Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis, 1-334-997/2016

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2016-08-12
Bylos Nr.: 1-334-997/2016
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-31003-2015-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Skaistė Bystriakovienė
Kaltinamasis: E. A., A. B.
Nukentėjusysis: M. G.
Advokatai: Edvardas Staponkus

Kategorijos

1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-334-997/2016proceso Nr. 1-01-1-31003-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.7.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.10.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.11.; 1.2.14.5.1.; 1.2.16.4.;1.2.18.2.; 1.2.18.3.; 2.1.15.3.3., 2.1.16.1.2. (S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Bystriakovienė,sekretoriaujant Erikai Grigišienei, Jolitai Slavinskienei, Almai Kubiliūnienei,vertėjaujant Vidai Rimkienei,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Ginai Skersinskytei,

kaltinamajam E. A., jo gynėjai advokatei D. I.,kaltinamajam A. B., jo gynėjui advokatui Edvardui Staponkui,nukentėjusiajai M. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, be nuolatinės gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini)., teistas:

1) 1988-01-15 Telšių rajono teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 146 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams,

2) 1994-09-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 151 str. 2 d., 151 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams 29 dienoms,

3) 1998-01-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 274 str. 2 d., 273 str. 2 d., 271 str. 2 d. galutinė bausme laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams, konfiskuojant 1/2 dalį turto, bauda 4500 Lt,

4) 2002-10-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu l metams su 500 Lt vertės turto konfiskavimu;

5) 2003-02-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. l d. laisvės atėmimu 4 metams;

6) 2006-02-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 181 str. l d. laisvės atėmimu l metams 3 mėnesiams,

7) 2009-12-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 3 d., 302 str. l d., 214 str. l d., 182 str. l d., 22 str. l d., 182 str. l d. galutine bausme laisvės atėmimu 5 metams 4 mėnesiams;

8) 2014-10-10 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 182 str. l d. laisvės atėmimu l metams 8 mėnesiams, teistumas neišnykęs. Šiuo metu atliekantis bausmę Alytaus pataisos namuose;

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Žemesnės instancijos teismas

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, turintis 8 klasių išsilavinimą, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas:

1) 2000-01-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pritaikius BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2000-01-25 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

Žemesnės instancijos teismas

3) 2000-10-02 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 42 str. 4 d., bausmę subendrinus su 2000-01-25 nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams, pritaikius 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 3 p. nuo bausmės atleistas;

4) 2002-06-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 272 str. 2 d., 278 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams,

5) 2004-07-07 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams;

6) 2005-12-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, subendrinus su 2004-07-07 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė 3 metai laisvės atėmimo;

Žemesnės instancijos teismas

7) 2009-09-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., 187 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams 4 mėnesiams;

8) 2009-10-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. laisvės atėmimu 1 m. 9 mėn.; Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. 2009-09-11 nuosprendį subendrinus su 2009-10-15 nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

Žemesnės instancijos teismas

9) 2010-07-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmė subendrinta su 2009-10-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 5 metams;

10) 2012-09-24 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 215 str. 1 d., 215 str. 1 d. - laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams;

11) 2013-02-06 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., remiantis BK 63 str. 4 d. 9 p. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012-09-24 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir paskirta galutinė 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

Žemesnės instancijos teismas

12) 2013-07-08 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. – 182 str. 1 d. remiantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., BK 63 str. 1 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2012-09-24 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 5 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

13) 2013-09-19 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. remiantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., BK 63 str. 1 d. 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2013-07-08 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 6 metų laisvės atėmimo bausmė;

14) 2014-02-28 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., remiantis BK 63 str., subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ str. sumažinta vienu trečdaliu;

15) 2014-01-31 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., remiantis BK 63 str., subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ str. sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d. bausmė subendrinta su 2013-09-19 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 7 metams 6 mėnesiams,

16) 2014-02-28 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., remiantis BK 63 str., subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ str. sumažinta vienu trečdaliu;

17) 2014-03-31 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 289 str., 214 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d. 182 str. 2 d., 198¹ str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 2 d., remiantis BK 63 str., subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d. bausmė subendrinta su 2013-02-06 ir 2013-09-19 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiais, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 7 metams;

18) 2014-05-20 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 182 str. 1 d., remiantis BK 63 str., subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ str. sumažinta vienu trečdaliu;

19) 2014-12-11 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 182 str. 1 d., taikant BK 63 str., 64¹ str., galutine subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausme;

20) 2015-07-03 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., taikant BK 63 str., 64¹ str., bausmę subendrinus su 2014-12-11 nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistas galutine subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausme;

21) 2016-01-28 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., taikant BK 63 str., 64¹ str., bausmę subendrinus su 2015-07-03 nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistas galutine subendrinta 13 metų 9 mėn. laisvės atėmimo bausme. Į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, iš dalies atliktas pagal 2015-07-03 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį. Bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs;

22) 2016-07-14 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 289 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., taikant BK 63 str., bausmę subendrinus 2016-01-28 nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistas galutine subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausme. Į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal 2016-01-28 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį (nuosprendis neįsiteisėjęs).

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. ir A. B., veikdami kartu bendrininkų grupėje, bendrais tyčiniais veiksmais, neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t.y.:

2015-06-01, nuo 09.21 val. iki 15.28 val., Alytaus mieste, telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinę nukentėjusiajai M. G. į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatę jai policijos pareigūnu bei banko darbuotoju, išviliojo iš jos elektroninės bankininkystės duomenis - AB „Šiaulių bankas“, AB „Swedbank“ ir AB „SEB“ banko elektroninės bankininkystės identifikavimo kodus, slaptažodžius ir kortelių kodus. Tokiu būdu E. A. ir A. B., veikdami kartu, neteisėtai įgijo M. G. AB „Šiaulių bankas“, AB „Swedbank“ ir AB „SEB“ banko sąskaitų elektroninės bankininkystės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Be to, E. A. ir A. B., veikdami kartu bendrininkų grupėje, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai turėdami M. G. AB „Šiaulių bankas“, AB „Swedbank“ ir AB „SEB“ banko sąskaitų elektroninės bankininkystės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdami informacinės sistemos apsaugos priemones ir neteisėtai atliko finansines operacijas, t.y.:

2015-06-01, nuo 10.50 val. iki 13.34 val., Alytaus mieste, tikslesnis adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš kompiuterinių sistemų, kurių IP adresai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungė prie M. G. AB „Swedbankas“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdami informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikuodami kaip teisėtą duomenų naudotoją, ir iš jos sąskaitos pervedė 450 eurų į V. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Nordea bank“, kuriuos V. M., nesuprasdama nusikalstamų veiksmų, E. A. nurodymu, 2015-06-01, apie 12.26 val., išgrynino AB „Nordea“ bankomate, adresu Butkų Juzės g. 9, Klaipėdoje, ir tą pačią dieną prie Taikos pr. 46 namo, Klaipėdoje, perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

Tęsdami nusikalstamą veiką, 2015-06-01, nuo 13.20 val. iki 13.29 val., Alytaus mieste, tikslesnis adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš kompiuterinės sistemos, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungė prie M. G. AB „Šiaulių bankas“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdami informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikuodami kaip teisėtą duomenų naudotoją, ir iš jos sąskaitos pervedė 2 000 eurų į V. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, kuriuos V. M., nesuprasdama nusikalstamų veiksmų, E. A. nurodymu 2015-06-01, apie 13.55 val., išgrynino AB „Šiaulių bankas“, adresu Taikos pr. 66, Klaipėdoje, ir tą pačią dieną prie Taikos pr. 46 namo, Klaipėdoje, perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

Tęsdami nusikalstamą veiką, 2015-06-01, nuo 11.02 val. iki 13.58 val., Alytaus mieste, tikslesnis adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš kompiuterinių sistemų, kurių IP adresai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungė prie M. G. AB „SEB“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdami informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikuodami kaip teisėtą duomenų naudotoją, ir iš jos sąskaitos pasikėsino pasisavinti bendroje sumoje 920 eurų, tačiau nusikalstamos veikos padaryti nepavyko nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, nes banko sistema pavedimą atmetė. Tokiu būdu E. A. ir A. B., neteisėtai prisijungdami prie informacinės sistemos, neteisėtai inicijavo finansines operacijas bei apgaule savo naudai įgijo M. G. priklausančius 2 450 eurų.

Kaltinamasis E. A. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, parodė, kad V. M. pati jam skambino ir prašė paskolinti pinigų, ji verkė į ragelį, kad ją meta iš buto ir jai reikalingi pinigai. Su ja susipažino, kai buvo laisvėje, per internetą, rado jos telefoną. Tuo metu jis pats dirbo įmonėje, kuri atlikinėjo darbus Klaipėdoje, remontavo socialinius būstus. Jis susiskambino su ja ir susitiko vieną kartą. Iš jos niekada nesiskolino pinigų. Jis davė jai R. M. numerį, pasakė, kad jis paskolins pinigų, jei galės. Jo santykiai su R. M. buvo draugiški, jis žinojo, kad R. M. yra sukčius ir turi pinigų, todėl ir davė jo numerį V. M., jis nieko iš to negavo. Jis pats, gal iš neturėjimo, ką veikti, buvo paskambinęs V. M. vieną, gal du kartus, o ji į R. M. numerį skambino gal kokius 4 kartus. Jis nežino, apie ką jie galėjo kalbėti. Paaiškino, kad į Alytaus pataisos namus buvo atvežtas 2015 metų kovo mėnesį, buvo viename lokaliniame sektoriuje su A. B., tačiau neatsiminė, kokiu laikotarpiu, bet pažymėjo, kad tai galėjo būti laikotarpis, kai buvo įvykdytas šis nusikaltimas. Tuo laikotarpiu galėjo su A. B. susitikti virtuvėje, kieme. Jis nepažinojo A. B., tik žinojo, kad toks žmogus yra. Parodė, kad nukentėjusiajai niekada neskambino ir nedalyvavo nusikaltimo daryme. Nurodė, kad gyveno būryje, kurio kiekvienoje sekcijoje dirbo sukčiai, ir jis negalėjo jų negirdėti. Jis nežino, ką A. B. dirbo, susidėjęs ant stalo telefonus. Parodė, kad R. M. ir A. B. gyveno kartu. Praėjo jau metai nuo to, padaryto jų nusikaltimo, kai jį parsivežė apklausai, jis nekeitė parodymų. Paaiškino, kad jis nusikaltimų daryme nedalyvavo, ši byla yra sufabrikuota. Tuos veiksmus atliko ne jis, o R. M., jis tik davė draugės (V. M.) kontaktus R. M.. Bausmę turi baigti atlikti šių metų rudenį. Prašo jį išteisinti.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltės taip pat nepripažino (tomas 1, b. l. 171-173).

Kaltinamasis A. B. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino. Parodė, kad atlikinėdamas bausmę Alytaus pataisos namuose, įvykdė sukčiavimą. Tiksliai dienos neprisiminė, lyg ir birželio 1 diena buvo, jau buvo šilti orai. Iš interneto išsitraukė telefono numerį, vardą, pavardę nukentėjusiosios, kuri gyveno Šiaulių mieste. Paskambino, prisistatė policijos pareigūnu B.. Sumelavo, kad per jai priklausančias banko sąskaitas yra atliekamos nelegalios operacijos, tokių būdu išviliojo elektroninės bankininkystės duomenis ir pasisavino pinigines lėšas. Kalbėjo tik jis vienas. Keitė balsą. Prašė nukentėjusiosios elektroninių paslaugų teikimo sutarties duomenų iš „Swedbank‘o“, Šiaulių banko, SEB banko. Daug pastangų nereikėjo dėti, ji buvo gana patikli, greitai atskleidė visus duomenis. Nukentėjusiajai skambino kelis kartus. Prisistatydavo pareigūno R. B. pavarde, nes jau ir anksčiau su šia pavarde, buvo atlikęs nusikaltimus. Jis už analogiškus nusikaltimus teistas daug kartų, juos darydavo iš Alytaus pataisos namų. Būdavo atvejų, kai reikėdavo kalbėti ir už kitą asmenį, kaip už banko atstovą. Jis kalbėjo, tiek už pareigūną, tiek už banko atstovą, nes moka keisti balso tembrą, žino, kaip reikia kalbėti, tai nėra sudėtinga, kai žmogus yra išsigandęs, jis nesiorientuoja, tokiu būdu ir kitose bylose yra taip veikęs. Jis nežinojo, kad yra tokia pavarde policijos pareigūnas, ją pasirinko atsitiktinai. Telefoną nusipirko pataisos namuose. Gautus duomenis pateikė R. M.. Norėjo, kad jis paimtų pinigus iš sąskaitų. Tuo metu, R. M. buvo kartu su juo, atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Alytuje. Tačiau dabar R. M. yra Kybartų pataisos namuose. V. M. nepažįsta, apie ją sužinojo per tyrimą. E. A. praktiškai šioje situacijoje nedalyvavo. Iš tyrimo sužinojo, kad E. A. davė V. M. telefono numerį R. M., kuris tą numerį davė jam. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad E. A. prašė banko sąskaitos, nes nenorėjo įvardinti R. M., bet iš tikrųjų jis sąskaitos iš E. A. neprašė. Paaiškino kad ikiteisminio tyrimo metu paminėjo E. A. duomenis, norėdamas neišduoti R. M., nes jis suprato, kad R. M. tą telefono numerį gavo iš E. A., todėl jį ir paminėjo, taip pat paaiškino, kad sąskaitas jie patys pasiėmė iš V. M., tam jai skambino R. M.. Jam į tą numerį skambino V. M. ir teiravosi E. A., klausė ar jis gali pakviesti Egidijų. Ji skambino kokius 4-5 kartus. E. A. pažįsta, nes viename būryje, viename lokaliniame sektoriuje, atlikinėjo bausmę. Kartu bausmę atlikinėjo trumpai. Tuo metu kai įvykdė nusikalstamas veikas, jis su E. A. buvo viename lokaliniame sektoriuje, tik gyvenamo atskiruosiuose miegamuosiuose, atskiruose aukštuose. Iš telefono, kuris turėjo internetą, atliko tam tikras operacijas. Pinigai pasiekė jį ir R. M.. Ta moteriškė padavė draugams pinigus. Šiuos reikalus tvarkė R. M., o jis pats skambino, išviliojo duomenis. E. A. pinigų negavo. Sumų tiksliai neatsimena, iš visų bankų buvo apie 2000 eurų. Iš Vilniaus banko apie 900 eurų nepavyko paimti, nes bankas grąžino pavedimą. Blogai vertina savo elgesį. Su civiliniu ieškiniu sutinka, žada, atlikęs bausmę, atlyginti. Prašo griežtai nebausti.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę taip pat pripažino (tomas 2, b. l. 40-41).

Nukentėjusioji M. G., apklausta teisiamajame posėdyje kaip liudytoja, parodė, jog kaltinamuosius mato pirmą kartą. Nukentėjusioji parodė, kad birželio 1 dieną telefone rado praleistą skambutį iš nežinomo numerio, vėliau tas pats numeris skambino apie 10 val., asmuo, prisistatęs R. B., į ją kreipėsi vardu ir pavarde, žinojo visus jos duomenis, ji manė, kad jos duomenis sužinojo iš interneto, nes ji dirbusi valstybės tarnautoja ir jos duomenys buvo skelbiami viešai. Jis pradėjo aiškinti, kad yra Panevėžio policijos darbuotojas-tyrėjas, kuris atlieka plataus mąsto tyrimą dėl nusikalstamų veikų, kurias padarė grupė asmenų. Pradėjo vardinti jai asmenis ir pavardes, kurie galimai galėjo nusirašyti nuo jos sąskaitų pinigus. Pradžioje ji nepatikėjo, tačiau jis jai pradėjo įrodinėti, kad tikrai taip yra. Pasakė, kad ji turi atvykti į Panevėžio policijos komisariatą. Ji iš seniau žinojo, kad toks B. yra Panevėžyje policijos komisariate. Ji rimtai patikėjo tokiu asmeniu ir kartu pradėjo aiškintis, kad yra nurašymas nuo sąskaitų, kad reikia užkirsti kelią, kad ji turi padėti jiems tai padaryti. Su ja bendravo telefonu apie pora valandų, balsas ir kalbos esmė, buvo tokia, kad buvo galima suprasti, kad kalba tardytojas. Tuo metu ji buvo namuose, duomenis turėjo prie savęs, juos padiktavo. Jos išsilavinimas yra aukštasis ir gana nemaža gyvenimiška patirtis. Tuo metu, tikrai nepagalvojo ir nesuabejojo, kad toks jos elgesys yra rizikingas, galvojo, kad padeda tardytojams kažką išaiškinti. Vėliau jis paprašė jos duomenų, kadangi reikia blokuoti jos sąskaitas. Ji pasakė, kad važiuoja į banką užblokuoti sąskaitų, o jis pasakė, kad važiuoti nereikia, užteks jos padiktuotų duomenų ir jie patys užblokuos tas sąskaitas. Tada ji pasakė savo duomenimis prie banko sąskaitų prisijungimo. Jos teigimu, kalbėjo su dviem skirtingais asmenimis. Vienas prisistatė kaip pareigūnas R. B., kitas banko darbuotoju, pavardės neatsimena. Iš balsų suprato, kad tai yra du skirtingi asmenys. Ji atpažino telefonu girdėtus balsus ir kaltinamųjų, esančių salėje, balsus, parodė, jog šie balsai ir yra šių dviejų asmenų, tačiau telefonu jie yra šiek tiek plonesni. Iš viso buvo 3-4 skambučiai iš jų pusės ir tikrai kalbėjo su keliais asmenimis. Banko duomenis pateikė per tris kartus. Vieno skambučio metu jie perduodavo telefono ragelį vienas kitam. Jai buvo skambinta į jos mobilų telefoną, kurio Nr. 868640837, ji matė telefono numerį, iš kurio jai skambino, kai kilo įtarimas, bandė juo paskambinti, tačiau juo jau niekas neatsakė, telefonas buvo išjungtas. Šį telefono numerį padiktavo pareigūnams ir ištrynė iš savo telefono. Paskambinę, jie jos prašė, pateikti prisijungimo duomenis prie elektroninių Šiaulių ir SEB banko sąskaitų. Vėliau klausė, ar ji turi dar kokiuose bankuose sąskaitų. Ji padiktavo Šiaulių banko, „Swedbank‘o“ ir SEB banko prisijungimo kodus ir slaptažodžius. SEB banką spėjo pati užblokuoti ir į jį jie nepateko. Matomai, sudirbo SEB banko programa, kad jai paskambino banko darbuotojas ir pranešė, jog prie jos sąskaitos jungiasi V. M., ji paprašė staigiai užblokuoti sąskaitą, nes tokio asmens nepažįsta. Ji nuėjo į Panevėžio policijos tinklapį ir pamatė, kad ten dirba ne Ramūnas, o O. B., tada suprato, jog buvo apgauta ir pranešė apie tai policijai. Prieš tai, bankuose užblokavo sąskaitas, sužinojo, kas nusirašė pinigus nuo jos sąskaitų ir pranešė visus duomenis policijai. Bankuose jai ištraukė duomenis, kad tokia moteris nusirašė pinigus nuo jos sąskaitų, kuriuos pateikė policijos darbuotojams. Kituose bankuose nieko nespėjo padaryti. „Swedbank‘e“ nurašė 450 eurų ir Šiaulių banke - 2000 eurų. Pinigai nėra grąžinti. Ji pateikė civilinį ieškinį 3000 eurų sumai dėl turtinės ir moralinės žalos. Prašo tenkinti civilinį ieškinį. Dėl neturtinės, moralinės žalos, paaiškino, kad patyrė didžiulį stresą, jautėsi labai negerai, kadangi pirmą kartą gyvenime įvyko toks atvejis. Dėl šio įvykio turėjo nepatogumų, reikėjo vaikščioti į bankus uždarinėti sąskaitas, neturėjo kurį laiką pragyvenimui pinigų, buvo pakilęs kraujospūdis, kreipėsi į gydytoją, išrašė vaistų. Todėl savo neturtinę žalą įvertino 550 eurų sumai.

Liudytoja V. M., apklausta teisminio nagrinėjimo metu, parodė, kad pažįsta E. A., su juo susipažino per internetą. Iš pradžių bendravo su juo telefonu, vėliau susitarė susitikti. Tuo metu ji nuomojosi butą bendrabutyje, jis atvažiavo pas ją į namus susipažinti. Jis atvažiavo, abu pasėdėjo, pabendravo. Po to jis paprašė pas ją pasilikti, bet ji nesutiko, nes ji gyvena su vaikais. Ji pasiūlė pasilikti kitame bendrabučio kambaryje. Jis pernakvojo tame išsinuomotame kambaryje, iš ryto pasakė, kad jam yra skubūs darbai statybose ir išvyko. Tą dieną su juo dar du kartus susiskambino ir jis kažkur dingo. Po mėnesio jis paskambino ir pasakė, kad nutiko nemalonumas, kad jis padarė avariją ir jį nubaudė 90 parų arešto. Ji pagalvojo, kad taip gali nutikti kiekvienam ir jie toliau bendravo telefonu. Kai ji jam skambindavo, jis pats atsiliepdavo telefonu. Porą kartų atsiliepė kitas asmuo, pasakė, kad E.jai perskambins. Telefono numerio neatsiminė, tik jo galą „226“, bet ir tai tiksliai nepamena. Jis vis jos prašė, tai papildyti sąskaitą, tai pervesti jam pinigų. Jis minėjo, jei ji paskolintų pinigų, tai jis grąžintų daugiau. Ji pasakė, kad pinigų neturi, nes ką tik įsidarbino. Po to jis paklausė, ar ji turi Nordea banke sąskaitą. Ji pasakė, kad turi. Jis paklausė, ar ji gali jam padėti. Jis žadėjo į jos sąskaitą pervesti pinigų, kuriuos ji turėjo nuimti ir paduoti žmogui. Kažkurią dieną jis paskambino ir pasakė, kad į jos Nordea banko sąskaitą perves pinigus. Paskui jis paklausė, ar ji turi „Swedbank‘e“ sąskaitą, nes ten būtų patogiau. Ji pasakė, kad turi. Kadangi jis minėjo, kad užsiiminėja statybomis, ji pamanė, kad kažkam reikia padėti. Vakare į „Swedbank‘o“ sąskaitą atėjo pinigai apie 800 eurų. Jis paskambino, paklausė, ar atėjo pinigai, ar ji juos nuėmė. Jis pasakė, kad kažkas atvažiuos ir paims pinigus. Atvažiavo žmogus, ji atidavė pinigus. Kitą dieną jis paskambinęs paprašė atidaryti Šiaulių banke sąskaitą, pasakė, kad ji neimtų kortelės, tik atidarytų sąskaitą. Tuo metu ji buvo mieste, užėjo į Šiaulių banką, Taikos prospekte, prie Norfos parduotuvės. Atsidarė sąskaitą ir išėjo. Paskui jis paskambino ir pasakė, kad į Šiaulių banką turi būti pervesti pinigai. Banke ji sužinojo, kad yra pervedimas, jis paskambino, liepė nuimti pinigus ir atiduoti žmogui apie 2000 eurų. Tą pačią dieną paskambino ir pasakė, kad Nordea banke turi būti pervesti pinigai. Jis paklausė, ar ji namuose, kadangi ji buvo ne namuose, paklausė, ar dukra Sabrina namie. Ji pasakė, kad dukra namie ir pokalbis tuo baigėsi. Tada jis paskambino jos dukrai į namus, kad ji iš jo sąskaitos pervestų pinigus į jos sąskaitą. Apie tai ji nieko nežinojo, sužinojo tik daug vėliau, nes dukra jai nieko nesakė. Ji pati pinigus atiduodavo atvažiavusiems dviem asmenims, kurie prisistatydavo, kad yra nuo Egidijaus, iš Palangos. Asmenų, kurie paimdavo pinigus negali įvardinti, nežino jų. E. A. pats jai paskambindavo ir paklausdavo, ar ji atidavė pinigus. Patikslino, kad jis prašė tik banko sąskaitų numerių. Elektroninių prisijungimo duomenų neprašė. Prašė „Swedbank‘o“, Nordea ir Šiaulių bankų. Nordea sąskaitos ji nenaudojo. Dažniausia naudodavosi „Swedbank‘o“ sąskaita. Šiaulių banke, prašoma, ji atsidarė sąskaitą naujai. Sąskaitų numerių iš jos prašė tik E. A., su niekuo kitu ji daugiau nebendravo. A. R. M. girdėjo iš E. A., kuris sakė, kad jis yra jo draugas. E. A. pasakė, kad jei paskambintų iš mokesčių ir paklaustų, iš kur tokios sumos jos sąskaitoje, kad ji sakytų, jog pinigus pervedinėjo R. M.. Nukentėjusiosios M. G. nepažinojo. Apie ją susižinojo, kai paėmė iš banko išrašus, ten buvo jos pavardė. Prie M. G. elektroninių sąskaitų ji prisijungusi nebuvo. Buvo įvykis, kai E. A. paskambino jos dukrai, kuri yra 13 metų, ir ji prisijungė. Kartą, kai ji neturėjo telefono sąskaitoje pinigų, E. A. ji paskambino iš dukros telefono, nuo tada jis žinojo jos dukros telefono numerį. Jis būdamas svečiuose matė, kad ji turi du vaikus. Su E. A. ji nustojo bendrauti, kai norėjo papildyti savo sąskaitą ir to padaryti jai nepavyko, o banke jai pasakė, kad jos sąskaita yra užblokuota. Tą pačią dieną ji nuėjo į policiją. Paskambino E. A., tačiau telefonas buvo išjungtas, paskui atsiliepė kažkoks kitas vyras, ji paprašė, kad E. A. jai paskambintų. Kai jis paskambino, jo paklausė, kodėl taip jai padarė, juk ji yra vieniša, augina du vaikus, jis pasakė, kad ne jis taip padarė, o R. M..

Liudytojas R. M., apklaustas teisminio nagrinėjimo metu, parodė, kad jis kartu su A. B. padarė šį nusikaltimą, E. A. čia nedalyvavo. Kartu visi atlikinėjo bausmę pataisos namuose. E. A. nuolat ateidavo pas jį, paskambinti telefonu savo draugei (V. M.). Vieną kartą jis pats paskambino A. draugei (V. M.), pasakė, kad nori pasiskolinti pinigų. Po kelių savaičių A. B. surado žmogų ir paskambino, pasakė, kad reikia pinigų. Nei E. A., nei jo draugė nežinojo, iš kur tie pinigai. Žinojo tik jis ir A. B.. Jis nežinojo A. draugės vardo, kai skambino jai, prisistatė, kad nuo „vabalo“, nes tokia E. A. pravardė, prisistatė Romu. Jis pasakė jai nuimti pinigus, ir ji nuėmė apie 600 Lt. Jis diktavo sąskaitos numerį draugei, iš kur reikėjo nuimti pinigus. Nežino, iš kur gavo nukentėjusiosios duomenis. Paaiškino, kad ieškojo „žąsų“, taip vadina žmones, kuriuos apgaudinėja. Su ta drauge po to nekontaktavo. Buvo vienas skambutis. Tuos pinigus reikėjo perduoti kažkokiam žmogui, detalių neprisimena, kokius nurodymus jai (M.) davė, nes ne vieną tokį nusikaltimą darė. A. B. skambino nukentėjusiajai, o jis pats ieškodavo sąskaitų, kur pinigus „numesti“. Turėjo 3 telefonus, numerių neatsiminė, nes keisdavo korteles. Viena kortele kelis žmones apgaudavo. Į dieną vieną žmogų apgaudavo, kartais kelis žmones apgaudavo ir mesdavo kortelę. Daugiausiai savaitę išlaikydavo kortelę ir išmesdavo. Kiti telefonai - bendrauti su artimaisiais. Tie telefonai pastovūs. Parodė, kad jį atvežė į Alytų iš Marijampolės pataisos namų 2013 m. Jis buvo 3-iame lokaliniame sektoriuje. Ten yra ne kameros, o daug žmonių, kas kur nori, tas ten būna. Su E. A. ir su A. B. prabuvo kokius tris mėnesius. Jokio pykčio nei su E. A. nei su A. B. neturėjo. Nežino, kodėl jie jo neminėjo ikiteisminio tyrimo metu. Nurodė, kad buvo susitarimas, ką pirmą pagaus, tas ir prisiims viską ant savęs. Su A. B. buvo sutarę prisiimti tik savo kaltę, o vėliau jis pakeitė savo poziciją, nes jis nenori, kad nekalti žmonės dėl jo veiksmų būtų apkaltinti. Jis yra nuteistas 20 metų su puse laivės atėmimo bausme. Jis pamelavo A. draugei, kad pinigai švarūs. Taip pat nurodė, kad buvo parašęs prisipažinimą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, tačiau neprisiminė, kam siuntė prisipažinimą. Prisipažinimą rašė nepraėjus nei mėnesiui po nusikaltimo padarymo. Prisipažinimą parašė, nes norėjo būti etapuojamas, pailsėti, pasivažinėti, prasiblaškyti. Parašė prieš išvykdamas iš Kybartų pataisos namų. Taip pat parodė, kad atvirą prisipažinimą parašė Alytaus pataisos namų žvalgybos skyriaus viršininkui, nes norėjo išvažiuoti iš Alytaus.

Liudytoja Klaipėdos miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 1-ojo poskyrio vyresnioji tyrėja O. K.-M., apklausta teisminio nagrinėjimo metu, parodė, kad ji šiame tyrime pranešė įtarimus E. A. ir A. B., atliko akistatą tarp Veronikos ir E. A., vedė įtariamųjų apklausas, darė atpažinimą iš nuotraukų, supažindino įtariamuosius su byla, tačiau tik A. norėjo susipažinti. Parodė, jog apklausos buvo atliekamos areštinėje. Patys asmenys viską papasakojo, ji kompiuteriu pildė apklausos protokolą, kurį kiekvienas įtariamųjų perskaitė, pasirašė. Pastabų jokių nebuvo gauta, kad surašyta neteisingai, kažko neparašyta. Atsimena, kad E. A., po atliktos apklausos areštinėje, pradėjo bendrauti su ja, jai paklausus, ar neatsibodo sėdėti, kažkodėl pradėjo kalbėti rusiškai, pasakė, kad jis nesėdės, suras būdą kaip išeiti. Dabar ji supranta, koks tai būdas. Apklausos metu nebuvo užsiminta apie R. M., tik dabar ji pirmą kartą išgirdo apie tokį asmenį. Atsimena, akistatos metu, kai A. pradėjo bendrauti su Veronika, tai ji susijaudinusi pradėjo kalbėti rusiškai. Ji kalbėjo, kad viena augina vaikus, o jis ją taip pakišo. Ir A. ėmė rusiškai jai atsakinėti- neigė savo kaltę. Tuo metu jie kalbėjo rusiškai. Be to, A. ir su ja pačia kalbėjo rusiškai kai, po apklausos sėdėjo ir laukė kol bus išleisti iš areštinės. B., kiek žino, rusiškai nekalba. Ji bandė kalbėti, bet B.sako, nei žodžio nesuprantantis rusiškai. Todėl suprato, kad B. tikrai negalėjo skambinti liudytojai V.. Mano, kad E. A. buvo reikalingas laiko tarpas, kad surasti žmogų, kuris prisiims ant savęs tą atsakomybę, kuris kalbėtų rusų kalba ir kuris neturėtų ką prarasti. Advokatų, gynėjų apklausoje nebuvo, įtariamieji nebuvo suimti, o nuteisti, atliekantys bausmę asmenys. E. A. turėjo net tris galimybes papildyti tyrimą, pateikti pastabas, nes jam buvo įtarimas praneštas, apklaustas, akistata buvo atlikinėjama su juo ir buvo etapuotas susipažinti su byla. Tačiau jokių pastabų nebuvo gauta. A. B. buvo praneštas įtarimas, tik vieną kartą apklaustas ir jis nenorėjo su byla susipažinti.

Šalies argumentai

2015-06-01 protokolu-pareiškimu M. G. kreipėsi į policiją, nurodydama kad 2015-06-01, apie 9.21 val. jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino vyriškis, prisistatęs tyrėju R. B. iš Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato iš numerio 863972626, kuris jai pasakė, kad jos vardu yra paimti greitieji kreditai, taip pat nurodė, kad gegužės 30-31 dienomis buvo jungtasi prie jos sąskaitų, todėl reikia užblokuoti jos sąskaitas, pasakė, kad tuoj sujungs su Lietuvos banko technikos paslaugų skyriaus operatoriumi N. M., kuris pasijungęs jos sąskaitas, susijungus su minėtu asmeniu, pastarasis paprašė padiktuoti banko kortelių kodus ir slaptažodžius, ką ji ir padarė, padiktavo „Swedbank‘o“, Šiaulių banko, SEB banko elektroninės bankininkystės kortelių kodus ir slaptažodžius, baigiant pokalbį ją vėl sujungė su R. B., kuris jai pasakė, kad dviejų valandų laikotarpyje kortelės bus užblokuotos, bei nurodė, kad sekančią dieną iki pietų atvyks pas ją į namus, ją apklausti. Kitą dieną ji nesulaukusi policijos nuvyko į Tilžės prekybos centrą ir pasitikrinusi banko korteles, pamatė, kad nuo „Swedbank‘o“ kortelės nuimta 495 eurai ir 100 svarų, nuo Šiaulių banko kortelės nuimta 2000 eurų, supratusi, kad buvo apgauta, ji kreipėsi į policiją. Dėl šio įvykio jai padaryta 2634 eurų turtinė žala. (tomas 1, b. l. 2).

2015-06-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad M. G. savo iniciatyva pateikė Šiaulių banko sąskaitos išrašą. Šiaulių banko sąskaitos išraše už laikotarpį nuo 2015-06-01 iki 2015-06-02 matyti, kad iš M. G. sąskaitos 2015-06-01 į V. M. sąskaitą, nurodant „skola“, buvo pervesta 2000 eurų (tomas 1, b. l. 13-14).

2015-07-02 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad M. G. pateikė AB „Swedbank“ sąskaitos išrašą. AB „Swedbank“ sąskaitos išraše už laikotarpį nuo 2015-06-01 iki 2015-06-02 matyti, kad iš M. G. sąskaitos 2015-06-01 į V. M. sąskaitą, nurodant „skola už darbus“, buvo pervesta 450 eurų (tomas 1, b. l. 15-16).

AB Šiaulių banko 2015-06-04 raštu Nr. 4413 pateikiamas M. sąskaitos išrašas ir prisijungimų prie sąskaitos elektronine bankininkyste IP adresai laikotarpiu nuo 2015-05-30 iki 2015-06-03 (tomas 1, b. l. 19-21).

AB Šiaulių bankas 2015-06-12 raštu pateikiamas V. M. sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2015-06-01 į V. M. sąskaitą iš M. G. sąskaitos buvo pervesta 2000 eurų ir 2015-06-01 V. M. išgrynino 1988 eurų, komisinis mokestis už kasinį aptarnavimą 11,93 eurų. Taip pat su raštu pateikiamas pinigų išgryninimo operacijos vaizdo įrašas (tomas 1, b. l. 24-25).

2015-06-19 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas iš AB „Šiaulių banko“ Klaipėdos filialo, Taikos pr. 66, Klaipėdoje. Vaizdo įraše matyti, kaip į skyrių ateina moteris, apie 35 metų amžiaus, trumpų tamsių plaukų, priėjusi prie banko darbuotojos pateikia jai pasą, banko darbuotoja patikrinusi duomenis, iš kasos paima pinigus ir paduoda moteriai, jai pasirašius atiduoda pasą ir moteris išeina. Fotolentelėse užfiksuotas vaizdas iš AB „Šiaulių banko“ Klaipėdos filialo, Taikos pr. 66, Klaipėdoje (tomas 1, b. l. 26-27).

Swedbank AB 2015-07-01 raštu Nr. S/6886 pateikė M. G. sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad iš M. G. sąskaitos 2015-06-01 į V. M. sąskaitą, nurodant „skola už darbus“, buvo pervesta 450 eurų (tomas 1, b. l. 30-32).

„Nordea Bank AB“ Lietuvos skyriaus 2015-08-06 raštu Nr. 13296 pateikiamas V. M. sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad į V. M. sąskaitą iš M. G. sąskaitos buvo pervesta 450 eurų ir 2015-06-01 V. M. išgrynino 450 eurų bankomate, esančiame Butkų Juzės g. 9, Klaipėdoje. Taip pat su raštu pateikiamos fotolentelės, iš kurių matyti, kaip moteris tamsių trumpų plaukų išgrynina pinigus, kalba telefonu, o už jos stovi vyras (tomas 1, b. l. 34-43).

AB SEB banko 2015-06-12 rašte Nr. 07.04.08-12725 nurodyta, kad prie M. G. sąskaitos prisijungus elektroniniu būdu iš IP adreso 78.57.233.250 buvo bandyta pervesti 500 eurų ir 420 eurų, tačiau pavedimas buvo atmestas, iš rašto taip pat matyti, kad iš IP adreso 78.57.233.250 buvo bandyta prisijungti prie M. G. elektroninės bankininkystės 2015-06-01 13.42 val., tačiau buvo klaidingai suvestas identifikavimo kodas ar slaptažodis, o 2015-06-01 13.46 val. prisijungta (tomas 1, b. l. 46-47).

Iš M. G. abonento telefono numerio 868640837 išklotinės matyti, kad 2015-06-01 į M. G. telefono numerį iš telefono numerio 863972626 buvo skambinta 2015-05-31 ir pokalbis truko 5 sekundes, po to dar buvo skambinta 2015-06-01 nuo 9.21 val. iki 15.28 val. Vėliau telefono numeris 863972626 naudotas nebuvo. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad telefono numeris 863972626 nuo 2014-05-04 yra UAB „Bitė“ operatoriaus išankstinio apmokėjimo paslaugos vartotojas, šio numerio veikimo zona nuo 2015-04-03 iki 2015-06-01 buvo Alytus. Nuo 2015-05-21 iki 2015-06-01 šio numerio SIM kortelė buvo įdėta į mobiliojo ryšio telefoną IMEI 3553790483712240 (o į šį telefoną laikotarpiu nuo 2015-05-15 iki 2015-06-05 dar buvo įdėta SIM kortelė numerio 864609540), taip pat į mobiliojo ryšio telefoną IMEI 356646067011960F (o į šį telefoną nuo 2015-05-20 iki 2015-05-21 buvo įdėta SIM kortelė numerio 864609540), be to, buvo įdėta į telefoną IMEI 355505014273660F (o į šį telefoną 2015-05-22 dar buvo įdėta SIM kortelė numerio 867983023). (tomas 1, b. l. 59-67).

2015-08-27 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atlikus telefono numerių išklotinių analizę nustatyta, kad E. A. telefono numerio 860454206 veikimo zona 2015-06-01 buvo Alytus. Laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2015-07-24 iš šio numerio iš viso 58 kartus buvo bendrauta su V. M., telefono numeris 860613483. Taip pat 11 kartų bendrauta su telefono numeriu 860765507 (S. M.). V. M. telefono numeriu 860613483 laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2015-07-24 bendravo su telefono numeriu 863972626, iš kurio buvo skambinta nukentėjusiajai, iš viso 58 kartus. Su telefono numeriu 860454206 – 58 kartus, 1 kartą skambino į telefono numerį 860948176. S. M. telefono numeriu 860765507 iš viso 7 kartus bendravo su telefono numeriu 860454206, o 2015-06-01 4 kartus su telefono numeriu 863972626, iš kurio buvo skambinta nukentėjusiajai. Atlikus telefono numerių 864609540 ir 867983023 išklotinių analizę nustatyta, kad jų veikimo zona buvo Alytus, šaisi telefonų numeriais nuolat bendraujama su telefono numeriu 860363147, kuris priklauso A. B., gimusiai 1987-12-05, gyvenančiai Aukštakalnio g. 32-1, Alytuje, jos vyras J. B., gimęs 1986-12-21, atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. Galima daryti prielaidą, kad E. A., kuris bendravo su V. M. ir prašė paslaugos išgryninti pinigus, 2015-06-01 atlikinėjo bausmę Alytaus pataisos namuose kartu su J. B. ir A. B.. Pagal gautus AB „SEB banko“ duomenis nustatyta, kad V. M. 2015-06-01 pervedė 40 eurų V. J., gimusiam 1974-03-14, į Alytaus pataisos namus (tomas 1, b. l. 129).

2015-08-27 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2015-08-27 apie 14.00 val. tarnybiniu telefonu pabendravus su A. B., gimusia 1987-12-05, gyvenančia Aukštakalnio g. 32-1, telefono numeris 860363147, kurios vyras J. B., gimęs 1986-12-21, atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, po pokalbio praėjus keletui minučių į tarnybinį telefoną iš telefono numerio 864609540 paskambino vyras, kuris prisistatė J. B., ir paklausė, kodėl trukdoma jo žmona, prašė skambinti jam asmeniškai, o žmonos netrukdyti (tomas 1, b. l. 130).

Alytaus pataisos namų 2015-08-31 rašte Nr. 8-13002 nurodyta, kad nuo 2015-04-21 iki 2015-06-02 3-iame lokaliniame sektoriuje kartu su nuteistuoju A. B. bausmę atlikinėjo E. A.. (tomas 1, b. l. 132).

2015-11-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad V. M. atpažino E. A. iš nuotraukos (tomas 1, b. l. 140-142).

2016-02-08 akistatos protokole užfiksuota, kad V. M. ir E. A. pasiliko prie savo parodymų (tomas 1, b. l. 175-178).

Alytaus pataisos namų 2016-06-29 rašte Nr. 8-8068 nurodyta, kad R. M. 2016-03-29 perkeltas į Kybartų pataisos namus, o Alytaus pataisos namuose joks jo prisipažinimas apie nusikaltimo padarymą nebuvo registruotas (tomas 4, b. l. 10).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.

Pagal BK 182 str. 1 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Apgaulė-tai falsifikuotų aplinkybių ar faktų arba melagingų duomenų sąmoningas pateikimas arba nuslėpimas tų aplinkybių ar faktų arba duomenų, apie kuriuos būtina pranešti. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas, siekiant įgyti svetimą turtą arba teisę į tą turtą. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką arba valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Sukčiavimo objektyviosios pusės požymis – veika pasireiškia svetimo turto įgijimu apgaule. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes. Sukčiavimo subjektyviosios pusės požymiui -kaltei- būdinga tiesioginė tyčia.

Pagal BK 198¹ str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik aktyviais veiksmais ir tiesiogine tyčia. Prisijungimas prie informacinės sistemos, tai informacinės sistemos vartotojo ar abonento veiksmai, kuriais jis gali prieiti prie atitinkamos svetimos informacinės sistemos resursų (kompiuterio techninės įrangos, periferinių įrenginių, saugomos ar perduodamos kompiuterinės informacijos ir pan.). Prisijungimas prie informacinės sistemos turi būti neteisėtas. Neteisėtumas reiškia, kad asmuo neturi informacinės sistemos savininko ar teisėto valdytojo leidimo jungtis prie šios informacinės sistemos. Prisijungimu pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones laikoma, jei priėjimas prie informacinės sistemos resursų yra gaunamas apeinant informacinės sistemos saugumo politikos nustatytas procedūras ir procesus. Toks pažeidimas gali būti tiek procedūrinio, tiek techninio pobūdžio: prisistatant kitu vartotoju, naudojant ne savo slaptažodį, panaudojant nusikaltimams daryti tiesiogiai skirtus ar pritaikytus įrenginius ar kompiuterines programas, išvengiant identifikacijos, apeinant užkardas (ugniasienes) ir pan., taip pat išnaudojant silpnas vietas sistemos apsaugoje. Prisijungimas laikomas baigtu nuo momento, kai kaltininkas turi realią galimybę pamatyti informacinės sistemos laikomas duomenų bylas, susipažinti su duomenų turiniu, atlikti kitus veiksmus (juos keisti, trinti, kopijuoti ir t. t.)

Pagal BK 214 str. 1 d., atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

Pagal BK 215 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

Elektroninėje bankininkystėje, jeigu prieš teisėto sąskaitos valdytojo valią kodą, suteikiantį teisę prieiti prie sąskaitos, surenka ir nurodymą išmokėti pinigus duoda asmuo, neturintis teisės atlikti operacijų su sąskaitoje esančiais pinigais, laikoma, kad, prisistatydamas asmeniu, turinčiu tokią teisę, kaltininkas suklaidina banką, todėl jo veika kvalifikuotina kaip sukčiavimas. Kai dėl apgaulės suklaidintas nukentėjusysis arba banko elektroninė sistema perveda pinigus į kaltininko sąskaitą, turtinės teisės (turto) įgijimas apgaule laikomas baigtu.

Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas, inicijuojant ar atliekant finansinę operaciją didesnės kaip 1 MGL dydžio sumos, kvalifikuojamas pagal LR BK 182 str. ir 215 str. numatytų nusikalstamų veikų sutaptį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t.y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-851/2001).

Kaltinamasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino pilnai, tačiau ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad veikas padarė vienas, banko sąskaitos, į kurią reikėjo pervesti pinigus, duomenis sužinojo ir padavė jam E. A., o teisme parodymus pakeitė. Teisme parodė, kad veikas padarė kartu su R. M., o E. A. šioje situacijoje nieko neatliko. Teisme ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų netvirtino, paaiškino, kad R. M. atnešė jam telefono numerį ir pasakė, kad pas šitą moteriškę pasiskambinus, galima gauti banko sąskaitas. Jis pats su E. A. apie sąskaitas nebendravo, jo pagalbos neprašė. Ikiteisminio tyrimo metu R. M. jis neminėjo, nes norėjo jį išsukti, kodėl apkalbėjo E. A., A. B. paaiškinti negali. Teismo vertinimu, tokia kaltinamojo išsakyta versija teisme vertintina kritiškai, kaip noras padėti draugui, šiuo E. A., išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad B.yra teistas ne kartą, savo procesines teises žino, tačiau nei karto neišreiškė noro ikiteisminio tyrimo metu padaryti pastabų protokole dėl anksčiau jo nenurodytų aplinkybių, nors galimybių tai turėjo.

Liudytojo R. M. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, taip pat vertintini kritiškai, nes jie nebuvo nuoseklūs, liudytojas, duodamas parodymus, painiojosi aplinkybėse, ne visiškai galėjo paaiškinti, kaip padarė šias nusikalstamas veikas. Parodė, kad darydamas analogiškas nusikalstamas veikas, telefono numerį, kuriuo skambina nukentėjusiesiems, ilgiausiai laiko savaitę laiko. Šiuo atveju gi nustatyta, kad telefono numeris 863972626 veikė ilgiau nei savaitę ir juo daug kartų buvo skambinta V. M., kaip ir pradžioje nukentėjusiajai M. G. (tomas 1, b. l. 129). Iš to darytina išvada, kad R. M., teigdamas, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką, siekė tik prisiimti E. A. kaltę, nes jis pats yra nuteistas ilgam laikotarpiui (20 m.) laisvės atėmimo bausme, tuo tarpu E. A. jau baigia atlikinėti laisvės atėmimo bausmę. Be to, liudytojas nurodė teismui, kad buvo parašęs atvirą prisipažinimą apie padarytą šį nusikaltimą, tačiau šią aplinkybę paneigė Alytaus pataisos namų raštas, kuriame nurodyta, kad joks prisipažinimas šio asmens nebuvo registruotas (tomas 4, b. l. 10). Taigi jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis kartu su A. B. atliko šias nusikalstamas veikas, nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą, liudytojo R. M. parodymai atmestini.

Kaltinamasis E. A. ikiteisminio tyrimo metu bei apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino visiškai, parodydamas, kad jis nusikaltimų daryme nedalyvavo, byla, jo nuomone, yra sufabrikuota, jis skambino V. M. gal 1 ar 2 kartus, jis davė jos numerį R. M., tačiau nukentėjusiajai pats neskambino. Tokią kaltinamojo E. A. iškeltą versiją, kad jis nedalyvavo nusikaltime, paneigia byloje surinkti ir teisiamųjų posėdžių metu ištirti įrodymai: nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, kad ji kalbėjo su dviem skirtingais žmonėmis, vyrais, kuri atpažino skambinusiųjų balsus teismo salėje, liudytojos V. M. parodymai, liudytojos policijos pareigūnės O. K.-Mažonienės parodymai, telefono numerių išklotinių analizė, iš kurios matyti, kad E.A. V. M. skambino 58 kartus, iš numerio, iš kurio buvo skambinta nukentėjusiajai, t.y. 863972626, V. M. banko sąskaitų išrašai, Alytaus pataisos namų raštai, kuriuose nurodyta, kad A. B. ir E. A. laikotarpiu nuo 2015-04-21 iki 2015-06-02 atliko bausmę viename lokaliniame sektoriuje, o R. M. atviras prisipažinimas dėl neva jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo registruotas. Todėl kaltinamojo iškeltą versiją, kad ne jis padarė šias nusikalstamas veikas, o R. M., teismo laikytina kaip gynybinė pozicija, noras išvengti baudžiamosios atsakomybės, kuri yra atmestina, kaip nepagrįsta. Šią versiją paneigia nukentėjusiosios M. G. parodymai teisme, kur ji atpažino skambinusių jai asmenų balsus. Liudytoja V. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad telefonu beveik išvien bendravo tik su E. A., jos banko sąskaitos duomenų prašė E. A., nurodymus dėl pinigų išgryninimo, išgrynintų pinigų perdavimo, duodavo jai E. A., o ne R. M.. Atvykę asmenys atsiimti pinigų prisistatydavo kaip esantys nuo E. A., o ne nuo R. M.. Savo parodymus V. M. patvirtino ir akistatos su E. A. metu. Be to, E.A. kaltę įrodo ir A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur buvo nurodyta, jog būtent A. padavė jam (B.) V. M. banko sąskaitos duomenis, po ko jis liepė pačiam A. susiskambinti su sąskaitos savininke, kad ji nuimtų pinigus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad E. A. buvo ne kartą konvojuotas dėl įvairių veiksmų atlikimo su juo šiame ikiteisminiame tyrime (apklausos, akistatos, susipažinimas su byla ir pan.), tačiau nei vieno procesinio veiksmo atlikimo metu jis neužsiminė, kad tas veikas padarė ne jis, o R. M., nepadarė nei vienos pastabos protokoluose, nors su jais jis buvo supažindintas pasirašytinai.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai – kaltinamojo A. B. prisipažinimas, nuoseklūs nukentėjusiosios M. G. ir liudytojos V. M. parodymai teisminio nagrinėjimo metu, ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos pareigūnės O. K.-M. parodymai teisme, bankų sąskaitų išrašai, vaizdo įrašas, telefono numerių išklotinių analizė ir kiti auksčiau aptarti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamųjų E. A. ir A. B. kaltę padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaltinamieji A. B. ir E. A., veikdami kartu bendrininkų grupėje, vieninga tyčia, siekdami apgaulės būdu gauti pinigus iš nukentėjusiosios, susitarę skambino nukentėjusiajai M. G., pasikeisdami abu su ja kalbėjo, prisistatydami jai banko darbuotoju ir policijos pareigūnu, neteisėtai, panaudodami apgaulę, išgavo iš nukentėjusiosios M. G. AB „Swedbank“, AB „Šiaulių bankas“, AB „SEB bankas“ banko sąskaitos elektroninės bankininkystės prisijungimo slaptažodžius bei kodus, t. y. svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo duomenis asmens tapatybei patvirtinti, reikalingus finansinei operacijai inicijuoti, todėl jų veika kvalifikuotina kaip BK 214 str. 1 d. numatytas nusikaltimas. Be to, E. A., įgijęs V. M. banko sąskaitos numerį, jį pateikė A. B., kad į ją būtų padarytas pavedimas iš nukentėjusiosios sąskaitos, o A. B. neteisėtai prisijungęs prie nukentėjusiosios informacinės sistemos ir panaudojęs apgaulės būdu gautus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo duomenis finansinei operacijai inicijuoti, pervedė pinigus iš nukentėjusiosios sąskaitos į E.A. nurodytą sąskaitą, po ko E. A. organizavo pinigų išgryninimą per V. M., kuri nesuprato atliekamų nusikalstamų veiksmų. Tokiu būdu E. A. ir A. B., veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai priklausantį, turtą. Šios jų veikos kvalifikuotinos pagal BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir BK 198¹ str. 1 d.

Bausmės skyrimas.

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-479/2014, 2K-88-942/2015). Nors šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis A. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau tokio kaltinamojo prisipažinimo teismas nelaiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes kaltinamasis keitė parodymus viso proceso metu, iš pradžių teigdamas, kad veikoje dalyvavo E. A., po to teisme, tai neigdamas ir parodydamas, kad kartu su juo dalyvavo ne E. A., o R. M.. Teismas, įvertinęs A. B. parodymų teisme turinį, atsižvelgdamas į tai, kad jis aktyviais veiksmais ar parodymais nepadėjo nustatyti nusikalstamos veikos bendrininko, jo prisipažinimo padarius nusikaltimą nepripažįsta atsakomybę švelninančia aplinkybe.

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas, jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamasis A. B. padarė du nesunkius ir du apysunkius tyčinius nusikaltimus. Jis anksčiau teistas 21 kartą, pagrinde už analogiškas nusikalstamas veikas, t.y. už tyčines nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalto esant neišnykusiam teistumui, veikas padarė, būdamas recidyvistas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose už kitus nusikaltimus. A. B. yra jauno darbingo amžiaus, nedirba, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, civilinio ieškinio ar bent jo dalies nukentėjusiajai neatlygino, tačiau nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį iš esmės pripažįsta. Įvertinus nustatytas aplinkybes, bei tai, jog išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, savo požiūrio į gyvenimą nekeičia, akivaizdu, kad bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo naujų nusikaltimų padarymo, atimti galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas – neizoliavus jo nuo visuomenės, nebus pasiekti. Atsižvelgiant į tai, į BK 54 str. nuostatas, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo A. B. asmenybę, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti, paskiriant kaltinamajam griežčiausias BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 198¹ str. 1 d. sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą, jų terminą nustatant mažesnį nei sankcijose suponuojamas vidurkis. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančias nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 198¹ str. 1 d., subendrintinos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., ši subendrinta bausmė subendrintina su bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 214 str. 1 d., bausmes iš dalies sudedant.

Kaltinamojo atžvilgiu yra priimtas dar vienas nuosprendis, kuri šiai dienai yra neįsiteisėjęs - 2016-07-14 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 289 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., taikant BK 63 str., bausmė subendrinta su 2016-01-28 nuosprendžiu paskirta bausme, ir nuteistas galutine subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausme. Į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal 2016-01-28 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, siekiant išvengti dvigubo bendrinimo, teismas šiuo nuosprendžiu nebendrina bausmės su aukščiau paminėtu nuosprendžiu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta, kadangi jis atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

E. A. savo kaltės nepripažino visiškai, teistas 8 kartus. Jo įvykdytos nusikalstamos veikos yra tyčiniai, baigti nesunkūs ir apysunkiai nusikaltimai (4 nusikaltimai), kuriuos jis padarė, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose už kitus nusikaltimus nuosavybei. Jis nusikaltimais padarytos žalos ar bent jos dalies nukentėjusiajai neatlygino. E. A. teisiamas jau 9 kartą. Tai apibūdina jį kaip linkusią nusikalsti asmenybę, todėl akivaizdu, kad bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo naujų nusikaltimų padarymo, atimti galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas – neizoliavus jo nuo visuomenės, nebus pasiekti. Atsižvelgiant į tai, į BK 54 str. nuostatas, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo E. A. asmenybę, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti, paskiriant kaltinamajam griežčiausias BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 198¹ str. 1 d. sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą, jų terminą nustatant mažesnį nei sankcijose suponuojamas vidurkis. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančias nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 198¹ str. 1 d., subendrintinos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., ši subendrinta bausmė subendrintina su bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 214 str. 1 d., bausmes iš dalies sudedant.

Kadangi nusikalstamas veikas E. A. padarė neatlikęs laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2014-10-10 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie didesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama 2014-10-10 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis.

Nuo nuosprendžio paskelbimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kaltinamajam skirtina kardomoji priemonė – suėmimas. Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką, kurio terminą skaičiuoti nuo 2016-08-12, t.y. nuosprendžio paskelbimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. G. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais padarytą jai 3000 eurų žalą, t.y. 2450 eurų turtinę žalą ir 550 eurų neturtinę žalą. (tomas 1, b. l. 11). Teisme nukentėjusioji savo civilinį ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.

Civilinis ieškinys tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Baudžiamosios bylos tyrimo metu nustatyta, kad A. B. ir E. A. veikdami kartu, neteisėtai, panaudodami apgaulę, išgavo iš nukentėjusiosios M. G. jos AB „Swedbankas“, AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos elektroninės bankininkystės prisijungimo slaptažodį bei kodus, neteisėtai prisijungė prie nukentėjusiosios informacinės sistemos ir panaudojo apgaulės būdu gautus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo duomenis finansinei operacijai inicijuoti bei apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai M. G. priklausantį, turtą – pinigus – 2450 eurų. Dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų nukentėjusiajai padaryta žala iki šiol neatlyginta.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusioji M. G. teisme parodė, kad dėl A. B. ir E. A. padarytų nusikalstamų veikų ji patyrė didelį stresą, nes buvo apgauta, sunkiai pasitiki žmonėmis, turėjo sugaišti daug laiko lankydamasi policijoje ir bankuose, kurį laiką neturėjo lėšų pragyvenimui, suprastėjo sveikata. Šią savo patirtą moralinę žalą ji įvertino 550 eurų suma. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios civilinio ieškinio reikalavimai, t.y. tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos, yra pagrįsti, įrodyti kaltinamųjų kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamųjų veiksmų, tarp kaltinamųjų nusikalstamų veikų ir nukentėjusiajai padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, iš kaltinamųjų A. B. ir E. A. nukentėjusiosios M. G. naudai solidariai priteistina 3000 eurų žalos atlyginimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – trys CD kompaktai, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimą,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį – 6 mėnesius laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, šią subendrintą bausmę subendrinti su bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimą.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimą,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį – 6 mėnesius laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2014-10-10 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausmės dalimi prie šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės pridėti 2014-10-10 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir paskirti E. A. galutinę subendrintą bausmę – 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Nuo nuosprendžio paskelbimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirti kaltinamajam E. A. kardomąją priemonę - suėmimą. Suimti teismo posėdžių salėje.

Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2016-08-12) iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios M. G. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamųjų A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai solidariai priteisti 3000 eurų turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – tris CD kompaktus, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtų ar bausmę atliekančių nuteistųjų – per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Skaistė Bystriakovienė