Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Violetos Petkevičienės,

dalyvaujant pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pirmininkui M. J., atstovei advokato padėjėjai S. B.,

atsakovės Rietavo savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Rietavo savivaldybėje apskaičiuoti komisijos pirmininkui E. V., atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą (patikslintą) atsakovams Rietavo savivaldybės administracijai ir Rietavo savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Rietavo savivaldybėje apskaičiuoti komisijai dėl akto panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – S. S.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su skundu (patikslintu), kuriame prašo panaikinti Rietavo savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Rietavo savivaldybėje apskaičiuoti komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. sausio 9 d. Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aktas).

Paaiškina, kad Komisija 2023 m. rugpjūčio 31 d. surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Apžiūros aktas), kuriame nustatė, jog lauke, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), 0,2475ha plote, derlius sunaikintas 55 procentais. Taip pat 2023 m. rugpjūčio 31 d. Apžiūros akte nurodyta, jog atvykus ir apžiūrėjus žieminių kviečių likusį nenukultą lauką, nuo miško teritorijos paliktas 5 m. atstumas žieminių kviečių nenukultas bei matomos šernų išmatos, pėdsakai, nuvalgyti žieminių kviečių stiebai. 2024 m. sausio 9 d. Komisija priėmė skundžiamą Aktą, kuriame apskaičiavo S. S. žalos piniginę išraišką – 595 Eur. Skunde (patikslintame) pareiškėjas nesutinka su tokia Akte Komisijos apskaičiuota pinigine išraiška. Pareiškėjas nurodo, kad jam nėra aišku, kodėl Komisija apskaičiuodama žalą nesivadovavo savivaldybės pasėlių vidutiniu derlingumu, kai Telšių apskrityje žieminių kviečių derlingumas 2023 m. t iš h yra 3,88 t., bei kodėl rėmėsi S. S. pateiktais važtaraščiais, kurie neatitinka Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 (toliau – ir Metodika), 8 punkto reikalavimų. Pažymi, kad S. S. Komisijai nepateikė einamųjų metų 2023 m. dvejybinės apskaitos duomenų, o iš pateiktų S. S. duomenų Komisijai (krovinių važtaraščių) pareiškėjui neaišku, kokie duomenys yra pateikti. Pareiškėjo teigimu, Komisija nepareikalavo pateikti apskaitos registro, kuriame atsispindėtų duomenys apie nukultus bei užpajamuotus kviečių kiekius (kadangi S. S. augina tiek vasarinius, tiek žieminius kviečius). Taip pat nurodo, kad Komisijai nepateikta ir duomenų, jog žieminių kviečių pasėlis buvo tinkamai prižiūrėtas bei augintas pagal agrotechninius reikalavimus. Pareiškėjas mano, jog S. S. Komisijai pateikta naudota technologija, nepagrįsta jokiais duomenimis. Pareiškėjo nuomone, tokie pateikti duomenys yra deklaratyvaus pobūdžio. Dar pareiškėjas skunde (patikslintame) nurodė ir tai, kad skundžiamame Akte nėra nurodytos žalos atlyginimą šalinančios išimtys. Teigia, jog S. S. daugiau nei 10 metų yra (duomenys neskelbtini) narys. S. S. jo nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype, kuris patenka į (duomenys neskelbtini) medžioklės plotus, medžioja tik jis, o kitiems būrelio medžiotojams yra uždraudęs medžioti šiame medžioklės plote. 2023 metais S. S. intensyviai medžiojo, buvo medžioklės vadovu, apie tai, kad jam priklausančiuose žemės plotuose šernai niokoja pasėlius, būrelio neinformavo. Akcentuoja, jog S. S. priklausančiame lauke buvo pilami grūdai ir viliojami žvėrys. Tai, pareiškėjo nuomone, galėjo atlikti tik S. S., todėl jam kyla klausimų, dėl palikto nenukulto 45 arų ploto, kai nukuliamas virš 9 ha pasėlių plotas ir dar pamiškėje. Atsižvelgiant į tai, mano, jog yra žalos atlyginimą šalinančios išimtys. Galiausiai pareiškėjas pažymėjo, jog pagal teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą Komisiją turėjo išsamiai ištirti ir Akte nurodyti faktines aplinkybes, nustatyti, kokios teisės normos nulemia atitinkamą žalos apskaičiavimą, ar nėra išimčių, šalinančių žalos atlyginimą ir pan., tačiau, pareiškėjo teigimu, Komisija to nepadarė, t. y. skundžiamame Akte nėra nurodytos faktinės aplinkybės bei nenurodyta žalos atlyginimą šalinančios išimtys.

2. Atsakovė Rietavo savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu (patikslintu) nesutinka ir prašo teismo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog S. S. 2023 m. rugpjūčio 28 d. Administracijai pateikė prašymą dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo ir atlyginimo (toliau – Prašymas). Prašyme nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. pastebėjo apie žvėrių padarytą žalą Žemės sklype. Komisija, 2023 m. rugpjūčio 31 d. apžiūrėjusi vietoje padarytą žalą, užpildė Apžiūros aktą. Teigia, jog apžiūrėjus Žemės sklypą buvo nustatyta, kad šernų pažeisti žieminiai kviečiai, pažeidimas nustatytas 45 arų plote, sunaikinta 55 procentai arba 24,75 arų plotas. Atsakovės teigimu, 2023 m. rugsėjo 12 d. ji raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl padarytos žalos įvertinimo“ kreipėsi į ūkininką S. S. su prašymu pateikti einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto dvejybinės apskaitos Žemės sklypo pasėlių vidutinį derlingumą ir informaciją apie žieminių kviečių pasėlių paskirtį – maistiniai ar pašariniai kviečiai. 2024 m. sausio 9 d. Komisija gavusi S. S. duomenis apie vidutinį derlingumą einamais metais apskaičiavo žalą vadovaujantis Metodikos nuostatomis. Teigia, jog buvo apskaičiuota, kad žalos piniginė išraiška sudaro 595 Eur. Pažymi, kad Komisijai nebuvo pateikta duomenų apie nukentėjusiojo asmens tyčią dėl žvėrių padarytos žalos. Administracija atsiliepime dar nurodo ir tai, kad pagal Metodikos 12 punktą, žemės ūkio pasėlių savininkams, auginantiems juos miško apsuptyje iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį. Šiuo atveju, atsakovės teigimu, pasėlių savininko Žemės sklypas neatitinka Metodikos 12 punkto sąlygos, todėl numatyta išimtis, šalinanti žalos atlyginimą, nenustatyta. Galiausiai atsakovė nurodo, jog 2024 m. sausio 10 d. gavo S. S. rašytinį sprendimą dėl papildomų medžiojamų sąlygų nustatymo nuosavybės teise priklausančiuose žemės, miško ir vandens telkinių sklypuose. 2024 m. vasario 6 d. Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti posėdyje nuspręsta S. S. rašytinį sprendimą tenkinti iš dalies, papildomas medžiojimo sąlygas nustatyti tik jam vienam nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose. Bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdomuose sklypuose nustatyti papildomas medžiojimo sąlygas bus galima pateikus rašytinį sprendimą su abiejų žemės sklypų savininkų sutikimu. Padaryta gyvūnų žala buvo nustatyta Žemės sklype, dėl kurio nebuvo ir šiai dienai nėra nustatytos papildomos medžiojimo sąlygos (būtinas bendrasavininko sutikimas), laikinai draudžiančios medžioklę.

3. Atsakovė Komisija pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime iš esmės nurodė analogiškus argumentus, kaip ir atsakovė Administracija.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. pateikė atsiliepimą, kuriame taip pat nesutinka su skundu (patikslintu) ir prašo teismo atmesti jį kaip nepragrįstą.

Teigia, jog skundžiamas Komisijos Aktas privalo būti vertinamas kartu su 2023 m. rugpjūčio 31 d. Apžiūros aktu Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2023 m. rugpjūčio 31 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įvertinimo aktas), kadangi šie aktai yra sudedamoji skundžiamo Komisijos Akto dalis ir šiuose aktuose taip pat yra konstatuotos svarbios aplinkybės susijusios su žalos atlyginimu. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas galutinį Komisijos Aktą vertina atsietai nuo tarpinių administracinių aktų. Atsiliepime nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Komisijos Aktas yra neišsamus ir jame nėra nustatytos faktinės aplinkybės. Nurodo, kad Akte yra aiškiai nurodytas administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas, administracinio sprendimo data ir administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris. Taip pat aiškiai nurodyta kokias prievoles šis sprendimas (Aktas) sukelia pareiškėjui, t. y. Komisijos Akte yra aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas privalo atlyginti 595 Eur dydžio žalą trečiajam suinteresuotam asmeniui, medžiojamiesiems gyvūnams padarius žalą auginamam žemės ūkio pasėliui. Akte taip pat yra detaliai išdėstyta kaip buvo nustatyta ir apskaičiuota žala, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu ši žala buvo apskaičiuota, nustatyta kokie konkretūs pakenkimai buvo padaryti žemės ūkio pasėliui, tarpiniuose administraciniuose aktuose yra pasisakyta ar buvo naudojamos pasėlių apsaugos priemonės, pasisakyta kodėl nustatant žalą bus mažinamas žalos intensyvumas. Atsižvelgiant į tai, mano, kad Komisijos skundžiamas Aktas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus, todėl jis yra pagrįstas bei teisėtas. Atsiliepime dar pažymi, jog pateikė visus reikiamus duomenis Komisijai, kad žala padaryta žemės ūkio pasėliui būtų apskaičiuota, o Komisija niekada nebuvo nurodžiusi, jog jo pateikti duomenys yra nepakankami. Teigia, kad pareiškėjas nenurodo, jog iš pateiktų duomenų nėra įmanoma apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliui bei nenurodo jokių konkrečių pateiktų dokumentų trūkumų, ar, kad pagal pateiktus dokumentus būtų neįmanoma apskaičiuoti žemės ūkio pasėliui padarytos žalos. Dar atsiliepime nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Komisijai nepateikta duomenų, jog žieminių kviečių pasėlis buvo tinkamai prižiūrėtas bei augintas pagal agrotechninius reikalavimus. Nurodo, kad pasėlio apžiūroje dalyvavo ne tik Komisija, tačiau ir pats pareiškėjas. Nei Komisija, nei pareiškėjas nenurodė jokių pastabų, kad pasėlis buvo auginamas nesilaikant kokių nors agrotechninių reikalavimų. Taip pat nurodo, jog pateikė duomenis Komisijai apie tai kokia technologija buvo naudota auginant pasėlį, o pareiškėjas dėl pateiktų duomenų jokių pastabų ir pretenzijų nepateikė. Pabrėžia dar ir tai, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog jis yra uždraudęs kitiems medžiotojams jo nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype medžioti, neatitinka tikrovės, kadangi, trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, jis nėra to uždraudęs. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jam priklausančiuose žemės plotuose šernai niokoja pasėlius, pareiškėjo neinformavo, nurodo, jog jis turėjo pagal teisės aktus informuoti Administraciją ir Komisiją, o ne pareiškėją. Dar akcentuoja, jog pastebėjęs medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą 2023 m. rugpjūčio 28 d. pateikė prašymą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo ir atlyginimo. Dėl pareiškėjo teiginių, jog jam nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklypo lauke buvo pilami grūdai ir viliojami žvėrys, nurodo, kad tą patį žemės ūkio pasėlį apžiūrėjo ir Komisija, kuri jokių aplinkybių, šalinančių pareigą atlyginti padaryta žalą nenustatė. Pabrėžia, jog nesiekia kaip nors dirbtinai padidinti jam medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos jo auginamam žemės ūkio pasėliui. Mano, kad tokios pareiškėjo nurodomos aplinkybės neatitinka tikrovės ir nėra pagrįstos jokiais byloje esančiais įrodymais.

- pareiškėjas ir jo atstovė skundą palikė, prašė jį patenkinti;

- atsakovų atstovai su skundu nesutiko, palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus;

- trečiasis suinteresuotas asmuo ir jo atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Byloje ginčas kilo dėl Komisijos Akto, kuriuo trečiajam suinteresuotam asmeniui S. S. apskaičiuota žalos piniginė išraiška sudaro 595 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo.

7.1. S. S. 2023 m. rugpjūčio 28 d. Administracijai pateikė Prašymą, kuriame prašė įvertinti ir atlyginti medžiojamų gyvūnų padarytą žalą.

Prašyme nurodė, kad jis 2023 m. rugpjūčio 26 d. pastebėjo laukinių žvėrių padarytą žalą Žemės sklype.

7.2. Komisija 2023 m. rugpjūčio 31 d. užpildė Apžiūros aktą.

Minėtame akte, be kita ko, nurodyta, jog apžiūrėjus Žemės sklypą (9,63 ha) nustatyti šernų pažeisti žieminiai kviečiai, pažeidimas nustatytas 45 arų plote, sunaikinta 55 procentai arba 24,75 arų plotas.

7.3. Komisija 2023 m. rugpjūčio 31 d. taip pat parengė Įvertinimo aktą.

Šiame akte, be kita ko, nurodyta, kad paliktos dalies (apie 5 m. likusios kultūros iki miško teritorijos) žieminių kviečių stiebų viršūnės nugraužtos, pagal pažeidimo pobūdį, pėdsakų ir išmatų buvimą nustatyta, kad žalą padarė šernai. Anot Žemės sklypo savininko, dalies žieminių kviečių nekūlė dėl jų drėgnumo. Nenukultos žieminių kviečių kultūros plote taip pat pastebėtos išvažinėjimo žymės, todėl nustatant žalą bus mažinamas intensyvumas. Šalia pasėlio yra miškas. Apsaugos priemonės nuo medžiojamųjų gyvūnų nebuvo taikomos. Savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus. Matavimai atlikti su (duomenys neskelbtini) mobiliąja programa.

Komisija, atsižvelgdama į Metodikos 7 punktą bei 7.1 ir 7.2 papunkčius, nustatė, kad išmatavus visas pasėlio dalis, pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai žieminių kviečių laukuose, kurio žemės ūkio naudmenų plotas – 9.63 ha, pažeidimai nustatyti 45 a sklype (vidutinis pakenkimo intensyvumas 55 proc.), kadangi vidutinis pasėlio pakenkimo intensyvumas 55 proc., tai pažeidimo plotas mažinamas iki 24,75 a (45 a * 55 proc.).

Akte taip pat nurodyta, jog pagal Metodikos 10 punktą, einamaisiais metais patirta žala apskaičiuojama ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamas savivaldybės pasėlio vidutinis derlingumas (jei tvarkoma supaprastintoji arba netvarkoma jokia apskaita). Kai derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamas savivaldybės pasėlio vidutinis derlingumas, einamaisiais metais padaryta žala apskaičiuojama ne vėliau kaip iki kitų metų balandžio 30 d. Atsižvelgiant į Metodikos nuostatas, Komisija nurodė S. S. derliaus netekimui apskaičiuoti pateikti einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto dvejybinės apskaitos sklypo pasėlių vidutinį derlingumų ir informaciją apie žieminių kviečių pasėlių paskirtį: maistiniai ar pašariniai kviečiai.

Įvertinimo akte taip pat nurodyta, jog žemės ūkio pasėlių savininkas pasėlius augina pagal agrotechninius reikalavimus, o papildomų pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemonių vykdyti neprivalėjo, nes neatitinka Metodikos 12 punkte nurodytų reikalavimų.

7.4. Administracijos Žemės ūkio skyrius 2023 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl padarytos žalos įvertinimo“ kreipėsi į S. S. su prašymu pateikti einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto dvejybinės apskaitos Žemės sklypo pasėlių vidutinį derlingumą ir informaciją apie žieminių kviečių pasėlių paskirtį – maistiniai ar pašariniai kviečiai.

S. S. 2023 m. gruodžio 27 d. pateikė Komisijai dokumentus ir informaciją.

7.5. Komisija, vadovaudamasi Metodikos nuostatomis, 2024 m. sausio 9 d. priėmė skundžiamą Aktą, kuriuo apskaičiavo, kad žalos piniginė išraiška ūkininkui S. S. (trečiajam suinteresuotam asmeniui) sudaro 595 Eur (0,2475 ha*10,63 t/ha*226,12 Eur/t).

Akte, be kita ko, nurodyta, kad Komisija 2023 m. rugpjūčio 31 d. apžiūrėjo šernų padarytą žalą žieminių kviečių laukuose, Žemės sklype.

Komisija nustatė, kad išmatavus visas pasėlio dalis, pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai – žieminių kviečių laukuose, Žemės sklype, kurio žemės ūkio naudmenų plotas – 9,63 ha, pažeidimai nustatyti 0,45 ha sklype (vidutinis pakenkimo intensyvumas 55 proc.), kadangi vidutinis pasėlio pakenkimo intensyvumas 55 proc., tai pažeidimo plotas mažinamas iki 0,2475 ha (0,45 ha*55 proc.).

Nurodyta, kad pagal Metodikos 10 punktą, einamaisiais metais patirta žala apskaičiuojama ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamas savivaldybės pasėlio vidutinis derlingumas (jei tvarkoma supaprastintoji arba netvarkoma jokia apskaita). Kai derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamas savivaldybės pasėlio vidutinis derlingumas, einamaisiais metais padaryta žala apskaičiuojama ne vėliau kaip iki kitų metų balandžio 30 d.

Ūkininkas S. S. pateikė duomenis, kad Žemės sklype žieminiai kviečiai buvo nuimti II klasės maistiniams ir vidutinis pasėlio derlingumas buvo 10,63 t/ha.

Žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje (ŽUMPRIS) skelbiamo einamųjų metų spalio antrosios savaitės Grūdų ir aliejų augalų sėklų supirkimo kainų (iš augintojų ir kitų vidaus rinkos ūkių subjektų) suvestinėje ataskaitoje (pagal formą GS-1) nurodytos vidutinės kainos eurais už toną (kaina su nuoskaitomis po valymo ir džiovinimo ir su priemokomis). Tų kultūrų produktams, kurių supirkimo rinkos kainų nustatyti neįmanoma, žalos piniginė išraiška apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais kasmet tvirtinamas Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas.

Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje (ŽUMPRIS) paskelbta 2023 m. 49-51 sav. kviečių II klasės (iš augintojų ir kitų vidaus rinkos ūkių subjektų) suvestinėje ataskaitoje (pagal formą GS-1) nurodyta vidutinė kaina 226,12 Eur/t (kaina su nuoskaitomis po valymo ir džiovinimo ir su priemokomis). Žemės sklypo bendras pažeidimo plotas 0,2475 ha.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Komisija apskaičiavo, kad žalos piniginė išraiška ūkininkui S. S. sudaro 595 Eur (0,2475 ha*10,63 t/ha*226,12 Eur/t).

8. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Komisijos Aktu, kreipėsi į teismą.

9. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų.

To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlygina medžioklės plotų naudotojas, kai žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus (1 punktas).

Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis).

10. Metodika (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. iki 2025 m. sausio 1 d.) reglamentuoja dėl medžiojamųjų gyvūnų pakenkimų žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams padarytos žalos žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams piniginės išraiškos apskaičiavimą bei nustato pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, kurias turi taikyti žemės ūkio pasėlių savininkas (1 punktas).

Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams ? žala, kurią medžiojamieji gyvūnai padaro javų, kukurūzų, bulvių, runkelių ir kitų žemės ūkio kultūrų pasėliams, daugiametėms žolėms, vaistiniams augalams, pievoms ir ganykloms juos ištrypdami, išknisdami, išrausdami, nuskabydami, išraudami ar užtvindydami (Metodikos 6.1 papunktis).

Konkrečiai žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apskaičiavimas reglamentuotas Metodikos II skyriuje. Metodikos 7 punkte nustatyta, kad žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas: plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (Metodikos 7.1 papunktis); pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas suskaičiuojamas pagal formulę (Metodikos 7.2 papunktis). Metodikos 8 punkte nustatyta, kad derliaus netekimas (tonomis) apskaičiuojamas padauginant einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto (jei tvarkoma dvejybinė apskaita) arba savivaldybės (jei tvarkoma supaprastintoji arba netvarkoma jokia apskaita) pasėlio vidutinį derlingumą iš vidutinio svertinio pasėlio pakenkimo intensyvumo ir ploto, kuriame pasėlis yra pakenktas <...>. Derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamas einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto (jei tvarkoma dvejybinė apskaita) arba savivaldybės (jei tvarkoma supaprastintoji arba netvarkoma jokia apskaita) pasėlio vidutinis derlingumas, kuris, įvertinus pasėlio būklę (piktžolėtumą, užmirkimą, kenkėjų ir ligų išplitimą), gali būti mažinamas. <...> (Metodikos 9 punktas).

Metodikos 10 punkte nustatyta, kad žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje (ŽŪMPRIS) skelbiamos einamųjų metų spalio antrosios savaitės Grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainų (iš augintojų ir kitų vidaus rinkos ūkio subjektų) suvestinėje ataskaitoje (pagal formą GS-1) nurodytos vidutinės kainos eurais už toną (kaina su nuoskaitomis po valymo ir džiovinimo ir su priemokomis). Tų kultūrų produktams, kurių supirkimo rinkos kainų nustatyti neįmanoma, žalos piniginė išraiška apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais kasmet tvirtinamas Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas. <...>.

11. Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos prasmę, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, Komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą, kurio turiniui taikytini VAĮ įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Dėl to Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos apskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos, kadangi tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek galimai teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-106-629/2019; 2025 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-54-492/2025; kt.).

12. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija įvertinusi skundžiamo Akto turinį, konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog jis neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes jis grindžiamas Apžiūros aktu, kuris yra neatsiejama Akto dalis, ir kuriame yra nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių buvo apskaičiuota medžiojamųjų gyvūnų (šernų) padaryta žala (595 Eur) žieminiams kviečiams, t. y. Žemės sklype (9,63 ha) pažeidimas nustatytas 45 arų plote, sunaikinta 55 procentai arba 24,75 arų plotas žieminių kviečių, priklausančių S. S. Taip pat tam tikros faktinės ir teisinės aplinkybės nurodytos ir Įvertinimo akte.

Pabrėžtina, kad Komisijos skundžiamame Akte yra aiškiai nurodyta, jog būtent pareiškėjas privalo atlyginti 595 Eur dydžio žalą S. S., medžiojamiesiems gyvūnams padarius žalą auginamam žemės ūkio pasėliui; Akte yra detaliai išdėstyta kaip buvo nustatyta ir apskaičiuota žala, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu ši žala buvo apskaičiuota, nustatyta kokie konkretūs pakenkimai buvo padaryti žemės ūkio pasėliui, tarpiniuose administraciniuose aktuose yra pasisakyta, kokia buvo naudojama matavimo priemonė, pasisakyta, kodėl nustatant žalą bus mažinamas žalos intensyvumas ir pan. Tokiu būdu Komisijos Akte yra aiškiai nurodytas faktinis ir teisinis pagrindas bei motyvai, dėl ko yra aišku kaip buvo apskaičiuota žala ir dėl kokių priežasčių šią žalą privalo atlyginti būtent pareiškėjas.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas realiai nepateikė pagrįstų argumentų, jog apskaičiuojant žalos dydį buvo netinkamai pritaikyti Metodikos 7 – 10 punktuose nustatyti reikalavimai.

14. Pareiškėjas teigia, kad S. S. nepateikė Komisijai reikiamų dokumentų (2023 m. dvejybinės apskaitos duomenų) žalai apskaičiuoti, o iš pateiktų duomenų (krovinių važtaraščių ir kt.) niekas neaišku; taip pat neaišku, kodėl Komisija nesivadovavo savivaldybės pasėlių vidutiniu derlingumu.

Kaip matyti iš bylos, Administracijos Žemės ūkio skyrius 2023 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į ūkininką S. S. su prašymu pateikti einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto dvejybinės apskaitos Žemės sklypo pasėlių vidutinį derlingumą ir informaciją apie žieminių kviečių pasėlių paskirtį – maistiniai ar pašariniai kviečiai. S. S. 2023 m. gruodžio 27 d. pateikė atitinkamus dokumentus ir paaiškinimus, kurių pagrindu Komisija, vadovaudamasi Metodikos nuostatomis, apskaičiavo žalą; buvo apskaičiuota, kad žalos piniginė išraiška sudaro 595 Eur. Pabrėžtina, kad Komisija jokių pretenzijų S. S. pateiktiems dokumentams neišreiškė, t. y. nelaikė, kad pagal juos nebūtų galima apskaičiuoti pasėliams padarytą žalą. Pabrėžtina ir tai, kad Metodika nenustato, kokie konkretūs dokumentai, kurių pagrindu būtų galima pagrįsti vidutinį pasėlių derlingumą, turėtų būti pateikiami. Tad Komisija pareiškėjo pateiktais dokumentais (krovinių važtaraščiais, paaiškinimais dėl naudotų trąšų, priemonių ir kt.) neturėjo pagrindo nesivadovauti.

Tai, kad iš S. S. pateiktų dokumentų derliaus netekimas buvo nustatytas didesnis (10,63 t/ha), nei pasėlio vidutinis derlingumas (3,88 t/ha), automatiškai nereiškia, jog Komisija netinkamai apskaičiavo žalą. Pareiškėjas nėra į bylą pateikęs jokių objektyvių tai paneigiančių duomenų, tik deklaratyviai teigia, kad jam neaišku, kodėl Komisija nesivadovavo savivaldybės pasėlių vidutiniu derlingumu. Pabrėžtina, kad byloje yra duomenų, jog S. S. ūkininkauja šiuolaikiškai ir pažangiai, laikosi visų agrotechninių reikalavimų ir jo pasėlių derlingumas yra didesnis nei savivaldybės pasėlių vidutinis derlingumas. Tai iš esmės patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. Z. (duomenys neskelbtini), kuris buvo Komisijos narys; tai tvirtina ir S. S. (jo atstovo) į bylą pateikti kiti įrodymai: S. S. 2023 m. pasėlių deklaracijos; grūdų pardavimo (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos; grūdų pardavimo (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos.

15. Pareiškėjas nurodo, kad Komisijai nepateikta duomenų, jog žieminių kviečių pasėlis buvo tinkamai prižiūrėtas bei augintas pagal agrotechninius reikalavimus.

Tačiau teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Kaip matyti iš bylos (Apžiūros akto ir Įvertinimo akto), pasėlio apžiūroje dalyvavo ne tik Komisijos nariai, bet ir pats pareiškėjas. Apžiūros akte nenurodyta pastabų, kad pasėlis būtų buvęs auginamas nesilaikant kokių nors agrotechninių reikalavimų. Priešingai, Komisija Įvertinimo akte yra aiškiai nurodžiusi, kad pasėlis yra auginamas laikantis agrotechniniu reikalavimą, o papildomų pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemonių vykdyti neprivalėjo, nes neatitinka Metodikos 12 punkte nurodytų reikalavimų. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu sutinka. Be to, S. S. pateikė duomenis Komisijai apie tai kokia technologija buvo naudota auginant pasėlius, o pareiškėjas dėl pateiktų duomenų jokių pastabų ir pretenzijų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo minėti argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

16. Pareiškėjas nurodo, kad S. S. jo nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype, kuris patenka į (duomenys neskelbtini) naudojamą medžioklės plotų vienetą, yra uždraudęs medžioti.

Tačiau šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Pareiškėjas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Tuo tarpu bylos medžiaga tvirtina, tame tarpe teismo posėdžio metu nurodė ir atsakovų atstovai, kad S. S. ginčo Žemės sklype nėra ir nebuvo uždraudęs medžioklės; jis uždraudė medžioklę kitame, ne ginčo sklype.

17. Pareiškėjas nurodo, kad S. S. 2023 metais buvo klubo narys, pats intensyviai medžiojo, buvo medžioklės vadovu, o apie tai, kad jam priklausančiuose žemės plotuose šernai niokoja pasėlius, klubo neinformavo; be to, ginčo Žemės sklype medžiojo tik pats pareiškėjas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos pareiškėjo argumentus, nemato pagrindo panaikinti skundžiamą Aktą. Visų pirma, teisės aktai nenustato nukentėjusiajam asmeniui (šiuo atveju S. S.) pareigos pranešti medžiotojų klubui apie jo plotuose medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą. Antra, tai, kad suinteresuotas asmuo yra medžiotojas ir medžiojo Žemės sklype iš esmės yra nereikšmingos aplinkybės, nes tai niekaip nešalina plotų naudotojo (šiuo atveju pareiškėjos (duomenys neskelbtini)) atsakomybės dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos pasėliams atlyginimo.

18. Pareiškėjas dar nurodo, kad ginčo lauke buvo pilami grūdai ir viliojami žvėrys, o tai galėjo atlikti tik trečiasis suinteresuotas asmuo, nes Žemės sklype klubo medžiotojai nemedžiojo.

Tačiau teisėjų kolegija tokius pareiškėjo argumentus taip pat atmeta kaip nepagrįstus. Visų pirma, nepateikti jokie įrodymai, kad ginčo lauke buvo pilami grūdai ir viliojami žvėrys. Tokios aplinkybės nėra nurodytos ir Apžiūros akte bei Įvertinimo akte. Dar daugiau, teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. Z., kuris buvo Komisijos narys ir dalyvavo pasėlių apžiūroje, parodė, kad pabertų pašarų žvėrims vilioti nematė. Kita vertus abejotini ir pareiškėjo teiginiai, kad ginčo Žemės sklype kiti klubo medžiotojai nemedžiojo. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad medžiojo ir kiti klubo medžiotojai. Byloje nustatyta, kad S. S. ginčo lauke medžioklės nebuvo uždraudęs, tad kitiems klubo medžiotojams nebuvo jokių kliūčių ten medžioti.

19. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal Metodikos 9 punktą žala visiškai neapskaičiuojama ir neatlyginama, jeigu pasėlius sunaikino medžiojamieji gyvūnai laiku nenuėmus derliaus (už javus (išskyrus grikius), ankštinius augalus, rapsus ? po rugsėjo 15 d., grikius – po spalio 15 d., kukurūzus ? po lapkričio 1 d. (auginamus grūdus – po lapkričio 30 d.), bulves ir burokėlius ? po spalio 1 d., kopūstus ir morkas – po lapkričio 1 d., pašarinius runkelius – po lapkričio 1 d., cukrinius runkelius – po gruodžio 1 d.), jeigu pasėliai sunyko dėl gamtinių veiksnių, arba medžioklės plotų vienetų naudotojui yra uždrausta vykdyti medžioklę teritorijoje, kurioje buvo padaryta žala. Metodikos 12 punkte nustatyta, kad žemės ūkio pasėlių savininkams, auginantiems juos miško apsuptyje iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį.

Kaip matyti iš bylos, minėti žalos neatlyginimo ar neskaičiavimo pagrindai skundžiamame Akte (vertinant jį kartu su Apžiūros aktu ir Įvertinimo aktu) nėra nurodyti. Pareiškėjas tokių pagrindų taip pat nenurodo. Teisėjų kolegija nagrinėjant bylą jų irgi nenustatė. Tad Komisija neturėjo jokio teisinio pagrindo nuspręsti, kad S. S. patirta žala yra neatlygintina ar neskaičiuotina.

20. Kiti pareiškėjo argumentai yra nereikšmingi, tad teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

21. Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiamas Komisijos Aktas yra teisėtas ir pagrįstas, tad ji panaikinti nėra jokio pagrindo; taigi, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

22. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (to paties straipsnio 5 dalis).

Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis).

23. Pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, todėl pareiškėjas neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovai įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.

Kas liečia trečiąjį suinteresuotą asmenį, pasakytina, kad jo interesas byloje buvo priešingas, nei pareiškėjo. Tad pareiškėjo skundą atmetus, iš esmės buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės. Tai reiškia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo (S. S.) turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kaip matyti iš bylos, S. S. iš viso patyrė 2 032,80 Eur atstovavimo išlaidų, kurios yra pagrįstos, racionalios ir būtinos bei atitinkančios teisės aktų reikalavimus. Todėl trečiajam suinteresuotam asmeniui S. S. iš pareiškėjo (duomenys neskelbtini) priteistina būtent 2 032,80 bylinėjimosi išlaidų.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą (patikslintą) dėl akto panaikinimo atmesti.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui S. S. iš pareiškėjos (duomenys neskelbtini) 2 032,80 Eur (du tūkstančius trisdešimt du eurus ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.