Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas J. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos; toliau – ir NŽT) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI)), ir Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė), atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), 130 358,34 Eur tiesioginiams nuostoliams atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad:

2.1. pareiškėjas nuo 2004 m. rugpjūčio 19 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Dėl Administracijos ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) priimtų sprendimų nuo 2006 m. liepos mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn., kai servitutas nustatytas teismo sprendimu ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Gabijos investicijos“ (bankrutavusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro pagal 2016 m. kovo 2 d. užregistruotą prašymą) buvo sudarytos sąlygos neteisėtai valdyti dalį Žemės sklypo, tuo suvaržant pareiškėjo nuosavybės teisę;

2.2. kilus abejonių dėl termino skundui paduoti praleidimo, skundo padavimo terminas turėtų būti atnaujintas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nuo 2006 metų aktyviais veiksmais kreipėsi į valstybės institucijas ir teismus dėl nuosavybės teisių pažeidimų pašalinimo. Pašalinus nuosavybės teisės pažeidimus, pareiškėjas būtų turėjęs teisę kreiptis į teismą dėl patirtų nuostolių atlyginimo. Nors dėl įvairių procesinių kliūčių (pvz., nesumokėto žyminio mokesčio) teismai anksčiau nenagrinėjo pareiškėjo reikalavimo atlyginti nuostolius, patirtus dėl neteisėtų valstybės, savivaldybės institucijų ar privačių asmenų veiksmų, tačiau, atsižvelgiant į teismų sprendimuose nurodytus motyvus, laikytina, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo, inicijuodamas naują bylą įstatymų nustatyta tvarka;

2.3. turtinė žala pareiškėjui kilo nuo 2006 metų dėl Administracijos ir VAVA aktų, kurie tiesiogiai suvaržė pareiškėjo teisę laisvai naudotis, valdyti ir disponuoti Žemės sklypu bei ūkinės veiklos laisvę, sudarė sąlygas kelerius metus vykdyti neteisėtas statybas, suvaržiusias pareiškėjo teisę laisvai naudotis Žemės sklypu (pvz., vykdyti jame veiklą ir gauti iš jos naudą) ir tokiu būdu tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriui – akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Citadele“ bankas (išregistruota iš Juridinių asmenų registro, 2019 m. sausio 7 d. užregistravus pranešimą apie vienos valstybės ribas peržengiančio juridinių asmenų jungimosi užbaigimą);

2.4. Vilniaus apskrities viršininkas, remdamasis Administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 30-509 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“, priėmė 2006 m. liepos 25 d. įsakymą Nr. 2.3-7310-01 „Dėl privačių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) padalijimo“. Tokiu būdu buvo pažeistos Žemės sklypo savininkų (įskaitant pareiškėją) teisės, minėti įsakymai buvo priimti prieš Žemės sklypo savininkų valią ir jiems net nežinant. Šiais administraciniais aktais Žemės sklypas buvo sujungtas su kitu (bankui įkeistu) žemės sklypu ir suformuotas naujas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o Nekilnojamojo turto registre nebuvo įrašų apie nuosavybės teises į pastarąjį žemės sklypą. Be to, žemės sklypų sujungimo procedūra buvo atlikta pažeidžiant Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnį (tuo metu galiojusi redakcija), nes nebuvo rengiamas / tikslinamas detalusis planas. Naujasis žemės sklypas buvo suformuotas privataus juridinio asmens naudai, atimant nuosavybės teises iš Žemės sklypo bendraturčių (įskaitant pareiškėją), nes Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 2.3-7310-01 1.5 punkte aiškiai nurodyta, jog suformuojamas žemės sklypas nuosavybės teise priklausys UAB „Rūmas“ (bankrutavusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro pagal 2017 m. sausio 31 d. užregistruotą prašymą). Ginčui aktualaus Žemės sklypo kadastriniai duomenys ir pareiškėjo nuosavybės teisės į jį buvo atstatytos tik 2007 m. vasario mėnesį, kai Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 2.3-1044-01 ankstesnįjį savo įsakymą pripažino netekusiu galios. Susidariusioje situacijoje dėl Administracijos ir VAVA neteisėtų veiksmų Žemės sklypas neegzistavo daugiau nei pusę metų, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsnio, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Protokolo Nr. 1 1 straipsnio bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 17 straipsnio 1 dalies nuostatos;

2.5. Administracijos direktorius priėmė 2007 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. 30-2496 „Dėl susitarimo su UAB „Gabijos investicijos“ tvirtinimo“; susitarime, be kita ko, nurodyta, kad UAB „Gabijos investicijos“ pradėjo teismo procesą dėl servituto nustatymo Žemės sklype, o Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo inicijuoti Žemės sklypo dalies, skirtos infrastruktūrai (magistraliniams inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms tiesti bei gatvei įrengti) paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Vilniaus miesto savivaldybei inicijavus paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, Vilniaus apskrities viršininkas priėmė 2008 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. 2.3-3944-(01) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Perkūnkiemio ir Girulių gatvių statybai ir inžinerinių tinklų tiesimui) procedūros pradžios“, kuriuo, be kita ko, pradėjo viso Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, ir dėl to pareiškėjui atsirado Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje nurodyti ribojimai perleisti, įkeisti žemės sklypą ir t. t. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1119/2009 panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. 2.3-3944-(01), nustatęs, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 1-313 buvo nusprendusi iniciuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą tik Žemės sklypo daliai, kuri numatyta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 patvirtintame teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės gatvės detaliajame plane. Be teisinio pagrindo pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą visam Žemės sklypui, buvo pažeistos pareiškėjo teisės, teritorijų planavimo dokumentas ir Teritorijų planavimo įstatymas;

2.6. Administracijos Miesto plėtros departamentas, valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Valstybinis žemėtvarkos institutas (po reorganizacijos nuo 2010 m. spalio 21 d. – VĮ Valstybės žemės fondas) ir UAB „Gabijos investicijos“ 2009 m. balandžio 30 d. pasirašė trišalę žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo sutartį Nr. A70-23(3.9-MPD-6), pagal kurios 4.15 punktą UAB „Gabijos investicijos“ įsipareigojo sumokėti VĮ Valstybiniam žemėtvarkos institutui už atliktą ir suderintą projektą 33 000 Lt (9 557,46 Eur). Pažymėtina, kad Žemės įstatymas nenumatė galimybės projektų rengimą ir įgyvendinimą organizuoti privataus juridinio asmens lėšomis, kai šią žemę reikia naudoti visuomenės poreikiams. Administracijos ir UAB „Gabijos investicijos“ susitarimų turinys, šios bendrovės įsipareigojimai kompensuoti išlaidas, atsirasiančias vykdant žemės sklypų dalių paėmimą visuomenės poreikiams, ir sumokėti 33 000 Lt už paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimą įrodo, kad Žemės sklypo paėmimu buvo suinteresuota UAB „Gabijos investicijos“, o ne valstybės ar savivaldybių institucijos;

2.7. Administracijos direktorius nepagrįstai patvirtino statytojo UAB „Gabijos investicijos“ pateiktą statiniui nustatytų projektavimo sąlygų sąvadą, nes, pavyzdžiui, minėta bendrovė nepateikė nei Žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimą teisę patvirtinančių dokumentų, nei pareiškėjo sutikimo dėl statybų jo sklype, ir ji net nesikreipė į Žemės sklypo bendraturčius (įskaitant pareiškėją) dėl šio sklypo servitutų, naudojant pastatytą statinį, ir kompensacijų už naudojimąsi Žemės sklypu bei žalą (jeigu ji padaroma). UAB „Gabijos investicijos“ kelerius metus laikėsi pozicijos, kad statybas vykdė pagal 2006 m. gegužės 16 d. išduotą statybos leidimą Nr. (101)-11.3-23 NS-5 (toliau – ir Statybos leidimas);

2.8. Administracija, neveikdama taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, savo veiksmais ir neveikimu sudariusi sąlygas neteisėtoms statyboms, suvaržiusioms pareiškėjo teises, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai. Administracija, nepaisydama 2010 m. vasario 1 d. surašyto savavališkos statybos akto dėl savavališkos statinių statybos Žemės sklype ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS143-454/2010, kurioje konstatuotos užfiksuotos savavališkos statybos faktinės aplinkybės, toliau elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, palaikydama įstatymų pažeidėją (UAB „Gabijos investicijos“) ir jo poziciją, kad darbai ginčo Žemės sklypo dalyje buvo vykdomi pagal statybos leidimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1441/2011);

2.9. VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006 m. gruodžio 28 d. rašte Nr. (101) 11.56-673 pripažįstama, kad pareiškėjas nedavė jokių sutikimų dėl statybos darbų vykdymo Žemės sklype, todėl 2006 m. lapkričio 29 d. reikalavimu Nr. (101) 11.12-322 UAB „Gabijos investicijos“ buvo įpareigota atlikti projekto korektūrą ir demontuoti sumontuotas komunikacijas bei sutvarkyti Žemės sklypą. Tačiau tolesni VAVA veiksmai įrodo, jog nei Vilniaus apskrities viršininkas, nei VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas nevykdė pareigos laikytis teisės aktų reikalavimų, jie kelerius metu toleravo pažeidėjo UAB „Gabijos investicijos“ veiksmus, nedelsiant nesurašė savavališkos statybos akto ir nepareikalavo iš statytojo tuojau pat sustabdyti statybos darbus, nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo (Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 1 p.);

2.10. Administracijos ir VAVA veiksmai ir išreikšta pozicija patvirtina, kad Statybos leidimas sudarė sąlygas UAB „Gabijos investicijos“ neteisėtomis statybomis suvaržyti pareiškėjo teises laisvai naudotis Žemės sklypu. Statybos leidimas buvo išduotas daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksui su magistraliniais inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis statyti. Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 6 punktu, VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas neturėjo įgaliojimų išduoti Statybos leidimą. VTPSI, būdama atidi ir rūpestinga, atsižvelgdama į daugybę pareiškėjo raštų dėl aptariamos statybos neteisėtumo, turėjo nustatyti nurodytus pažeidimus ir sustabdyti Statybos leidimo galiojimą. Pareiškėjo prie skundo (patikslinto skundo) pridėti dokumentai (teismų procesiniai sprendimai ir kt.) patvirtina, kad valstybės ir savivaldybės tarnautojai, išduodant Statybos leidimą ir patvirtinant jo pagrindu pastatytų statinių tinkamumą naudoti, pažeidė teisės aktų reikalavimus;

2.11. valstybės ir savivaldybės institucijos savo neteisėtais veiksmais ir neveikimu pažeidė pareiškėjo teises, siekdami, kad privatus juridinis asmuo (UAB „Gabijos investicijos“), kuris taip pat atliko neteisėtus veiksmu, gautų didelę naudą, nes gyvenamosios paskirties pastatų statybai Vilniaus Pašilaičių mikrorajone, Perkūnkiemio kvartale suteikta paskola UAB „Gabijos investicijos“ buvo žymiai mažesnė nei ta suma, kurią šį bendrovė gavo pardavusi pastatytuose daugiabučiuose namuose esančius 944 butus. Pareiškėjo paimtų kreditų ir UAB „Gabijos investicijos“ paimtų kreditų grąžinimo terminai beveik sutapo (2011 m. II pusė), bet valstybės valdžios institucijos savo aktais, pažeidžiant įstatymų reikalavimus, sudarė palankias sąlygas UAB „Gabijos investicijos“ vykdyti veiklą, gauti naudą iš neteisėtų veiksmų ir grąžinti kreditą, o pareiškėjo galimybės vykdyti veiklą, gauti naudą ir vykdyti įsipareigojimus bankui buvo apribotos valstybės valdžios institucijų neteisėtais veiksmais. Valstybės ir savivaldybės institucijos taip pat nesiėmė veiksmų, kad šie kelerius metus trukę pažeidimai būtų pašalinti, taip pat kad būtų vykdomos teismo paskirtos laikinosios pasaugos priemonės. Šios institucijos ir jų darbuotojai pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus, ir tai yra pagrindas valdžios institucijų civilinei atsakomybei atsirasti;

2.12. visiems žinoma aplinkybė, kad prieš pat ekonominę krizę (2006–2008 m.) vyko spartus nekilnojamojo turto kainų kilimas, todėl ir Žemės sklypo bendraturčiai (įskaitant pareiškėją), ir nekilnojamojo turto projektų vystytojai buvo labai suinteresuoti gyvenamųjų namų projektų vystymu Žemės sklype. Pagal 2006 m. kovo 21 d. susitarimą, atsižvelgiant į detaliojo plano sprendinius ir pateiktus projektinius pasiūlymus bei 10 000 kv. m bendrojo ploto statinių (įskaitant pareiškėjui priklausančioje 2 201/10 000 sklypo dalyje) pastatymo galimybes, kaip atlygį už suteiktą užstatymo teisę, užstatymo teisės turėtojas susitarė perleisti Žemės sklypo dalių savininkams nuosavybės teises į 30 proc. šio sklypo dalyse pastatytuose pastatuose nuosavybės teise valdomų butų ir / ar kitų patalpų. Taip pat sutarta, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta Žemės sklypo savininkams sudarius sąlygas sutarčiai pasirašyti, bet pareiškėjas negalėjo pasirašyti šios sutarties, nes bijo, jog dėl neteisėtais veiksmais sudarytų apribojimų jo Žemės sklypo daliai jis negalės įvykdyti sutartinių įsipareigojimų ir dėl to jam kils sutartinė atsakomybė;

2.13. jei nebūtų buvę anksčiau aptartų valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, pareiškėjas būtų galėjęs įgyti nuosavybės teisę į kelis butus ir / ar kitas (komercines) patalpas, sudarančias apie 1 700 kv. m ploto, o šio turto vertė galėjo būti nuo 1 600 000 Eur iki 2 500 000 Eur. Piniginės lėšos, kurias pareiškėjas tikėjosi gauti, per daugiau nei 10 metų galėjo sugeneruoti ir papildomų pajamų;

2.14. AB „Citadele“ bankas pagal kreditavimo sutartį Nr. KS/415 nuo 2004 metų teikė pareiškėjui kreditus, skirtus, be kita ko, paskoloms, kuriomis pasinaudodamas pareiškėjas įsigijo dalį Žemės sklypo, refinansuoti. AB „Citadele“ bankas buvo suteikęs pareiškėjui kreditus nuo 2004 m. spalio 12 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. t. y. 2 542 dienas. Pareiškėjas iki kredito grąžinimo termino sumokėjo bankui 163 888,10 Eur palūkanų, kitaip tariant, jis mokėjo 64,47 Eur per dieną. Nuo 2006 m. kovo 16 d., kai Administracijos direktorius priėmė pirmąjį aktą, kuriuo buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės, iki 2011 m. rugsėjo 30 d., kai pasibaigė kreditavimo sutartis Nr. KS/415 praėjo 2 022 dienos. Vadinasi, pareiškėjas, dėl valdžios institucijų neteisėtais veiksmais suvaržytų teisių negalėdamas vykdyti veiklos ir iš tos veiklos gauti naują, vien tik vykdydamas sutartinę prievolę AB „Citadele“ bankui sumokėjo 130 358,34 Eur (2 022 d. x 64,47 Eur) palūkanų, kurios sudaro pareiškėjo patirtus tiesioginius nuostolius;

2.15. dėl to, kad pareiškėjo nuosavybės teisės buvo suvaržytos, jis negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų AB „Citadele“ bankui. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 20 d. nutartimi Nr. 6008,6009V/2011 nusprendė išieškoti iš pareiškėjo skolą AB „Citadele“ bankas naudai, priverstinai parduoti iš varžytinių nekilnojamuosius daiktus, kurių įkeitimu buvo užtikrinti kreditai, už kuriuos pareiškėjas pirko Žemės sklypo dalį, taip pat kreditoriui kelerius metus mokėjo vien tik palūkanas bei delspinigius, bei priteisė 5 proc. metinių palūkanų nuo negražintos kredito dalies nuo 2012 m. kovo 16 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos.