Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.7; 2.3.4.8; 2.3.5.2.1; 3.1.3.8; 3.1.7.4; 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.1.7.12; 3.2.3.1; 3.2.6.13.2.6.11; 3.4.1.1

2018 m. kovo 12 d.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. patikslintą ieškinį atsakovei G. Y. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, trečiasis asmuo A. J., išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. J. patikslintu ieškiniu prašo nepilnamečių dukrų J. J. ir A. J. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškovu A. J. pagal jo gyvenamąją vietą; priteisti iš atsakovės G. Y., nepilnamečių dukrų J. J. ir A. J. išlaikymui po 150 Eurų kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti ieškovą A. J.; priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovas A. J. su atsakove G. Y. nutraukė santuoką (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jų motina G. Y. pagal jos gyvenamąją vietą. 2014 m. balandžio l d. Kauno apylinkės teismo nutartimi nustatyta, kad G. Y. įsipareigoja be A. J. neišvežti dukterų J. J. ir A. J. nuolatinai gyventi iš Lietuvos Respublikos iki jų pilnametystės. 2017 m. balandžio 13 d. Kauno AVPK migracijos skyrius priėmė sprendimą dėl R. F. pilietės G. Y. grąžinimo į Rusijos Federaciją, kuris buvo pratęstas iki 2017 m. birželio 12 d. Buvo nustatyta, kad ji neišvyko iš Lietuvos pasibaigus leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laikui. 2017 m. birželio 11 d. sprendimas įvykdytas, G. Y. išvyko iš Lietuvos į Rusijos Federaciją. Jai išvykus į Rusijos Federaciją, ji Kauno miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrių informavo, kad vaikus palieka tėvui, tai yra ieškovui. Faktiškai ji ieškovui vaikų neperdavė ir nesuteikė informacijos apie jų buvimo vietą. 2017 m. birželio 12 d. ieškovas su pareiškimu kreipėsi į Kauno AVPK Santakos policijos komisariatą, kad pradingo vaikai. 2017 m. birželio 14 d. ieškovas gavo iš Kauno AVPK Santakos policijos komisariato atsakymą į jo pareiškimą, kuriame nurodoma, kad jo dukros randasi Kauno stačiatikių apsireiškimo katedros sekmadieninės mokyklos organizuojamoje stovykloje, adresu (duomenys neskelbtini) su vadove G. I.. Paskambinus vaikams ir vadovei, ieškovas pasakė, kad nori paimti vaikus pas save į namus, tačiau jam buvo pasakyta, kad teismo sprendimu nenumatyta, kad vaikai privalo gyventi su tėvu pagal jo gyvenamąją vietą. Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, susidarius tokiai situacijai, ieškovui žodžiu pareiškė, kad jis privalo pasiimti vaikus. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą, kadangi vaikai randasi su svetimais žmonėmis ir neaišku kokiu pagrindu.

Faktiškai deportavus vaikų motiną G. Y. į Rusijos Federaciją, nepilnamečiai vaikai lieka Lietuvoje be tėvų priežiūros, todėl jų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškovu. Todėl prašo pakeisti (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimo 1 punktą ir nepilnamečiu dukrų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu.

Ieškovo teigimu, akivaizdu, kad jų motina gera valia atsisako prisidėti prie vaikų išlaikymo, kadangi paliko vaikus svetimiems žmonėms, nenurodo savo gyvenamosios vietos R. F., todėl prašo teismo pakeisti (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendinio 2 punktą ir priteisti iš G. Y. išlaikymą šalių nepilnametėms dukroms nuo ieškinio padavimo dienos iki jų pilnametystės. Vieno vaiko išlaikymui per mėnesį būtina skirti: maistui - 150 Eur, drabužiams ir apavui - 75 Eur, mokyklinėms prekėms - 45 Eur, higienos prekėms - 15 Eur, vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis - 15 Eur - viso 300 Eur. Tokiu būdu kiekvienas iš tėvų kas mėnesį vieno vaiko išlaikymui turi skirti po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų. Ieškovas nurodo, kad atsakovei netrukdys bendrauti su dukromis internetu. Jeigu atsakovė atvyks po deportacijos į Lietuvą galės netrukdomai bendrauti su dukromis.

Ieškovas ir ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškinį prašė tenkinti.

Atsakovė atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodo, kad nuo (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo priėmimo nepilnametės ginčo šalių dukros gyvena pas motiną G. Y., kuri jomis visokeriopai rūpinasi, prižiūri, ugdo, auklėja ir užtikrina nepilnamečių vaikų socialinį vystymąsi. Pasibaigus atsakovės G. Y. leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimui, atsakovė nuvežė dukras dalyvauti iš anksto planuotoje Kauno stačiatikių apsireiškimo katedros sekmadieninės mokyklos organizuojamoje vaikų stovykloje. Taip pat atsakovė pateikė Vaiko teisių apsaugos tarnybai prašymą dėl nepilnamečių dukrų laikinos globos nustatymo ieškovui ir informavo tarnybą bei ieškovą apie vaikų dalyvavimą minėtoje stovykloje. Atlikusi šiuos veiksmus atsakovė išvyko planuotam laikinam vizitui į Rusijos federaciją, o šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, kur vyksta procesas dėl nuolatinio leidimo gyventi atsakovei suteikimo.

Ieškovas reikšdamas ieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo nepateikė jokių duomenų, įrodančių, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta su atsakove. Nepilnametės dukros nuo pat teismo sprendimo, kuriuo jų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, įsiteisėjimo, gyvena pas atsakovę, kuri dukras išlaiko materialiai, rūpinasi jų socialine branda, ugdymu, auklėjimu ir užtikrina būtinųjų poreikių tenkinimą. Tuo tarpu ieškovas jau ilgą laiką neteikia dukroms jokio materialinio išlaikymo, niekad jomis nesirūpindavo ir neskyrė joms jokio dėmesio. Dėl šios priežasties bendrauti su ieškovu dukros nėra linkusios, jis joms sukelia psichologinius išgyvenimus. Ieškovas nepateikė į teismą jokių duomenų, galinčių pagrįsti tariamą padėties pasikeitimą, o be to, sąmoningai nenurodė savo darbo pobūdžio ir darbo grafiko, kurie yra būtini nustatyti sprendžiant dėl tinkamų auklėjimo sąlygų vaikams sudarymo. Atsakovės žiniomis ieškovas dirba tolimųjų reisų vairuotojų, taigi didžiąją dalį laiko darbo santykių pagrindu praleidžia ne namie, o užsienyje, todėl toks tariamas galėjimas pasirūpinti savo dukromis akivaizdžiai pažeistų vaikų interesus. Be to, jokių pagrįstų interesų dėl vaikų auklėjimo ieškovas niekada nerodė, o į teismą kreipėsi galimai tik pasinaudodamas palankia proga, atsakovei laikinai išvykus į Rusijos Federaciją, siekdamas nepagrįstai tapti nepilnamečių dukrų turto, t. y. žemės sklypo, įgyto paveldėjimo teise iš ieškovo močiutės, valdytoju uzufrukto teise.

Kaip minėta, nepilnametės šalių dukros jau daugiau nei keturis metus gyvena būtent su atsakove ir ji dukrų niekada nėra perdavusi kitiems asmenims auginti ar gyventi su jais. Ieškovas motyvuoja savo reikalavimą būtent, tuo, kad atsakovė, palikusi vaikus, išvyko į Rusijos Federaciją, tačiau tokia prielaida visiškai nepagrįsta. Visų pirma, priešingai nei nurodė ieškovas, atsakovei lankantis R. F., nepilnametės dukros nebuvo paliktos be priežiūros, nes pačiam ieškovui, kaip vieninteliam Lietuvoje tuo metu buvusiam Arvydos ir J. J. atstovui teko pareiga užtikrinti vaikų teises ir teisėtus interesus. Būtent pasinaudodama susiklosčiusia situacija, jog nepilnametės dukros kurį laiką dalyvaus stovykloje, kurioje pagal sutartinius įsipareigojimus vaikus prižiūri atsakingi asmenys, ir žinodama, jog dukros nenori net ir laikinai gyventi pas ieškovą, atsakovė išvyko trumpo laikino vizito į Rusijos Federaciją, iš kurios grįžo, pasiėmė dukras iš stovyklos. Šiuo metu gyvena Lietuvoje ir atitinkamose institucijose siekia gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Šalių dukros parašė teismui prašymus, kad jų gyvenamoji vieta ir toliau liktų su mama, atsakove.

Atsakovė taip pažymėjo, kad pareiga išlaikyti nepilnametes dukras ieškovui yra nustatyta ir Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2898-887/2013. Nesant pagrindo pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, nėra visiškai jokio pagrindo pakeisti ir vaikams išlaikymą teikiantį asmenį. Be to, atsakovė savo, kaip motinos, pareigas dukrų atžvilgiu vykdo tinkamai, tuo tarpu pats ieškovas jokio išlaikymo joms neteikia, vaikų neprižiūri ir jais nesirūpina, realiai nesiekia, jog dukros gyventų būtent su juo.

Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu ieškinį prašė atmesti, patvirtino atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes

Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodo, kad ieškovo gyvenamojo vietoje būtų tinkamos sąlygos mergaitėms gyventi. Ieškovas gyvena kartu su drauge ir draugės dukra, ieškovo sugyventinei priklausančiame name, kuriame yra trys kambariai. Teismo posėdžio metu Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pažymėjo, kad vaikų gyvenamoji vieta gali būti keičiama tik tuomet kai pasikeičia reikšmingos aplinkybės, o byloje tokių duomenų nėra. Pažymėjo, kad mergaitės turi stiprų emocinį ryšį su mama, o su tėvu nebendrauja. Pačios mergaitės išreiškė norą gyventi su mama. Ieškovas vietoj to, kad stengtųsi atkurti ryšį su dukromis, teikia melagingus pranešimus įvairioms institucijoms, kurie niekada nepasitvirtino.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad motinos gyvenimo sąlygos yra tinkamos gyventi. Pritarė Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išsakytai nuomonei, kad nėra jokių aplinkybių, dėl kurių pasikeitimo turėtų būti keičiama šalių dukrų gyvenamoji vieta. Mano, kad šalių galimybės auginti vaikus yra lygios, tik, kad atsakovei yra sunkiau susirasti darbą. Bet posėdžio metu paaiškėjo, kad atsakovė yra įstojusi į darbo biržą ir po to, kai susiras darbą, kreipsis dėl nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje. Atstovė taip pat pažymėjo, kad vaikai turi stiprų emocinį ryšį su mama, nebendrauja su tėvu, kuris nededa jokių pastangų atkurti ryšį su dukrom. Mergaitės, ypač Jovita, jaučia didelį stresą bendraudama su tėvu. Atkreipia dėmesį į tai, kad pats ieškovas pripažino, kad dukros nesutaria su jo drauge. Sutinka su Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstove, kad palikus mergaites gyventi su motina, turi būti nustatyta nuolatinė bendravimo tvarka su tėvu, tačiau tik atkūrus dukrų ir tėvo ryšį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad ieškovas ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini) Kaliningrado Leningrado CBAĮ, o (duomenys neskelbtini) santuoka buvo apskaityta Kauno rajono CMS (Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2898-887/2013, b. l. 11-13). Iki santuokos šalys susilaukė dukros A. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. J., gim. (duomenys neskelbtini) kurios šiuo metu yra nepilnametės. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2898-887/2013 buvo nutraukta ieškovo A. J. ir atsakovės G. Y. santuoka, o nepilnamečių dukrų Arvydos ir Jovitos nuolatinė gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su motina atsakove G. Y.. 2014 m. balandžio 1 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1734-955/2014 buvo išnagrinėta byla pagal A. J. ieškinį G. Y. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis ir nustatyta ieškovo bei nepilnamečių dukrų bendravimo tvarka (b. l. 9-10).

Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks vaiko interesus. Be bendrų vaiko interesų (turėti tinkamas sąlygas vystymuisi, mokymuisi, bendrauti su savo artimais giminaičiais ir kt.) yra ir individualūs konkretaus vaiko interesai, kurie priklauso nuo vaiko charakterio savybių, pomėgių, talentų ir kitų individualių savybių. Todėl teismas turi išsiaiškinti individualius vaiko interesus ir į juos atsižvelgti priimdamas sprendimą. Teismas sprendimu turi nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaiko nuolatinis gyvenimas labiau atitiks jo interesus, išsiaiškinant kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t.y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.196 straipsnis).

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog tiek ieškovo, tiek atsakovės gyvenimo sąlygos yra panašios. Tiek ieškovas, tiek atsakovė nekilnojamojo turto neturi. Ieškovas teigia, kad dukrų gyvenamąją vietą nustačius su juo, gyventų jo draugei nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad minėtas namas priklauso ieškovo draugei R. S., kuri name gyvena kartu su dukra G. S., (duomenys neskelbtini) Namuose yra trys kambariai, visi reikalingi baldai, namas su visais patogumais, namuose švaru ir tvarkinga (b. l. 83-84, 100). Duomenų apie pačios R. S. nuomonę dėl ieškovo gyvenimo kartu byloje nėra. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, bei minėtos institucijos atstovės ir atsakovės paaiškinimų nustatyta, jog atsakovė gyvena dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini) kuris yra pilnai įrengtas, namuose švaru, tvarkinga, šilta, kambariai apstatyti baldais (b. l. 73-75). Atsakovės draugas G. M. leidžia panaudos pagrindais gyventi neribotą laiką atsakovei ir jos dukroms (b. l. 48). Ieškovas bylos iškėlimo metu dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, jo teigimu, šiuo metu jis grįžo dirbti į buvusią darbovietę ir važinėja tik po Lietuvą, todėl jo darbo grafikas nuo 8 ryto iki 17 val. vakaro. Gauna minimalų darbo užmokestį. Išlaikymo dukroms neteikia, yra susidaręs įsiskolinimas po 3 143 Eur kiekvienai iš dukrų (b. l. 132). Atsakovė pateikė duomenis, kad jos banko sąskaitoje 2017 m. lapkričio 17 d. duomenimis buvo 105 000 rublių (1 497,62 eurų). Atsakovė šiuo metu yra registruota darbo biržoje (b. l. 144-145). Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad darbo biržoje renkame grupė mokymams. Atsakovei 2018 m. sausio 24 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje, leidimas galioja iki 2019 m. sausio 24 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad G. Y. įsipareigojo išlaikyti kitas asmuo (b. l. 151). Ieškovas teigia, kad atsakovė neturi finansinių galimybių išlaikyti dukras, tačiau šie argumentai nepagrįsti, nes atsakovė iki šiol dukras išlaikė viena. Byloje nėra jokių duomenų, kad joms ko nors trūktų. Tuo tarpu ieškovas neteikė išlaikymo dukroms ir yra susidaręs įsiskolinimas, o tai kelia abejonių dėl ieškovo galimybių materialiai išlaikyti dukras, nes kaip žinia, tam iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena, tenka didesnė vaikų priežiūros ir materialinio išlaikymo našta.

Byloje neigiamų atsakovės bruožų, kurie pagal savo pobūdį darytų lemiamą įtaką sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, nėra nustatyta. Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kad atsakovė būtų netinkamai prižiūrėjusi dukras, jomis nesirūpinusi, piktnaudžiavusi motinos valdžia, išskyrus aplinkybes, jog dukros laikinai buvo paliktos stovykloje ir atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė patvirtino, jog neturi jokios neigiamos informacijos apie atsakovę, atsakovė savo vaikams yra sudariusi saugias ir geras gyvenimo sąlygas, vaiko teisių pažeidimų šioje šeimoje nėra nustatyta. R. F., kaip minėta, atsakovė buvo tik trumpą laiką, kol nepilnametės dukros dalyvavo iš anksto suplanuotoje stovykloje, tam, kad susitvarkytų reikalingus dokumentus, siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Apie minėtą vizitą informavo vaiko teisių apsaugos tarnybą. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad vaikai stovykloje dalyvavo sutartiniais pagrindais, stovyklos organizatoriui įsipareigojus užtikrinti vaikų priežiūrą stovyklos metu ir saugią stovyklavimo aplinką. Taigi mergaitės buvo prižiūrimos kvalifikuotų asmenų, o ne paliktos gyventi su kitais asmenimis.

Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl dukrų gyvenamosios vietos nustatymo su juo, remiasi tuo, kad atsakovė turi laikiną leidimą gyventi Lietuvoje ir neaišku, ar leidimas bus pratęstas. Pažymėtina tai, kad atsakovė jau devynerius metus gyvena Lietuvoje, duomenų, kad atsakovei per tuos devynerius metus būtų atsisakyta išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, byloje nėra.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos, viena iš vertinamų aplinkybių yra vaikų nuomonė. Teismo posėdžio metu dalyvaujant psichologei apklaustos šalių dukros išsakė nuomonę, kad nori gyventi kartu su mama. Šiuo atveju tokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad šalių dukrų noras gyventi kartu su atsakove prieštarautų jų interesams, byloje nėra. Pažymėtina, kad tarp dukrų ir atsakovės yra glaudus emocinis ryšys, tuo tarpu su tėvu bendravimas yra visiškai nutrūkęs. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nerodė jokių pastangų atkurti emocinį ryšį su dukromis. Iš surinktų įrodymų visumos matyti, jog atsakovė gali užtikrinti vaikams jų poreikius atitinkančią saugią ir ramią aplinką.

Darytina išvada, jog geriausiai vaikų interesus atitiks šalių dukrų Arvydos ir Jovitos gyvenamąją vietą paliekant kartu su atsakove G. Y..

Kadangi aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą keisti teismo sprendimu nustatytą vaikų gyvenamąją vietą, nėra nustatyta, ieškinys atmestinas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu šalių dukros neturi emocinio ryšio su tėvu, šalys neprašė keisti bendravimo tvarką ir į tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė siūlė, prieš nustatant nuolatinę bendravimo tvarką, atkurti tėvo ir dukrų emocinį santykį, Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1734-955/2014 nustatytą bendravimo tvarką palieka nepakeista. Tėvui atkūrus sveikus emocinius santykius su dukromis, bendravimo tvarka, nustatyta teismo nutartimi, gali būti pakeista, atsižvelgiant į šalių norus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovei priteistinos jos turėtos žyminio mokesčio ir jo sumokėjimo bei advokato atstovavimo išlaidos (21,60+80+80)(CPK 93 straipsnio 1 dalis, b. l. 50 A, 147-150).

Nustatyta, kad valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos sudaro 9,37 Eur. Ieškovui byloj teikta antrinė teisinė pagalba pamokama 50 procentų, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos mažintinos pusiau, priteisiant iš ieškovo 4,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo A. J. patikslintą ieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei G. Y., a. k. (duomenys neskelbtini) 181,60 Eur (šimto aštuoniasdešimt vieno euro 60 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,68 Eur (keturis eurus 68 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.