrimo išsamumu ir visapusiškumu, nes pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje tapti persekiojimo auka. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai Sprendimu nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
42. Pareiškėjas argumentus dėl papildomos apsaugos suteikimo grindė iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Departamento surinkta informacija, bendra saugumo padėtis (duomenys neskelbtini) išlieka stabili, nėra jokių reikšmingų eskalavimų. Vietovė, kurioje iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) gyveno pareiškėjo tėvas ((duomenys neskelbtini) gubernijoje), yra nutolusi nuo priešakinių fronto linijų, kur vis dar fiksuojami ginkluoti susirėmimai; (duomenys neskelbtini) gubernijoje nustatytas žemas beatodairiško smurto lygis, todėl rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų iš esmės yra minimali. Įvertinus nustatytus duomenis, nenustatyta, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
43. Pažymėtina, kad, kaip nurodė pats pareiškėjas, jis (duomenys neskelbtini) niekada negyveno, didžiąją savo gyvenimo dalį jis praleido (duomenys neskelbtini), kurioje įgijo (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) gyvena pareiškėjo tėvai, iš (duomenys neskelbtini) pareiškėjas ir išvyko į Europą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas tikėtinai nepagrindė savo teiginių, kad jis, išvykęs iš (duomenys neskelbtini), nebegali ten sugrįžti. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) gyveno išduotos vizos pagrindu, todėl, pasibaigus vizos galiojimo terminui, pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl naujos vizos išdavimo ir sugrįžti (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas, nesuteikus jam prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, gali išvykti į bet kurią kitą pasaulio valstybę, į kurią jis gali vykti kaip (duomenys neskelbtini) pilietis.
44. Vertindama pareiškėjo teiginius, kad (duomenys neskelbtini) nėra saugi trečioji šalis, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) piliečiams yra sunku gyventi dėl diskriminacijos, susijusios su teise į darbą ir išsilavinimą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aplinkybė, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009; kt.). Kaip minėta, argumentai dėl bendros situacijos, vykstančios pareiškėjo šalyje, nepagrindžia individualaus pobūdžio persekiojimo galimybės, sudarančios pagrindą suteikti tarptautinę apsaugą, o nenustačius realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės bei pagrįstos tikimybės, jog pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, nesuteiktina ir papildoma apsauga.
45. Pažymėtina, kad atsakovas Sprendimu nesprendė klausimo dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai apie humanitarinę padėtį (duomenys neskelbtini) neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos jam suteikimo dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių. Be to, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino situaciją dėl klaidos informacinėje lentelėje, nurodant, jog pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kitais Įstatymo pagrindais, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių leidimo laikinai gyventi jam išdavimu, kaip pripažinimu, jog pareiškėjas atitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijus.
46. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Departamento Sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, Departamentas rinko informaciją pagal pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus ir apie bendrą saugumo padėtį jo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovas nesirėmė naujausia, visapusiška ir aktualia informacija apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje. Byloje esantys duomenys apie situaciją kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas, ar Departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, ar pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir jam turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, taip pat vertino atsakovo nustatytas aplinkybes, pareiškėjo apklausų metu duotus paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, atsakovo surinktą informaciją apie kilmės šalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad Departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes.
47. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).
48. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
49. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio B. A. Q. G. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.