Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-320-651/2016

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-12-22
Bylos Nr.: 1A-320-651/2016
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-31003-2015-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Edita Lapinskienė, Dalia Kursevičienė, Violeta Miliuvienė
Nuteistasis: E. A., A. B.
Advokatai: Edvardas Staponkus, Daiva Ivanauskaitė

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-320-651/2016

Teisėja Skaistė Bystriakovienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31003-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.14.5.1; 1.2.16.4.1.;1.2.18.2; 1.2.18.3.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gruodžio 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės, Violetos Miliuvienės,

sekretoriaujant Vitai Diekontienei,dalyvaujant prokurorei Ginai Skersinskytei,nuteistajam E. A., jo gynėjai advokatei Daivai Ivanauskaitei,nuteistajam A. B., jo gynėjui advokatui Edvardui Staponkui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. B. ir E. A. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme dvejiems metams;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme dvejiems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams;

pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši subendrinta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams devyniems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

E. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme dvejiems metams;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme dvejiems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams;

pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-10 nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausmės dalimi prie šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės pridedant Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-10 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir paskirta E. A. galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams dešimčiai mėnesių, ją atliekant pataisos namuose.

Solidariai iš A. B. ir E. A. nukentėjusiajai M. G. priteista 3 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu E. A. ir A. B. nuteisti už tai, kad veikdami kartu bendrininkų grupėje, bendrais tyčiniais veiksmais, neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t. y.:

Žemesnės instancijos teismas

2015-06-01, nuo 09.21 val. iki 15.28 val., (duomenys neskelbtini) mieste, telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinę nukentėjusiajai M. G. į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatę jai policijos pareigūnu bei banko darbuotoju, išviliojo iš jos elektroninės bankininkystės duomenis - AB „Šiaulių bankas“, AB „Swedbank“ ir AB „SEB“ banko elektroninės bankininkystės identifikavimo kodus, slaptažodžius ir kortelių kodus. Tokiu būdu E. A. ir A. B., veikdami kartu, neteisėtai įgijo M. G. AB „Šiaulių bankas“, AB „Swedbank“ ir AB „SEB“ banko sąskaitų elektroninės bankininkystės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Be to, E. A. ir A. B., veikdami kartu bendrininkų grupėje, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai turėdami M. G. AB „Šiaulių bankas“, AB „Swedbank“ ir AB „SEB“ banko sąskaitų elektroninės bankininkystės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdami informacinės sistemos apsaugos priemones ir neteisėtai atliko finansines operacijas, t. y.:

2015-06-01, nuo 10.50 val. iki 13.34 val., Alytaus mieste, tikslesnis adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš kompiuterinių sistemų, kurių IP adresai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungė prie M. G. AB „Swedbankas“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdami informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikuodami kaip teisėtą duomenų naudotoją, ir iš jos sąskaitos pervedė 450 eurų į V. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Nordea bank“, kuriuos V. M., nesuprasdama nusikalstamų veiksmų, E. A. nurodymu, 2015-06-01, apie 12.26 val., išgrynino AB „Nordea“ bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), ir tą pačią dieną prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

Tęsdami nusikalstamą veiką, 2015-06-01, nuo 13.20 val. iki 13.29 val., (duomenys neskelbtini) mieste, tikslesnis adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš kompiuterinės sistemos, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungė prie M. G. AB „Šiaulių bankas“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdami informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikuodami kaip teisėtą duomenų naudotoją, ir iš jos sąskaitos pervedė 2 000 eurų į V. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, kuriuos V. M., nesuprasdama nusikalstamų veiksmų, E. A. nurodymu 2015-06-01, apie 13.55 val., išgrynino AB „Šiaulių bankas“, adresu (duomenys neskelbtini), ir tą pačią dieną prie (duomenys neskelbtini)namo, Klaipėdoje, perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

Tęsdami nusikalstamą veiką, 2015-06-01, nuo 11.02 val. iki 13.58 val., (duomenys neskelbtini) mieste, tikslesnis adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš kompiuterinių sistemų, kurių IP adresai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungė prie M. G. AB „SEB“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdami informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikuodami kaip teisėtą duomenų naudotoją, ir iš jos sąskaitos pasikėsino pasisavinti bendroje sumoje 920 eurų, tačiau nusikalstamos veikos padaryti nepavyko nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, nes banko sistema pavedimą atmetė. Tokiu būdu E. A. ir A. B., neteisėtai prisijungdami prie informacinės sistemos, neteisėtai inicijavo finansines operacijas bei apgaule savo naudai įgijo M. G. priklausančius 2 450 eurų.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas pripažino nuteistuosius kaltais padarius jiems inkriminuojamus nusikaltimus. Teismas padarė išvadą, kad kaltinamojo A. B. prisipažinimas, nuoseklūs nukentėjusiosios M. G. ir liudytojos V. M. parodymai teisminio nagrinėjimo metu, ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos pareigūnės O. K.-M. parodymai teisme, bankų sąskaitų išrašai, vaizdo įrašas, telefono numerių išklotinių analizė ir kiti nuosprendyje aptarti rašytiniai įrodymai visiškai patvirtina kaltinamųjų E. A. ir A. B. kaltę padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir atmesti nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, jog teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nurodo, jog dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir padėjo atskleisti nusikalstamą veiką dar ikiteisminio tyrimo metu, todėl teismas tai turėjo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, nusikaltimo padarymui įtakos turėjo pačios nukentėjusiosios rizikingas elgesys.

Nesutinka su teismu ir dėl nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikimą bendrininkų grupėje. Nurodo, kad su niekuo nesitarė dėl nusikalstamos veikos darymo, o nusikalstamą veiką atliko pats vienas. Tik atlikęs nusikalstamą veika paprašė pagalbos R. M..

Nesutinka ir su tuo, jog teismas, paskirdamas bausmę, vertino jo anksčiau padarytus nusikaltimus ir tai, kad jis pripažintas recidyvistu. Mano, kad teismas privalėjo bausmę skirti tik už padarytą nusikalstamą veiką, o ne už tai, kad anksčiau yra teistas. Dėl nurodytų priežasčių mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Prašo teismo atsižvelgti į jo jauną amžių, sveikatos būklę ir sušvelninti paskirtą bausmę.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat nurodo, jog nepagrįstai jį apklausiant ikiteisminio tyrimo metu nebuvo jam paskirtas gynėjas. Pasak apelianto, tyrėjos argumentas, jog jam gynėjas nepriklausė dėl to, kad jis yra nuteistasis, yra nepagrįstas. Mano, kad gynėjas jam turėjo būti paskirtas, nes jam buvo ribotos galimybės jį pasisamdyti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į šią aplinkybę visiškai neatsižvelgė.

Taip pat prašo atmesti civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo, nes ji yra nepagrįsta.

Apeliaciniame skunde nuteistasis E. A. prašo peržiūrėti apkaltinamąjį nuosprendį iš naujo, nes jis nėra padaręs nė vienos jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. A. B. pripažino kaltę ir nurodė, kas jam talkino darant nusikalstamas veikas. Be to, teigia, kad jis galintis nurodyti asmenis, kurie buvo šalia A. B. darant nusikaltimus.

Dėl liudytojos V. M. duotų parodymų nurodo, kad ji pati dalyvavo darant nusikalstamas veikas ir jos paaiškinimai, kad davė jam savo banko sąskaitas ir jai pervedė pinigus, yra melagingi. Pažymėjo, kad turi įrodymų, jog pati V. M. prisijungė prie nukentėjusiosios M. G. elektroninės bankininkystės, be to, tai patvirtino ir pati nukentėjusioji. Byloje niekas netyrė iš kokio kompiuterio buvo prisijungta, koks IP adresas. Taip pat nepagrįstai nurodyta, kad jis V. M. skambino 58 kartus, nes byloje nėra duomenų, kad būtent jis skambino: nedaryta balso ekspertizė, kratos metu pas jį nerastas nei telefonas nei telefono kortelė. Pasak apelianto, būtina paimti V. M. telefoninių pokalbių išklotines, iš kurių būtų matyti kam ji skambina ir kam ji siunčia pinigines lėšas į Alytaus pataisos namus.

Šalies argumentai

Papildomame prašyme, teismui pateiktame 2016-11-29, nuteistasis be apeliaciniame skunde jau nurodytų motyvų, papildomai nurodo, jog nepagrįstai jam ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirtas gynėjas.

Atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikta.

Prokurorė G. Skersinskytė teismo posėdžio metu prašė nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad teismas pagrįstai jo prisipažinimą padarius nusikaltimą ir gailėjimąsi nepripažino kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes jo parodymai teisme skyrėsi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Visą laiką klaidino teismą. Dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio nurodė, kad ji turi teisę prašyti atlyginti žalą ir jos veiksmų rizikingais nėra pagrindo laikyti, nes ji bankininkystės duomenis perdavė paveikta nuteistųjų apgaulės.

Šalies argumentai

Nuteistojo E. A. apeliacinį skundą taip pat prašo atmesti. Nurodo, kad nors nuteistasis nepripažino savo kaltės, tačiau nuteistasis A. B., savo apeliaciniame skunde prisipažindamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodo, kad sąskaitos numerį jam perdavė būtent E. A.. Esminiai parodymai yra ir V. M., kuri parodė, kad bendravo tik su E. A., juo tikėjo ir pasitikėjo. Prokurorė teigia, jog teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo A. B. apeliacinio skundo

Iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis iš esmės kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų neginčija, tačiau nesutinka su teismo paskirta bausme bei priteistu civiliniu ieškiniu, Teigia, jog teismas nepagrįstai jo prisipažinimą bei gailėjimąsi padarius nusikaltimą ir nukentėjusiosios rizikingą elgesį nepripažino kaip atsakomybę švelninančias aplinkybes, todėl paskyrė per griežtą bausmę.

Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga bei įvertinusi visas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas aplinkybes ir pagrįstai nuteistajam prisipažinimą ir gailėjimąsi nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinantį aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tačiau pažymėtina, kad vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kadangi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme, bet teismas turi įvertinti ir tai, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo byloje priėmimą.

Byloje esantys duomenys paneigia nuteistojo aplinkybę, jog nuo pat pradžių nuteistasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi.

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. pripažino, jog sąskaitos numerį, į kurią turi pervesti iš nukentėjusiosios sąskaitos pinigus, jam davė E. A.. Paminėjo, jog jis nežino, ar E. A. suprato, kam jam reikalinga sąskaita, tačiau nurodė, kad jis su moterimi, kuriai iš nukentėjusiosios sąskaitos pervedė pinigus, nebendravo, su ja bendravo tik E. A. (t. 2, b. l. 40–41). Teismo posėdžio metu nuteistasis tvirtina, jog gautus duomenis iš nukentėjusiosios pateikė R. M., o E. A. nedalyvavo. Nurodė, kad tik iš tyrimo medžiagos sužinojo, kad E. A. davė V. M. telefono numerį R. M., kuris jį perdavė pastarajam. Teisme nuteistais pakeitė parodymus ir paneigė, jog sąskaitą gavo iš E. A., kaip buvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 141). Toks nuteistojo parodymų keitimas neleidžia teigti, kad jis padėjo atskleisti nusikalstamą veiką ar dėl jos padarymo labai gailis. Pažymėtina, kad pripažįstant nuteistajam atsakomybę švelninančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nepakanka nustatyti nuteistojo prisipažinimo fakto, būtina konstatuoti ir nuteistojo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų nėra, o esantys duomenys suponuoja priešingą išvadą. Nuteistasis aktyviais veiksmais nepadėjo atskleisti nusikalstamos veikos, keitė parodymus, klaidino teismą, todėl vien formalus teigimas, jog gailisi, negali būti vertintinas kaip atsakomybę švelninanti aplinkybė.

Apeliantas teigia, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas turėjo pripažinti tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Kolegija nesutinka su tokiu nuteistojo argumentu, nes byloje nenustatyta jokių duomenų, kurie duotų pagrindą nukentėjusiosios elgesį vertinti kaip rizikingą. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016). Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistieji atsitiktiniu būdu gavę nukentėjusiosios telefono numerį iš jos apgaulės būdu išviliojo jos prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenis ir taip iš jos sąskaitos pervedė pinigus kitam asmeniui, kurie vėliau buvo išgryninti. Taigi būtent dėl nuteistųjų panaudotos apgaulės, o ne dėl pačios nukentėjusiosios rizikingo elgesio, kuris galėjo išprovokuoti nuteistuosius padaryti nusikalstamą veiką, nukentėjusioji patyrė žalą. Nuteistieji nusikalstamą veiką buvo apgalvoję iš anksto ir tam jokios įtakos neturėjo pačios nukentėjusiosios veiksmai.

Dėl nurodytų aplinkybių, apelianto argumentai dėl nepagrįstai nepripažintų atsakomybę švelninančių aplinkybių, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės nurodytina, kad nuteistojo argumentai, jog jis veikė vienas, o ne bendrininkų grupėje, yra paneigti byloje surinktų duomenų visetu: telefonų išklotinėmis, liudytojų V. M., pareigūnės O. K.-M. parodymais, paties nuteistojo A. B. parodymais bei kita rašytine medžiaga. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas neginčijo, kad A. B. veikė bendrininkų grupe ir tai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau, jų manymu, tik nebuvo išsiaiškinta su kuriuo asmeniu bendrai veikė A. B.: ar su E. A. ar su R. M. (t. 3, b. l. 21).

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių, pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Taigi pagrindinis bendrininkų požymis yra dviejų vykdytojų susitarimas atlikti nusikalstamus veiksmus. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, jog kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales.

Nors apeliantas A. B. tvirtina, jog jis nežino, ar E. A. suprato, kam jam reikalinga sąskaita, tačiau iš visų veiksmų akivaizdu, kad abu suprato, jog veikia kartu. Kaip jau minėta, susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis. Susitarimas gali būti tiek suplanuotas iš anksto, tiek kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina nustatyti, kad bendravykdžiai buvo iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o susitarimas gali įvykti ir dėl konkliudentinių veiksmų. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti duomenys patvirtina, kad nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai – tyčia ir susitarimas tarp nuteistųjų veikti bendrai. Vien tai, jog abu atliko skirtingus veiksmus, nepaneigia jų susitarimo dėl bendro tikslo. Nuteistasis A. B. parodė, kad A. A. jam parūpino sąskaitą, į kurią jis iš nukentėjusiosios turi pervesti pinigus, o vėliau E. A. organizavo jų nuėmimą ir perdavimą konkrečiam asmeniui. Kolegijos nuomone, toks nuteistųjų veiksmų bendrumas ir vienalaikiškumas akivaizdžiai rodo jų susitarimą daryti bendrą nusikalstamą veiką ir kartu paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad jie neva neveikė bendrai. Byloje neabejotinai nustatyta, kad nuteistieji veikė bendru sutarimu, suvokė bei pritarė vienas kito veiksmams, suprato, kad kiekvienas iš jų realizuoja dalį nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių ir norėjo taip veikti, iki buvo pasiektas norimas rezultatas, už ką jie pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir yra pagrįstai nuteisti.

Nurodyti argumentai paneigia nuteistojo nurodytas aplinkybes, jog veikė vienas, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai A. B. nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Apeliantas taip pat nesutinka ir su jam paskirta bausme. Tvirtina, jog teismas nepagrįstai vertino jo ankstesnius nusikaltimus, todėl nepagrįstai paskyrė jam per griežtą bausmę.

BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.). Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į visus kriterijus, būtinus bausmei nustatyti.

Atmestini apelianto argumentai, jog teismas nepagrįstai vertino jo anksčiau padarytus nusikaltimus. BK 54 straipsnyje vienas iš kriterijų, kurį būtina įvertinti skiriant bausmę, yra nuteistojo asmenybė, todėl teismas pagrįstai atsižvelgė į nuteistąjį itin neigiamai charakterizuojančius duomenis: į tai, kad nuteistasis nusikalto dar esant neišnykusiam teistumui, kad veikas padarė būdamas recidyvistas (apeliantas teistas 21 kartą už analogiškas veikas). Pažymėtina, kad teismas ankstesnes nusikalstamas veikas vertina tik kaip aplinkybę, charakterizuojančią nuteistąjį, o ne iš naujo jas vertino, todėl nuteistojo motyvas, jog teismas nepagrįstai paskyrė bausmę ir už ankstesnes veikas, yra visiškai nepagrįstas. Teismas bausmę paskyrė tik už veikas, kurios buvo nustatytos skundžiamu nuosprendžiu, t. y. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje.

Kolegija, įvertinusi nuteistojo asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes bei kitus BK 54 straipsnyje numatytus kriterijus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. B. paskirta bausme ir jos rūšimi. Skirta bausmė yra proporcinga nuteistojo neigiamai charakterizuojamai asmenybei bei jo pavojingumui, todėl, kolegijos įsitikinimu, ji atitinka teisingumo, protingumo kriterijus ir jos mažinti nėra jokio teisinio pagrindo. Jaunas amžius ar sveikatos būklė nesudaro pagrindo ją mažinti.

Apeliantas nesutinka su priteista neturtine žala. Mano, kad jos priteisti nėra jokio pagrindo, tačiau nenurodė nė vieno argumento dėl ko neturtinė žala turėtų būti nepriteisiama. Pirmosios instancijos teismas iš nuteistųjų nukentėjusiajai priteisė 3 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Turtinė žala sudaro 2450 Eur, neturtinė – 550 Eur (t. 1, b. l. 11). Nuteistasis ginčija tik neturtinės žalos priteisimą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nuteistojo argumentai, jog nukentėjusioji pati savo rizikingu, neatsargiu elgesiu prisidėjo prie nusikaltimo padarymo, panaikina galimybę prašyti neturtinės žalos, yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Bylos duomenimis nustatyta, kad iš nukentėjusiosios piniginės lėšos buvo išviliotos panaudojus apgaulę, todėl tvirtinti, kad nusikaltimo padarymui turėjo įtaką pačios nukentėjusiosios didelis neatsargumas ir ji turėjo suvokti, jog pinigai bus panaudoti nusikalstamiems veiksmas, nėra jokio pagrindo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiajai, teisingai įvertino visas aplinkybes, būtinas nustatant neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgė į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus ir teisingai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį. Kolegija šiuo atveju neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu, kuris, be to, atitinka ir kasacinio teismo pritiesiamą neturtinės žalos dydį analogiško pobūdžio bylose. Esant išdėstytiems motyvams, apelianto argumentai dėl neturtinės žalos nepriteisimo, atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliaciniame skunde nuteistasis kelia klausimą ir dėl gynybos paskyrimo ikiteisminio tyrimo metu. Remdamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, tvirtina, jog jam nepagrįstai nebuvo paskirtas gynėjas.

BK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Tačiau BPK 52 straipsnis numato įtariamajam ar kaltinamajam teisę atsisakyti gynėjo. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė gynėjo ir dėl to buvo surašytas protokolas, kaip tai numatyta BPK 52 straipsnio 1 dalyje (t. 2, b. l. 36). BPK 52 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai kada ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ir teismui neprivalomas pareikštas atsisakymas gynėjo, t. y. nepilnamečio asmens, asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti teise į gynybą, taip pat proceso kalbos nemokančio asmens ar asmens, įtariamo ar kaltinamo sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, kai dėl bylos sudėtingumo ar didelės apimties arba kitais atvejais kyla abejonių dėl šio asmens galimybės pasinaudoti teise į gynybą. Nuteistojo teigimu, gynėjas jam turėjo būti paskirtas, nes jam buvo ribotos galimybės jį pasisamdyti. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog nuteistasis atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, nesudaro pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, kad jis neturi jokios galimybės pasisamdyti gynėją. Kitų aplinkybių, kurioms esant ikiteisminio tyrimo pareigūnai būtų privalėję nepriimti nuteistojo atsisakymo turėti gynėją, nenustatyta. Dėl nurodytų priežasčių nesutiktina su nuteistuoju, kad buvo pažeistos jos teisės ikiteisminio tyrimo metu turėti gynėją. Be to, šio klausimo nuteistasis nekėlė pirmosios instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl jo nepasisakė.

Esant išdėstytiems argumentas, apelianto A. B. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl E. A. apeliacinio skundo

Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis iš esmės nesutinka su jam inkriminuojamomis veikomis ir tvirtina, kad jų nepadarė, t. y. ginčija kaltę. Teigia, kad liudytojos V. M., kuri pati darė nusikalstamas veikas, parodymais nėra pagrindo vadovautis, nes jie yra melagingi. Pasak apelianto, teismas netinkamai įvertinęs surinktus duomenis, nepagrįstai jam priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, tai yra jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė būtina sąlyga vertinant įrodymus.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgusi į byloje ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, nepažeidžiant minėtų teisės normų, išanalizavo ir įvertino liudytojų parodymus ir teisingai nustatė faktines veikos aplinkybes bei pagrįstai E. A. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje.

E. A. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo įrodo liudytojų V. M., pareigūnės O. K.–M. parodymai, nuteistojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, telefonų numerių išklotinių analizė, V. M. banko sąskaitų išrašai, Alytaus pataisos namų raštai, iš kurių matyti, kad nuteistieji A. B. ir E. A. nuo 2015-04-21 iki 2015-06-02 atliko bausmę viename lokaliniame sektoriuje.

Nuteistasis iš esmės nesutinka su liudytojos V. M. duotais parodymai, kurie, jo manymu, yra melagingi, tačiau kolegija visiškai nesutinka su tokiu nuteistojo vertinimu. Nustatyta, kad liudytojos V. M. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 88–90) ir teisme (t. 2, b. l. 137–147) yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems, be to, jie sutampa su nukentėjusiosios M. G. parodymais ir byloje esančia rašytine medžiaga. Liudytoja V. M. parodė, kad ji bendravo tik su E. A. ir pinigus perdavė asmenims, kurie prisistatė esantys nuo E.. Iš telefonų numerių analizės matyti, kad E. A. V. M. skambino 58 kartus (t. 1, b. l. 129). Nuteistojo teigimu, byloje nėra įrodyta, kad būtent jis skambino jai, tačiau kolegijos įsitikinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad būtent jis skambino V. M. ir nurodinėjo kokius veiksmus ji turinti atlikti. Šiuo atveju tokią neabejotiną išvadą leidžia daryti byloje surinktų duomenų visetas, todėl vien tai, kad nebuvo padaryta balso ekspertizė, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu būtina surinkti pakankamai duomenų patvirtinančių vieną ar kitą faktą, tačiau tai nereiškia, jog turi būti atlikti visi įmanomi būdai vienam ar kitam faktui patvirtinti. Šiuo atveju pakanka duomenų konstatuoti, kad liudytojai V. M. skambino būtent E. A., todėl atlikti papildomų veiksmų nebuvo būtinybės. Liudytoja V. M. savo aiškių ir nuoseklių parodymų nekeitė ir akistatos su E. A. metu. Aiškiai nurodė, kad bendravo būtent su E. A., o ne su kitu asmeniu (t. 1, b. l. 176–177). Liudytojos V. M. parodymai abejonių nekelia ir dėl to, kad ji, sužinojusi, kad jos sąskaita užblokuota, kreipėsi į banką, o vėliau ir į policiją. Priešingu atveju, liudytojai nebūtų buvę jokio tikslo pranešti policijai apie jos užblokuotas sąskaitas. Tai rodo, kad V. M. apie į jos sąskaitą pervestų pinigų būdą nieko nežinojo.

Byloje rašytiniais įrodymais (telefonų išklotinių analizė) bei nuosekliais liudytojų parodymais nustatyto fakto nepaneigia ir tai, kad pas nuteistąjį nebuvo rastas joks telefono aparatas, kuriuo, beje, nuteistasis iki nusikalstamos veikos atskleidimo galėjo atsikratyti. Iš Tarnybinio pranešimo dėl atliktų veiksmų, kur pateikta telefonų numerių išklotinių analizė, matyti, kad telefono numeris, kuriuo naudojosi nuteistasis E. A. buvo Alytaus miestas ir iš šio numerio V. M. skambinta 58 kartus, o jos dukrai 11 kartų (t. 1, b. l. 129). Nustatytas faktas sutampa su liudytojos V. M. nurodyta aplinkybe, kad dukros telefono numerį žinojo E. A., nes ji pati jam iš dukters telefono buvo skambinusi. Nuteistojo iškelta versija, kad jis liudytojos numerį davė A. B. ir jis galimai jai skambino, nepatvirtinta jokiais duomenimis. Be to, tokia ikiteisminio tyrimo metu nurodyta versija nesutampa su teisme E. A. nurodytomis aplinkybėmis, teisme nuteistasis jau tvirtino, kad liudytojos V. M. telefono numerį davė R. M.. Nenuoseklius nuteistojo parodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip nepatikimus ir nepaneigiančius kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Pareigūnės O. K.–M. nurodytas faktas, kad nuteistasis po apklausos jai tvirtinęs, kad suras būdą kaip išvengti atsakomybės už jam inkriminuojamus nusikaltimus, suponuoja išvadą, kad E. A. savo kaltę neigė tik siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir surasti asmenį, kuris galėtų atsakyti už šiuos nusikaltimus. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad nė vienas nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu apie R. M. dalyvavimą darant nusikaltimus neužsiminė. Apie R. M. nuteistasis A. B. nurodė tik apklausiamas teisme.

Nuteistojo teiginys, jog pati V. M. jungėsi prie nukentėjusiosios elektroninės bankininkystės, yra nepatvirtintas jokiais duomenimis. Priešingai, bylos duomenimis įrodyta, kad internetinės bankininkystės duomenis iš nukentėjusiosios išgavo nuteistasis A. B., kuris šio fakto neginčijo ir pripažino. Būtent jis jungėsi prie internetinės bankininkystės ir pinigus pervedė į V. M. sąskaitą, kurią davė E. A.. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad su ja kalbėjo vyriškis, prisistatęs tyrėju R. B. iš Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato. Visa loginė įvykių seka patvirtina, kad iš nukentėjusiosios pinigus išviliojo A. B., o E. A. pasirūpino kur jie bus pervesti ir kaip išgryninti. Duomenų, kad nukentėjusiosios elektroninės bankininkystės duomenys būtų perduoti liudytojai V. M., nėra, todėl teigti, kad ji pati prisijungė prie nukentėjusiosios sąskaitos, nėra pagrindo. Tokių aplinkybių nepatvirtino ir nukentėjusioji, kaip teigia nuteistasis E. A..

Nuteistasis nurodo, jog jam nesuprantama dėl kokių priežasčių jis yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu A. B. nurodė, kad veikė kartu su R. M., o pastarasis to neginčijo ir prisipažino veikęs kartu su A. B..

Pažymėtina, kad asmens kaltė nėra nustatoma remiantis vien jo prisipažinimu, būtina nustatyti visas objektyvias aplinkybes, patvirtinančias, kad būtent prisipažinęs asmuo padarė nusikaltimus. Kolegija, atsižvelgusi į byloje surinktų duomenų visetą bei liudytojo R. M. parodymus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog nusikalstamoje veikoje kartu su A. B. dalyvavo būtent R. M.. Išskyrus paties R. M. prisipažinimą, jokių objektyvių duomenų, kad jis padarė A. B. ir E. A. inkriminuojamas veikas, nėra. Liudytojo R. M. parodymai nesutampa su kitų liudytojų duotais parodymais, be to, jis negalėjo detaliai nurodyti visų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Iš liudytojo parodymų taip pat galima spręsti, jog dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino siekdamas kitų tikslų. Kaip nurodė pats liudytojas norėjo būti etapuojamas, pailsėti, pasivažinėti, prasiblaškyti. R. M. nurodyta aplinkybė, jog jis Alytaus pataisos namuose pateikė prisipažinimą dėl padarytų nusikalstamų veikų, nepasitvirtino. Alytaus pataisos namų administracijos reikalų skyriuje nubuvo registruotas nuteistojo R. M. atviras prisipažinimas apie galimai padarytą nusikalstamą veiką (t. 3, b. l. 10). Visi nurodyti duomenys paneigia nuteistųjų iškeltą versiją, kad nusikalstamoje veikoje dalyvavo R. M..

Atsakant į nuteistojo argumentą dėl jam nepaskirto gynėjo, nurodytina, kad nuteistasis E. A., kaip ir nuteistasis A. B., ikiteisminio tyrimo metu vykdytos apklausos metu atsisakė gynėjo (t. 1, b. l. 167). Visi argumentai dėl gynėjo būtino paskyrimo ir nuteistųjų teisių pažeidimo yra nurodyti pasisakant dėl nuteistojo A. B. apeliacinio skundo. Faktinės aplinkybės dėl nuteistojo E. A. iš esmės yra vienodos, todėl kolegija pakartotinai dėl to nepasisako.

Apibendrinusi nurodytus argumentus, kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nusikalstamas veikas padarė būtent A. B. su E. A.. Visi duomenys patvirtina, kad abu nuteistieji veikė vieninga tyčia, siekdami apgaulės būdu iš nukentėjusiosios išvilioti banko sąskaitos duomenis ir juos, pervedus į liudytojos V. M. sąskaitą, išgryninti. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Kolegija iš esmės sutinka su visais pirmosios instancijos teismo motyvais, todėl jų visų nekartodama, daro išvadą, kad nuosprendis yra pagrįstas ir jo keisti ar naikinti remiantis apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų E. A. ir A. B. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Dalia KursevičienėEdita LapinskienėVioleta Miliuvienė