Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š., būdamas UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, 2010 m. sausį, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, turėdamas tikslą UAB „T.“ išvengti mokėtino PVM, suklastojo 2009-10-28 statybų rangos sutartį Nr. 09-10-28 tarp UAB „T.“ir UAB „M.“2009-12-22 sąskaitą - faktūrą MIS Nr. 000015, 2009-12-15 darbų atlikimo aktą prie 2009-10-28 sutarties, įrašydamas į šiuos dokumentus žinomai melagingas žinias apie nebūtą sandorį, t. y. apie UAB „M.“ atliktus patalpų ardymo ir statybinio laužo išvežimo darbus už 84700 Lt, o iš tikrųjų šių darbų nepirkdamas, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, suklastojo tikrą dokumentą - tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku suklastojo UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderį TR122 2010-01-11, nurodant, kad į įmonės kasą akcininkė R. Š. įneša 30400 Lt, taip suklastojo tikrą dokumentą ir panaudojo įtraukiant jį į įmonės apskaitą, siekdamas fiktyviai padidinti įmonės kasos likutį ir siekdamas sudaryti tariamo sandorio realumą, jis suklastojo 2010-01-11 UAB „T.“kasos išlaidų orderį Nr. 33, įrašydamas į jį žinomai melagingas žinias apie tai, kad UAB „M.“ iš UAB “T.“ kasos išmokėjo 84700 Lt, suklastotus dokumentus pateikdamas įtraukimui į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu jis suklastojo tikrus dokumentus ir šiuos suklastotus dokumentus panaudojo.

Be to, A. Š., būdamas UAB „T.“, įmonės kodas 302325554, registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, siekdamas išvengti turtinės prievolės – t.y. UAB „T.“ mokėtino pridėtinės vertės mokesčio valstybės biudžetui, įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie pelną ir jo panaudojimą ir pateikė ją valstybės įgaliotai institucijai, tai yra UAB „M.“ vardu išrašytą 2009-12-22 PVM sąskaitą faktūrą/Invoice MIS Nr. 000015 už 70000,00 Lt + PVM 14700,00 Lt, iš viso už 84700,00 Lt, kurioje įforminta neįvykusi ūkinė operacija, pateikė įtraukimui į savo įmonės apskaitą, to pasėkoje UAB „T.“ susimažino 2009 m. gruodžio mėnesio mokėtiną PVM mokestį į valstybės biudžetą 14700,00 Lt. UAB „T.“ pateiktoje elektroniniu būdu Šiaulių AVMI 2010-03-03 PVM deklaracijoje forma FR0600 už 2009 m. gruodžio mėn. neteisingai deklaravo įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, t.y., į 2009 m. gruodžio mėn. deklaracijos 25 eil. „įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 14700,00 Lt (paslaugų pirkimo PVM) bei į deklaracijos 35 eil. „atskaitomas PVM“ įrašė minėtą sumą 14700,00 Lt ir tokiu būdu padidino grąžintiną iš biudžeto PVM 14700,00 Lt ir į valstybės biudžetą nesumokėjo pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 3 straipsnio 1 punkto nuostatas 14700,00 Lt, tuo padarydamas turtinę žalą.

Be to, A. Š., būdamas UAB „T.“, įmonės kodas 302325554, registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, organizavo, kad buhalterinė apskaita būtų tvarkoma apgaulingai, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 13 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, tai yra: UAB „M.“ jokių darbų UAB „T.“ neatlikus ir iš UAB „T.“ pinigų sumos 84700,00 Lt negavus, jis pateikė UAB „T.“ į bendrovės 2009 m. gruodžio mėn. ir 2010 m. sausio mėn. apskaitą įrašyti UAB „M.“ vardu įformintus dokumentus: 2009-12-22 sąskaitą faktūrą MIS Nr. 000015 už 84700,00 Lt ir 2010-01-11 kasos pajamų orderio kvitą serija MIS Nr. 1 už 84700,00 Lt, kuriais įformintos neįvykusios operacijos apie UAB „M.“ atliktus patalpų ardymo darbus ir apmokėjimą, tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX – 574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurių rekvizitai nurodyti minėto įstatymo 13-me straipsnyje. Dėl tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymo 2010-01-11 kasos išlaidų orderyje Nr. 33 ir šio dokumento įrašymo į buhalterinę apskaitą, negalima iš dalies nustatyti UAB „T.“ 2010 m. sausio mėn. turto. Dėl UAB „M.“ vardu įformintų ir į UAB „T.“ 2009 m. gruodžio mėn. ir 2010 m. sausio mėn. apskaitą įrašytų dokumentų: 2009-12-22 sąskaitos faktūros MIS Nr. 000015 už 84700,00 Lt ir 2010-01-11 kasos pajamų orderio kvito serija MIS Nr. 1 už 84700,00 Lt, kuriais įformintos neįvykusios operacijos, negalima iš dalies nustatyti UAB „T.“ 2009 m. spalio – gruodžio ir 2010 m. sausio mėn. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, A. Š. pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, t. y. veikiant kartu su A. T., tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad A. T. neįgyja ir neįgis UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) akcijų, nurodė A. T. pasirašyti 2012-11-30 ir 2012-08-10 akcininkų sąrašus, pagal kuriuos A. T., žinodamas, kad neįgyja ir neįgis UAB „T.“ akcijų, pasirašė melagingai patvirtindamas žinomai netikrus duomenis apie tai, kad jis už 10000 Lt įsigijo 100 UAB „T.“ akcijų, taip pagamino netikrus dokumentus ir šiuos duomenis pateikiant VĮ Registrų centro Šiaulių filialui adresų Paukščių takas 2, Šiauliai, panaudojo netikrus dokumentus.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad statybos rangos sutarties su UAB „M.“, PVM sąskaitos faktūros ir darbų atlikimo akto neklastojo. Tai yra tikri dokumentai. UAB „M.“ atliko sutartyje numatytus darbus ir už tai buvo sumokėti pinigai T. S.. Kodėl šis asmuo nurodo, jog pinigų negavęs, paaiškinti negali. Spaudimo T. S. nedarė ir nevertė pasirašyti dokumentų. Pinigai T. S. buvo mokami per kelis kartus, mokėjo grynais pinigais. Bankiniu pavedimu pinigų nepervedė T. S. prašymu. Akcininkė R. Š. per kelis kartus į bendrovės „T.“ kasą įnešė iš viso 30400 Lt. Pinigų įnešimas buvo įformintas vienu kasos pajamų orderiu, išrašytu 2010 m. sausio mėnesį. Kad į kasą R. Š. įnešė 30400 litų, pasakė buhalterė, minėjo, kad reikia suforminti tą įnašą, todėl ir buvo išrašytas kasos pajamų orderis. UAB „T.“ jokių darbų UAB „N. M.“ neatlikinėjo, viską atliko UAB „M.“. Tų pinigų, kurie buvo gauti iš UAB „N. m.“, dalį panaudojo atsiskaitymui su UAB „M.“, o likusius panaudojo UAB „T.“ veikloje. Mokesčių inspekcijai teikiamas deklaracijas pildė buhalterė. 14700 Lt PVM mokėjimo išvengti nesiekė ir dėl to neteisingų duomenų į deklaraciją neįrašė. Pripažįsta, jog turėjo problemų dėl buhalterės darbo, pasikeitus buhalterei, padėtis pasitaisė. UAB „T.“ neorganizavo, kad buhalterinė apskaita būtų tvarkoma apgaulingai. Visi dokumentai, kurie buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą, pateikti mokesčių inspekcijai ir specialistams, yra atitinkantys tikrovę. Buhalterinė apskaita galėjo būti vesta aplaidžiai, bet ne apgaulingai. A. T. yra geras jo draugas, jie planavo kartu daryti verslą. Kadangi nebuvo iš ko mokėti, jie nusprendė perrašyti akcijas, jis pasakė jam, kad jeigu įmonė gerai ir pelningai dirbs ir jis gerai įmonei dirbs, tai iš tų akcijų gaus dividendus. Po kurio laiko A. T. jam pasakė, kad jį kviečiasi į FNTT. Po to prasidėjo kratos ir pas jį namuose, ir pas A. T.. Tuomet akcijas persirašė atgal. Akcijos vertė buvo 100 litų, o perdavė 60 procentų. Jokių dokumentų, kaip paskolos ar dovanojimo sutarčių, nesurašė. Mano, kad buvo realus akcijų perdavimas. Visi surašyti dokumentai teisingi ir atitinkantys tikrovę. Kadangi nebuvo pinigų, tai jie tas akcijas persirašė nemokant pinigų, bet dėl to niekam jokių nuostolių nepadarė. Mama R. Š. žinojo apie akcijų perrašymą A. T., ji tam neprieštaravo. A. T. akcininku buvo apie pusę metų. Per tą laiką jokios naudos iš tų akcijų perrašymo neturėjo, dividendų negavo, per tą laiką jokio pelno nebuvo.

Liudytojas A. Š. teisme parodė, kad žino apie UAB „N. M.“ atliktus darbus. Šių darbų atlikimo iniciatorius buvo jis, anksčiau ten yra atlikęs darbus su kita įmone, bet ta įmonė bankrutavo ir buvo palikti kai kurie neatlikti darbai. Su UAB „N. M.“ apsitarė dėl tų neatliktų darbų, pasiūlė mažiausią kainą, nes tuos darbus reikėjo atlikti labai greitai. Tuo metu įmonei UAB „T.“ vadovavo jo sūnus A. Š., o įmonė buvo jų šeimos. Tarp UAB „T.“ ir UAB „N. M.“ buvo pasirašyta sutartis atlikti tam tikriems darbams. UAB „T.“ negalėjo atlikti griovimo arba žemės kasimo darbų, nes tokia veikla nebuvo numatyta įstatuose, todėl turėjo samdyti kitą įmonę, kuri galėtų atlikti tuos darbus. Pasamdė subrangovą UAB „M.“, kuri pagal įstatus turėjo teisę dirbti tokius darbus. Ši bendrovė neturėjo asmens, atestuoto statybos darbams atlikti. Jis pats turėjo tokį atestatą. UAB „M.“ anksčiau priklausė jo pažįstamo J. D. sūnui. Pasikalbėjęs su J. D. sužinojo, kad įmonė yra perduota kitam asmeniui – T. S.. Tada jis kartu su J. D. pasikalbėjo su T. S., jam paaiškino, kad darbus atliks jis (A. Š.), kad šiems darbams atlikti yra reikalingas atestatas, kad tokį atestatą jis turi, kad jis laikinai įsidarbins į įmonę „M.“ šiems darbams atlikti. T. S. sutiko. Taip jis laikinai įsidarbino į UAB „M.“ darbų vykdytoju. Kokius darbus reikės atlikti jau buvo susipažinęs, su UAB „N. M.“ atstovu R. V. jau buvo tai aptarę. Tuomet UAB „T.“ pasirašė sutartį su UAB „M.“ šiems darbams atlikti. Nuvažiavęs į Vilnių atliko UAB „N. m.“ numatytus darbus. Numatyta pinigų suma buvo nedidelė, todėl pagal įgaliojimą UAB „M.“ vardu samdė kuo pigesnį transportą, tai yra techniką su vairuotojais. Vilniuje pragyveno nuo pat darbų pradžios iki pabaigos, nebent kartais su vairuotoju grįždavo viduryje savaitės pasiimti pinigų už per savaitę atliktus darbus. Pabaigus darbus su UAB „N. m.“ pasirašė darbų atlikimo aktą, UAB „M.“ išrašė sąskaitą UAB „T.“ už atliktus darbus ir įvyko galutinis atsiskaitymas pasirašant kasos pajamų orderį. Kas buvo UAB „M.“ akcininkais nežino, įmonės direktorius buvo T. S.. UAB „M.“ jokių buhalterinių dokumentų nepasirašinėjo, tik su UAB „N. m.“ susipildė darbų atlikimo aktus. T. S. jokių dokumentų pasirašyti nedavė. Su UAB „M.“ direktoriumi jam atsiskaityti nereikėjo. T. S. pats atsiskaitinėjo su samdytais darbuotojais – vairuotojais. Atsiskaitymai vykdavo kas mėnesį, bet kai kurie vairuotojai norėjo, kad su jais atsiskaitytų anksčiau. Tuomet T. S. pasakydavo, kad reikia sumokėti vairuotojams, vienas jų atstovas parvažiuodavo į Šiaulius, atsiveždavo aktus ir paimdavo visų vairuotojų pinigus. Kiek buvo aktų, tiek buvo ir atsiskaitymų. Pats yra matęs kaip T. S. perdavė pinigus vairuotojams. Kiekvienas vairuotojas turėjo savo objekto aktus. Kur po to dingdavo tie aktai, kuriuos pasirašydavo T. S. ir vairuotojai, kad pinigus gavo, nežino, jie jam nebuvo reikalingi. Jis vesdavo viso objekto vieną aktą, o vairuotojai pasirašydavo kassavaitinį aktą, jie atsiveždavo pinigų priėmimo kvitą ir atliktų darbų aktą, ant kurio būdavo jo parašas, kad šitie darbai atlikti. Vairuotojas savo akte pažymėdavo atidirbtas valandas ir išvežtų krovinių kiekį, tada jis sutikrindavo savo ir jo aktą, jeigu viskas atitikdavo, pasirašydavo, kad tie pinigai uždirbti. Suma jau buvo žinoma, nes kaina buvo suderinta iš anksto. Tą bendrą aktą, kurį vedė, pabaigus objektą ir atsiskaičius su UAB „N. m.“, jis grąžino T. S.. 2009 m. gruodžio mėnesio darbų atlikimo aktą tarp UAB „M.“ir UAB „T.“ turėjo surašyti jis, bet to neatsimena. T. S. vairuotojams mokėdavo grynais pinigais. UAB „T.“ T. S. taip pat mokėjo grynus pinigus, nes T. S. taip pat buvo reikalingi gryni pinigai. Ant 2009-12-22 sąskaitos faktūros serija MIS Nr. 000015, atliktų darbų akto Nr. 1 už 2009 m. gruodžio mėn. yra A. Š. ir T. S. parašai, jo parašo ant tų dokumentų nėra.

Liudytojas R. V. teisme parodė, kad A. Š. nepažįsta, o pažįsta A. Š.. A. Š. anksčiau atlikinėjo kai kuriuos griovimo darbus UAB „N. m.“, UAB „R.“. Kadangi buvo reikalinga tęsti griovimo darbus Savanorių prospekte esančiame objekte, todėl A. Š. buvo pasiūlyta atlikti šiuos darbus ir paskaičiuoti kainą. A. Š. pasiūlyta kaina buvo mažiausia ir buvo pasamdyta A. Š. sūnaus įmonė UAB „T.“. Buvo pasirašyta sutartis, pervesti pinigai. Pabaigus darbus pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktą, pervedė pinigus. Darbų priėmimo-perdavimo aktą pasirašė jis, o kas pasirašė už UAB „T.“ nepamena, bet prieš jam pasirašant, tas aktas jau turėjo būti pasirašytas. Sąskaitą atvežė A. Š., o kieno parašas buvo ant tos sąskaitos, dėmesio neatkreipė. Kodėl darbų atlikimo akte nurodyti darbai skiriasi nuo rangos sutartyje nurodytų darbų, negali pasakyti, galbūt tai techninė klaida, iš esmės darbus atliekanti įmonė disponuoja tam tikra pinigų suma, kurią gali išleisti, todėl kaip kas įvardinta, jokios reikšmės neturi. Svarbiausia, kad darbai būtų atlikti, dėl to buhalterija jokių pretenzijų nereiškia. Buhalterija pinigus perveda tik po darbų atlikimo, avanso niekas nemoka. Pinigai buvo pervesti UAB „T.“ ir tik vieną kartą. Nusamdžius įmonę, įmonė turi atlikti darbus, o jeigu įmonė ką persamdo, tai jų nedomina. Darbai, kurie buvo numatyti sutartyje, buvo padaryti. Sutartį tarp UAB „T.“ ir UAB jam atvežė A. Š., pirma pasirašė jis, o po to sutartis buvo perduota pasirašyti UAB „T.“ direktoriui. Ta sutartis buvo visiškai įvykdyta.

Liudytojas T. S. teisme parodė, kad tikslios datos neatsimena, galėjo būti 2009 metų vasara, per A. L., A. Š. ir J. D. jam pasiūlė laikinai įsigyti UAB „M.“ akcijų ir įsidarbinti UAB „M.“ direktoriumi, sakė, jog dirbti turės tik tris mėnesius, tačiau tas laikas užsitęsė. Taip tapo UAB „M.“ direktoriumi ir akcininku, tačiau įmonės pirkimo nebuvo. Sutarė, kad jam mokės simbolinę 100 litų algą, kurios nei karto negavo. Jam buvo paaiškinta, kad skubiai reikia rasti žmogų, neturintį kitų įmonių, kuris galėtų perimti įmonę, nes L. D. turėjo išvykti į mokslus, o pats A. Š. turėjo kitų įmonių. Taip per pažįstamus surado jį ir pasiūlė. Buvo įdarbintas oficialiai, tačiau sodrai įmokos už jį mokamos nebuvo. Kokį turtą turėjo UAB „M.“, nežinojo, tik sekančią dieną, kai perėmė įmonę, sužinojo, kad įmonė turi ekskavatorių. Jie paruošė visus dokumentus, kurie buvo pateikti registrų centrui. Į registrų centrą važiavo su A. Š., J. D. ir L. D.. Pats jokių mokesčių registrų centre nemokėjo. Visi dokumentai buvo paruošti, jie patys viską atsivežė, o pildė L. D. ir jis. Pats toje įmonėje jokios veiklos nevykdė. Kokius dokumentus jam duodavo, tokius ir pasirašydavo, pagrinde visus dokumentus jam duodavo A. Š.. UAB „M.“ direktoriumi buvo ilgą laiką. Toje įmonėje būdavo daug problemų, nebuvo mokamos įmokos už ekskavatorių, buvo įsiskolinta sodrai. Dėl įsiskolinimų pats vykdavo tik į mokesčių inspekciją, sodrą ir banką. Ką kalbėti tose įstaigose, jam pasakydavo A. Š., jeigu reikėdavo važiuoti į banką, tai jis sakydavo, kad bus apmokėta, į sodrą pildyti dokumentų važiuodavo kartu. Su A. Š. jam bendrauti neteko, su juo susipažino tik ikiteisminio tyrimo metu, dėl UAB „M.“ su juo jokių reikalų jis neturėjo. Apie UAB „T.“ sužinojo tik iš ikiteisminio tyrimo. Neprisimena, kad būdamas įmonės „M.“ direktoriumi būtų matęs kokias sutartis su UAB „T.“. A. Š. pateikdavo visus dokumentus, nurodydavo, ką reikia pasirašyti. Ką konkrečiai A. Š. tvarkydavo, tai jam nebuvo prieinama informacija, jis tik pristatydavo jam sąskaitas faktūras, kurias pasirašydavo. Neturėjo informacijos, kokią realią veiklą vykdė UAB „M.“, dokumentų teisingumo netikrino. Tuo metu jam buvo nurodyta, kad įmonės visi buhalteriniai dokumentai yra pas buhalterę, kuri serga ar atostogauja ir tie dokumentai nėra pilnai sutvarkyti. Visus dokumentus, kuriuos pasirašydavo, atiduodavo A. Š.. Su A. Š. jokių sutarčių nėra pasirašęs. Kada prasidėjo ikiteisminis tyrimas, įmonės veiklą sustabdė, į VMI išsiuntė tam tikros formos laišką dėl išsidarbinimo ir save atleido iš direktoriaus pareigų.

Liudytoja R. Š. parodė, kad ji buvo UAB „T.“ akcininkė. Tikslios datos neatsimena, galėjo būti 2009 m. lapkričio - gruodžio mėnuo, sūnui paprašius, jam paskolino pinigų. Pinigus davė per du ar tris kartus, vieną kartą davė apie 15 tūkstančių litų, iš viso davė 30400 litų. Jokių dokumentų nepildė, tik pasirašė pas save į knygutę. Sūnui pinigai buvo reikalingi atsiskaityti su firma, o su kokia, ji neklausė, jie buvo skirti įmonei. Tų pinigų neatgavo. Kada jam padavė paskutinę sumą, tada sūnus parašė kiek pinigų jam yra davusi iš viso, kaip buvo įvardintas tas dokumentas, pasakyti negali. Kada bus grąžinti paskolinti pinigai, nežino.

2013-05-31 specialisto išvadoje Nr. 5-4/57 nurodoma, kad į UAB „T.“ buhalterinės apskaitos registrus neįrašytos ūkinės operacijos pagal UAB „M.“ vardu įformintus dokumentus, t.y.: į 2009 m. gruodžio mėn. registrą „Pirkimų žurnalas“ – pagal 2009-12-28 sąskaitą faktūrą MIS Nr. 000016 už 24684,00 Lt ir bei į 2010 m. sausio mėn. registrą „Kasos knyga“ – pagal 2010-01-22 kasos pajamų orderio kvitą serija MIS Nr. 2 už 24684,00 Lt. Kadangi minėtais dokumentais įformintos neįvykusios operacijos, todėl jų neįrašymas į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą, neturi įtakos bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nustatymui. Pagal UAB „T.“ registro „Kasos knyga“ duomenis, bendrovės dokumentinis pinigų likutis 2010-01-22 pabaigoje buvo 12515,92 Lt, kuris būtų nepakankamas 2010-01-22 UAB „M.“ išmokėti 24684,00 Lt. Kadangi UAB „T.“ vadovo A. Š. ir UAB „M.“ direktoriaus T. S. parodymai dėl UAB „M.“ vardu įformintų stogo ardymo, betono laužo išvežimo, patalpų ardymo darbų, adresu Savanorių pr.176, Vilnius, už 84700,00 Lt ir apmokėjimo, nesutampa, todėl: jeigu pagal UAB „T.“ direktoriaus A. Š. parodymus, bendrovės direktorius A. Š. pagal 2009-12-22 sąskaitą faktūrą/invoice serija MIS Nr. 000015 už patalpų ardymo darbus UAB „M.“ dalimis iki 2010-01-11 sumokėjo iš viso 84700,00 Lt ir šios sumos išmokėjimą bendrovės direktorius A. Š. įformino tik 2010-01-11 kasos išlaidų orderiu Nr. 33, tai jis kasos išlaidų orderiu įforminęs kitą, negu įvykusią ūkinę operaciją, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX – 574) 2 str. nuostatų, nes pagal 2010-01-11 kasos išlaidų orderyje Nr. 33 nurodytus rekvizitus, negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo ir minėto įstatymo 13 str. 3 d. nuostatų – „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“. Dėl tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymo 2010-01-11 kasos išlaidų orderyje Nr. 33 ir šio dokumento įrašymo į buhalterinę apskaitą, negalima iš dalies nustatyti UAB „T.“ 2010 m. sausio mėn. turto. Jeigu pagal UAB „M.“ direktoriaus T. S. parodymus UAB „M.“ jokių darbų UAB „T.“ neatliko ir iš UAB „T.“ pinigų sumos 84700,00 Lt negavo, tai UAB „T.“ į bendrovės 2009 m. gruodžio mėn. ir 2010 m. sausio mėn. apskaitą įrašiusi UAB „M.“ vardu įformintus dokumentus: 2009-12-22 sąskaitą faktūrą MIS Nr. 000015 už 84 700,00 Lt ir 2010-01-11 kasos pajamų orderio kvitą serija MIS Nr. 1 už 84700,00 Lt, kuriais įformintos neįvykusios operacijos apie UAB „M.“ atliktus patalpų ardymo darbus ir apmokėjimą, nesilaikė LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX – 574) 6 str. 2 d. nuostatos, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. nuostatos, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurių rekvizitai nurodyti minėto įstatymo 13-me straipsnyje. Dėl UAB „M.“ vardu įformintų ir į UAB „T.“ 2009 m. gruodžio mėn. ir 2010 m. sausio mėn. apskaitą įrašytų dokumentų: 2009-12-22 sąskaitos faktūros MIS Nr. 000015 už 84 700,00 Lt ir 2010-01-11 kasos pajamų orderio kvito serija MIS Nr. 1 už 84 700,00 Lt, kuriais įformintos neįvykusios operacijos, negalima iš dalies nustatyti UAB „T.“ 2009 m. spalio – gruodžio ir 2010 m. sausio mėn. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Jeigu pagal UAB „T.“ direktoriaus A. Š. parodymus, bendrovės akcininkė R. Š. į bendrovės kasą dalimis iki 2010-01-11 įnešė iš viso 30400,00 Lt ir šios pinigų sumos įnešimą bendrovės direktorius A. Š. įformino tik 2010-01-11 kasos pajamų orderiu serija TR Nr. 122, tai jis kasos pajamų orderiu įforminęs kitą, negu įvykusią ūkinę operaciją nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX – 574) 2 str. nuostatų, nes pagal 2010-01-11 kasos pajamų orderyje serija TR Nr. 122 nurodytus rekvizitus, negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo ir minėto įstatymo 13 str. 3 d. nuostatų – „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“ (galioja nuo 2003-07-23 pagal 2003-07-01 LR įstat. Nr. IX-1668). Dėl tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymo 2010-01-11 kasos pajamų orderyje serija TR Nr. 122 ir šio dokumento įrašymo į buhalterinę apskaitą, negalima iš dalies nustatyti UAB „T.“ 2010 m. sausio mėn. turto. Pagal UAB „T.“ registro „Kasos knyga“ duomenis ir pirminius kasos dokumentus, bendrovės kasoje dokumentinis pinigų likutis 2010-01-11 pradžioje buvo 60665,92 Lt, į bendrovės kasos knygos pajamas pagal 2010-01-11 kasos pajamų orderį Nr. TR 122 įrašyta gauta paskola 30400,00 Lt iš akcininkės R. Š.. Tyrimo metu apskaičiuoto 2010-01-11 dokumentinio pinigų likučio 91065,92 Lt būtų pakakę UAB „M.“ išmokėti 84700,00 Lt pagal UAB „M.“ vardu įformintą 2010-01-11 kasos išlaidų orderį Nr. 33. Prie 2010-01-11 kasos išlaidų orderio yra pridėtas UAB „M.“ vardu įformintas 2010-01-11 kasos pajamų orderio kvitas serija MIS Nr. 1. (2 tomas, 39-45 lapai).

Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė Ina Sinušienė parodė, jog atliko specialisto tyrimą UAB „T.“ už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2010-01-31. Patikrinus pateiktus dokumentus ir susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, surašė specialisto išvadą. Kadangi A. Š. ir T. S. parodymai nesutapo, todėl surašydama specialisto išvadą pateikė dvi sąlygines išvadas. Jeigu pagal UAB „T.“ direktoriaus A. Š. parodymus, bendrovės direktorius A. Š. pagal 2009-12-22 sąskaitą faktūrą serija MIS Nr. 000015 už patalpų ardymo darbus UAB „M.“ dalimis iki 2010-01-11 sumokėjo iš viso 84700,00 Lt ir šios sumos išmokėjimą bendrovės direktorius A. Š. įformino tik 2010-01-11 kasos išlaidų orderiu Nr. 33, tai jis kasos išlaidų orderiu įforminęs kitą, negu įvykusią ūkinę operaciją, nesilaikė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio nuostatų. Kita sąlyginė išvada, kad jeigu laikyti, kad UAB „M.“ darbų neatliko UAB „T.“, tai surašytais dokumentais - 2009 m. gruodžio 22d. sąskaita faktūra MIS 000015 už 84700,00 Lt ir 2010-01-11 kasos pajamų orderio kvitu, išrašytas UAB „M.“ už 84700,00 Lt įformintos neįvykusios operacijos ir yra pažeistas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis ir 12 straipsnio 1 dalis, ko pasėkoje negalima nustatyti UAB „T.“ 2009 m. spalio – gruodžio ir 2010 m. sausio mėn. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Vėliau yra surašiusi papildomą išvadą, kurioje surašė nesumokėtą pridėtinės vertės mokestį ir buvo priskaičiuota nesumokėto PVM 14700 Lt. Pagal visus norminius aktus dokumentai turi būti forminami to ūkio subjekto vardu, kuris atlieka statybos remonto darbus. Jai taip pat buvo pavesta atlikti tyrimą, ar bendrovė galėjo išmokėti tokią sumą grynais pinigais. UAB „T.“ apskaitoje buvo apskaityta akcininkės R. Š. suteikta 30400 litų paskola. A. Š. apklausos metu parodė, kad R. Š. tą sumą sunešė per ilgą laikotarpį, tačiau šitos sumos įnešimas buvo suformintas tik 2010 m. sausio 11 d. Jeigu ta suma būtų neįrašyta į buhalterinę apskaitą - jeigu tie pinigai būtų neužpajamuoti kasos knygoje, tai nebūtų užtekę pinigų sumokėti UAB „M.“84700 litų. Teikdama sąlyginę išvadą rėmėsi UAB „T.“ direktoriaus A. Š. parodymais. Negalima sumokėjus per kelis kartus surašyti vieną dokumentą, turi būti vadovaujamasi buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis ir ūkinė operacija yra forminama tuo metu, kada ji yra realiai įvykusi. Pinigai yra išmokami kartu forminant ūkinę operaciją, surašant dokumentus, jokios kitos aplinkybės neleidžia kitaip pasielgti. Jeigu tas dokumentas nebuvo surašytas, bet operacija faktiškai yra įvykusi, tai yra buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimas, įmonė apskaitą turi tvarkyti vadovaujantis įstatymais ir kitais norminiais aktais, kasos taisyklėmis ir pan. PVM skaičiuojamas nuo to sandorio, kur UAB „M.“ atliko darbus 84700 litų sumai. Pateikė sąlyginę išvadą, kad jeigu darbai yra neatlikti, tai įmonė negalėjo įtraukti PVM sąskaitos faktūros į buhalterinę apskaitą, taip pat daryti PVM atskaitos ir iš biudžeto susigrąžinti 14700 litų. Sąlyginę išvadą davė remdamasi liudytojų parodymais ir surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga. Duomenų, kad tuos darbus atliko pats UAB „T.“, nebuvo pateikta. Jeigu teismas nustatytų, kad ta operacija su UAB „M.“ įvyko, žalos valstybei nebūtų padaryta, tiktai liktų buhalterinės apskaitos pažeidimai dėl ne laiku įformintų operacijų, pasekmių nebūtų, būtų buhalterinės apskaitos pažeidimai ir dėl to nebūtų galima iš dalies nustatyti turto, kadangi ne laiku suformintos operacijos.

Iš 2012-11-30 UAB “T.“ akcininkų sąrašo matyti, kad UAB „T.“ akcininkai yra A. Š. ir R. Š.. (1 tomas, 185 bylos lapas).

Iš 2012-10-31 akcininkų sąrašo matyti, kad UAB „T.“ akcininkai yra A. T., A. T. ir R. Š.. (1 tomas, 186 bylos lapas).

Iš 2012-08-10 d akcininkų sąrašo matyti, kad UAB “T.“ akcininkai yra A. T., A. T. ir R. Š.. (1 tomas, 187 lapas).

Iš 2013-01-29 UAB „T.“ neeilinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 2013/01/29 matyti, kad UAB „T.“ akcininkai nusprendė nuo 2013-01-29 atleisti iš direktoriaus pareigų A. T. ir nuo 2013-01-30 d. skirti direktoriumi A. Š.. (1 tomas, 134 lapas).

Iš UAB „T.“ įstatų matyti, jog jie buvo įregistruoti juridinių asmenų registre 2012-11-13.(1 tomas, 174-184 lapai).

Iš 2010-03-03 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos už 2009-12-01 – 2009-12-31 laikotarpį matyti, kad mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM yra – 18583 Lt. (2 tomas, 48 lapas).

Iš 2009-10-16 statybų rangos sutarties Nr. 09-10-17 matyti, kad tarp užsakovo UAB „N. m.“ir rangovo UAB „T.“ buvo sudaryta sutartis dėl betono laužo, sukaupto atliekant garažų stogo remonto darbus bei asfalto luitų utilizavimą, išvežimo bei visų sukauptų betono atliekų sutvarkymo atliekant aikštelės paruošimo darbus Vilniuje, Savanorių pr. 176. (2 tomas, 61-63 lapai).

Iš 2009-10-28 statybos rangos sutarties Nr. 09-10-28 matyti, jog tarp UAB „T.“ („užsakovas“) ir UAB „M.“ („rangovas“) 2009-10-28 sudaryta sutartis, kuria UAB „M.“ įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis atlikti stogo ardymo, betono laužo išvežimo, patalpų ardymo darbus Vilnius, Savanorių pr. 176, o UAB „T.“ įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti 70000 Lt plius 14700 Lt PVM (2 tomas, 87-89 lapai).

Iš 2009-11-25 PVM sąskaitos-faktūros serija No. T/ART Nr. 000037 matyti, kad paslaugos tiekėjas UAB „T.“ paslaugos gavėjui UAB „N. m.“ už atliktus darbus pagal aktą Nr. 1 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 102850,00 Lt sumai, kurią sudaro 85000,00 Lt suma už atliktus darbus ir 17850,00 Lt PVM suma. (2 tomas, 64, 70 lapai).

Iš 2009-12-23 kreditinės PVM sąskaitos-faktūros serija No. T/ART Nr. 000042 matyti, kad paslaugos tiekėjas UAB „T.“ paslaugos gavėjui UAB „N. m.“už atliktus darbus pagal aktą Nr. 1 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą -3085,50 sumai, kurią sudaro -2550,00 Lt suma už atliktus darbus ir -535,50 Lt PVM suma. (2 tomas, 65 lapas).

Iš 2009-12-24 mokėjimo pavedimo Nr. DS0900011052, matyti, kad mokėtojas UAB „N. m.“ gavėjui UAB „T.“ pervedė 99764,50 Lt. (2 tomas, 66 lapas).

Iš 2009 m. lapkričio mėn. atliktų darbų akto Nr. 1 matyti, kad UAB „T.“ Vilniuje, Savanorių pr. 176 pagal UAB „N. m.“užsakymą atliko administracinių patalpų ardymo darbus už 20000 Lt sumą, betono ardymo išvežant darbus už 15000 Lt ir stogo plokščių ardymo darbus už 50000 Lt, iš viso už 85000 Lt, PVM suma 17850 Lt, iš viso už 102850 Lt; aktą pasirašė R. V. ir A. Š.. (2 tomas, 69 lapas).

Iš 2010-01-11 kasos išlaidų orderio Nr. 33 matyti, jog UAB „T.“ pagal sąskaitą MIS 15 2009-12-22 UAB „M.“ išmokėjo 84700 Lt. (2 tomas, 80 lapas).

Iš UAB „M.“ kasos pajamų orderio kvito serija MIS Nr. 1 matyti, kad 2010-01-11 UAB „M.“ iš UAB „T.“ pagal sąskaitą-faktūrą MIS 000015 už atliktus darbus gavo 84700,00 Lt; kvitą pasiratė UAB „T.“ direktorius A. Š. ir UAB „M.“ direktorius T. S. (2 tomas, 82 lapas).

Iš 2009-12-22 sąskaitos faktūros/Invoice serija MIS Nr. 000015, matyti, kad pardavėjas UAB „M.“ išrašė sąskaitą pirkėjui UAB „T.“ už patalpų ardymo darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 1 2009-12-15 70000 Lt, PVM 21% 14700,00 Lt, iš viso 84700,00 Lt sumai. (2 tomas, 82 lapas).

Iš 2009-12-15 atliktų darbų akto Nr. 1 už 2009 m. gruodžio mėnesį matyti, kad pagal sutartį Nr. 2009-10-28 UAB „M.“ atliko administracinių patalpų ardymo, betono ardymo išvežant, stogo ardymo darbų už 70000 Lt, PVM 21% 14700,00 Lt, iš viso už 84700,00 Lt. (2 tomas, 86 lapas).

Siekiant patikrinti įrodymus, teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojo A. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

A. T. apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2012 m. rugsėjo pabaigoje A. Š. pasiūlė jam kaip darbo sąlygas priimti jį į savo turimą įmonę „T.“ vairuotoju, bet prieš tai, kol gaus reikalingos kategorijos teises, pabūti visos įmonės direktoriumi ir persirašyti dalį akcijų. Jis sutiko. Jis pasirašydavo visus dokumentus, kuriuos paduodavo A. Š.. Kai reikėjo, nuvykdavo su juo ir į Registrų centrą Paukščių takas 2, Šiauliuose, pasirašyti ir priregistruoti akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Taip pat akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta ir su jo broliu A. T., tačiau broliui padavė pasirašyti sutartį pats jos nesuprasdamas, brolis pasirašė taip pat nieko nesigilindamas, nesuprasdamas jos esmės. Realiai jokių pinigų už jokias akcijas niekam nemokėjo. Kai reikėdavo, su A. Š. vykdavo į Ragainės gatvę, ten esantį ofisą, tikslaus adreso nežino, ten buhalterė, kurios vardo ir pavardės dabar jau nepamena, paduodavo pasirašyti dokumentus – algalapius, kitus įvairius buhalterinius dokumentus – paduodavo segtuvą ir jis jame ant visų dokumentų pasirašydavo, jų neskaitęs ir į turinį nesigilindamas. Todėl pats neruošė jokių sutarčių, įmonės veikloje realiai nedalyvavo, jos nevaldė, tik pasirašinėjo kur reikia. Buvo ir pas notarą dėl įmonės kapitalo didinimo – pas kokį nepamena, kažkur Šiaulių miesto centre, jokių pinigų su savimi A. Š. neturėjo, tik notarui sumokėjo apie 500 Lt, visa informacija apie didinimą buvo dokumentuose. Dėl akcijų pirkimo-pardavimo pas notarą nebuvo. Registrų centre tai užregistravęs, nuvežė A. Š.. Akcininkų sąrašus tiesiog registrų centre rašydavo - 2012-08-10 dienos sąrašas yra A. Š. ranka pildytas, 2012-11-30 dienos sąrašas - jo ranka rašytas. Ar yra rašęs daugiau sąrašų, kitų dokumentų – nepamena, tuo metu nesigilino, todėl dabar nebežino. Pačius blankus akcininkų sąrašams duodavo pačiame registrų centre, nes paprastai ruošti buhalterės netikdavo. Todėl ir pats spausdintas tekstas 2012-11-30 ir 2012-08-10 akcininkų sąrašuose gauti registrų centre sąrašų pildymo dieną. Kur buvo pildytas visuotinis akcininkų susirinkimo protokolas, protokolai dėl vadovo išrinkimo – nepamena. Neruošė ir nepamena turinio naujos redakcijos įstatų dėl kapitalo didinimo. Kuomet reikėjo registrų centre mokėti už registravimus, informacijos pakeitimus, visur kasoje grynais pinigais mokėjo A. Š.. Sumos buvo nedidelės – iki kelių dešimčių litų. Jokios finansinės naudos iš viso to neturėjo, užmokesčio negavo. Kadangi buvo fiktyvus darbuotojas, negali paaiškinti nieko, kas susiję su įmonės veikla – tai sandoriai, veikla, dirbantys asmenys, apskaitą tvarkantys asmenys, ir panašiai, nėra jų niekad matęs - jam nėra davę, pats nėra perdavęs jokių įmonės pinigų. Kuomet prasidėjo problemos su teisėsauga, pareikalavo iš pareigų atleisti ir A. Š. atleido, pats tapo direktoriumi. Akcijas įmonės vėl atgal nupirko R. Š.. Už akcijas pirkdamas jokių pinigų nemokėjo, o pardavęs – negavo. Sutiko su viskuo, ką liepdavo – tik dėl noro dirbti vėliau toje pačioje įmonėje. Be to, pasitikėjo A. Š., nes jis buvo iki tol jo draugas ir nemanė, kad jis pasielgs netinkamai, nusikalstamai. ( 2 tomas, 133-135 lapai).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo A. Š. kaltė dėl dokumentų suklastojimo ir panaudojimo, neteisingų duomenų įrašymo į deklaraciją ir pateikimo valstybinei mokesčių inspekcijai, sukčiavimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo įrodyta.

Kaltinamasis A. Š. savo kaltę neigia, nurodydamas, jog statybos rangos sutarties UAB „M.“ neklastojo, ši sutartis yra tikra, UAB „M.“ pagal šią sutartį atliko darbus, kurie buvo įforminti darbų atlikimo aktu, už atliktus darbus UAB „T.“ sumokėjo 84700 Lt, UAB „M.“ išrašyta PVM sąskaita-faktūra, UAB „M.“ kasos pajamų orderis, UAB „T.“ kasos išlaidų orderis 84700 Lt sumai, kasos pajamų orderis 30400 Lt sumai yra tikri dokumentai, valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje deklaracijoje įrašyti teisingi duomenys, pridėtinės vertės mokesčio mokėti nevengė, šis mokestis UAB „T.“ buvo grąžintas teisėtai ir žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta, UAB „T.“ buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma apgaulingai, į apskaitą įtraukti tikrus ūkinius įvykius atspindintys duomenys.

Kaltinamojo A. Š. parodymus apie tai, jog su UAB „M.“ sudaryta statybos rangos sutartis yra tikra ir UAB „M.“ atliko pagal šią sutartį darbus, už kuriuos buvo sumokėta 84700 Lt suma, teisme paneigė liudytojas T. S., kuris parodė, jog A. Š. ir J. D. pasiūlymu 2009 metų vasarą buvo tapęs fiktyviu UAB „M.“ direktoriumi ir akcininku, nors jokių šios bendrovės akcijų neįsigijo. Veiklos jam vadovaujant UAB „M.“ nevykdė, jis tik pasirašydavo A. Š. pateiktus dokumentus, į juos nesigilindamas ir nesuprasdamas. Jokių pinigų iš UAB „T.“ negavo ir jų niekam nemokėjo, pats jokių dokumentų nesurašė, A. Š. nepažinojo ir su juo nebendravo. Šie T. S. parodymai nuoseklūs, šios aplinkybės buvo nustatytos teisiškai įvertinant T. S. veiksmus ir priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, atiduodant T. S. pagal laidavimą. Todėl netikėti liudytojo T. S. parodymais nėra pagrindo. Teisme apklaustas liudytojas A. Š. tvirtino, jog jis dirbo UAB „M.“, organizavo patalpų ardymo, betono laužo išvežimo darbus objekte, esančiame Vilniuje, Savanorių pr. 176, šios bendrovės vardu samdė asmenis, dirbančius pagal verslo liudijimus, tačiau šie parodymai nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Be to, A. Š. yra kaltinamojo A. Š. tėvas, pats dalyvavo bendrovės veikloje, todėl teismas šio liudytojo parodymus vertina kaip duodamus siekiant, kad sūnus A. Š. išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Liudytojas R. V. teisme parodė, jog dėl griovimo darbų objekte, esančiame Vilniuje, Savanorių prospekte, atlikimo tarėsi su A. Š., žinojo, jog darbus atliks A. Š. sūnaus įmonė UAB „T.“, dokumentus pasirašyti jam atveždavo A. Š., už atliktus darbus UAB „N. m.“ sumokėjo UAB „T.“ per vieną kartą visą sutartą sumą. Šie parodymai patvirtina, jog darbus UAB „N. m.“ objekte organizavo A. Š., tačiau nepatvirtina, kad darbus atliko UAB „M.“. Visa tai rodo, jog UAB „M.“ jokių darbų pagal statybos rangos sutartį su UAB „T.“ neatliko, pinigai tuometiniam UAB „M.“ direktoriui T. S. nebuvo sumokėti. Dėl šių aplinkybių teismas pripažįsta, jog 2009-10-28 UAB „T.“ ir UAB „M.“ statybos rangos sutartyje Nr. 09-10-28, 2009-12-22 PVM sąskaitoje-faktūroje MIS Nr. 000015, 2009-12-15 darbų atlikimo akte prie 2009-10-28 sutarties yra įrašytos žinomai melagingos žinios apie nebūtą sandorį – apie neva UAB „M.“ atliktus patalpų ardymo ir statybinio laužo išvežimo darbus už 84700 Lt, nes tokie darbai nebuvo atlikti ir UAB „T.“ tokių darbų nepirko, 2010-01-11 UAB „T.“ kasos išlaidų orderyje Nr. 33 įrašytos žinomai melagingos žinios apie 84700 Lt išmokėjimą UAB „M.“, nes tokie pinigai nebuvo išmokėti. Taip pat teismas laiko įrodytu, kad 2010-01-11 kasos pajamų orderyje TR122, kuriame nurodyta, kad R. Š. įneša į UAB „T.“ kasą 30400 Lt, yra įrašytos melagingos žinios. Pats kaltinamasis A. Š. nurodė, jog R. Š. pinigus įnešė per kelis kartus, vienu metu visos sumos neįnešė, tik buvo įforminta vienu dokumentu. Teisme apklausta liudytoja R. Š. taip pat patvirtino, jog pinigus į UAB „T.“ kasą įnešė per kelis kartus. Šiame kasos pajamų orderyje įrašyti aiškiai neteisingi duomenys, tokį dokumentą panaudojant buvo padidintas UAB „T.“ kasos likutis, patvirtintas tariamo sandorio su UAB „M.“ realumas. Visus šiuos dokumentus pasirašė kaltinamasis A. Š., tai padarė tyčia, suprasdamas, kad dokumentuose nurodomi melagingi duomenys. Dėl šių aplinkybių kaltinamojo A. Š. veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Kaltinamasis A. Š. įtraukimui į UAB „T.“ apskaitą pateikė UAB „M.“ vardu išrašytą 2009-12-11 PVM sąskaitą faktūrą MIS Nr. 000015 84700 Lt sumai, šiuo dokumentu yra įforminta neįvykusi ūkinė operacija, tokiu būdu buvo sumažinta 2009 m. gruodžio mėnesį mokėtino į valstybės biudžetą PVM suma 14700,00 Lt. 2010-03-03 Šiaulių apskrities VMI pateiktoje PVM deklaracijoje forma FR0600 už 2009 m. gruodžio mėnesį buvo neteisingai deklaruota įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM suma, tai yra kaip atskaitomas PVM nurodyta 14700 Lt suma, tokiu būdu buvo padidinta grąžinama iš valstybės biudžeto pridėtinės vertės mokesčio suma 14700 Lt, ir taip valstybės biudžetui buvo padaryta 14700,00 Lt žala. Kaltinamasis A. Š., suprato, kad pateikia neteisingus duomenis, nes UAB „M.“ jokių darbų UAB „T.“ nepardavė ir 84700 Lt suma UAB „M.“ direktoriui išmokėta nebuvo, suprato, kad UAB „T.“ negali būti grąžinama PVM 14700 Lt suma, tačiau to siekė ir turtinę žalą valstybės biudžetui padarė apgaulės būdu, todėl jo veikoje yra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

UAB „M.“ jokių darbų UAB „T.“ neatlikus ir iš UAB „T.“ pinigų sumos 84700,00 Lt negavus, kaltinamasis A. Š. pateikė UAB „T.“ į bendrovės 2009 m. gruodžio mėn. ir 2010 m. sausio mėn. apskaitą įrašyti UAB „M.“ vardu įformintus dokumentus: 2009-12-22 sąskaitą faktūrą MIS Nr. 000015 už 84700,00 Lt ir 2010-01-11 kasos pajamų orderio kvitą serija MIS Nr. 1 už 84700,00 Lt, kuriais įformintos neįvykusios operacijos apie UAB „M.“ atliktus patalpų ardymo darbus ir apmokėjimą, tai sukėlė pasekmes – iš dalies negalima nustatyti UAB „T.“ 2009 m. spalio-gruodžio mėnesių ir 2010 m. sausio mėnesio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas į 2010-01-11 kasos išlaidų orderį Nr. 33 ir šio dokumento įrašymas į buhalterinę apskaitą taip pat sukėlė pasekmes – negalima iš dalies nustatyti UAB „T.“ 2010 m. sausio mėnesio turto. Šiuos dokumentus kaltinamasis A. Š. pateikė tyčia, suprasdamas, kad juose nurodyti melagingi duomenys. Jis buvo UAB „T.“ direktoriumi, buvo atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, įrašų teisingumą, tyčia pateikdamas įtraukimui į buhalterinę apskaitą dokumentus apie neįvykusias ūkines operacijas, organizavo apgaulingą apskaitos tvarkymą. Dėl šių aplinkybių kaltinamojo A. Š. veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Teismas taip pat laiko, jog yra įrodyta kaltinamojo A. Š. kaltė dėl dokumentų – UAB „T.“ akcininkų sąrašų suklastojimo.

Kaltinamasis A. Š. teisme teigė, kad UAB „T.“ akcijos iš tikrųjų buvo parduotos A. T., tačiau pats pripažino, jog pinigai nebuvo sumokėti. Šiuos parodymus paneigia ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo A. T. parodymai, kad realiai jis jokių akcijų nepirko, nes pinigų neturėjo, tik A. Š. prašymu pasirašė akcijų pardavimo sutartį bei registrų centre A. Š. nurodymu pasirašė akcininkų sąrašus, kuriuose kaip akcininkus nurodė save ir savo brolį A. T., suprasdamas, kad šie duomenys yra neteisingi. Kaltinamasis A. Š. tyčia, suprasdamas, kad akcininkų sąrašuose nurodomi neteisingi duomenys apie akcininkus, A. T. nurodė pasirašyti šiuos sąrašus, taip pagamino netikrus dokumentus ir šiuos dokumentus pateikė VĮ Registrų centro Šiaulių filialui, todėl kaltinamojo A. Š. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. Š., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė keturias nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis anksčiau neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes kaltinamajam A. Š. skirtina bausmė - bauda.

Byloje Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį 4257,41 eurų (14700 Lt) sumai (2 tomas, 50-53 lapai) dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo. Kaltinamasis A. Š., pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti panaudodamas UAB „M.“ vardu išrašytus tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus, buhalterinėje apskaitoje užfiksavo neįvykusias operacijas ir pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus, kuriuose įformintos neįvykusios ūkinės operacijos, sumažino 2009 metų gruodžio mėnesį mokėtiną į biudžetą pridėtinės vertės mokestį 14700,00 Lt (4257,41 eurų) suma, taip valstybės biudžetui padarė turtinę žalą. Žala valstybės biudžetui padaryta tyčiniais kaltinamojo A. Š. veiksmais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas ir iš A. Š. priteistina Šiaulių AVMI 4257,41 eurų žalai atlyginti.

Daiktiniai įrodymai: dvi kompaktinės plokštelės prie atsakymų iš bankų, paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje; UAB „T.“ dokumentai, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini UAB „T.“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dėl statybos rangos sutarties ir kitų dokumentų suklastojimo) – 30 MGL dydžio (1129,80 EUR) bauda,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – 40 MGL dydžio (1506,40 EUR) bauda,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį – 30 MGL dydžio (1129,80 EUR) bauda,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį – 50 MGL dydžio (1883,00 EUR) bauda,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dėl akcininkų sąrašų suklastojimo) – 30 MGL dydžio (1129,80 EUR) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, subendrintą bausmę A. Š. skirti 100 MGL dydžio (3766 EUR) baudą.

Įpareigoti A. Š. paskirtą baudą sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę A. Š. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį patenkinti ir iš A. Š. priteisti 4257,41 EUR (keturis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt septynis eurus 41 euro centą) valstybės biudžetui žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus: dvi kompaktines plokšteles prie atsakymų iš bankų palikti saugoti byloje; UAB „T.“ apskaitos dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „T.“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.