- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-27
- Bylos Nr.
- I-1126-811/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03801-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- UAB „Transakis“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Transakis“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja UAB „Transakis“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino 2016-10-10, prašydama panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių AVMI) 2016-03-02 sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016-05-30 sprendimą Nr. 69-66 „Dėl UAB „Transakis“ (Į. K. 302325554) 2016-03-23 skundo“ ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2016-08-31 sprendimą “Dėl UAB „Transakis“ 2016-06-27 skundo“ dalyje, kuria patvirtintas VMI 2016-05-30 sprendimo Nr. 69-66 nurodymas sumokėti 2 781 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) delspinigius (b. l. 1-3, 20-22). Paaiškino, kad ginčijamais sprendimais pareiškėjai nepagrįstai apskaičiuota 2 781 Eur PVM delspinigių. Komisija ginčijamame sprendime pagrįstai pažymėjo, kad 4 257 Eur PVM mokestinė prievolė yra priteista pareiškėjos vadovui A. Š., todėl tokios prievolės negalima nustatyti pareiškėjai. Komisija nepagrįstai nustatė pareiškėjai prievolę sumokėti 2 781 Eur PVM delspinigių teigdama, kad jai išlieka prievolė mokėti PVM delspinigius, nes 4 257 Eur PVM išieškojimo procedūra nebuvo pradėta nei iš pareiškėjos, nei iš jos vadovo A. Š.. Komisija sprendime taip pat nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatas dėl delspinigių skaičiavimo. Komisija pati pažymėjo, kad, kol mokestinis ginčas nėra pasibaigęs galutiniu ir įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu, nėra atsiradusi teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką, todėl nėra prasidėjęs ir įstatyme nustatytas 180 dienų delspinigių skaičiavimo terminas. Nurodytas terminas pradedamas skaičiuoti nuo MAĮ 105 str. apibrėžto šios teisės įgijimo momento, o ne nuo prievolės sumokėti mokestį į biudžetą atsiradimo dienos. Šiuo atveju nėra suprantama, kodėl delspinigiai pareiškėjai buvo skaičiuojami, nes mokestinis ginčas nėra pasibaigęs įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu. VMI 2 781 Eur PVM delspinigius apskaičiavo pareiškėjai nuo 4 257 Eur sumos, kuri, kaip pažymėjo Komisija, iš pareiškėjos neišieškotina, už laikotarpį nuo 2010-01-26 iki patikrinimo akto surašymo, t. y. 2015-12-30. Taigi, delspinigiai pareiškėjai buvo apskaičiuoti už 5 metus, nors, kol mokestinis ginčas nėra pasibaigęs galutiniu ir įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu, nėra atsiradusi teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką. Pagal MAĮ 97 str. 1 d., 96 str. 1 d. 1 punkte nurodytu atveju delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą. MAĮ 98 str. 2 d. nustatyta, kad delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinį nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju - mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, - ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą šio įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas. Delspinigius VMI turėjo teisę civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje prisiteisti iš pareiškėjos vadovo A. Š., tačiau ji priteisti delspinigių neprašė. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nėra atsiradusi prievolė mokėti 4 257 Eur PVM sumą, prievolė mokėti delspinigius jai taip pat negali būti nustatoma. Tuo atveju, jeigu tokią prievolę nusprendžiama nustatyti, delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau, kaip už 180 dienų, tačiau Komisijos sprendimu, prieštaraujant imperatyvioms įstatymo nuostatoms, pareiškėjai nustatyta delspinigių suma apskaičiuota už 5 metus. Atsakovė VMI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 64-66). Paaiškino, kad ginčijamais mokesčių administratoriaus sprendimais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 123 str. 1 d., MAĮ 96 str. 1 d. 2 p. ir 97 str. 2 d., pareiškėjai nuo papildomai apskaičiuotos sumokėti į biudžetą 4257,41 Eur PVM sumos už laikotarpį nuo 2010-01-26 iki patikrinimo akto surašymo dienos (2015-12-30) dėl nesavalaikio PVM sumokėjimo pagrįstai apskaičiuota 2 781 Eur PVM delspinigių. Įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-14 nuosprendžiu UAB „Transakis‘ direktorius A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 str. 1 dalį, 220 str. 1 dalį, 222 str. 1 dalį, 300 str. 1 dalį, paskiriant jam 3466 Eur baudą, taip pat minėtu nuosprendžiu iš A. Š. priteista 4257,41 Eur valstybės biudžetui padarytai žalai atlyginti. A. Š. priteisto civilinio ieškinio sumos nėra sumokėjęs. Komisija ginčijamu sprendimu pagrįstai panaikino Šiaulių AVMI 2016-03-02 sprendimo Nr. (44.1)-FR0682-115 nurodymą pareiškėjai sumokėti 4257 Eur PVM, nes ta pati mokestinė prievolė yra apskaičiuota ir kaip civilinis ieškinys priteista iš pareiškėjos vadovo A. Š.. Pagal PVMĮ nuostatas pareiškėja yra mokesčių mokėtoja ir atsakinga už tinkamą mokestinių prievolių vykdymą. Netinkamai mokestines prievoles vykdančiam mokesčių mokėtojui yra taikomos poveikio priemonės: skaičiuojami delspinigiai ir skiriamos baudos. Esant įstatyme nurodytiems delspinigių skaičiavimo pagrindams mokesčių administratorius negali jų neskaičiuoti, nes tai būtų įstatymo pažeidimas. Delspinigių išieškojimo procedūra nei pareiškėjos, nei jos vadovo atžvilgiu pradėta nebuvo, todėl pareiškėja turi pareigą sumokėti jai apskaičiuotus PVM delspinigius. Ginčijamais sprendimais pareiškėjai pagrįstai apskaičiuoti PVM delspinigiai už laikotarpį iki patikrinimo akto surašymo dienos. Proceso dalyviai teismo posėdyje nedalyvavo, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Skundas atmestinas. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Šiaulių AVMI, vadovaudamasi MAĮ 72 str. nuostatomis ir remdamasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apygardos valdybos pateikta 2013-05-31 specialisto išvada Nr. 5-4/57 dėl UAB „Transakis“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo bei Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-14 nuosprendžio duomenimis, atliko UAB „Transakis“ 2009 m. gruodžio mėn. PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir 2015-12-30 surašė patikrinimo aktą Nr. (41.2)-FR0680-901, kuriame nustatė, jog UAB „Transakis“ tikrinamuoju laikotarpiu nepagrįstai į PVM atskaitą įtraukė 14 700 Lt pirkimo PVM pagal UAB „Mistralis“ vardu išrašytą juridinės galios neturinčią PVM sąskaitą faktūrą už stogo ardymo, betono laužo išvežimo ir patalpų ardymo darbų įsigijimą, nes minėta ūkinė operacija realiai neįvyko (Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės byla Nr. 6.11-(7-135/2016) (toliau – ir byla Nr. 6.11-(7-135/2016)), b. l. 71-75). Šiaulių AVMI patikrinimo akte konstatavo, kad UAB „Transakis“ pažeidė PVMĮ 62, 64, 65, 80 straipsnių nuostatas ir įvertinusi nustatytą pažeidimą pareiškėjai papildomai apskaičiavo 4 257 Eur PVM. Šiaulių AVM 2016-03-02 sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (44.1)FR0682-115 patvirtino 2015-12-30 patikrinimo aktą Nr. FR0680-901, t. y. patvirtino juo apskaičiuotą 4 257 Eur PVM ir vadovaudamasi PVMĮ 123 str. 2 d., MAĮ 96 str. UAB „Transakis“ apskaičiavo 2 781,07 Eur PVM delspinigių (b. l. 24-29). Nesutikdama su Šiaulių AVMI 2016-03-02 sprendimu Nr. (44.1)FR0682-115, pareiškėja pateikė skundą VMI, kuri 2016-05-30 sprendimu „Dėl UAB „Transakis“ (Į. K. 302325554) 2016-03-23 skundo“ Nr. 69-66 pakeitė Šiaulių AVMI 2016-03-02 sprendimą - patvirtino 2015-12-30 patikrinimo aktą Nr. FR0680-901 ir nurodė UAB „Transakis“ sumokėti į biudžetą 4 257 Eur PVM, 2 781,07 Eur PVM delspinigių ir 426 Eur baudą (b. l. 31-36). Nesutikdama su VMI 2016-05-30 sprendimu Nr. 69-66 pareiškėja 2016-06-27 pateikė skundą Komisijai (byla Nr. 6.11-(7-135/2016) b. l. 2-4). Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą Komisija 2016-08-31 sprendimu „Dėl UAB „Transakis“ 2016-06-27 skundo“ Nr. S-181 (7-135/2016) jį patenkino iš dalies - panaikino VMI 2016-05-30 sprendimą Nr. 69-66 dalyje, kuria pareiškėjai nurodyta sumokėti į biudžetą 4 257 Eur PVM ir 426 Eur PVM baudą, ir patvirtino VMI 2016-05-30 sprendimo Nr. 69-66 dalį, kuria pareiškėjai nurodyta sumokėti į biudžetą 2 781,07 Eur PVM delspinigių (b. l. 39-49). Byloje ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais pareiškėjai apskaičiuota 2 781,07 Eur PVM delspinigių, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja nesutinka su ginčijamais mokesčių administratoriaus sprendimais jai apskaičiuotais 2 781,07 Eur PVM delspinigiais teigdama, kad delspinigiai jai apskaičiuoti nepagrįstai, nes ji neturi prievolės mokėti PVM, be to, jie apskaičiuoti pažeidžiant MAĮ 97 str. 1, 2 d. ir 98 str. 2 d. reikalavimus. Byloje susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja MAĮ. Vadovaujantis MAĮ 26 straipsnio nuostatomis vietos mokesčių administratorius kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai. Pagal MAĮ 2 str. 17 d. mokesčių mokėtojas yra asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą nustatyta prievolė mokėti mokestį. Konkretaus mokesčio apskaičiavimo pagrindus ir sąlygas nagrinėjamu atveju nustato PVMĮ, pagal kurio nuostatas PVM mokesčių mokėtoju laikomas ekonominę veiklą vykdantis asmuo, kuriam tenka prievolė pateikti PVM deklaraciją, apskaičiuoti pardavimo PVM ir kuris turi teisę, esant PVMĮ nustatytiems pagrindams ir tai pagrindžiantiems apskaitos dokumentams, atskaityti pirkimo PVM sumas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys pavirtina, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-14 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-409/2015 A. Š. pripažintas kaltu dėl to, kad, būdamas Bendrovės direktoriumi, siekdamas išvengti mokėtino PVM, suklastojo dokumentus: 2009-10-28 statybų rangos sutartį Nr. 09-10-28 tarp Bendrovės ir UAB „Mistralis“, 2009-12-22 PVM sąskaitą faktūrą MIS Nr. 000015, darbų atlikimo aktą prie 2009-10-28 sutarties, 2010-01-11 kasos pajamų orderį TR122, kuriuo buvo siekiama fiktyviai padidinti Bendrovės kasos likutį, 2010-01-11 kasos išlaidų orderį Nr. 33, suklastotus dokumentus pateikdamas įtraukti į Bendrovės apskaitą. Taip pat nustatyta, kad Šiaulių AVMI minėtoje baudžiamojoje byloje buvo pareiškusi 14 700 Lt (4 257,41 Eur) dydžio civilinį ieškinį dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo. Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-14 nuosprendyje nurodyta, kad „žala valstybės biudžetui padaryta tyčiniais kaltinamojo A. Š. veiksmais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas ir iš A. Š. priteistina Šiaulių AVMI 4257 eurų žalai atlyginti“. Šiaulių apygardos teismas 2015-09-23 nutartimi atmetė nuteistojo A. Š. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nuosprendžio panaikinimo. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-409/2015 įsiteisėjo 2015-09-23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2014-11-21 nutartyje adm. byloje Nr. A-438-1221/2014 pažymėjo, kad dėl tos pačios nepriemokos, kurios atsiradimas kildinamas iš tų pačių neteisėtų veiksmų, negali būti inicijuotos dvi administracinės procedūros. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo draudimą viešojo administravimo subjektui priimti sprendimą, jeigu teismas arba jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu, kas lemia, jog viešojo administravimo subjektui taip pat yra draudžiama pradėti bei vykdyti dvi administracines procedūras, dėl kurių būtų priimti du galutiniai sprendimai tuo pačiu klausimu. Minėta, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius, tikrindamas pareiškėjos PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumą, 2015-12-30 patikrinimo akte Nr. (41.2)-FR0680-901 konstatavo, kad Bendrovė buhalterinėje apskaitoje atskaitė pirkimo PVM sumas remdamasi UAB ,,Mistralis“ apskaitos dokumentu, kuriame fiksuota realiai neįvykusi ūkinė operacija, todėl ji neturėjo teisės atskaityti pirkimo PVM sumų. Nurodytu pagrindu Šiaulių AVMI Bendrovei papildomai apskaičiavo 4 257 Eur PVM ir nuo šios sumos už laikotarpį nuo 2010-01-26 iki patikrinimo akto surašymo dienos dėl nesavalaikio PVM sumokėjimo apskaičiavo 2 781,07 Eur PVM delspinigius. Komisija panaikino Šiaulių apskrities VMI 2016-03-02 sprendimo Nr. (44.1)-FR0682-115 nurodymą Bendrovei sumokėti 4 257 Eur PVM tuo pagrindu, kad ta pati mokestinė prievolė yra apskaičiuota ir kaip civilinis ieškinys priteista iš A. Š.. Pažymėtina, kad pareiškėja neginčija PVM apskaičiavimo teisinio ir faktinio pagrindo, t. y. aplinkybių, kad ūkinė operacija, dėl kurios ji atskaitė pirkimo PVM, yra realiai neįvykusi ir apskaitoje apskaityti stogo ardymo, betono laužo išvežimo ir patalpų ardymo darbai negali būti pripažinti kaip panaudoti Bendrovės PVM apmokestinamojoje veikloje. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad Bendrovės direktorius A. Š. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu priteistos 4 527,41 Eur sumos į biudžetą nėra sumokėjęs. Pagal MAĮ 95 straipsnį delspinigiai yra vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų. Remiantis šio įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 1 punktu, delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant muitinės deklaracijoje apskaičiuotą mokestį). MAĮ 97 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio Įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą. MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje). Pagal MAĮ 97 straipsnio 2 dalį šio Įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per šio Įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo. MAĮ 98 str. 2 d. nustatyta, kad delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio Įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, – ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą šio Įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad jai nėra nustatyta mokestinė prievolė, todėl Bendrovei neturi būti skaičiuojami ir PVM delspinigiai. Teismas pažymi, kad delspinigiai yra mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas (MAĮ 95 str. 1 d. 1 p.), todėl esant įstatyme nurodytiems delspinigių skaičiavimo pagrindams mokesčių administratorius neturi teisės jų neskaičiuoti. Aplinkybė, kad Komisija 2016-08-31 sprendimu Nr. S-181 (7-135/2016) panaikino Bendrovei apskaičiuotą 4 257 Eur PVM mokestį, nereiškia, kad pareiškėja neturi pareigos sumokėti PVM delspinigius. Pabrėžtina, kad tų pačių faktinių aplinkybių pagrindu 4 257 Eur suma įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-409/2015 Bendrovės direktoriui apskaičiuota ir nurodyta sumokėti kaip civilinės žalos atlyginimas. Minėtu nuosprendžiu mokesčių administratoriaus civilinis ieškinys buvo patenkintas tik dėl nesumokėto PVM, o delspinigių išieškojimo procedūra nei Bendrovės, nei jos direktoriaus atžvilgiu pradėta nebuvo. Lietuvos Aukščiausias Teismas, spręsdamas klausimą dėl priteistino civilinio ieškinio dydžio ir apimties, 2016-03-22 nutartyje byloje Nr. 2K-99-648/2016 pažymėjo, kad mokestinius teisinius santykius reguliuoja viešosios teisės normos, todėl nėra pagrindo priteisti delspinigius taikant privatinės (civilinės) teisės normas. LVAT, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylą, 2011-12-29 nutartyje adm. byloje Nr. A575-3633/2011 pažymėjo, kad mokesčiai tokiu atveju negali būti priteisiami antrą kartą, tačiau mokestiniai delspinigiai turi būti apskaičiuojami. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius nustatė, kad Bendrovė už 2009 m. gruodžio mėnesį turėjo prievolę papildomai sumokėti 4 257 Eur PVM, nes, neturėdama realią ūkinę operaciją pagrindžiančių dokumentų, atskaitė pirkimo PVM, tuo nepagrįstai sumažindama į biudžetą mokėtiną PVM, todėl Šiaulių AVMI 2016-03-02 sprendimu Nr. (44.1)FR0682-115 Bendrovei pagrįstai apskaičiavo šio mokesčio delspinigius. LVAT 2010-03-25 nutartyje administracinėje byloje Nr. A442–438/2010, 2011-05-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. A575–851/2011 yra pažymėjęs, kad aiškinant MAĮ 81 straipsnio 2 dalies, 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 97 straipsnio 2 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, darytina išvada, jog įstatymų leidėjas yra nustatęs du skirtingus ir savarankiškai taikomus delspinigių skaičiavimo už netinkamą mokestinės prievolės vykdymą pagrindus tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokesčių sumą, nurodytą mokesčių administratoriaus sprendime dėl mokestinio patikrinimo akto ar kito patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento patvirtinimo. Vienu atveju delspinigiai yra skaičiuojami dėl to, kad mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Remiantis šiuo pagrindu, delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis, pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus, turėjo būti sumokėtas į biudžetą, ir baigiami skaičiuoti patikrinimo akto ar kito patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dieną. Kitas delspinigių skaičiavimo pagrindas taikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas per MAĮ 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nesumoka sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytų papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumų. Tuomet delspinigių skaičiavimas yra pradedamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo ir tęsiamas iki mokesčių mokėtojas sumokės sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas, bet ne ilgiau nei nustatyta MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje. Joje numatyta, kad delspinigiai, pradėti skaičiuoti MAĮ 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, – ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą MAĮ 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju (padavus skundą dėl mokestinio ginčo), delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas. Vykstant mokestiniam ginčui, teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką mokesčių administratoriui atsiranda tik pasibaigus mokestiniam ginčui. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius ginčijamais sprendimais PVM delspinigius Bendrovei pagrįstai apskaičiavo už laikotarpį nuo 2010-01-26 iki patikrinimo akto surašymo dienos (2015-12-30). Teismas neturi pagrindo kitaip interpretuoti delspinigių skaičiavimą reglamentuojančių teisės normų, todėl pareiškėjos argumentus dėl teisiškai nepagrįsto delspinigių apskaičiavimo laikotarpio atmeta kaip nepagrįstus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad ginčijamomis Komisijos 2016-08-31 sprendimo Nr. S-181 (7-135/2015), VMI 2016-05-30 sprendimo Nr. 69-66, Šiaulių AVM 2016-03-02 sprendimo Nr. (44.1)-FR0682-115 dalimis pareiškėjai teisėtai ir pagrįstai nurodyta sumokėti į biudžetą 2 781,07 Eur PVM delspinigių, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d.). Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas nusprendė : Pareiškėjos UAB „Transakis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teisėja Violeta Petkevičienė