- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- e2S-828-567/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02249-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- UAB „Dekometa“
- Ieškovas
- UAB „Eksilabirus“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Dekometa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-584-1124/2021 pagal ieškovės UAB „Eksilabirus“ ieškinį atsakovei UAB „Dekometa“ dėl netesybų, nuostolių priteisimo ir darbų kainos sumažinimo bei atsakovės UAB „Dekometa“ priešieškinį dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovė UAB „Eskilabirus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
1.1. priteisti iš atsakovės UAB „Dekometa“ 4 603,85 Eur netesybas, 28 815,84 Eur sumą, kaip sumažintos statybos darbų kainos piniginę išraišką, 2 750,74 Eur nuostolius, kaip atsakovės neatliktų darbų kainos pabrangimą, 8 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas;
1.2. taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės nekilnojamojo, kilnojamojo turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių, esančių pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, areštą 36 170,43 Eur sumai. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. šalys sudarė rangos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo tinkamai atlikti ir užbaigti turėklų įrengimo darbus ieškovės statomame objekte (duomenys neskelbtini). Atsakovė darbus atliko su trūkumais, todėl 2020 m. birželio 22 d. ieškovė įpareigojo atsakovę pašalinti trūkumus iki 2020 m. liepos 7 d. Atsakovė visų darbų trūkumų nepašalino, todėl ieškovė 2020 m. liepos 24 d. informavo atsakovė apie rangos sutarties nutraukimą ir pareikalavo sumokėti 23 500 Eur delspinigius ir 526,44 Eur baudą, tačiau nurodytų sumų atsakovė nesumokėjo. 2020 m. rugsėjo 17 d. ieškovė informavo atsakovę, kad įskaito atsakovės mokėtiną sumą į ieškovės atsakovei mokėtiną sumą, t. y. 23 500 Eur delspinigių sumą į ieškovės mokėtiną 18 896,15 Eur sumą už atsakovės atliktus darbus. Atlikus įskaitymą, delspinigių skolos likutis liko 4 603,85 Eur. Atsakovės neatliktų darbų likutis buvo patikėtas vykdyti UAB „Multiva“, tačiau tokiu būdu darbų kaina pabrango 3 326,56 Eur, o ieškovė patyrė 2 750,74 Eur nuostolių. Atsakovės atliktų darbų trūkumų šalinimo kaina sudaro 28 815,84 Eur, kuri laikytina sumažintos statybos darbų kainos pinigine išraiška. Atsakovė iki šiol prašomų priteisti sumų geranoriškai negrąžino. Atsakovė yra nesąžininga, ieškinio suma yra didelė, todėl atsakovės turtas turėtų būti areštuotas ieškinio sumai (CK 6.71 str., 6.130 str. 6.246–6.249 str., 6.256 str., 6.665 str., 6.695 str.; CPK 144–145 str.).
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi nutarė atmesti ieškovės UAB „Eksilabirus“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad ieškinio suma neturi įtakos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, o ieškovė neįrodė, jog atsakovė yra nesąžininga.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Dekometa“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį atmesti, ir pareiškė priešieškinį, prašydama:
3.1. pripažinti negaliojančiu 2020 m. liepos 24 d. UAB „Eksilabirus“ atliktą įskaitymą 23 500 Eur sumai;
3.2. priteisti iš UAB „Eksilabirus“ 18 896,15 Eur skolą, 854,11 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas;
3.3. taikyti laikinąsias apsaugos priemones – UAB „Eksilabirus“ turto, piniginių lėšų, turtinių teisių, esančių pas ieškovą ar trečiuosius asmenis, areštą 19 750,26 Eur sumai. Nurodė, kad ieškovė įskaitymą atliko neteisėtai. Atsakovė negalėjo atlikti darbų dėl neperduoto darbų fronto. Statybos nuo pirmojo etapo buvo vykdomos pagal tokią pat schemą, t. y. baiginėjant statybas ar darbus, ar pateikus dokumentus dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, užsakovas jų nepriimdavo ir/ar teikdavo trūkumų ir defektų aktus, o gautas pajamas už parduotą nekilnojamąjį turtą iššvaistydavo ir įmonės tapdavo nemokios. UAB „Eksilabirus“ jai priklausantį turtą jau perleido tretiesiems asmenims, taip užkirsdama kelią atsiskaitymui ne tik su rangovais, bet ir kitais kreditoriais, valstybinėmis institucijomis. Atsakovė nutraukė preliminarias sutartis su nekilnojamojo turto pirkėjais, o jos skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršija 300 000 Eur (CPK 144–145 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. sausio 14 d. nutartimi nutarė atmesti atsakovės UAB ,,Dekometa“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Teismas nurodė, kad UAB „Dekometa“ priešieškinis yra tikėtinai pagrįstas, tačiau atsakovė neįrodė ieškovės nesąžiningumo, ketinimo perleisti turtą. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nesąžiningumo pati savaime nepatvirtina jos priklausymo tam tikrai įmonių grupei aplinkybė ar kitų įmonių vykdytos (vykdomos) veiklos aspektai. Atsakovės turtinės padėties pokyčiai yra aktualūs tik tame kontekste, kiek tai susiję su galimai nesąžiningų veiksmų atlikimu, kurie neįrodyti.
6. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė nepateikė duomenų apie ieškovės nesąžiningumą, t. y. neįrodė realios grėsmės, kad teismo sprendimas gali būti ar bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Nenustačius sprendimo įvykdymo pasunkėjimo grėsmės, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra galimas (CPK 144 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė UAB „Dekometa“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad priešieškinis yra visiškai pagrįstas. Projekto pirmojo etapo vystytoja buvo UAB „Magum“, kuri yra susijusi su UAB „Eksilabirus“, neatsiskaitinėjo su rangovais. Akivaizdu, kad UAB „Eksilabirus“ yra nesąžininga, nes ji nekilnojamojo turto neturi, savo turtą pardavė UAB „Rentasa“, kuri 2018–2019 m. buvo nemoki ir neturėjo piniginių lėšų, o pajamos nesiekia 3 000 Eur per metus. UAB „Eksilabirus“ 2019 m. patyrė 595 988 Eur nuostolių, nors 2018 m. dirbo pelningai. Šiuo metu UAB „Eksilabirus“ nėra pelninga įmonė ir negalima tikėtis, jog ji galės atsiskaityti su UAB „Dekometa“ už atliktus darbus. UAB „Eksilabirus“ dirba vienas darbuotojas, įmonė yra sudariusi mokestinę paskolos sutartį, taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19. UAB „Eksilabirus“ yra nemoki, nevykdo veiklos, todėl yra visos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (CPK 144 str.).
Atsiliepimas
8. Ieškovė UAB „Eksilabirus“ pateikė atsiliepimą į atsakovės UAB „Dekometa“ atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad priešieškinis yra nepagrįstas, nes yra grindžiamas deklaratyviais teiginiais. UAB „Dekometa“ nepagrįstai sugretina UAB „Eksilabirus“ su kitais juridiniais asmenimis, nes ieškinio ir priešieškinio reikalavimai yra susiję tik su jų sudaryta rangos sutartimi. UAB „Eksilabirus“ savo turto neslepia, o tiesiog vykdo savo ūkinę–komercinę veiklą, kadangi yra nekilnojamojo turto projektų vystytoja. Šiuo metu teisminiai ginčai yra kilę tik su UAB „Ramo pastoliai“ ir UAB „Climatika“. Kilęs ginčas yra įprastas ir UAB „Eksilabirus“ nevengia atsiskaityti su rangovais. UAB „Eksilabirus“ niekuomet neturėjo daug darbuotojų, nes to nereikalauja veiklos pobūdis, t. y. ieškovė visas reikiamas paslaugas gali įsigyti. Įmonė skolų socialinio draudimo fondui neturi, apyvarta siekia 1–2 mln. Eur. Šiuo metu dėl pandemijos daugelis įmonių įtrauktos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąrašą dėl mokestinės pagalbos teikimo, todėl apeliantės nurodyta aplinkybė nepatvirtina ieškovės nesąžiningumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
10. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu ir ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus, kuriais įrodinėja savo argumentus ir atsikirtimus dėl atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (ne)pagrįstumo (rekvizitai.lt informaciją apie ieškovę, akcininko sprendimą dėl darbuotojų mažinimo, grafikus dėl ieškovės sąsajų su kitais asmenimis, VĮ Registrų centro išrašus ir pan.).
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas įstatymo (CPK 314 str.). Atsižvelgiant į tai, kad naujais įrodymais grindžiamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšmingos aplinkybes ir būtinybė pateikti naujus įrodymus kilo po skundžiamos nutarties priėmimo, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priimti šalių pateiktus naujus įrodymus.
12. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
13. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas šias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovės, tiek atsakovės teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė atsakovės UAB „Dekometa“ priešieškinyje nurodytą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavęs, jog atsakovės priešieškinis yra preliminariai pagrįstas, tačiau neįrodyta grėsmė būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Atsižvelgiant į tai, kad atskiruoju skundu atsakovė įrodinėja, jog egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo ar apsunkinto vykdymo grėsmė, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė atskirajame skunde ir ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą didelį dėmesį skyrė ieškinio ir priešieškinio reikalavimų pagrįstumui, šalių sutartinio elgesio aplinkybėms, tačiau nurodytos aplinkybės yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir bus vertinamos, sprendžiant šalių priešpriešinių reikalavimų pagrįstumą, bylą nagrinėjant iš esmės.
15. Lietuvos teismų praktikoje nurodoma, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-943/2019; 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019).
16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė pati savaime negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės. Vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018; 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1726-330/2020).
17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-805-553/2018). Vien aplinkybė, kad pareikšto ieškinio suma yra didelė, savaime nepatvirtina nesąžiningų atsakovo veiksmų. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalo įrodyti tas asmuo, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019).
18. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 str.) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia ir bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie kitos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1726-330/2020).
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priešieškinio sumos kriterijus, kuris išimtinai priklauso nuo šalies valios, byloje nesant duomenų apie priešingos šalies nesąžiningumą, negali būti priežastimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Nagrinėjamu atveju UAB „Dekometa“ pateikti įrodymai nepatvirtina UAB „Eksilabirus“ nesąžiningumo. Byloje nustatyta, kad UAB „Eksilabirus“ niekada neturėjo daug darbuotojų, nes įmonės veiklos pobūdis yra susijęs su statybos objektų vystymu, t. y. įmonė visus darbus ir paslaugas įsigyja iš kitų asmenų (pvz., rangovų), o sukurtą produktą (pvz., butus) – parduoda. Vadinasi, aplinkybė, jog UAB „Eksilabirus“ parduoda jai priklausančius nekilnojamojo turto objektus, nepatvirtina įmonės nesąžiningumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nepateikė įrodymų apie blogą UAB „Eksilabirus“ turtinę padėtį. Priešingai, paties apelianto pateikta Išsami kreditingumo ataskaita, patvirtina, jog UAB „Eksilabirus“ bankroto tikimybė nesiekia 10 %, t. y. bankroto tikimybė yra maža, nepaisant ieškovės turimos daugiau nei 300 000 Eur mokestinės nepriemokos. Kiti apelianto pateikti įrodymai yra neaktualūs (2015–2016 m. mokestinės nepriemokos perėmimo sutartys), nesusiję su ieškovės turtine padėtimi (verslo sąsajos, 2015 m. preliminari nekilnojamojo turto pardavimo sutartis) arba iš viso atspindi kitų juridinių asmenų (UAB „Rentasa“ ir UAB „Magum“) turtinę padėtį (VĮ Registrų centro išrašai, nutartis bankroto byloje ir pan.) ir nepatvirtina ieškovės nesąžiningumo. Aplinkybės, kad ieškovė iki šiol neatsiskaitė su atsakove, nutraukė sutartį, kreipėsi į teismą dėl skolos ir nuostolių priteisimo, o atsakovė pateikė priešieškinį dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo, nelaikytinos aplinkybėmis, kurių pagrindu būtų galima daryti prielaidą dėl ieškovės siekio vengti atsakovei palankaus teismo sprendimo vykdymo.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė, pateikdama priešieškinį, neįrodė ieškovės siekio ateityje vengti galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, todėl nesant duomenų apie ieškovės nesąžiningumą, vengiant vykdyti atsakovei galimai palankų teismo sprendimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė pareiškė priešieškinį ir nepateikė ieškovės nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų, kad esama realios rizikos, kad iki to laiko, kai reikės vykdyti atsakovei galimai palankų teismo sprendimą, ieškovė gali perleisti savo turtą ar kitaip jį suvaržyti. Tokiu būdu teismas neturi pagrindo konstatuoti grėsmės egzistavimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo nustatytu tikslu, t. y. užtikrinant atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą byloje, užkardant galimą nesąžiningą ieškovės elgesį (turto paslėpimą, perleidimą kitiems asmenims, iššvaistymą, apsunkinimą kitomis prievolėmis, turint tikslą ateityje neatsiskaityti su ieškovu). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas ieškovės turto paieškoms ar jo kaupimui/išlaikymui, ateityje palengvinant sprendimo įvykdymą sulaikyto arba sukaupto turto sąskaita. Atsakovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės siekia sulaikyti ir sukaupti ieškovės turtą, tačiau toks atsakovės interesas negali būti užtikrinamas dar iki ginčo galutinio išnagrinėjimo (sprendimo įsiteisėjimo) pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Pagal suformuotą Lietuvos teismų praktiką laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė, jas taikant tik tada, kai esama duomenų apie nesąžiningus ketinimus išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2019).
22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atmestini, kaip nepagrįsti, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CPK 2 str., 3 str., 7 str., 144–145 str., 149 str., 178 str., 330 str., 338 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį nepakeistą.