- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-03
- Bylos Nr.
- ATP-380-116/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01314-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal J. D. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria netenkintas J. D. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. D. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą nubaustas 150 Lt bauda, už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 3 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir galutinė administracinė nuobauda paskirta 3 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartimi minėtas apylinkės teismo nutarimas pakeistas: J. D. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta nuobauda sumažinta iki 100 Lt, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, sumažinta iki 3000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, J. D. paskirta galutinė nuobauda – 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Šalies argumentai
J. D. 2014 m. gegužės 15 d. prašymu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas sutrumpinti jam paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki faktiškai atbūto laiko.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi J. D. prašymo netenkino.
Šalies argumentai
Skundu, pateiktu Šiaulių apygardos teismui, J. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį ir priimti naują nutartį – sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones terminą ir grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones.
Skunde J. D. pažymi, kad ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, teismas turėjo įvertinti jo, kaip pažeidėjo, asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, o ne prieš tai, t. y. prisipažino jis padaręs pažeidimą ar neprisipažino. Svarstydamas galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą teismas taip pat turi ne formaliai įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
J. D. įsitikinimu, Šiaulių apylinkės teismas šiuo atveju neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes ir dėl to nepagrįstai netenkino jo prašymo. Teigia, kad
byloje esantys duomenys patvirtina, jog jis po pirmosios instancijos teismo nutarimo įsiteisėjimo dienos naujų teisės pažeidimų nepadarė, paskirtą baudą sumokėjo, savo kaltę pripažįsta visiškai, neigiamas pasekmes suprato, nuo nuobaudos paskyrimo yra praėję daugiau kaip pusė laiko. Taigi, formalias ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas jis atitinka. Duomenų, kad per šį nuobaudos laikotarpį jis būtų padaręs kokį nors pažeidimą, nėra. Priešingai, darbdavys jį vertinta kaip sąžiningą ir pareigingą darbuotoją, neturintį jokių žalingų įpročių, ir tarpininkauja, kad jam būtų anksčiau laiko leista vairuoti transporto priemones, nes tai reikalinga jo tiesioginėms darbo funkcijoms vykdyti. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pažeidimą jis padarė automobilių stovėjimo aikštelėje, važiuodamas atbulas, jokio realaus pavojaus žmonių sveikatai nesukėlė ir negalėjo sukelti, kaip teigiama apylinkės teismo nutartyje, materialinė žala yra mažareikšmė – įbrėžtas automobilio bamperis, iki tol jis nebuvo baustas už analogišką ar kitą itin šiurkštų pažeidimą. J. D. įsitikinimu, teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis padarė vieną pavojingesnių administracinių teisės pažeidimų ir dėl to nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai.
Atsiliepimu į J. D. skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo netenkinti J. D. prašymo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Mano, kad sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą ir grąžinus teisę vairuoti transporto priemones anksčiau laiko, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, administracinė nuobauda neatliks savo paskirties, nes Šiaulių apygardos teismas 4 kartus sumažino Šiaulių apylinkės teismo paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pažymi, kad administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taip pat nurodo, kad J. D. padarytas teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Be to, vairuotojas, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, turėjo numatyti galimas pasekmes kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, šeimos turtinei padėčiai.
Motyvuojamoji dalis
J. D. skundas netenkintinas.
ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą. Iš šios teisės normos analizės matyti, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, turi būti įvertintos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą.
Nors iš bylos medžiagos matyti, kad ATPK 329 straipsnyje įtvirtintos privalomosios sąlygos dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo yra, tačiau, kaip jau buvo minėta, vien ATPK 329 straipsnyje nurodytų sąlygų egzistavimas savaime nesudaro pagrindo trumpinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios suponuotų išvadą, kad ir sutrumpintus nuobaudos terminą, bus pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai.
Prašydamas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą J. D. be privalomųjų sąlygų, numatytų ATPK 329 straipsnyje, egzistavimo, nurodė keletą kitų aplinkybių, kurios jo įsitikinimu yra reikšmingos sprendžiant jo skundą: kad jis paskirtą baudą sumokėjo, savo kaltę pripažįsta visiškai, neigiamas savo elgesio pasekmes suprato, darbdavys jį vertina teigiamai, vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas tiesioginėms darbo funkcijoms vykdyti, pažeidimą jis padarė automobilių stovėjimo aikštelėje, realaus pavojaus žmonių sveikatai nesukėlė, padaryta materialinė žala yra mažareikšmė.
Pažymima, kad J. D. skunde nurodyta aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl darbo pobūdžio, teismų praktikoje savaime nėra pripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant nei administracinės atsakomybės švelninimo, nei atimtos teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo klausimą. Ši taisyklė taikytina net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Tai, kad J. D. sumokėjo jam paskirtą baudą, taip pat nėra išskirtinė aplinkybė, nes tai padaryti asmenį įpareigoja įstatymas – ATPK 313 straipsnis. Nors skunde J. D. teigia, kad jis savo kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažįsta visiškai, bylos duomenys liudija, kad jis pirmosios instancijos teisme savo kaltės nepripažino (68-70 b. l.), apeliaciniame skunde nurodė, kad yra nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir prašė šioje dalyje administracinę teiseną nutraukti (77-80 b. l.). Kitos J. D. skunde nurodytos aplinkybės taip pat nelaikytinos ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jiems atitinkamas teisines pasekmes. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime taip pat neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad J. D., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo elgesio rezultatas.
Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo sprendimo, teismas ATPK 329 straipsnio taikymo J. D. klausimą išsprendė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, įvertinęs visas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes. Teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad J. D. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, savo kaltės pirmosios instancijos teisme nepripažino.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, sprendžiama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją naikinti J. D. skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį nepakeistą, J. D. skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.