Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamųjų atstovams pagal įstatymą V. Š., R. V., R. V., Z. V.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), 7 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), teistas : 1) 2010-04-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, 2) 2010-08-13 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, Vilniaus apygardos teismo 2010-10-19 nuosprendžiu apylinkės teismo nuosprendis pakeistas dalyje dėl bausmių bendrinimo būdo, galutinės bausmės dydis – 1 metai ir 10 mėnesių laisvės atėmimo, 3) 2010-10-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl 9 savarankiškų nusikalstamų veikų) subendrinta 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ši bausmė subendrinta su 2010-08-13 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu (atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo2010-10-19 nutartį) paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams ir 7 mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai atlikta pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 2 dalį, ir M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini)mokinys, neteistas, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Kaltinamieji A. V. ir M. Š. atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis pagrobė svetimą turtą:

jie, 2010 m. vasario 2 d. apie 14.10 val., veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, miškelyje, esančiame netoli Architektų g. 110 namo, Vilniuje, A. V. pargriovė ant žemės nepilnametį L. M. bei uždengė pastarajam akis ir jį laikė, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam L. M. priešintis, o tuo metu M. Š. iš nukentėjusiojo kišenės ištraukė D. M. priklausantį 250 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 7360“, po ko abu kaltinamieji nešini minėtu mobiliojo ryšio telefonu pabėgo. Tokiais veiksmais kaltinamieji pagrobė svetimą, nukentėjusiajai D. M. priklausantį 250 Lt vertės turtą.

Be to, kaltinamasis A. V. grasindamas peiliu, pagrobė svetimą turtą:

jis, 2010 m. kovo 8 d. apie 18 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, Vilniuje, Laisvės prospekte esančioje visuomeninio transporto stotelėje „Lazdynai“ priėjo prie nepilnamečio E. V. ir pagrasinęs pastarajam peiliu, liepė atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, o nukentėjusiajam E. V. atidavus J. V. priklausantį 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“, pabėgo. Tokiais veiksmais kaltinamasis pagrobė svetimą, nukentėjusiajam J. V. priklausantį 200 Lt vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai ir teismo išvados dėl nukentėjusiosios D. M. turto pagrobimo

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. Š. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad su A. V. jie buvo klasės draugai. Įvykio dieną paėmė telefoną iš vaiko, nukentėjusiojo nesužalojo. Suprato, kad nukentėjusįjį išgąsdina. Nukentėjusiajam buvo uždengtos akys. Klausė pastarojo, ar jis turi telefoną, paėmę telefoną pabėgo. Po įvykio sugalvojo parduoti telefoną A. V. motinai. Telefoną pardavė už 40 Lt. Pagrobti telefoną sugalvojo kartu su A. V.. Iš pradžių nežinojo, ką darys su pagrobtu telefonu. Į nusikaltimo vietą nuvažiavo troleibusu, nukentėjusįjį pamatė miškelyje, iš pradžių nežinojo, iš kurio vaiko pagrobs telefoną. Dėl padarytos veikos gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio metu ėjo kartu su M. Š., pamatė vaiką, abu nusprendė iš pastarojo atimti mobiliojo ryšio telefoną. Jis griebė nukentėjusiajam per kaklą, pargriovė ant žemės, uždengė akis, o M. Š. ištraukė telefoną. Telefono atiduoti nukentėjusiojo neragino, neatsimena, ar jie prašė atiduoti telefoną. Paėmę telefoną nubėgo į stotelę. Telefoną pardavė ne iš karto, M. Š. dar kelias dienas naudojosi pagrobtu telefonu. Jie išmetė telefone buvusią SIM kortelę ir įdėjo kitą. Paskui nutarė telefoną parduoti. Pardavė jo motinai, pinigus pasidalino. Savo poelgį vertina blogai.

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji D. M. paaiškino, kad ji yra L. M. mama. Viskas įvyko 2010 m. vasario 2 d. apie 14 val., gal vėliau. Sūnus išėjo į muzikos mokyklą, buvo šalta, daug sniego, po 5 minučių parbėgo klykdamas nesavu balsu, sakydamas, kad jį apiplėšė. Ji sūnų nuramino, pastarasis paaiškino, kad du nedidelio ūgio, anksčiau nematyti vaikai jį apiplėšė. Sūnus sakė, kad vienas vaikinas griebė už akių ir burnos, kaklo, parvaertė į sniegą, pradėjo apieškoti kišenes, agresyviu balsu liepdamas atiduoti telefoną. Sūnus gal dar bandė priešintis, tie vaikinai jį patikrino, ištraukė telefoną, pabėgo. Jos sūnus buvo ištiktas šoko, jam prasidėjo tikas, pablogėjo regėjimas, po įvykio sūnus baiminasi eiti į mišką. Teko sūnui apsilankyti pas neurologą.

Teisiamajame posėdyje, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kitiems įrodymams patikrinti, buvo perskaityti nukentėjusiojo L. M. parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui. 2010 m. vasario 2 d. apklausos metu nukentėjusysis L. M. parodė, kad 2010 m. vasario 2 d. apie 14.10 val. išėjo iš namų, adresu Architektų g. 110, ir pradėjo eiti pro miškelį, kai priešais jį ėję vaikinai jį pargriovė. Vienas laikė uždengęs akis, o kits iš kelnių kišenės paėmė telefoną „Nokia 7360“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu pabėgo. Jam fiziniai sužalojimai nepadaryti. Kas tie vaikinai – nežino (t. 1, b. l. 16).

Iš 2010 m. vasario 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti miškelyje šalia Architektų g. 110 numeriu pažymėto namo (t. 1, b. l. 9-10).

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma, įskaitant kaltinamųjų parodymus, kuriais jie prisipažino padarę nusikaltimą, pareikštas kaltinimas A. V. ir M. Š. visiškai pasitvirtino. Kaltinamųjų veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip plėšimas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį.

Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios D. M. parodymais dėl pagrobto turto vertės, kadangi iš byloje esančių dokumentų matyti, kad tokio tipo naujo mobiliojo ryšio telefono rinkos kaina svyruoja nuo 379 Lt iki 599 Lt (t. 1, b. l. 20-22). Teismo nuomone, nukentėjusiosios nurodoma pagrobto padėvėto mobiliojo ryšio telefono „Nokia 7360“ vertė – 250 Lt – atitinka realiąją telefono vertę. Todėl nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas.

Bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo M. Š. tėvas V. Š. atlygino nukentėjusiajai D. M. 125 Lt turtinę žalą, nukentėjusioji pareiškė, kad pastarajam materialinių pretenzijų neturi. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnį, bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai D. M. kaltinamieji A. V. ir M. Š. bendrais veiksmais padarė 250 Lt turtinę žalą, iš kurių 125 Lt teisiamojo posėdžio metu atlyginta. Todėl, vadovaudamasis minėta Civilinio kodekso nuostata, teismas likusią atlyginti turtinės žalos dalį priteisia solidariai iš abiejų kaltinamųjų, o jiems neturtint pakankamai turto ar uždarbio, - iš jų atstovų pagal įstatymą.

Įrodymai ir teismo išvados dėl nukentėjusiojo J. V. turto pagrobimo

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad peiliu nukentėjusiajam negrasino. Nukentėjusįjį pamatė stotelėje, pastarojo paklausė, kiek valandų. Nukentėjusysis nieko neatsakė, paskui išsitraukė telefoną. Jis prie nukentėjusiojo priėjo, pareikalavo atiduoti telefoną. Nukentėjusysis iš pradžių atsisakė atiduoti telefoną. Jis laikė kišenėje ranką, gal nukentėjusiajam pasirodė, kad jis turi peilį. Jo ranka buvo kišenėje. Tuomet nukentėjusysis atidavė telefoną, išsiėmė SIM kortelę. Kai atvažiavo troleibusas, jis liepė nukentėjusiajam sėstis į jį ir išvažiuoti. Vėliau jis telefoną stotyje pardavė nepažįstamam vyrui už 60 Lt. Jį sulaikė toje pačioje Lazdynų stotelėje Laisvės prospekte. Jis stovėjo, pamatė ant kalniuko stovintį vyrą, kuris laikė popieriuką. Paskui atėjo policijos patrulis, jo paklausė, kas kišenėje, jis pasakė. Atvažiavo kitas ekipažas, jį įsodino ir išvežė. Kai jis prieš nusikaltimą priėjo prie nukentėjusiojo, buvo tuščiomis rankomis, viena ranka buvo striukės kišenėje. Gali būti, kad jis keikėsi, ragino nukentėjusįjį atiduoti telefoną. Nukentėjusiojo klausė, kiek valandų, norėdamas pasižiūrėti, ar pastarasis turi telefoną.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis E. V. paaiškino, kad įvykio metu jis telefoną laikė rankoje, priėjo vaikinas, paprašė žiebtuvėlio, rūkė cigaretę, nuėjo prie stotelės. Jis stovėjo nuo to vaikino atokiau. Kai vaikinas baigė rūkyti, numetė cigaretę priėjo prie jo ir pasakė atiduoti telefoną. Po to jis, nukentėjusysis, pažiūrėjo atgal, o kai vėl pasižiūrėjo į tą vaikiną, pastarasis buvo pastatęs peilį. Tada jis pats ištraukė telefoną ir atidavė tam vaikinui. Užpuolikas kalbėjo lietuviškai. Peilis buvo juoda rankenėle, užpuolikas peilį jam buvo pridėjęs prie striukės pilvo srityje. Ant striukės nuo peilio liko nedidelis įvrėžimas toje vietoje, kur užpuolikas laikė peilį. Tą įbrėžimą jis pamatė praėjus 3 valandoms po įvykio. Vėliau visą žiemą vilkėjo šia striuke. Kur vaikinas dingo po telefono pagrobimo, jis nepastebėjo, nes privažiavo troleibusas ir jis iškart į jį įlipo. Jis nematė, ar vaikinukas važiavo troleibusu, ar nuėjo į šalį.

Teisiamajame posėdyje, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kitiems įrodymams patikrinti, buvo perskaityti nukentėjusiojo E. V. parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui. 2010 m. kovo 9 d. apklausoje E. V. paaiškino, kad 2010 m. kovo 8 d. apie 18 val. jis ėjo iš papildomų pamokų, kur buvo užsiėmimuose pas matematikos mokytoją, Architektų gatvės 105 name. Nusileido žemyn prie sustojimo „Lazdynai“, laukė troleibuso. Žmonių buvo nedaug. Jis stovėjo atokiau nuo sustojimo, už kioskų 3-5 metrus. Iš požeminės perėjos išėjo apie 16-17 metų vaikinas. Pastarasis prie jo priėjo ir rusų kalba paprašė žiebtuvėlio, nors tuo metu pats rūkė. Jis pakreipė galvą, duodamas suprasti, kad neturi. Tada vaikinas numetė cigaretę, priėjo prie jo arčiau ir pasakė atiduoti telefoną, jau kalbėjo lietuviškai. Jis apsidairė atgal, ar nieko nėra už nugaros ir atsisukęs pamatė daiktą, panašų į peilį, kurį vaikinas laikė savo rankose, išsigando. Vaikinas pasakė „niekur nebėk“, tuo metu atvažiavo troleibusas ir visi laukusieji sulipo į troleibusą, o išlipę greitai išsiskirstė. Jis ištraukė kelnių iš kišenės turėtą mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6300“, paklausė, ar galima palikti SIM kortelę. Vaikinas pasakė „gerai“. Jis išėmė kortelę ir vaikinas, paėmęs jo telefoną, pasišalino. Jis buvo sutrikęs ir nematė, net į kurią pusę vaikinas nubėgo. Jo vaikinas nemušė, tik grasino daiktu, panašiu į peilį, rankena buvo juoda. Jis po įvykio sekančiu troleibusu grįžo į namus Karoliniškėse ir apie įvykį papasakojo tėčiui (t. 1, b. l. 61). 2010 m. kovo 16 d. apklausoje E. V. paaiškino, kad nori patikslinti, jog jį užpuolęs jaunuolis apiplėšimo metu turėjo su savimi peilį. Kaip minėjo, iš pradžių vaikinas jo rusiškai paklausė, ar jis neturi parūkyti, o kai jis papurtė galvą, tada vaikinas baigęs rūkyti priėjo prie jo ir lietuvių kalba pasakė „atiduok staigiai telefoną“, ir kai jis apsidairė aplinkui, ar nėra žmonių, kai vėl atsisuko, vaikinas jau laikė peilį įrėmęs jam į krūtinę ir stovėjo labai arti jo, kad peilio nesimatytų iš šono. Peilio rankena buvo juodos spalvos. Tas peiliukas buvo sulenkiamas. Tad jis, išsigandęs, kadangi aplinkui nebuvo žmonių ir jis bijojo gintis, nes jam į krūtinę buvo įremtas peilis, ištraukė iš kelnių kišenės telefoną ir padavė vaikinui, dar paprašė, kad vaikinas grąžintų jam kortelę. Vaikinas leido jam pačiam išimti iš telefono kortelę ir pasiėmė tik telefoną. Peilis visą laiką jam buvo įremtas į krūtinę. Kas vyko toliau, ir į kurią pusę vaikinas nuėjo, jis jau nebematė, nes buvo labai išsigandęs (t. 1, b. l. 65-66). Perskaičius šiuos parodymus teisiamajame posėdyje, nukentėjusysis E. V. atsakė, kad jam atrodo, kad ten buvo peilis.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis J. V. paaiškino, kad 2010 m. kovo 8 d. jo penkiolikmetis sūnus E. grįžo po papildomų matematikos pamokų būdamas streso būsenoje, drebančiomis rankomis ir pasakė, kad iš jo pavogė mobiliojo ryšio telefoną, grasinant peiliu. Nuo peilio ant striukės liko žymės. Sūnus papasakojo, kad išlipus iš troleibuso ir stovint aikštelėje atokiau nuo žmonių, priėjo vaikinukas ir paprašė parūkyti bei atiduoti telefoną, kurį jo sūnus laikė rankose. Sūnus pasisuko pasižiūrėti, ar niekas nestovi už nugaros, o kai atsisuko, vaikinas jau buvo išsitraukęs peilį, kitą ranką laikė kišenėje. Jo sūnus atidavė mobiliojo ryšio telefoną. Tada užpuolikas jo sūnui liepė sėstis į troleibusą. Sūnus jam sakė, kad peilis balto metalo, sūnui pasirodė, kad peilis paspaudžiamas, „išmetamas“ į priekį. Po įvykio praėjus savaitei laiko, sekmadienį, jo sūnus su klasiokais troleibusu važiavo į teatrą ir troleibuse pamatė jį užpuolusį vaikiną, kurį nufotografavo mobiliuoju telefonu. Tą nuotrauką nuvežė į policiją pirmadienį po darbo. Po to palydėjęs sūnų, kuris buvo pamokose, nutarė palaukti aikštelėje, kur buvo apiplėštas jo sūnus. Gal apie 17.20 val. iš požeminės perėjos išėjo vaikinas, užėjo į stotelės paviljoną, rūkė, po poros minučių priėjo dar du vaikinai. Po to jis iškvietė patrulius.

Bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis J. V. pateikė apžiūrai striukę, kurią 2010 m. kovo 8 d. įvykio metu vilkėjo jo sūnus E. V.. Teismo pavedimu šią striukę, 2010 m. rugsėjo 16 d., dalyvaujant nukentėjusiajam J. V., kaltinamojo A. V. gynėjai advokatei E. A. Unčiurienei, specialistui (fotografui) R. R., apžiūrėjo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Renata Augutavičienė. Iš teismui pateikto 2010 m. rugsėjo 16 d. daikto apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu nustatyta, kad „vyriška striukė, tamsiai rudos spalvos su juodais persipinančiais kvadratais, nežymiai išsiryškinančiais iš pagrindinės spalvos. Striukė su kapišonu bei dirbtinio kailio apykakle. Užsegama užtrauktuku iš priekio. iš priekio yra šešios kišenės, keturios iš jų užsegamos užtrauktuku, kitos dvi – sagtimi. Vidinėje striukės pusėje prisiūta juodos spalvos etiketė su užrašais anglų kalba bei nurodytas striukės dydis „L“. Striukė švari, tvarkinga. Priekinėje kairėje striukės pusėje, tarp viršutinės ir apatinės kišenės yra 5 cm dydžio paviršinis įstrižas įbrėžimas, tačiau audinys nepažeistas, striukė nėra įplėšta ar perpjauta. Žiūrint plika akimi įbrėžimas sunkiai matomas. Analogiški įbrėžimai yra ant dešinės rankovės 3 cm ilgio alkūnės aukštyje. Taip pat toks įbrėžimas yra nugaroje 11,5 cm ilgio (žiūrint nuo apačios 28 cm aukštyje).

Iš byloje esančio 2010 m. kovo 9 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Vilniuje, Laisvės prospekte – visuomeninio transporto stotelė „Lazdynai“ (t. 1, b. l. 50-53).

Šių teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina kaltinamajam A. V. pareikštą kaltinimą plėšimo būdu, panaudojant peilį įgijus nukentėjusiojo J. V. 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2010 m. kovo 8 d. apie 18 val. Vilniuje, visuomeninio transporto stotelėje „Lazdynai“ kaltinamasis A. V. minėtą telefoną pagrobė iš nepilnamečio nukentėjusiojo E. V.. Nukentėjusysis E. V. visų jo apklausų ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje nuosekliai tvirtino, kad kaltinamasis A. V. tai padarė jam grasindamas peiliu. Kaltinamasis A. V. neigė plėšimo metu naudojęs peilį. Iš tikrųjų, inkriminuojamo nusikaltimo įrankis – peilis – nerastas. Tačiau vien tai, kad peilio, kaip daikto, turinčio reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, byloje nėra, nereiškia, kad peilio turėjimas ir panaudojimas plėšime yra tik prielaida, o ne nustatyta aplinkybė. Kaip minėta, nukentėjusiojo E. V. parodymai dėl nusikaltimo metu matyto peilio iš esmės yra nuoseklūs. Priežasčių, dėl kurių nukentėjusysis galėtų apkalbėti kaltinamąjį, byloje nenustatyta. Teismas, vertindamas nukentėjusiojo E. V. parodymus, taip pat pažymi, kad jie paneigia ir sąžiningo suklydimo dėl šios faktinės aplinkybės galimybę. Galima būtų manyti, kad nukentėjusysis, teigdamas, kad prieš jį buvo panaudotas peilis, sąžiningai klysta, peiliu pavadindamas kokį nors kitą, panašų daiktą. Tačiau toks manymas būtų teisingas tik tuomet, jei nukentėjusysis nebūtų detaliai apibūdinęs matyto peilio. Šioje byloje, nukentėjusysis apibūdino peilio požymius (rankenos spalvą bei tai, kad kaltinamasis jam grasino sulenkiamu peiliu). Netiesiogiai nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir vilkėtoje striukėje rastas įbrėžimas nuo kontakto su peiliu. Dėl praėjusio pakankamai ilgo laiko tarpo nuo nusikaltimo padarymo iki striukės apžiūros teismas pastarojo įrodymo nelaiko neginčytinu, tačiau ši apžiūros metu nustatyta aplinkybė, įvertinant nuoseklius nukentėjusiojo parodymus, leidžia padaryti išvadą, kad kaltinamasis A. V. plėšimą padarė panaudodamas peilį. Teismų praktikoje laikoma, kad grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą gali būti padaromas ne tik žodžiais, bet ir veiksmais - šiuo atveju, demonstruojant peilį. Todėl teismas laiko, kad kaltinamojo A. V. veiksmuose yra visi būtini BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo A. V. veiksmai dėl nukentėjusiojo J. V. turto pagrobimo teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Nukentėjusiojo J. V. pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas visa apimtimi.

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas neturi pagrindo laikyti, kad kaltinamasis A. V. prisipažino ir gailisi padaręs abi inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes nepripažino esminės BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos ir byloje nustatytos aplinkybės – peilio panaudojimo darant plėšimą.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. V. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimus (pastarojo sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė), veikė tiesiogine tyčia, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamasis nusikalto būdamas nepilnametis. Šių aplinkybių visuma rodo, kad bausmės tikslai kaltinamajam A. V. bus pasiekti paskyrus artimesnę sankcijos minimumui laisvės atėmimo bausmę. Šiuo nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas kaltinamasis A. V. padarė prieš priimant ankstesnius nuosprendžius. Visos bausmės, paskirtos A. V. už nusikalstamas veikas, dėl kurių jis nuteistas po šioje byloje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo, yra subendrintos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nuosprendžiu. Todėl bausmės, paskirtos už šiuo nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bendrintinos su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, į paskirtos bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal pastarąjį nuosprendį.

Kaltinamasis A. V. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nuosprendį, todėl šioje byloje paskirta kardomoji priemonė jam panaikintina.

Kaltinamojo M. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, spręsdamas kaltinamojo M. Š. baudžiamosios atsakomybės klausimą pažymi, kad nepilnametis M. Š. pirmą kartą padarė apysunkį nusikaltimą, nukentėjusiojo asmens atsiprašė, pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo atstovas pagal įstatymą iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą, nukentėjusioji D. M. nebeturi turtinių pretenzijų dėl kaltinamojo veiksmais padarytos žalos. Kaltinamasis M. Š. administracine tvarka nebaustas, mokosi. Šios nustatytos aplinkybės teikia teismui pagrindo manyti, kad nepilnametis M. Š. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl nepilnamečio kaltinamojo M. Š. atžvilgiu yra visi BK 93 straipsnio 1 ir 3 punkte numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai (šie pagrindai yra alternatyvūs). Tai teismui teikia pagrindą nepilnametį M. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.

Pagal BK 93 straipsnio 2 dalį, teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Teismo nuomone, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, padarytos nuskalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamajam M. Š. skirtinos dvi auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas (BK 83, 87 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

n usprendė:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti ir subendriną bausmę A. V. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir galutinę subendrintą bausmę A. V. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2010-03-15 iki 2010-03-16 (dvi dienas) ir bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nuosprendį. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmę paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje A. V. panaikinti.

M. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį.

Paskirti M. Š. auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą – devynis mėnesius tęsti mokslą ir nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose gyvenamosios vietos adresu.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. Š. panaikinti.

Baudžiamąją bylą M. Š. nutraukti.

Priteisti nukentėjusiajam J. V. 200 Lt turtinės žalos atlyginimo iš A. V., o jam neturint pakankamai turto ar uždarbio, subsidiariai iš R. V. ir Z. V..

Priteisti nukentėjusiajai D. M. 125 Lt turtinės žalos atlyginimo solidariai iš A. V. ir M. Š., o jiems neturint pakankamai turto ar uždarbio, subsidiariai iš R. V. ir Z. V. bei V. Š. ir R. V..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.