- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-25
- Bylos Nr.
- 2A-1161-173/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00874-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- G. M.
Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-33-962/2015 pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas G. M. pateikė ieškinį atsakovui R. M., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 225 Eur (777 Lt) žalą, bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-3).
Nurodė, kad jis yra ūkininkas. augina grūdines kultūras žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Šalia šio sklypo, besiribojančiame sklype, kuriuos skiria tik melioracijos griovys, atsakovas laiko gyvulių bandą. 2014 m. liepos 11 d. ieškovas buvo informuotas, jog atsakovo gyvuliai išganė ir išbraidė ieškovo pasėlius. Atsakovui neigiant padarytą žalą, 2014-07-22 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) seniūniją. Lauką apžiūrėjo seniūnijos žemės ūkio specialistė R. Š., seniūnaitė V. S. ir nustatė, kad pasėliai išganyti. Surašytas aktas. Įvertinta, jog suniokota avižų 20 procentų iš 5,14 ha ir miežių 1 procentas iš 1,86 ha. Viso sunaikinta 1 ha avižų ir 3 arai miežių. Žala už avižas 713 Lt, už miežius 64 Lt. Žala paskaičiuota pagal lauko įdirbimo darbų sąnaudas, sėklos įsigijimą, trąšų, cheminių priemonių panaudojimą 1 ha plotui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė ieškinį atmesti (b.l. 23-25). Nurodė, kad ieškovo pateikta atliktų darbų ir sunaudotos sėklos, trąšų, chemijos kainos 1 hektarui lentelė neatitinka realių kainų. Pateikti duomenys, kad 1 ha sunaudota 5,6 litro pesticido Glyfos Supreme, o tai viršija leidžiamą naudoti normą beveik du kartus. (duomenys neskelbtini) seniūnijos komisija surašė žalos nustatymo aktą. Komisija sudaryta iš penkių asmenų, o aktą surašė ir komisijos veikloje dalyvavo tik du asmenys. Laukas apžiūrėtas ir aktas surašytas 2014-07-22, t.y. praėjus dviem savaitėms po gyvulių ištrūkimo. Neaišku kokiu aktu remianti sudaryta komisija. Gyvuliai iš aptvaro ištrūko dėl laukinių gyvūnų nutraukto elektrinio piemens. Ieškovo pasėliuose matosi ir laukinių gyvūnų padarytos brydės, tačiau tai žalos nustatymo akte nėra aprašyta. Teisės aktai nenustato kaip turi būti apskaičiuojama naminių gyvūnų padaryta a pasėliams, todėl žalos nustatymui kaip analogu būtų galima vadovautis Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemė sūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos 2013-10-01 Aplinkos ir Žemės ūkio ministrų įsakymu Nr. D1-723/3D-669 nuostatomis. Pagal pateiktus duomenis gyvuliai žalos padarė už 180,90 Lt.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo R. M. ieškovo G. M. naudai 187,71 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 141,62 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Valstybei iš atsakovo priteisė 6,31 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (b.l. 82-85).
Teismas nustatė, kad ūkininkas G. M. yra įregistravęs ūkininko ūkį (b.l. 12). 2014-07-22, komisijos, sudarytos iš specialistės A. Š., seniūnaitės V. S. bei ūkininkų – ieškovo G. M. ir atsakovo R. M., buvo surašytas aktas dėl padarytos žalos nustatymo, kuriame konstatuota, kad vizualiai nuostoliai įvertinti avižos – iš 5,14 ha suniokota 20 procentų; miežiai – iš 1,86 ha suniokota 1 procentas (b.l. 11). (duomenys neskelbtini) Administracinės komisijos prie Prienų rajono savivaldybės tarybos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), R. M. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 103 str. „Žemės ūkio įmonių ir ūkininkų ūkių pasėlių nuganymas, laukuose esančio nuimto žemės ūkio kultūrų derliaus sugadinimas arba sunaikinimas, želdinių sužalojimas“, buvo nubaustas 75 Lt (21,72 euro) bauda (b.l. 53, administracinė byla), o G. M. klausimą dėl žalos atlyginimo pasiūlyta spręsti civilinio proceso nustatyta tvarka.
Nurodė, kad atsakovo veikla yra ūkininkavimas, iš aptvaro ištrūko jam nuosavybės teise priklausantys galvijai, o būtent atsakovas turi pareigą taip prižiūrėti jam priklausantį turtą, kad nebūtų padaroma žala kitam asmeniui ar jo turtui. Pačiam atsakovui pripažįstant žalos faktą, tik nesutinkant su žalos dydžiu, teismas sprendė, kad atsakovas nevykdė savo pareigos laikyti jam priklausančius galvijus taip, kad šie nekeltų grėsmės aplinkiniams ir jų turtui, t.y. tinkamai apjuosti pievą, kurioje jie ganosi, tvora, prižiūrėti, ar tvora nėra pažeista. Tai, jog su pažeidimo faktu atsakovas sutiko, tik ginčijo žalos dydį, patvirtina (duomenys neskelbtini) Administracinės komisijos prie Prienų rajono savivaldybės Tarybos posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) Administracinės komisijos prie Prienų rajono savivaldybės Tarybos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. M. už pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 103 straipsnyje, paskirta 75 Lt (21,72 euro) bauda.
Nustatė, kad iš byloje esančio 2014-07-22 Akto dėl padarytos žalos nustatymo matyti, kad dalyvaujant tiek ieškovui, tiek atsakovui bei (duomenys neskelbtini) seniūnijos specialistei A. Š. ir kviestinei seniūnaitei V. S., vizualiai įvertinus galvijų išmindytų pasėlių plotą, buvo nustatyta, kad iš 5,14 ha ploto visų avižų, suniokotas plotas sudaro 20 procentų, iš 1,86 ha ploto visų miežių, suniokotas miežių plotas yra 1 procentas (b.l. 11). Atsakovas nepateikė jokio kito galvijų ištrypto ploto įvertinimo, savo iniciatyva suniokoto ploto matavimo neatliko.
Spręsdamas dėl žalos dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovo apskaičiuotą 777,00 Lt turtinę žalą sudaro ne tik išmindytų pasėlių praradimas, bet ir lauko įdirbimo darbų sąnaudos, sėklos įgijimas, trąšų ir cheminių priemonių panaudojimas. Nurodė, kad atliekamų darbų bei įgyjamų priemonių įkainius patvirtina byloje ieškovo pateiktos PVM sąskaitos – faktūros, kasos pajamų orderiai (b.l. 7-10), herbicido „Glyfos“ Supreme etiketės (b.l. 70), 2014 m. profesionaliajam naudojimui skirtų augalų apsaugos produktų apskaitos žurnalas, iš kurio matyti, kad herbicidas „Glyfos“ Supreme ieškovo ūkyje buvo naudojamas du kartus dėl objektyvių priežasčių, kadangi užlijo lietus ir chemija nesuveikė (b.l. 68-69).
Teismas atmetė kaip neįrodytą atsakovo teiginį, kad ieškovo pasėlius išmindė ir laukiniai gyvūnai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas 9b.l. 82.
1) Teismas, priimdamas 2015-01-26 sprendimą, neteisingai įvertino 2014-11-27 surašytą aktą dėl padarytos žalos nustatymo ir suteikdamas jam atitinkamą prioretiškumą sprendimą priėmė remdamasis tik juo. Aktas negali būti vertinamas, kaip tinkamas ir patikimas įrodymas, kuris turi atitinkamą įrodinėjimo vertę. Aktas buvo sudarytas neteisėtai ir neturint tam jokio tinkamo ir pagrįsto pagrindo. Jis surašytas komisijos, kuri buvo sudaryta seniūnės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 32 str., kuriame yra įtvirtintos seniūno teisės ir pareigos, nėra įtvirtinta teisė rinkti minėtą komisiją ir sudarinėti tokius aktus. Tokią teisę komisija turi nustatinėjant žalą, kuri buvo sukelta medžiojamųjų laukinių gyvūnų veiksmais, tačiau ši žala, buvo sukelta gyvulių, todėl atitinkamai medžioklės įstatymas, kuriame numatyta galimybė rinkti komisija nėra taikomas.
2) Net ir sudarinėjant aktą buvo nesilaikoma sąžiningumo, protingumo bei teisėtų lūkesčių principų. Seniūnės sudarytoje komisijoje buvo numatyti 5 asmenys, tačiau surašinėjant šį aktą ir atliekant atitinkamą vertinimą dalyvavo, tik 2 asmenys, todėl surašant atitinkamą aktą, netgi nebuvo paprastos balsų daugumos ir aktas negali būti laikomas teisėtai priimtu.
3) Sudarant aktą nebuvo atsižvelgta ar prie žalos neprisidėjo laikiniai gyvūnai ar žala tikrai kilo dėl apelianto R. M. gyvulių sukeltų veiksmų. Lauko būklė buvo vertinama čia ir dabar nevertinant visų aplinkybių visumos ir automatiškai fiksuojant, kad R. M. gyvuliai yra žalos sukėlimo veiksnys, pagrįstai neįvertinant jokių kitų aplinkybių. Nebuvo įvertintas atitinkamas laiko tarpas, kuris praėjo po žalos sukėlimo.
4) Apeliantas R. M. turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės bei nuo žalos atlyginimo, kadangi rūpindamasis savo gyvuliais, jis visada elgiasi, kaip rūpestingas, atidus, apdairus bei dėmesingas ūkininkas. Gyvulių ištrūkimą iš aptvaro įtakojo ne apelianto įtakoti veiksmai ar priežiūros stoka, o laukinių gyvūnų atlikti veiksmai, t. y. elektrinio piemens nutraukimas.
5) Tarp atsiradusios žalos ir apelianto R. M. gyvulių veiksmų negalima pagrįstai nurodyti esančio priežastinio ryšio, vadovaujantis byloje pateiktais įrodymais. Po žalos nustatymo fakto buvo praėjusios dvi savaites, o tai reiškia, kad pasėliai dar ne vieną kartą galėjo vėl gi būti paveikti laukinių gyvūnų įtakos. Nustatinėjant žalos faktą net nebuvo tinkamai išanalizuotos brydės paliktos laukuose.
Šalies argumentai
6) Ieškovas nurodydamas žalos dydį neproporcingai nurodo maksimalias priežiūros pasėlių kainas, kurios yra dirbtinai padidinamos, siekiant pasipelnyti. Ieškovo pateikiamuose skaičiavimuose yra nurodomos kainų ribos, kurios yra maksimaliai galimos ir leistinos, pagrįstai nepaaiškinant ir nenurodant, kodėl buvo reikalingos sąnaudos tvarkant pasėlius. Nurodoma tik viena aplinkybė, kad laukas chemikalais buvo purškiamas du kartus, nes po pirmojo karto iš karto pradėjo lyti lietus ir atitinkamai chemikalai nebegalėjo įvykdyti savo funkcijos. Šis argumentas yra atmestinas, kadangi būdamas ūkininku asmuo privalo įvertinti visus aplinkos veiksnius ir elgiantis rūpestingai išvengti chemikalų naudojimo du kartus, kas nėra leidžiama įstatymų.
7) Teisės aktai nenustato kaip turi būti apskaičiuojama naminių gyvulių padaryta žala pasėliams turėtų būti nustatinėjama vadovaujantis analogija ir nustatinėjant pagal Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos 2013 m. spalio 1 d. nuostatomis Nr. D1-723/3D-669. Vadovaujantis šiomis nuostatomis padaryta žala apytiksliai būtų tik 180,90 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinio skundo netenkinti, Prienų rajono apylinkės teismo 2015-01-06 sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 94-95). Nuodo, kad apeliantas nenurodė kitų ir nepaneigė teismo sprendimo aprašomojoje dalyje išnagrinėtų faktų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovas neteisėtai ir neteisingai prašo priteisti iš atsakovo padarytą materialinę žalą. Atsakovas nevykdė savo pareigos laikyti jam priklausančius galvijus taip, kad šie nekeltų grėsmės aplinkiniams ir jų turtui, t.y. tinkamai apjuosti pievą, kurioje jie ganosi, tvora, prižiūrėti, ar tvora nėra pažeista. Atsakovas su pažeidimo faktu sutiko, tik ginčijo žalos dydį, dėl ko (duomenys neskelbtini) Administracinės komisijos prie Prienų r. sav. Tarybos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) už pažeidimą, numatytą ATPK 103 str., buvo paskirta 75 Lt (21,72 Eur) bauda. Byloje duomenų, jog atsakovas būtų apskundęs minėtą nutarimą nėra. Tarp atsakovo neteisėto neveikimo, t.y. galvijų netinkamos priežiūros, ir ieškovo G. M. patirtos turtinės žalos, t.y. išganytų ir išbraidytų ieškovo pasėlių - avižų ir miežių, yra priežastinis ryšys, todėl atsakovas yra atsakingas už jam priklausančių galvijų padarytą žalą ir ją privalo atlyginti. Teismo argumentacija dėl žalos apskaičiavimo būdo yra aiški, teisinga ir logiškai pagrįsta. Tuo tarpu apelianto (atsakovo) apeliaciniame skunde nurodytos priežastys yra nepagrįstos rašytiniais oficialiais įrodymais ir remiasi tik jo subjektyvia nuomone, įsitikinimais ir norais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovas G. M. yra įregistravęs ūkininko ūkį (b.l. 12). Jis augina pasėlius. Atsakovas augina gyvulius. Veiklą šalys vykdo gretimuose sklypuose. 2014-07-11 buvo ištrūkę atsakovui priklausantys gyvuliai, kurie išbraidė ieškovui priklausančius pasėlius. 2014-07-22 surašytas aktas dėl padarytos žalos nustatymo (b.l. 11). 2014-08-19 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Administracinės komisijos prie Prienų rajono savivaldybės tarybos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), R. M. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 103 str. „Žemės ūkio įmonių ir ūkininkų ūkių pasėlių nuganymas, laukuose esančio nuimto žemės ūkio kultūrų derliaus sugadinimas arba sunaikinimas, želdinių sužalojimas“, nubaustas 75 Lt (21,72 euro) bauda (b.l. 53, administracinė byla), o G. M. klausimą dėl žalos atlyginimo pasiūlyta spręsti civilinio proceso nustatyta tvarka. Skundų dėl šio nutarimo nepateikta.
Remiantis byloje esančiais duomenimis matyti, jog byloje nekilo ginčo, kad 2014-07-11 buvo ištrūkę iš aptvaro atsakovui priklausantys gyvuliai ir kad jie buvo patekę į ieškovui priklausančius pasėlius. Ginčas tarp šalių kilo dėl padarytos žalos dydžio.
CK 6.267 straipsnyje nustatyta, jog naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą. Šios atsakomybės ypatybė yra ta, kad už nurodytų gyvūnų padarytą žalą savininkas (valdytojas) atsako be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-706/2015).
Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su akte nurodytu žalos dydžiu, pačios komisijos, sudariusios aktą teisėtumu, akte nurodytų aplinkybių vertinimu. Pažymėtina, kad su 2014-07-22 aktu dėl padarytos žalos nustatymo atsakovas nesutinka nuo jo sudarymo datos, nors remiantis šiuo aktu surašytas 2014-08-19 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) priimtas nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ((duomenys neskelbtini). Tačiau kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nepateikė jokio kito galvijų ištrypto ploto įvertinimo, neatliko suniokoto ploto matavimo, nepateikė įrodymų, kad ieškovo pasėlius išmindė laukiniai gyvūnai. Atsakovas taip pat nepateikė skundo dėl minėto (duomenys neskelbtini) nutarimo. Pažymėtina, kad remiantis CPK 178 straipsnio nuostatomis šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendimą priėmė remdamasis tik šiuo aktu. Kaip jau nurodyta, byloje nepateikta kitų, žalos dydį pagrindžiančių įrodymų. Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog šį aktą pasirašė tik du asmenys, nes jis pasirašyta ieškovo G. M., atsakovo R. M., specialistės A. Š., seniūnaitės V. S. (b.l. 11).
CPK185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, remdamasis nurodyta įstatymo norma. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas priteistinos žalos dydį vertino ne tik ieškovo pateiktoje atliktų darbų ir sunaudotos sėklos, trąšų, chemijos kainos 1 ha lentelėje nurodytais dydžiais, bet ir liudytojų parodymais, nurodė kaip vertintini atsakovo pateikti Mechanizuotų žemės ūkio paslaugų įkainiai. T.y. išvadą dėl priteitinos žalos dydžio teismas padarė į vertinęs byloje esančių įrodymų visetą, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovas nurodydamas žalos dydį neproporcingai nurodo maksimalias priežiūros pasėlių kainas, kurios yra dirbtinai padidinamos, siekiant pasipelnyti.
Kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Apibendrinant teismas konstatuoja, kad apeliacinis skundas atmetamas, o Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti. Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.