Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Eugenija Šatkuvienė Baudž. byla Nr. 1A-572-174/2014Teisminio proceso Nr. 1-33-1-00425-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.; 1.2.14.1.1.; 2.1.7.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuTARTis

2014 m. spalio 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. B. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir nuteista vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo R. B. faktinio sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje –nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Nuosprendžiu priteista iš R. B.: UAB „Poldma“ 846 Lt turtinei žalai atlyginti; valstybės naudai 80 Lt proceso išlaidų už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso metu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteista už tai, kad pagrobė svetimą turtą, t. y. ji 3014 m. kovo 11 d., apie 14.05 val., iš parduotuvės „Denim dream“, priklausančios UAB „Poldma“, esančios prekybos centre „Akropolis“, adresu Taikos pr. 61, Klaipėdos m., pagrobė 266 litų vertės megztinį „Guess“, 307 litų vertės megztinį „Desigual“, 273 litų vertės megztinį „Desigual“, iš viso pagrobė UAB „Poldma“ priklausantį 846 litų vertės turtą.

Nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. B. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu neprisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką – megztinių vagystę iš parduotuvės, nors paties užėjimo fakto nurodytu laikotarpiu į parduotuvę „Denim dream“ ji neneigė. R. B. netgi nuo kabyklos buvo paėmusi suknelę, nusinešusi ją į matavimosi kabiną, tačiau vėliau šią suknelę grąžino pardavėjai. Jokių megztukų iš parduotuvės ji nepavogė.

Kaip matyti iš teismo posėdžio 2014 m. kovo 20 d. protokolo, kaip liudytoja apklausta parduotuvės pardavėja M. Š. parodė: „<...> mes ją patikrinome ir daiktus radome.“ Teisiamojo posėdžio protokole nenurodyta, kas tie „mes“ ir kokiomis aplinkybėmis daiktus rado. Tačiau toliau protokole užfiksuota: „R. B. tuo laiku nebuvo sulaikyta. Skambinau apsaugai tik po vaizdo įrašo peržiūros.“ Todėl iš tokių byloje apklaustos vienintelės pagrindinės liudytojos prieštaringų parodymų neaišku, ar R. B. buvo sulaikyta, ar ji nebuvo sulaikyta, tačiau teismas nuosprendyje iš jos parodymų padarė kategorišką išvadą, kad R. B. iš parduotuvės pavogė 3 megztinius. Liudytoja M. Š. nurodė, kad R. B. užėjusi už kabyklos susidėjo 3 megztukus į rankinę. Tačiau, gynėjo teigimu, liudytoja daro prielaidą, kad išeinant iš parduotuvės apsauginis mechanizmas nesuveikė, nes tam, greičiausiai, R. B. buvo paruošusi folijos rankinę.

Teisiamojo posėdžio protokole yra ir kitų liudytojos M. Š. parodymų neaiškumų. Štai į advokato klausimą ji atsako: „ <...> aš tiesiog žinojau, kad megztukai buvo trys. Po to buvo rasti du megztukai toje krūvoje.“ Iš tokių liudytojos parodymų neaišku, kiek megztukų buvo pavogta, nes M. Š. nurodė, kad jų buvo trys ir kad du buvo rasti kažkokioje krūvoje (vadinasi, jie nebuvo pavogti).

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas rėmėsi 2014 m. kovo 17 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad vaizdo įrašuose matyti, kaip R. B. požymius atitinkanti moteris, paėmusi tris prekes, užeina už kabyklos su džinsinėmis kelnėmis ir į turėtą rankinę susideda paimtas prekes. Tačiau R. B. gynėjas pažymi, jog ne vieną kartą peržiūrėjus vaizdo įrašą nesimato, kad R. B. į turėtą rankinę susideda kokias nors prekes, o tik matyti, kaip ji pasitaiso nuo peties smunkantį rankinės dirželį. Todėl vaizdo įrašas kategoriškai ir nenuginčijamai neįrodo, kad R. B. į rankinę susidėjo kokias nors prekes.

R. B. su tariamai pavogtais megztukais nebuvo sulaikyta, šie megztukai nerasti ir nepaimti. Nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad R. B. savo rankinėje būtų turėjusi foliją, todėl daroma tik prielaida, kad apsauginis mechanizmas nesuveikė tik dėl jos turėtos folijos. R. B. savo kaltės nepripažįsta, liudytojos M. Š. parodymai yra prieštaringi ir jie paremti tik jos spėjimais bei prielaidomis, todėl šiuos parodymus reikėtų vertinti kritiškai.

Kaltinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, o abejonės, išnaudojus visas galimybes joms pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Nuteistosios gynėjo teigimu, būtent šių nekaltumo prezumpcijos reikalavimų nesilaikė Klaipėdos miesto apylinkės teismas, pripažindamas R. B. kalta padarius BK 178 straipsnio1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Nesant pakankamai objektyvių, nenuginčytinų įrodymų, kad R. B. pavogė iš parduotuvės 3 megztinius, jai turėtų būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Nuteistoji R. B. ir jos gynėjas advokatas E. Staponkus prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus ištyrė ir įvertino tinkamai ir pagrįstai R. B. nuteisė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji pagrobė svetimą turtą. Nuteistosios R. B. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių R. B. kaltę pagrobus iš parduotuvės 3 megztinius pagrindžiančių įrodymų. Nuteistosios gynėjo teigimu, byloje pateiktas vaizdo įrašas neįrodo R. B. kaltės pagrobus kaltinime nurodytus daiktus. Tokios išvados, apelianto teigimu, negalima daryti ir iš kaip liudytojos apklaustos parduotuvės darbuotojos M. Š. parodymų. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Siekdamas motyvuotai atsakyti į nuteistosios R. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą. Tuo tikslu apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats atlikęs įrodymų tyrimą bei įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuoja, kad nuteistoji R. B. padarė jai inkriminuojamą BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, apylinkės teismas jos kaltės klausimu padarė teisingas ir pagrįstas išvadas.

Nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad R. B. nepadarė jai inkriminuoto nusikaltimo, neatitinka tikrovės, pirmosios instancijos teismo yra motyvuotai, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu.

Nors nuteistoji R. B. nuo pat tyrimo pradžios neigė pagrobusi iš prekybos centre „Akropolis“ esančios parduotuvės „Denim dream“, priklausančios UAB „Poldma“, 3 megztinius, tačiau jos kaltę dėl šių daiktų vagystės įrodo objektyvūs bylos duomenys – vaizdo įrašas, kurį peržiūrėjus apeliacijos teismo posėdyje buvo nustatyta, kaip R. B., atėjusi į parduotuvę, kilnodama apžiūrinėja prekes, tačiau jų atidžiai neapžiūrinėja, o labiau stebi aplinką, t. y. žiūri, ar nėra stebima, tokiu būdu bandydama nutaikyti tinkamą vagystei laiką. Iš vaizdo įrašo matyti, kad ji paima 3 megztukus, užsimeta juos ant kairiosios rankos, tada užeina už šalia esančios kabyklos su džinsinėmis kelnėmis ir matosi, kaip ji ima už savo rankinės, kurią laikė ant peties, rankenos. Nors, kaip teisingai nurodoma gynėjo apeliaciniame skunde, vaido įraše neužfiksuota, kad R. B. su savimi turėtus 3 megztinius įsideda į rankinę, tačiau šiame įraše aiškiai matosi, kad ji toliau apžiūrinėja prekes, tačiau ant jos rankos prieš tai paimtų prekių – 3 megztinių – jau nebėra, tada ji paima dar 2 prekes – vieną tamsų megztinį bei suknelę ir eina į matavimosi kabiną, o grįžusi iš jos atiduoda pardavėjai būtent pastarąsias prekes. Kaip liudytoja teisme apklausta parduotuvės darbuotoja M. Š. parodė, kad pamačius parduotuvėje R. B., jai kilo įtarimas, nes ją matė ne pirmą kartą parduotuvėje, todėl išėjus pastarajai, ji peržiūrėjo vaizdo įrašą ir pamatė, kad R. B. pavogė 3 megztukus. Patikrinusi sistemoje kainas bei sutikrinusi prekes salėje ji pasigedo būtent šių prekių, t. y. 3 megztukų, kuriuos, kaip matyti iš anksčiau aptartų vaizdo įraše užfiksuotų duomenų, iš parduotuvės prekių lentynų buvo pasiėmusi R. B., tačiau jų nei už kabyklos su džinsinėmis kelnėmis, prie kurios pastaroji buvo priėjusi jau po to, kai turėjo su savimi (buvo užsimetusi ant kairiosios rankos) iš lentynų pasiimtus tris megztukus, nei parduotuvėje nebuvo rasta, nors apklausiama teisiamojo posėdžio metu R. B. teigė, kad tuos rūbus ji padėjo rūbų kabykloje. Iš minėtų vaizdo įraše užfiksuotų duomenų aiškiai matyti, kad R. B. po to, kai užėjo už prekių kabyklos, laikydama rankoje 3 megztukus, staigiu judesiu lyg ir pasitaisė rankinę ir toliau apžiūrinėjo prekes, tačiau jos rankose prieš tai paimtų 3 megztinių nebesimatė, jų nerado ir parduotuvės darbuotoja, nors, kaip ji teigė, jeigu R. B. su savimi turėtas iš lentynų paimtas prekes būtų bandžiusi dėti tarp kabančių daiktų, jie būtų nukritę ant žemės, nes megztukai nėra kabinami, jie sulankstomi ir dedami į lentynas, tačiau po to, kai R. B. pasiėmė iš lentynų 3 megztukus, jų nebuvo rasta nei toje vietoje, kur prekes toliau rinkosi R. B., nei matavimosi kabinose, nei kitose parduotuvės vietose. Netikėti šios liudytojos parodymais, priešingai nei teigiama gynėjo apeliaciniame skunde, nėra pagrindo, nes jie visiškai sutampa su vaizdo įraše užfiksuotais duomenimis. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad M. Š. būtų suinteresuota nepagrįstai apkalbėti R. B. ar ją neteisingai apkaltinti. Nors pas R. B. nebuvo rasti ir paimti iš parduotuvės pavogti daiktai, tačiau ji iš karto po vagystės nebuvo sulaikyta, todėl ta aplinkybė, kad pagrobti daiktai pas ją nebuvo rasti, nepaneigia jos kaltės įvykdžius vagystę. Kaip jau minėta, parduotuvės darbuotoja patvirtino, kad vagystės faktą ji nustatė tik po to, kai R. B. išėjo iš parduotuvės, peržiūrėjusi vaizdo įrašą. Nors nėra duomenų, kodėl R. B. išeinant iš parduotuvės nesuveikė apsaugos mechanizmas, tačiau, kaip nurodė parduotuvės darbuotoja M. Š., taip atsitiko, greičiausiai, dėl to, kad tam buvo paruošta folijos rankinė. Pati nuteistoji teisme patvirtino, kad nešiojasi su savimi folijos rankinę, tik teigė šįkart jos neturėjusi. Kita vertus ši aplinkybė veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, todėl nuteistosios gynėjas be pagrindo apeliuoja į tai, jog daroma tik prielaida, kad apsauginis mechanizmas nesuveikė tik dėl R. B. rankinėje turėtos folijos.

Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistosios R. B. kaltės padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą ir jos veiksmų kvalifikavimo klausimu, apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistosios kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu padarė apylinkės teismas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios R. B. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundą atmesti.