Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui J. J. dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas J. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jam procesiniai dokumentai bei apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis), prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Rašytine bylos medžiaga, ieškovės S. B., jos atstovo advokato Rimanto Šimkaičio paaiškinimais nustatyta, kad I. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovas J. J. ir ieškovė S. B. (ikisantuokinė pavardė (duomenys neskelbtini)). Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-05-12 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) I. J. gyvenamoji vieta nustatyta su motina S. B. Be to šiuo sprendimu priteista iš atsakovo J. J. išlaikymas nepilnametei dukrai I. J. po 300 Lt kas mėnesį kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisiant išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2014-02-24) iki I. J. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat iš J. J. priteistas 7500 Lt išlaikymo įsiskolinimas dukrai I. J. už 25 mėnesius.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikui reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

Sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismui 2014-05-12 priimant sprendimą, šalių dukrai buvo keturi metai. Šiuo metu šalių dukrai yra keturiolika metų. Remiantis ieškovės paaiškinimu nustatyta, kad mergaitė lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, mokamą (duomenys neskelbtini) būrelį, serga peršalimo ligomis, lankosi pas medikus dėl odos problemų.

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017). Vaiko poreikių ir išlaidų, reikalingų jiems patenkinti, dydžio pagrįstumas gali būti nustatomas atsižvelgiant ne tik į pateiktus įrodymus, bet ir į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, teismų praktiką.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečio vaiko poreikius, visuma, sprendžia, kad nuo 2014-05-12, kuomet teismo sprendimu iš atsakovo dukters išlaikymui buvo priteista 300 Lt (dabartine valiuta po 86,89 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šalių vaiko poreikiai išaugo. Šiuo metu vaikui priteistas išlaikymas negali būti laikomas patenkinančiu net minimalius vaiko poreikius.

Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

Kaip matyti iš VĮ Registrų centras pateiktos pažymos, ieškovės vardu registruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė transporto priemonių neturi. Ji šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), jos minėtoje bendrovėje bei kitose darbovietėse laikotarpiu nuo 2023-08-01 iki 2024-03-24 gautas vidutinis darbo užmokestis sudarė 764,56 Eur. Iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2024-01-04 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie pajamas matyti, kad ieškovei laikotarpiu nuo 2023 m. sausio mėnesio iki 2023 m. gruodžio mėnesio sumokėta mėnesio išmoka vaikui sudarė 408,66 Eur. Gyventojų registro duomenimis ieškovė išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, tai yra E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini).

Atsakovas J. J. duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro pažymos, ieškovas registruoto nekilnojamojo turto neturi. Jo vardu taip pat nėra registruotų transporto priemonių. Iš Sodros informacinės sistemos matyti, kad atsakovas nedirba Lietuvoje.

Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio priteisimo iš atsakovo, vertina ne tik esamą jo turtinę padėtį, bet ir jo galimybes imtis priemonių jai pagerinti. Remiantis kasacinio teismo praktika, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Duomenų apie tai, kad atsakovas turi sveikatos problemų, turinčių įtakos jo darbingumo lygiui, byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, turi visas galimybes susirasti tinkamai apmokamą darbą ir teikti vaikui reikalingą išlaikymą bent būtinųjų poreikių tenkinimui, taip pat prisidėti prie jo papildomo lavinimo. Duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, kreditorinių įsipareigojimų, kas ribotų jo galimybes teikti išlaikymą šalių dukros poreikiams tenkinti byloje nėra.

Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, šalių dukters amžių ir to sąlygotus poreikius, tai, kad nuo išlaikymo priteisimo praėjo dešimt metų, šalių dukra auga, kartu didėja jos poreikiai, ieškovės ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą vaikui, tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo neįgalumą ar sveikatos sutrikimus byloje nėra bei įvertinus tai, kad ieškovė išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais iš atsakovo priteistina po 300 Eur kas mėnesį dukrai I. J., gim. (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio padavimo dienos (2024-01-08). Šis priteistinas dydis laikytinas protingu ir realiu. Skiriant tokias išlaidas vaikui, pasiekiama protinga vaiko interesų, jo individualių dvasinių, psichologinių, kultūrinių, moralinių, turtinių ir bendrųjų poreikių – maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio - tenkinimo bei tėvų galimybių teikti atitinkamą išlaikymą pusiausvyra. Todėl remiantis CK 3.194 straipsnio 1 dalies ir 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo tenkintinas visiškai. Išlaikymo suma, priteista periodinėmis išmokomis, indeksuotina kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Esant tokioms aplinkybėms keistinas ir padidintinas iš atsakovo J. J. nepilnamečiui vaikui I. J., gim. (duomenys neskelbtini), Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-05-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistas išlaikymo dydis, t.y. priteisiant minėtam vaikui 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t.y. 2024-01-08 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoja paskirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnis).

Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas vykdomas skubiai.

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 57,54 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023-12-18 sprendimu ieškovei S. B. suteikta valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (100 procentų). Byloje gauta minėtos institucijos 2024-03-25 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovei susidarė 404,01 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Ieškovės reikalavimai patenkinti 100 procentų, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 404,01 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Byloje susidarė mokėti 7,93 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2024-01-01 įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti ir padidinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-05-12 sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl I. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo ir priteisti iš atsakovo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui I. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024-01-08) 300 Eur (tris eurų), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki I. J. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo J. J. 57,54 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovo J. J. 404,01 Eur (keturis šimtus keturis eurus 01 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šias išlaidas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.