- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-20
- Bylos Nr.
- e2-14153-592/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04286-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Ieškovas
- M. Č.
- Atsakovas
- Ž. M.
- Advokatai
- Jurgita Žiužnienė, Andrius Šidlauskas
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas, sekretoriaujant Vasarei Kašinskei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Č. ieškinį atsakovei Ž. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės 2 027,34 Eur skolą, 506,83 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
Ieškovas nurodo, kad 2012-12-05 ir 2013-09-04 pavedimais pervedė atsakovei 2 027,34 Eur (7 000 Lt). Mokėjimo paskirtyje ieškovas nurodė, kad moka už žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Įvykus ginčui dėl šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas patvirtinti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymą. Teismas šį reikalavimą atmetė, tačiau buvo konstatuota, kad atsakovė gavo iš ieškovo ginčo sumą. Atsakovė tvirtino, kad yra pasirengusi bet kada šiuos pinigus grąžinti.
Po minėto teisminio ginčo ieškovas prašė atsakovės grąžinti pinigus, grynais ar pašto perlaida, asmeniškai perduodant ar per trečiuosius asmenis, rašė žinutes (atsakovei). Ji atsisakė grąžinti pinigus. Atsakovei žinoma ieškovo gyvenamoji vieta. Ji nepagrįstai reikalauja, kad ieškovas raštu prašytų gražinti pinigus, nurodytų savo sąskaitą, tačiau tuo tik vilkino atsiskaitymą. Atsakovė pinigus žadėjo grąžinti dar 2017 metais, tačiau to geranoriškai nepadarė. Ieškovas prašo priteisti 506,83 Eur palūkanų, skaičiuojant 5 proc. dydžio metinę normą už penkis metus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-02-24 preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai.
Atsakovė prieštaravimuose dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo prašo: 2021-02-24 preliminaraus sprendimo dalį dėl 2 027,34 Eur skolos priteisimo panaikinti ir šią civilinės bylos dalį nutraukti, likusią 2021-02-24 preliminaraus sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinio šią dalį.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad ieškovas panaudos sutarties pagrindu naudojosi atsakovei priklausiusiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Šalys buvo žodžiu aptariusios, kad atsakovė galimai ateityje parduos ieškovui Žemės sklypą. Ieškovas, siekdamas užsitikrinti pirmenybę pirkti Žemės sklypą, savo iniciatyva 2012-12-05 ir 2013-09-04 mokėjimais pervedė atsakovei pinigines lėšas, iš viso 7 000 litų (2 027,34 Eur), kurios šalių susitarimu galėjo būti panaudotos tarpusavio atsiskaitymams pagal Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, jei tokia būtų buvusi sudaryta ateityje.
Šalių santykiams tapus konfliktiškiems ir atsakovei praradus pasitikėjimą ieškovu, atsakovė informavo ieškovą, kad ji nebeketina ateityje jam parduoti Žemės sklypo. Ji siūlė grąžinti ieškovui jo avansu sumokėtas lėšas, tačiau ieškovas atsisakė jas priimti. Ieškovas taip pat kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo ir panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia. Minėtoje byloje ieškovas pinigų sumokėjimo aplinkybę naudojo kaip argumentą, tariamai patvirtinantį buvus tarp šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kurią teismo prašė patvirtinti.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1416-925/2017 patenkino ieškinį iš dalies, atmesdamas ieškovo reikalavimą patvirtinti tariamai sudarytą Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 9 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo atsakovei 283,67 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 15 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą paliko nepakeistus.
Tiek ankstesnės bylos nagrinėjimo metu, tiek po bylos išnagrinėjimo atsakovė siūlė grąžinti pinigus ir prašė ieškovo nurodyti banko sąskaitą, į kurią turėtų būti pervestos lėšos.
Atsiliepimas
Pažymi, kad atsakovė dar savo 2017 m. liepos 17 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad „Šiuo atsakovė taip pat patvirtina, kad sutinka ieškovui grąžinti iš jo avansu gautus 7 000 Lt, kai tik ieškovas atsakovei raštu pateiks prašymą grąžinti pinigus ir nurodys banko sąskaitą, į kurią turėtų būti pervesti pinigai“. Tačiau ieškovas tai padaryti atsisakė, nurodydamas, kad jam reikia ne pinigų, o Žemės sklypo.
Žemesnės instancijos teismas
Po to, kai Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 15 d. nutartimi išsprendė ginčą dėl tariamos pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo, atsakovės atstovas ieškovui ir jo atstovui registruotu paštu išsiuntė 2018 m. kovo 28 d. pranešimą, kuriame taip pat pakartotinai prašė informuoti apie banko sąskaitos numerį, į kurią atsakovė turėtų pervesti ieškovui priklausančias lėšas. Tačiau ieškovas į šiuos prašymus nereagavo. Ieškovas pirmą kartą raštu suformulavo savo reikalavimą dėl lėšų grąžinimo ir nurodė banko sąskaitą, į kurią turėtų būti pervesti jam priklausantys pinigai, tik šioje byloje pareikštame ieškinyje, kurį atsakovė gavo tik 2021 m. kovo 12 d. Atsakovė nedelsiant po to visą skolą sumokėjo.
Dalis šios skolos (283,67 Eur) buvo sumokėta atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, apie kurį raštu buvo informuota ieškovo įgaliota atstovė. Likusi skolos dalis (1 743,67 Eur) buvo sumokėta 2021 m. kovo 17 d. bankiniu pavedimu į ieškovo ieškinyje nurodytą banko sąskaitą. Atsakovei sumokėjus ieškovui pagrindinę 2 027,34 Eur skolą, preliminaraus sprendimo ši dalis dėl 2 027,34 Eur skolos priteisimo turėtų būti panaikinta ir bylos ši dalis nutraukta.
Atsakovė laiku nepagrįstu reikalavimą dėl palūkanų priteisimo. Pažymi, kad ieškinyje ieškovas nenurodo ir nepaaiškina, kodėl palūkanų reikalauja net už 5 metus. Ieškovas neatlygintinai naudojosi Žemės sklypu ir gavo iš jo naudą. Šalys nebuvo sutarusios, kokiais terminais ir kokia tvarka šie avansu sumokėti pinigai bus grąžinti, jei ateityje nebus sudaryta Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Įstatyme nustatyta, kad jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti (CK 6.53 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Tokiais atvejais prievolės įvykdymo terminas turi būti protingas ir sudaryti sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Taigi, šiuo atveju palūkanų skaičiavimo pradžia laikomas momentas, kai skolininkas neįvykdo prievolės po kreditoriaus pareikalavimo praėjus septynių dienų ar kitam protingam terminui. Ieškovas pirmą kartą savo reikalavimą grąžinti skolą raštu pareiškė ir nurodė banko sąskaitą, į kurią turėtų būti pervesti pinigai, tik šioje byloje pareikštame ieškinyje. Ieškinio kopiją atsakovė gavo 2021 m. kovo 12 d. ir visą skolą sumokėjo per 5 dienas, t. y. 2021 m. kovo 17 d. Taigi visas savo prievoles ieškovui įvykdė laiku ir nėra jokio pagrindo skaičiuoti palūkanas. Papildomai pažymi, kad pats ieškovas nebuvo sumokėjęs atsakovei 283,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteistų Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. papildomu sprendimu.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į prieštaravimus nurodo, kad ieškovas nuosekliai laikosi pozicijos, išdėstytos ieškinyje, su atsakovo prieštaravimais visiškai nesutinka, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus, o atsižvelgiant į tai, kad dalis sprendimo yra įvykdyta, teismo sprendimą pakeisti ir priteisti palūkanas, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas pažymi, kad dar teisminių procesų metu aiškiai prašė atsakovės gražinti pinigus, į ką ji nereagavo. Atsakovė visada turėjo ieškovo sąskaitos numerį, kadangi ieškovas atsakovei pinigus pervedė iš savo sąskaitos. Atsakovė visada žinojo jo gyvenamąją vietą ir tikslų adresą, todėl galėjo atsiskaityti grynais, užpildant pakvitavimą arba atlikti pašto perlaidą.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad ieškovas turėjo kreditorių, todėl atsakovė nenorėjo gražinti pinigų grynais, kad nebūtų pažeisti kreditorių interesai, bijojo, kad netinkamai įforminus pinigų gražinimą, ieškovas neprašytų pinigų gražinti antrą kartą. Dėl šios priežasties prašė pateikti pareikalavimą dėl pinigų gražinimo ir nurodyti sąskaitos numerį. Atsikirsdamas į tai ieškovas pažymi, kad jeigu atsakovei iš tiesų būtų rūpėję ieškovo kreditoriai, ji būtų padariusi pavedimą į ieškovo sąskaitą, iš kurios gavo pinigus. Kita vertus, atsakovė, kaip pati nurodo, visada veikė per savo tą patį atstovą, todėl abejoti grynųjų pinigų tinkamu įforminimu nebuvo pagrindo. Be to, atsakovė nepaaiškina, kodėl negražino pinigų per paštą.
Dėl palūkanų priteisimo nurodo, kad atsakovė pinigais naudojosi nepertraukiamai nuo 2012-2013 metų, todėl taikant CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytą penkerių metų ieškinio senaties terminą ir prašoma priteisti palūkanas už 5 metus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus (ieškovo atstovė palaikė sumažintus reikalavimus, nes 2 027,34 Eur skola sumokėta) ir atsikirtimus į juos, pagrįsdami iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Preliminarus sprendimas naikintinas.
Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus teismas privalo įvertinti byloje esančių įrodymų sąsajumą, leistinumą, patikimumą, įrodomąją reikšmę, palyginti tiriamose įrodinėjimo priemonėse esančią informaciją ir patikrinti, ar ji nėra prieštaringa. Objektyvus įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas juos privalo vertinti nešališkai, visapusiškai ir pagrįsti savo išvadas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas atsakovei 2012 m. gruodžio 5 d. į banko sąskaitą pervedė 1 158,48 Eur (4 000 Lt) (mokėjimo paskirtis – apmokėjimas už žemę, esančią (duomenys neskelbtini)), 2013 m. rugsėjo 4 d. pervedė 868,86 Eur (3 000 Lt) (mokėjimo paskirtis – apmokėjimas už žemę). Pinigai buvo mokami už minėto žemės sklypo įsigijimą ieškovui ateityje. Iki ieškinio padavimo nagrinėjamoje byloje atsakovė už žemės sklypą sumokėtų pinigų ieškovui negrąžino. Dėl šių aplinkybių byloje nekilo ginčas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.
Tarp šalių žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl atsakovė CK 6.53 straipsnio 2 dalies pagrindu turėjo prievolę grąžinti ieškovui pinigus per 7 dienas nuo tos dienos, kurią ieškovas pareikalavo prievolę įvykdyti, jei pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas.
Tačiau ieškovas kreipėsi į teismą, reikalaudamas patvirtinti ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sandorį. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1416-925/2017 patenkino ieškinį iš dalies, atmesdamas ieškovo reikalavimą patvirtinti tariamai sudarytą Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 9 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo atsakovei 283,67 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 15 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą paliko nepakeistus.
Ieškovas neginčijo aplinkybės, kad 2017 m. liepos 17 d. atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad ji sutinka ieškovui grąžinti iš jo avansu gautus 7 000 Lt, kai tik ieškovas atsakovei raštu pateiks prašymą grąžinti pinigus ir nurodys banko sąskaitą, į kurią turėtų būti pervesti pinigai. Tai yra toks pat pinigų perdavimo būdas, kokiu pinigai buvo gauti. Elgdamasis protingai ir sąžiningai, atsižvelgdamas kad tarp šalių jau kilęs ginčas, ieškovas turėjo ir galėjo raštu nurodyti turimą sąskaitą, o, nesant sąskaitos, raštiškai nurodyti kitą atsiskaitymo būdą. Kad atsakovė būtų informuota apie atsiskaitymo būdą žodžiu ar kitais pranešimais, byloje nėra objektyvių įrodymų.
Kritiškai vertintini ieškovo argumentai, kad ankstesnių teisminių procesų metu jis prašė atsakovės gražinti pinigus, nes, kaip matyti iš teisimų procesinių sprendimų, šių perduotų pinigų pagrindu jis ir prašė patvirtinti pirkimo-pardavimo sandorį. Priešingai, jei protingai ir sąžiningai elgdamasis asmuo prašo patvirtinti pirkimo-pardavimo sandorį, tai kaip galima reikalauti iš asmens gražinti pinigus, kurie ir perduodami, kad tinkamai atsiskaityti už sudarytą sandorį (CK 1.5. 6.38, 6.200 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad ieškovo kreipimasis į teismą dėl sandorio patvirtinimo pagrindžia jo valią įgyti žemės sklypą, o ne atgauti pinigus, sumokėtus už žemę. Tai suponuoja sekančią išvadą, kad jis neturėjo pagrindo reikalauti pinigų grąžinimo. Kada teismas netenkino ieškinio ir esant konfliktinei situacijai, ieškovas privalėjo aiškiai išreikšti savo valią dėl pinigų grąžinimo, ir tam tinkamiausia forma – raštu, tuo labiau, kad į jį buvo kreipimąsi raštu, prašant nurodyti sąskaitą, į kurią atsakovė galėtų pervesti pinigus. Tačiau, nesuteikęs tokios informacijos, ieškovas prisiėmė riziką dėl tinkamo pinigų grąžinimo. Todėl šiuo atveju atsakovė pagrįstai galėjo nepervesti pinigų mokėjimo pavedimu, kuris (pavedimas), teismo nuomone, saugiausias ir patikimiausias būdas atsiskaityti su asmeniu, su kuriuo yra konfliktiški santykiai, o jų ginčai sprendžiami teisme (CPK 185 straipsnis).
Sutiktina su atsakovės argumentu, kad, gavus ieškinį nagrinėjamoje byloje, tai buvo galima suprasti kaip tinkamą ieškovo reikalavimo grąžinti pinigus išreiškimo formą, pinigai laiku buvo pervesti į ieškinyje nurodytą sąskaitą, o kita pinigų dalis įskaityta priešpriešiniams reikalavimas (bylinėjimosi išlaidoms kitoje byloje) padengti. Dėl įskaitymo pagrįstumo ieškovas ginčo ir nekėlė (CK 6.130 – 6.134 straipsniai).
Tokiu atveju konstatuotina, kad atsakovė tinkamai įvykdė prievolę grąžinti prievolę, todėl jai neatsirado pareiga mokėti ieškovui palūkanas už tariamai pradelstos piniginės prievolės įvykdymą (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Taigi, byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumos pagrindu darytina išvada, kad reikalavimai dėl pinigų grąžinimo ir palūkanų (taip pat procesinių) priteisimo buvo nepagrįsti nuo ieškinio padavimo, kaip ir šiuo metu reikalavimai dėl palūkanų (taip pat procesinių) priteisimo.
Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė pagrįstai argumentuoja, jog sumokėjus ieškovui pagrindinę 2 027,34 Eur sumą, ieškovui nebepalaikant reikalavimo šiai sumai, preliminarus sprendimo dalis dėl 2 027,34 Eur skolos priteisimo naikintina ir bylos ši dalis nutrauktina. Tuo pačiu likę ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, todėl jie atmestini, atitinkamai naikintina likusi preliminaraus sprendimo dalis.
Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
Konstatavus, kad ieškinys nuo jo padavimo momento buvo nepagrįstas, galutinai iš ieškovo priteistina atsakovei 363 Eur advokato pagalbai; ieškovui nepriteistina jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Ieškovui grąžintina 23 Eur žyminio mokesčio, nes sumažino reikalavimus 2 027,34 Eur sumai (2 027,34 Eur x 3 proc.) x 75 proc.) / 2 (dokumentinis procesas) (CPK 87 straipsnio 2 dalis).
Dėl pandemijos (COVID-19) paplitimo Lietuvos teritorijoje ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus, todėl jo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo sprendimo kopijos įteikimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 430 straipsniu teismas
nusprendžia:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-24 preliminaraus sprendimo dalį dėl 2 027,34 Eur skolos priteisimo ir nutraukti šią civilinės bylos Nr. e2-14153-592/2021 dalį.
Panaikinti likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-24 preliminaraus sprendimo dalį ir atmesti ieškinio likusią dalį.
Priteisti iš ieškovo M. Č., asmens (duomenys neskelbtini) atsakovei Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovui M. Č., asmens (duomenys neskelbtini) 23 Eur (dvidešimt tris eurus) žyminio mokesčio, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.