- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-05
- Bylos Nr.
- A-54-492/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00304-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- Tauragės medžiotojų klubo „Sakalas“
- Atsakovas
- Tauragės rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- A. A.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Tauragės medžiotojų klubo „Sakalas“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Tauragės medžiotojų klubo „Sakalas“ skundą atsakovui Tauragės rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo A. A.) dėl sprendimo ir akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“ (toliau – ir Medžiotojų klubas, ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Tauragės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, ir atsakovas) komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos (toliau – ir Sprendimas) ir Komisijos 2021 m. gruodžio 13 d. medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo aktą Nr. MGA-13 (toliau – ir 2021 m. gruodžio 13 d. aktas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:
2.1. Administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 29 įsakymu Nr. 5-203 „Dėl komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytais žalai apskaičiuoti sudarymo” sudaryta Komisija, kuri vadovaudamasi 2021 m. balandžio 7 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktu Nr. MGA-4 (toliau – ir 2021 m. balandžio 7 d. apžiūros aktas) surašė 2021 m. gruodžio 13 d. aktą, kurio pagrindu 2021 m. gruodžio 13 d. priėmė sprendimą, pagal kurį pareiškėjas turi A. A. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atlyginti nuostolius už medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą. Sprendime nurodytas žalos dydis ir įpareigojimas per 1 mėnesį nuo žalos dydžio apskaičiavimo dienos atlyginti trečiajam suinteresuotam asmeniui 6 193,41 Eur nuostolius už medžiojamų gyvūnų padarytą žalą yra nepagrįstas, priimtas neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių.
2.2. Trečiasis suinteresuotas asmuo nepakvietė nė vieno Komisijos nario ir atsakovo atstovo į derliaus nuėmimą tam, kad įsitikinti kiek buvo prikulta žieminių rapsų. Deklaruojama derliaus netekimo skaitinė išraiška nustatyta nesilaikant skaidrumo principo, nes paremta tik suinteresuoto žalos dydžiu asmens vienašališkai deklaruotais ir nepatikrintais skaičiais, kurie gali neatspindėti faktinio žalos dydžio. 2021 metai buvo nepalankūs žieminiams rapsams, pareiškėjo duomenimis, Tauragės ūkininkai prikūlė tik 1,5 t/ha, todėl trečiojo suinteresuoto asmens atsakovui deklaruotas 2,204 t/ha yra didesnis nei kitų ūkininkų praėjusių metų prikūlimo vidurkis. Šis rodiklis pagrindžia, jog žieminiai rapsai po pažeidimo ganėtinai gerai atsistatė. 2021 m. balandžio 7 d. apžiūros akte nustatyta, jog ten, kur nukąsti stiebai, leidžiamos šoninės šakelės. Šiame akte nurodomas derliaus sumažėjimas 7 ha plote iki 40 procentų, ir 3,60 ha plote iki 50 procentų neatitinka pagrįstumo ir patikimumo kriterijų, nes agronomijos žinių neturinčių asmenų vertinimas apie augalų pakenkimo intensyvumą nereiškia realaus derliaus sumažėjimo derliaus nuėmimo metu. Patikimumo prasme derliaus sumažėjimas gali būti lyginamas su kitų to rajono ūkininkų derliaus vidurkiu, nes tai geriausiai ir objektyviai atspindi kiek tų metų žieminių rapsų derliui įtakos turėjo gamtinės sąlygos, žemės derlingumas. Botanikos žinių pradmenys leidžia teigti, kad tiek vaismedžių, tiek krūminių augalų genėjimas gali net ir pagerinti derlių (pvz., vynuogės, obelys ir pan.), todėl ir šiuo atveju, želmenų apskabymas derliui reikšmingos įtakos galėjo ir nepadaryti, nes didesnę įtaką derliui galėjo daryti sausra arba per didelis kritulių kiekis. Komisijos 2021 m. vasario 26 d. medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte Nr. MGA-1 (toliau – ir 2021 m. vasario 26 d. apžiūros aktas) nėra fiksuotas ištrypimo intensyvumas ir pažeistų augalų skaičius, pavyzdžiui, 10 kv/m plote, nepadarytos nuotraukos, neatlikti skaičiavimai, iš kurių būtų galima pagal išmatuojamus dydžius tikėtinai spręsti apie sunaikintų želmenų ar daigų skaičių vertinant žalos pakenkimo intensyvumą.
2.3. Žala augalams padaryta elninių šeimos gyvūnų, kurie tuo metu nebuvo medžiojami. Trečiasis suinteresuotas asmuo tai žinodamas jokiomis priemonėmis pasėlių nesaugojo, gyvūnų nebaidė, nenaudojo jokių tam įprastai naudojamų repelentų, pirotechnikos gaminių, užtvarų, baidyklių ir pan. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesinaudojo parama, skirta pasėlius saugančioms priemonėms įsigyti, numatyta Finansinės paramos medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencinėms priemonėms diegti teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 24 įsakymu Nr. 5-58, (toliau – ir Aprašas) 5 punkte. Trečiasis suinteresuotas asmuo neatsakingais ir tyčiai prilygintinais veiksmais pats savo neveikimu prisidėjo prie žalos padidėjimo. Tai sudaro teisinį pagrindą žalos visai neatlyginti, nes trečiojo suinteresuoto asmens neatsakingas neveikimas pažeidžia Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – ir Medžioklės įstatymas) 18 straipsnio 8 dalyje numatytą būtiną sąlygą žalai atlyginti, o taip pat atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.259 straipsnyje numatytą sąlygą kada žala neatlyginama.
2.4. Pareiškėjas trečiajam suinteresuotam asmeniui yra suteikęs teisę ir galimybę medžioti klubo medžioklės plotuose, todėl pastarasis turi teisę medžioti savo pasėliuose ir tokiu būdų atbaidyti žvėris, tikslingai mažindamas selekcinių gyvūnų skaičių bandoje. Trečiasis suinteresuotas asmuo yra medžiotojas, kuris net ir turėdamas teisę medžioti klubo medžioklės plotuose, nesaugojo savo pasėlių, tačiau naudojosi medžiojamų gyvūnų ištekliais, kas taip pat sudaro pagrindą mažinti atlygintinų nuostolių dydį CK 6.251 straipsnyje numatytu pagrindu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Tauragės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 458/359 patvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) 8 punktas numato žalos dydžio skaičiavimo reikalavimus: nustatomas plotas, jo pakenkimo intensyvumas, derliaus netekimas (tonomis) apskaičiuojamas padauginant einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto (jei tvarkoma dvejybinė apskaita) arba savivaldybės (jei tvarkoma supaprastintoji arba netvarkoma jokia apskaita) pasėlio vidutinį derlingumą iš vidutinio svertinio pasėlio pakenkimo intensyvumo ir ploto, kuriame pasėlis yra pakenktas. Metodikos nuostatos nenumato, kad žalą patyrusiam asmeniui nuimant derlių turi būti kviečiami Komisijos ar medžiotojų klubo nariai. Trečiasis suinteresuotas asmuo veda dvejybinę apskaitą, jis yra atsakingas už jos teisingumą. Metodikos nuostatos nesuteikia teisės Komisijai vertinti ar tikrinti dvejybinės apskaitos teisingumą. Metodikos normos nekelia papildomų reikalavimų Komisijos nariams, kad jos sudėtyje būtų agronomijos žinių turintys asmenys. Vertinant medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje, Komisija remiasi narių patirtimi ir bendru sutarimu dėl pažeidimo procento. Vadovaujantis Metodikos 2 punktu Komisija žalos įvertinimo apžiūrą nukėlė į 2021 m. balandžio 7 d., kurios metu surašytas apžiūros aktas ir kuriuo buvo vadovaujamasi apskaičiuojant žalą pinigine išraiška. Vadovaujantis Metodikos 1 ir 12 punktais bei atsižvelgiant į tai, kad žala buvo padaryta didesniuose nei 3,0 ha sklypuose, pasėlių savininkas neprivalo taikyti prevencinių priemonių. Pareiškėjas taip pat nesiėmė jokių papildomų priemonių, kad būtų išvengta žalos padidėjimo, nesikreipė į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl papildomo medžiojamųjų gyvūnų limito skyrimo bei netaikė prevencinių priemonių. Komisijos 2021 m. gruodžio 13 d. Sprendimas dėl žalos atlyginimo yra teisėtas ir pagrįstas.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. A. atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:
6.1. Žalos dydis buvo paskaičiuotas vadovaujantis Metodika, todėl abejoti paskaičiuotos žalos dydžiu nėra jokio pagrindo. Kviesti Komisijos narių ar atsakovo atstovą į derliaus nuėmimą neįpareigoja joks teisės aktas. Pareiškėjas ar jo atstovas, dalyvavęs surašant 2021 m. gruodžio 13 d. aktą ir jį pasirašęs, galėjo pats inicijuoti dalyvavimą derliaus nuėmime ir jis tam nebūtų prieštaravęs. 2021 m. vasario 26 d. surašant apžiūros aktą, dalyvavo pareiškėjo atstovas, kuris patvirtindamas savo parašu nurodė, kad „sklypuose padarytą žalą procentaliai sunku įvertinti, manau, kad gali būti iki 50 proc.“. Jokių kitų pastabų dėl ištrypimo intensyvumo nepateikė. 2021 m. balandžio 7 d. surašant apžiūros aktą pasėlių sunaikinimas buvo nustatytas atitinkamai 40 ir 50 proc. Pareiškėjo atstovas dėl sunaikintų pasėlių intensyvumo pastabų nepareiškė.
6.2. Trečiasis suinteresuotas asmuo sėjo žieminius rapsus „DK EXPEDIENT“, kurių derlingumas sudaro 5,98 t/ha. Pareiškėjo duomenų, kad 2021 m. Tauragės r. ūkininkai prikūlė po 1,5 t/ha ir, kad 2021 m. buvo nepalankūs žieminiams rapsams, šaltinis yra neaiškus. Trečiojo suinteresuoto asmens žiniomis aplinkiniai ūkininkai prikūlė po 4 t/ha. Pasėlių, auginamų pagal agrotechnikos reikalavimus, apsaugojimui nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos jokių priemonių nevykdė, kadangi pasėliai nėra miško apsuptyje esančiame iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių nutolusiame iki 0,5 ha sklype, to daryti neprivalėjo. Dėl pareiškėjo teiginių, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nepasinaudojo valstybės teikiamu repelentų pirkimo, aptvėrimo tvoromis, juostomis, specialių augalų sodinimo, šėryklų įrengimo finansavimu, pažymėtina, kad šios išlaidos kompensuojamos iki 50 proc. ir tik vieną kartą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nuomojasi apie 4 ha žemės sklypą, kuris yra miškų apsuptyje, todėl planuoja iš dalies kompensuojamas apsaugos priemones naudoti jame.
Šalies argumentai
6.3. Pareiškėjas, teigdamas, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui suteikė teisę ir galimybę medžioti Medžiotojų klubo medžioklės plotuose, klaidina teismą. Trečiasis suinteresuotas asmuo yra medžiotojas, tačiau teisės medžioti pareiškėjo medžioklės plotuose, į kuriuos patenka ir jo pasėliai, neturi. 2018 metais kreipėsi į pareiškėją su pareiškimu tapti medžiotojų klubo nariu, tačiau pareiškimas nebuvo patenkintas. Taip pat nebuvo sudaryta sutartis dėl galimybės medžioti jam priklausančiuose žemės plotuose. Trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškėjo organizuojamose medžioklėse dalyvavo svečio teisėmis.
7. Pareiškėjas papildomai teismui pateiktame paaiškinime nurodė, kad teismui panaikinus pareigą atlyginti žalą, draudimo išmoka bus grąžinama draudimo bendrovei, nors įmoka sekantiems 3 metams Medžiotojų klubui vis vien bus ženkliai didesnė vien už gautą pretenziją. Vienintelė pretenzija žalai atlyginti buvo gauta iš trečiojo suinteresuoto asmens, nors Medžiotojų klubas išsinuomojo apie 12 000 ha bendro ploto, iš kurių apie 6 000 ha žemės ūkio paskirties. Tai patvirtina, jog tik trečiasis suinteresuotas asmuo vienintelis nesaugojo savo pasėlių ploto, nors tam turėjo tinkamas sąlygas. Sumažinus atlygintiną žalą draudimo bendrovė perskaičiuotų draudimo įmoką. Šiuo metu gauta draudimo išmoka yra deponuota iki bus išspręstas teisminis ginčas dėl žalos atlyginimo. Patenkinus skundą dėl žalos atlyginimo deponuota suma bus gražinta draudimo brokeriui. Dėl reikalaujamos žalos atlyginimo sumos beveik 10 kartų pakilus metinei draudimo įmokai, Medžiotojų klubas neturėjo finansinių galimybių apsidrausti.
II.
8. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjo Tauragės medžiotojų klubo „Sakalas“ skundą atmetė.
9. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. A. yra dviejų žemės sklypų – 7,07 ir 3,60 ha dydžio, esančių (duomenys neskelbtini) naudotojas. Šiuose žemės sklypuose 2021 m. jis augino žemės ūkio pasėlius (rapsus). Šiuos žemės sklypus, kaip medžioklės plotus, naudojo ir pareiškėjas. 2021 m. vasario 26 d. ir 2021 m. balandžio 7 d., A. A. prašymu Komisija apžiūrėjo šiuos žemės sklypus ir nustatė, kad žemės ūkio pasėliams, augantiems šiuose žemės sklypuose, padarė žalą laisvėje gyvenantys medžiojami gyvūnai (stirnos, elniai), atitinkamai sunaikindami 40 procentų pasėlių 7,07 ha sklype ir 50 procentų pasėlių 3,60 ha sklype. Komisija 2021 m. gruodžio 13 d. surašė žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo aktą bei priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė, kad pareiškėjas turi A. A. atlyginti 6 193,41 Eur dydžio nuostolius už medžiojamų gyvūnų padarytą žalą.
10. Teismas apžvelgė Medžioklės įstatymą ir su jo įgyvendinimu susijusius kitus teisės aktus.
11. Įvertinęs Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359, 2 punkto ir II skyriaus nuostatas, teismas priėjo prie išvados, kad Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas (toliau – ir apžiūros aktas) yra teisės aktais nustatytas leistinas bei pirminis informacijos šaltinis, kuriame yra užfiksuotos bei nustatytos faktinės aplinkybės, kurios yra reikšmingos padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti. Teismo vertinimu, tai lemia, kad apžiūros akte nustatytos faktinės aplinkybės a priori pripažįstamos teisingomis ir jomis turi būti vadovaujamasi, kol jos nėra nuginčytos kitų įrodymų pagalba, pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles.
12. Teismas pažymėjo, kad iš 2021 m. vasario 26 d. apžiūros akto matyti, kad jo surašymo metu buvo nuspręsta atidėti pasėlių apžiūrą, nes yra netinkamas agrotechninis laikotarpis žalos dydžiui nustatyti ir pan. Šios apžiūros metu taip pat buvo konstatuota, kad vizualiai yra suniokota apie 70 proc. pasėlių. Teismo vertinimu, toks šio apžiūros akto pobūdis reiškia, kad šios apžiūros metu nebuvo atliekami tikslūs ir visi reikiami tyrimai bei matavimai, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl šio apžiūros akto trūkumų, kiek tai susiję su faktinių aplinkybių nustatymu ir pan., yra nereikšmingi, nes apskaičiuojant žalos dydį šio apžiūros akto duomenimis nebuvo remiamasi.
13. Teismas nustatė, kad iš 2021 m. balandžio 7 d. apžiūros akto matyti, jog jame yra nustatytas žemės sklypuose esančių pasėlių pažeidimo plotas bei jo intensyvumas, t. y., nustatyti tie reikšmingi rodikliai, kurie pagal Metodikos 7 punkto reikalavimus yra būtini nustatyti derliaus netekimą, o tuo pačiu apskaičiuoti ir padarytos žalos dydį. Teismas priėjo prie išvados, kad iš šio apžiūros akto matyti ir tai, kad šios apžiūros metu dalyvavo ir pareiškėjo atstovas bei draudimo bendrovės, kuri pareiškėjui išmokėjo 5 264,40 Eur dydžio draudimo išmoką, atstovas. Šie asmenys su apžiūros akte nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis sutiko ir pastabų dėl jų nustatymo nereiškė.
14. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie paneigtų 2021 m. balandžio 7 d. apžiūros akto duomenis. Anot teismo, tokių įrodymų neteikė ir pareiškėjas. Teismas sprendė, kad įrodymų vertinimo prasme tai lemia, kad atsakovas, apskaičiuodamas padarytos žalos dydį, pagrįstai ir teisingai rėmėsi 2021 m. balandžio 7 d. apžiūros akte užfiksuotomis bei nustatytomis aplinkybėmis, dėl ko priešingi šiuo klausimu pareiškėjo skundo argumentai, yra neįrodyti, o tuo pačiu ir nepagrįsti.
15. Įvertinęs, kad iš 2021 m. gruodžio 13 d. akto matyti, jog apskaičiuojant žalos dydį buvo remtasi 2021 m. balandžio 7 d. apžiūros akte užfiksuotomis bei nustatytomis aplinkybėmis ir A. A. 2021 m. spalio 25 d. pateiktos apskaitos (Pajamavimo akto), tvarkomos pagal dvejybinės apskaitos reikalavimus, duomenimis, kuriuose užfiksuotas tų metų žieminio rapso pasėlio vidutinis derlingumas, ir priėjęs prie išvados, kad apskaitos duomenys apie pasėlių derlingumą atitinka Metodikos 8 punkto reikalavimus, teismas pareiškėjo argumentus, kad jais buvo nepagrįstai vadovaujamasi, atmetė kaip nepagrįstus bei neteisingus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl šių duomenų taip pat kelia atitinkamas abejones dėl jų patikimumo, teisingumo ir kt., tačiau įrodymų, kurie paneigtų A. A. pateiktų duomenų apie derlingumą tikrumą, iš esmės nepateikia. Teismas šiuo atveju, kaip ir 2021 m. balandžio 7 d. apžiūros akto atveju, pažymėjo, kad atitinkami apskaitos (buhalterinės, ūkinės veiklos ir pan.) duomenys, įrodymų vertinimo prasme yra laikomi leistinais bei pirminiais informacijos šaltiniais, kuriais turi būti vadovaujamasi, kol jie nustatyta tvarka nėra paneigiami. Teismas sprendė, kad pareiškėjas ir šiuo atveju nepaneigė A. A. pateiktų apie derlingumą duomenų, dėl ko priešingi šiuo klausimu jo argumentai yra neįrodyti, o tuo pačiu ir nepagrįsti.
16. Teismas nepagrįstais laikė ir pareiškėjo argumentus, kad žalos dydį apskaičiavusios Komisijos nariai neturėjo šioje srityje reikiamų žinių ir pan. Teismas pažymėjo, kad iš 2021 m. gruodžio 13 d. akto matyti, kad žalos dydį nustatė Komisijos nariai, kurie dirba Tauragės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriuje ir yra šio skyriaus kvalifikuoti specialistai (žr. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. 5-203; 2021 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr. 5-880). Teismas sprendė, kad šios aplinkybės patvirtina, jog žalos dydį apskaičiavo asmenys, turintys specialių žinių žemės ūkio, o tuo pačiu ir nagrinėjamoje, srityje. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų minėtą informaciją, dėl ko pareiškėjo teiginius šiuo klausimu vertino kaip neįrodytus bei nepagrįstus.
17. Teismas vertino, kad Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalies ir Metodikos 12 punkto nuostatos nenumato tokių pasėlių apsaugos priemonių, kurios įpareigotų pasėlių savininką žemės sklype vykdyti gyvūnų medžioklę, jų selekciją, juos baidyti ir kt., todėl pareiškėjo teiginiai dėl tokios A. A. nevykdytos veiklos yra nereikšmingi, nes toks A. A. neveikimas neturėjo įtakos žalai atsirasti.
18. Apibendrindamas teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neįrodė, o tuo pačiu ir nepaneigė ginčijamo Sprendimo, kurio sudėtine dalimi yra ir 2021 m. gruodžio 13 d. aktas, pagrįstumo bei teisingumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė skundą.
III.
19. Pareiškėjas Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“ apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 23 d. sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – panaikinti kaip nepagrįstus Sprendimą ir 2021 m. gruodžio 13 d. aktą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismui, be kita ko nurodo, kad:
20.1. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių 2021 m. gruodžio 13 d. akto išvadą, yra nepagrįsta. Pareiškėjo su 2022 m. balandžio 23 d. prašymu pateikti įrodymai patvirtina reikšmingas faktines aplinkybes. 2021 m. vasario 26 d. apžiūros akte nėra fiksuotas ištrypimo intensyvumas ir pažeistų augalų skaičius pavyzdžiui 10 kv/m plote, nepadarytos nuotraukos, neatlikti skaičiavimai iš kurių būtų galima pagal išmatuojamus ir patikrinamus dydžius tikėtinai spręsti apie sunaikintų želmenų ar daigų skaičių vertinant žalos pakenkimo intensyvumą.
20.2. Atliekant žalos dydžio nustatymą nesilaikyta esminių Metodikos 7.1 ir 7.2 papunkčiuose įtvirtintų reikalavimų, neišmatuotas plotas, kuriame yra medžiojamų gyvūnų pakenkti pasėliai, neišmatuotos pasėlio dalys, kuriose pastebimi medžiojamų gyvūnų padaryti pakenkimai; neatliktas skaičiavimas ar palyginimas su sveikomis pasėlio dalimis iš ko būtų galima spręsti apie pažeidimo intensyvumą procentais, t. y. kiek augalų sunaikinta procentine išraiška pažeistame plote. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad visas plotas nebuvo apžiūrimas ir nebuvo matuojamas, pažeidimo intensyvumą nustatė vizualiai, pažeistų augalų neskaičiavo, nežino ar Komisijoje buvo agronominių žinių turinčių specialistų. Pareiškėjo pateikti įrodymai pagrindžia aplinkybę, kad 2021 metai nebuvo palankūs derliui, derlingumas ankstesniais metais net 40 proc. didesnis lyginant su 2021 metais. A. A. prikultas deklaruotas derlius atitinka to rajono ūkininkų prikulto derliaus vidurkį 2021 metais, todėl nepagrįsta išvada apie derliaus sumažėjimą 40 – 50 proc.
20.3. A. A. pasėlių derlingumas nurodomas, tikėtina, pagal kilmės šalį – Prancūziją, kurios klimatinės sąlygos skiriasi nuo Lietuvos. Jo žieminiai rapsai pasėti žemės sklypuose, kurie priskirtini pačios žemiausios derlingumo kategorijos grupei: sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) našumas tik – 28,3 balai, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) našumas – 35 balai (3 balais aukštesnis nei žemiausios kategorijos riba – 32 balai). Pagal Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro rekomendacijas, kurias parengė dr. E. P., dr. G. K., rapsams tinkamiausi dirvožemiai, kurių našumo balas ne mažesnis nei 40. A. A. nepateikė jokių įrodymų ir duomenų, kurie leistų pagrįstai spręsti, jog žemės sklypų derlingumas būtų buvęs iš esmės pagerintas ir iš to kiltų pagrįstas lūkestis prikulti didesnį rapsų derlių nei statistinis to rajono ūkininkų vidurkis.
20.4. A. A. jokiomis priemonėmis savo pasėlių nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos nesaugojo, nors tokių priemonių įgyvendinimui valstybė buvo numačiusi finansavimą, tokiu neveikimu prisidėjo prie žalos padidėjimo ir tai sudaro teisinį pagrindą žalos visai neatlyginti. Be to, pareiškėjas pateikė įrodymus, kad A. A. buvo suteikęs teisę ir galimybę medžioti Medžiotojų klubo medžioklės plotuose, todėl pastarasis turėjo teisę medžioti savo pasėliuose ir tokiu būdų atbaidyti žvėris. A. A. kaip medžiotojas nesaugojo savo pasėlių, tačiau naudojosi medžiojamų gyvūnų ištekliais, kas taip pat sudaro pagrindą mažinti atlygintinų nuostolių dydį CK 6.253 straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu.
20.5. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nenurodė, iš kokių duomenų sprendžia apie Komisijos narių įgytas specialiąsias žinias, nes atsakovo atstovas teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti ir pagrįsti Komisijos narių kvalifikacijos. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, nes nepagrįstai nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su žalos apskaičiavimo Metodikos pažeidimais apžiūros metu, A. A. per mažo derlingumo žeme ir šių veiksnių įtaka žalos dydžiui, todėl nepagrįstai nesivadovavo pareiškėjo pateiktais patikimais įrodymais apie statistinį derliaus vidurkį, kurį atitiko A. A. prikultas derlius, kas įrodo, kad A. A. nebuvo padaryta žala, nes pasėliai atsistatė.
Atsiliepimas
21. Atsakovas Tauragės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 23 d. sprendimą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad 2021 m. gruodžio 13 d. aktas surašytas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, nei Metodikoje, nei kituose teisės aktuose nenustatyti reikalavimai Komisijos nariams, visi nariai dirbo Tauragės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriuje. Atsakovas pažymi, kad pasėliai buvo pakenkti tolygiai visame pasėlyje, todėl Komisijos bendru sutarimu plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatytas atsižvelgiant į žemės ūkio naudmenų deklaruotą plotą. Pasėlio pakenkimo intensyvumas buvo įvertintas atsižvelgus kokiu laipsniu pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Atsižvelgiant į tai, kad abiejuose sklypuose pasėlio pakenkimas buvo tolygus visame lauke, Komisijos nariai nustatė žalą ir pažeidimo dydį remdamiesi Komisijos narių patirtimi bei bendru sutarimu. Kadangi nagrinėjamu atveju atskiruose pakenktuose pasėlio plotuose nustatyti skirtingi pakenkimo intensyvumai, buvo skaičiuojamas vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas. Pažymėtina, kad Metodikoje nenustatyta galimybė Komisijai mažinti žalos dydį, atsižvelgiant į rajono vidutinį derlingumą ar sklypų našumo balus. Pareiškėjo argumentai dėl to, kad A. A. prisidėjo prie žalos padidėjimo, yra nepagrįsti. Vadovaujantis Metodikos 12 punktu ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad žala padaryta didesniuose, nei 3 ha sklypuose, pasėlių savininkas neprivalo taikyti prevencinių priemonių.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV.
22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo Tauragės rajono savivaldybės administracijos komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ir Komisijos 2021 m. gruodžio 13 d. medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo akto Nr. MGA-13, kuriuo nustatytas pareiškėjui įpareigojimas per 1 mėnesį nuo žalos dydžio apskaičiavimo dienos atlyginti trečiajam suinteresuotam asmeniui 6 193,41 Eur nuostolius už medžiojamų gyvūnų padarytą žalą.
23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, patvirtinančius pasėliams padarytą žalą, neatsižvelgė į duomenis apie statistinį derliaus vidurkį, pareiškėjo žemės derlingumą, nesilaikė Metodikos 7.1 ir 7.2 papunkčiuose įtvirtintų reikalavimų, neatsižvelgė į aplinkybę, kad A. A. nesaugojo savo pasėlių nuo medžiojamųjų gyvūnų, teigė, kad Komisijos nariai neturėjo reikiamos kvalifikacijos, todėl žalos atlyginimo dydis buvo nustatytas neteisingai.
24. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinami neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022; kt.).
25. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų CK 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija; 8 dalyje – kad Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje.
26. Teismas, atmesdamas pareiškėjo argumentus dėl to, kad Komisijos nariai neturėjo reikiamų žinių žalos dydžiui nustatyti, pagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad Komisija buvo sudaryta Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 5-203; 2021 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 5-880 iš Tauragės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus kvalifikuotų specialistų, kas atitinka Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies reikalavimus, taigi laikytina, kad veikė teisėtai ir turėjo reikiamą kompetenciją. Pažymėtina, kad pareiškėjo argumentai dėl Komisijos nariams keliamų specialių reikalavimų nėra teisiškai pagrįsti (t. y. nėra numatyta teisės aktuose), laikytini subjektyvia jo nuomone, be to, nėra pateikta į bylą kokių nors objektyvių duomenų, kurie teismui būtų pagrindas suabejoti Komisijos narių kompetencija.
27. Metodika nustato, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams yra žala, kurią medžiojamieji gyvūnai padaro javų, kukurūzų, bulvių, runkelių ir kitų žemės ūkio kultūrų pasėliams, daugiametėms žolėms, vaistiniams augalams, pievoms ir ganykloms juos ištrypdami, išknisdami, išrausdami, nuskabydami, išraudami ar užtvindydami (Metodikos 6.1 p.). Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydis turi būti įvertintas per 7 kalendorines dienas nuo atitinkamo žemės, miško ar vandens telkinio savininko, valdytojo ar naudotojo prašymo gavimo seniūnijoje, išskyrus atvejį, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 kalendorinėms dienoms (šiuo atveju laikotarpį, kada žala yra geriausiai matoma ir ją įmanoma įvertinti, pasirenka savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai įvertinti) (Metodikos 2 p.). Metodikos 5 punkte, be kita ko, nustatyta, jog visais atvejais medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos kompensuojama suma ūkio subjektui neturi viršyti jo patirtų faktinių nuostolių. Metodikos 7 punkte nustatyta, kad žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas: plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (Metodikos 7.1 p.); pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas suskaičiuojamas pagal formulę (Metodikos 7.2 p.).
28. Metodikos 8 punkte nustatyta, kad derliaus netekimas (tonomis) apskaičiuojamas padauginant einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto (jei tvarkoma dvejybinė apskaita) arba savivaldybės (jei tvarkoma supaprastintoji arba netvarkoma jokia apskaita) pasėlio vidutinį derlingumą iš vidutinio svertinio pasėlio pakenkimo intensyvumo ir ploto, kuriame pasėlis yra pakenktas. <...> Derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamas einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto (jei tvarkoma dvejybinė apskaita) arba savivaldybės (jei tvarkoma supaprastintoji arba netvarkoma jokia apskaita) pasėlio vidutinis derlingumas, kuris, įvertinus pasėlio būklę (piktžolėtumą, užmirkimą, kenkėjų ir ligų išplitimą), gali būti mažinamas. <...>.
29. Pagal Metodikos 10 punktą žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje (ŽŪMPRIS) skelbiamos einamųjų metų spalio antrosios savaitės Grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainų (iš augintojų ir kitų vidaus rinkos ūkio subjektų) suvestinėje ataskaitoje (pagal formą GS-1) nurodytos vidutinės kainos eurais už toną (kaina su nuoskaitomis po valymo ir džiovinimo ir su priemokomis). Tų kultūrų produktams, kurių supirkimo rinkos kainų nustatyti neįmanoma, žalos piniginė išraiška apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais kasmet tvirtinamas Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas. <...>.
30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu, pažymi, kad Medžioklės įstatymas ir Metodika nepreziumuoja medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos fakto, ji turi būti nustatyta žemės, miško ar vandens telkinio savininko, valdytojo ar naudotojo prašymo pagrindu inicijuotos administracinės procedūros metu, kuri užbaigiama Komisijos, kaip viešojo administravimo sistemos subjekto, įformintu galutiniu sprendimu, kurio turiniui taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimai.
31. Metodikos 2 punkte numatyta, kad vertinant medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje, surašomas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas (1 priedas). Metodikos 1 priedas, kuriuo nustatyta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto forma, įtvirtina, jog šis aktas sudaromas dalyvaujant komisijos nariams, pareiškėjui (t. y. žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkui, valdytojui ar naudotojui), medžioklės plotų naudotojo atstovui. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas yra dokumentas, kuriame fiksuojamos visos reikšmingos faktinės aplinkybės žalos padarymo vietoje, kuriomis remiantis yra apskaičiuojamas padarytos žalos dydis.
32. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2021 m. balandžio 7 d. apžiūros aktą, nurodė, kad šios apžiūros metu dalyvavo ir pareiškėjo atstovas bei draudimo bendrovės, kuri pareiškėjui išmokėjo 5 264,40 Eur dydžio draudimo išmoką, atstovas, kurie sutiko su akte nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pastabų dėl jų nustatymo nereiškė, bei nurodė, byloje nėra duomenų, paneigiančių šiame akte nustatytas aplinkybes, pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu, teisėjų kolegija pareiškėjo teiginius tiek dėl apžiūros trūkumų, tiek dėl prielaidos, kad pasėlis galėjo atželti iš šoninių ūglių, atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus. 2021 m. vasario 26 d. apžiūra buvo atidėta, nes buvo netinkamas agrotechninis laikotarpis žalos dydžiui nustatyti, todėl jos duomenų vertinti nėra pagrindo.
33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Komisijos pareiga yra atlikti gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo procedūrą ir jos rezultatus įforminti galutiniu savo sprendimu, kuriame turi būti nurodyta, kokios faktinės aplinkybės nustatytos, kokios teisės normos nulemia atitinkamą žalos apskaičiavimą, ar nėra išimčių, šalinančių žalos atlyginimą (žr., pvz., 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014; kt.).
34. Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos prasmę, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, Komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą, kurio turiniui taikytini Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio (iki 2020 m. lapkričio 1 d. buvęs 8 straipsnis) reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Dėl to Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos apskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos, kadangi tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek galimai teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-106-629/2019; kt.).
35. Nagrinėjamu atveju įvertinus Sprendimo turinį, nėra pagrindo konstatuoti, kad jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, nes jis grindžiamas 2021 m. balandžio 7 d. apžiūros aktu, kuris yra neatsiejama Sprendimo dalis, ir kuriame yra nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių buvo apskaičiuota medžiojamųjų gyvūnų (stirnų, elnių) padaryta žala (6 193,41 Eur) žieminių rapsų pasėlių plote (7,07 ha sunaikinta 40 procentų pasėlių, ir 3,60 ha sunaikinta 50 procentų pasėlių), priklausančiame trečiajam suinteresuotam asmeniui.
36. Komisija, spręsdama klausimą dėl žalos dydžio apskaičiavimo, rėmėsi 2021 m. balandžio 7 d. apžiūros akte nustatytomis aplinkybėmis, nes būtent šiame akte po to, kai trečiojo suinteresuoto asmens žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žala, buvo užfiksuotos teisiškai reikšmingos aplinkybės tam, kad būtų apskaičiuota patirta žala. Pareiškėjas nepateikė argumentų, kad apskaičiuojant žalos dydį buvo netinkamai pritaikyti Metodikos 7 – 10 punktuose nustatyti reikalavimai. Apeliacinio skundo argumentai dėl statistinio derliaus vidurkio vietovėje, trečiojo suinteresuoto asmens žemės derlingumo kategorijos yra bendro pobūdžio informacija, kuria remiantis nėra galimybės daryti išvadų apie konkrečiuose žemės sklypuose vienokių ar kitokių rūšių užaugintų žemės ūkio kultūrų derlių, nes jis individualiu atveju gali būti nulemtas tiek vietinių klimato ypatumų, tiek auginamos žemės ūkio kultūros rūšies, tiek taikytų agrotechninių priemonių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė į bylą objektyvių duomenų, kurie paneigtų A. A. pateiktų duomenų apie derlingumą tikrumą.
37. Teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinio skundo argumentus, kad trečiasis suinteresuotas asmuo savo aktyviais veiksmais galėjo imtis priemonių pasėliams apsaugoti, pažymi, kad Metodikos 12 punkte yra nustatyta, kokioms sąlygoms esant žemės ūkio pasėlio savininkas privalo imtis šiame punkte nurodytų apsaugos priemonių, t. y. pasėliai turi būti auginami miško apsuptyje iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype.
38. Įvertinusi bylos aplinkybes nustatyto teisinio reglamentavimo kontekste, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta nei viena iš Metodikos 12 punkte nurodytų sąlygų. Žemės sklypas, kurio dalyje auginami pasėliai (rapsai), yra didesnis nei 3 ha (3,60 ha ir 7,07 ha). Pasėlis nepriskirtinas miško supamam žemės ūkio pasėliui Metodikos 6.4 punkto prasme. Taigi nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju trečiajam suinteresuotam asmeniui (žemės sklypo savininkui) kyla pareiga įgyvendinti Metodikos 12 punkte nurodytas apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad žala atsirado, be kita ko, dėl nukentėjusio asmens veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo netaikyti civilinės atsakomybės ar atleisti nuo civilinės atsakomybės, vadovaujantis CK 6.253 straipsniu.
39. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018).
40. Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinkantis ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvados, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.
41. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
42. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai atliko įrodymų teisinį vertinimą ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl Sprendimo ir Akto pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
43. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Tauragės medžiotojų klubo „Sakalas“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.