Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. I., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenanti (duomenys neskelbtini) traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 241 str. 1 d., 252 straipsnio 1, 2, 4 ir 10 dalis, 255 straipsnio 1, 2 ir 8 dalis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. gruodžio 28 d. atlikus planinį patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini) ” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad:

1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki nustatytų terminų Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracijų už 2012-2013 metų mokestinius laikotarpius ir nedeklaravo (nuslėpė) per 2012-2013 metus Lietuvos teritorijoje sunaudoto ir nurašyto dyzelino kiekį. S. I. buvo kaltinta, kad šiuo savo neveikimu pažeidė LR Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7 str. 2 d., 8 str., 3 d.

2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-2017 metais tiekė į LR vidaus rinką transporto priemones ir transporto priemonėse įmontuotas baterijas ir akumuliatorius, kaip neatskiriamas sudedamąsias dalis, būdama neįsiregistravusi Gamintojų ir importuotojų sąvade. Tuo pažeidė LR Atliekų tvarkymo įstatymo 34(4) str. 1 d. 1 p., 34(15) str. 1 d. 1 p. ir LR aplinkos ministro 2014 m. gegužės 29 d. Nr. D1-480 patvirtintų Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių 5 punkto reikalavimus;

3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-2017 metais nevykdė LR Atliekų tvarkymo įstatymo 34(4) str. 1 d. Transporto priemonių importuotojams nustatytų pareigų;

4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-2017 metais nevykdė LR Atliekų tvarkymo įstatymo 34(15) str. 1 d. Baterijų ir akumuliatorių importuotojams nustatytų pareigų, išskyrus baterijų ir akumuliatorių apskaitos vedimą.

Šiuo savo neveikimu S. I. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 252 straipsnio 1 dalyje, 252 straipsnio 2 dalyje, 252 straipsnio 4 dalyje, 252 straipsnio 10 dalyje, 255 straipsnio 1 dalyje, 255 straipsnio 2 dalyje ir 255 straipsnio 8 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama S. I. teismo posėdyje nurodė, kad kaltę pripažįsta. Patikrinimo aktą matė. Nusižengimus padarė iš nežinojimo. Įmonėje šiuo metu dirba. Viską susitvarkė. Prašo paskirti minimalias baudas. Dirba sąžiningai, nebepažeidinės teisės aktų.

Institucijos atstovė A. M. paaiškino, kad pareiga tvarkyti išlieka nepriklausomai dėl to, ar įvežta ir trečiųjų šalių ar įsigijo LR teritorijoje.

Dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 241 straipsnio 1 dalį

Motyvuojamoji dalis

ANK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių deklaracijos ar mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių deklaracijos, ar mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaracijos, ar mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijos, ar mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos, ar mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijos nepateikimas iki nustatytų terminų.

Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad mokestis už aplinkos teršimą sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracija pateikiama ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 15 dienos teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje mokesčio mokėtojas yra įregistruotas mokesčių mokėtojų registre. To paties įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių mokamas už faktiškai per mokestinį laikotarpį išmestą į aplinką teršalų kiekį, už teršimą iš mobilių taršos šaltinių (išskyrus oro transporto priemones) – už sunaudotą per mokestinį laikotarpį degalų kiekį, už teršimą iš oro transporto priemonių – už pakilimo ir nusileidimo ciklų skaičių.

Patikrinimo aktas, kuro nurašymo aktai, pačios S. I. prisipažinimas patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2012-2013 m. nepateikė mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijos valstybinei mokesčių inspekcijai iki įstatyme nurodyto termino, t.y., iki 2013 m. vasario 15 d. ir atitinkamai iki 2014 m. vasario 15 d. bei nedeklaravo per 2012-2013 metus Lietuvos teritorijoje sunaudoto ir nurašyto dyzelino kiekį. Taigi, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog S. I. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 241 straipsnio 1 dalyje.

Teisės teorijoje nurodoma, kad trunkamoji veika yra tada, kai pažeidėjas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra pažeidimo būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą kitą neteisėtą veiksmą. Trunkamasis pažeidimas trunka tol, kol jo nenutraukia pats pažeidėjas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos privalėjo įvykdyti pažeidėjas. Trunkamojo pažeidimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatyme numatytą veiką. Įstatymas imperatyviai reglamentuoja, kad mokesčio už aplinkos teršimą deklaracija pateikiama ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 15 dienos. Vadinasi, deklaracija už 2012 m. turėjo būti pateikta iki 2013 m. vasario 15 d., ir atitinkamai už 2013 – iki 2014 m. vasario 15 d. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad minėtos deklaracijos nebuvo pateiktos. Deklaracijos už 2012-2013 m. nebuvo pateiktos dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui (toliau – ATPK), todėl už minėtus pažeidimus baudžiant turi būti taikomi ATPK nuobaudos skyrimo terminai, numatyti 35 straipsnyje, t.y., šešių mėnesių terminas, kuris prasidėjo nuo to momento, kai nebuvo pateiktos deklaracijos, t.y., nuo atitinkamų metų vasario 16 d. ANK 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta: asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu; įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Administracinės nuobaudos skyrimo terminas pagal ANK yra dveji metai (ANK 39 straipsnis), o pagal ATPK 35 straipsnį buvo šeši mėnesiai (1 dalis), o esant šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms aplinkybėms minėtas terminas galėjo būti pratęstas iki vienerių metų. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių kontrolės skyrius nusižengimo faktą skaičiuoja už 2012-2013 metus, jį nustatė ir fiksavo 2017 m. gruodžio 28 d. Patikrinimo aktu Nr. VR-17.7-228; taigi, veika, turinti ATPK 51²⁴ straipsnyje (Apmokestinamųjų gaminių ir jų atliekų tvarkymo reikalavimų nevykdymas) nustatytų požymių, padaryta iki 2017 m. sausio 1 d., todėl akivaizdu, kad ATPK 35 straipsnio nuostatos lengvina S. I. teisinę padėtį. Teismų praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, jei ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai administracinei nuobaudai skirti yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-2-2014, 2AT-37-2014 ir kt.). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-2014, Nr. 2AT-31-693/2018). Taigi, nors pačiai įmonei neišnyko pareiga ištaisyti teisės pažeidimą (-us), tačiau S. I. administracinė atsakomybė už 2012-2013 m. veiką, akivaizdu, negalima. Kadangi per šešis mėnesius už 2012-2013 m. deklaracijų nepateikimą S. I. nebuvo laiku nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nuobaudų skyrimo terminai jau suėję, šie terminai nebuvo pratęsti, už minėtą laikotarpį, t.y., 2012-2013 m., ji nebegali būti baudžiama.

Institucija, surašiusi protokolą nurodė, kad nėra suėjęs senaties terminas, nes pagal Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalį, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tačiau, kaip minėta, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad mokestis už aplinkos teršimą sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracija pateikiama ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 15 dienos teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje mokesčio mokėtojas yra įregistruotas mokesčių mokėtojų registre. Taigi, atmestinas Institucijos argumentas dėl senaties termino, nes Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatytas konkretus mokesčio apskaičiavimo terminas.

Dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 252 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį ir 10 dalį, ANK 255 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 8 dalį

ANK 252 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už apmokestinamųjų gaminių tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai neįsiregistravus Gamintojų ir importuotojų registravimo sąvade.

ANK 252 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už apmokestinamųjų gaminių tiekimo rinkai apskaitos ir apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo ataskaitų nepateikimą iki nustatytų terminų.

ANK 252 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už informacijos apie baterijose ir akumuliatoriuose esančių medžiagų keliamą pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai ir (ar) informacijos apie baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemas nepateikimą baterijų ir akumuliatorių vartotojams arba informacijos apie galimybę prekybos vietose atiduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas nepateikimą baterijų ir akumuliatorių vartotojams.

ANK 252 straipsnio 10 dalyje atsakomybė numatyta už baterijų ir akumuliatorių atliekų netvarkymą ir (ar) nedalyvavimą organizuojant baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemas.

ANK 255 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai neįsiregistravus Gamintojų ir importuotojų registravimo sąvade.

ANK 255 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių tiekimą rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitos nepateikimas iki nustatytų terminų.

ANK 255 straipsnio 8 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už eksploatuoti netinkamų transporto priemonių netvarkymą ir nedalyvavimą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių sistemoje.

ATĮ 34-4 straipsnis numato eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemos dalyvių teises ir pareigas. Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose numatytos tokios transporto priemonių gamintojų ir importuotojų pareigos: organizuoti surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais transporto priemones; užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos asmeniui, kuriam priklausanti eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi rinkos vertės ar ši vertė yra neigiama, nemokamai atiduoti tvarkyti šią eksploatuoti netinkamą transporto priemonę; aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo klausimais: apie transporto priemonėse esančias pavojingas medžiagas; eksploatuoti netinkamų transporto priemonių netinkamo tvarkymo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai; transporto priemonių dalių pakartotinio naudojimo galimybes, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų dalių tvarkymo galimybes. Tokia informacija gali būti pateikiama reklaminėje literatūroje, kuri naudojama parduodant transporto priemones; apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, taip pat šios dalies 4 punkte nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas. Vykdydami šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas pareigas, transporto priemonių gamintojai ir (ar) importuotojai turi užtikrinti ne mažiau kaip vienos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietos kiekvienoje apskrityje buvimą ir organizuoti tokiose vietose priimtų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių perdavimą tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui (ATĮ 34-4 straipsnio 3 dalis). Šių reikalavimų laikymasis reiškia dalyvavimą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje. Nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu nepateikė jokių dokumentų, rodančių jos dalyvavimą minėtoje sistemoje, kas savo ruožtu patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedalyvavo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje.

Pagal ATĮ 34-15 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5 ir 6 punktus į baterijų ir akumuliatorių gamintojų ir importuotojų pareigas įeina: organizuoti surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais baterijas ir akumuliatorius, t. y. organizuoti baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemą, atitinkančią Europos Sąjungos geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniuose dokumentuose nustatytus aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus; užtikrinti, kad visos surinktos baterijų ir akumuliatorių atliekos būtų apdorojamos ir perdirbamos pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos ir atliekų tvarkymo reikalavimus; aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo klausimais: apie baterijose ir akumuliatoriuose esančių medžiagų ir netinkamo baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo žalą aplinkai ir žmonių sveikatai, baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemas ir surinkimo vietas ir pan.; apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, taip pat šios dalies 5 punkte nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas. Siekdami įvykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančias baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemas (ATĮ 34-4 straipsnio 3 dalis). Šių reikalavimų laikymasis reiškia dalyvavimą baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemoje.

Įgyvendindamas ATĮ nuostatas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2014 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. D1-480 patvirtino Gaminių ir importuotojų registravimo taisykles (toliau – Taisyklės), kurių 1 punkte įtvirtinta, jog minėtos Taisyklės nustato Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiančių baterijas ar akumuliatorius, elektros ir elektroninę įrangą, transporto priemones, alyvą, apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir akumuliatorius), pripildytas pakuotes gamintojų ir importuotojų, Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tuščias pakuotes tiekiančių pakuočių gamintojų registravimo Gamintojų ir importuotojų sąvade (toliau – Sąvadas) tvarką. Šių Taisyklių 5 punkte reglamentuota, jog pradėję alyvos, transporto priemonių, apmokestinamųjų gaminių, gaminiais pripildytų pakuočių tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai, gamintojai, importuotojai ir užsienio valstybių asmenys turi užsiregistruoti Sąvade per tris mėnesius nuo šių gaminių tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai pradžios. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai planuojantys tiekti elektros ir elektroninę įrangą gamintojai, importuotojai ir užsienio valstybių asmenys turi registruotis iki elektros ir elektroninės įrangos pateikimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad S. I. padarė jai inkriminuojamus administracinius nusižengimus. Be pačios S. I. prisipažinimo, jos kaltę padarius ANK 252 straipsnio 1, 2, 4 ir 10 dalyse, 255 straipsnio 1, 2 ir 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus patvirtina ir byloje esantys įrodymai: S. I. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 2); 2017 m. gruodžio 28 d. patikrinimo aktas (b. l. 3-5); mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo aktas (b. l. 610); patikrinimo akto priedai (b. l. 12-16); kuro nurašymo aktai ir jų ataskaitos (b. l. 17-91), pranešimas apie planinį patikrinimą (b. l. 92), bei kita rašytinė byos medžiaga.

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad S. I., būdama atsakingas asmuo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-2017 metais tiekdama į LR vidaus rinką transporto priemones ir transporto priemonėse įmontuotas baterijas ir akumuliatorius, kaip neatskiriamas sudedamąsias dalis, buvo neįsiregistravusi Gamintojų ir importuotojų sąvade. Tuo pažeidė LR Atliekų tvarkymo įstatymo 34(4) str. 1 d. 1 p., 34(15) str. 1 d. 1 p. ir LR aplinkos ministro 2014 m. gegužės 29 d. Nr. D1-480 patvirtintų Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių 5 punkto reikalavimus; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-2017 metais nevykdė LR Atliekų tvarkymo įstatymo 34(4) str. 1 d. Transporto priemonių importuotojams nustatytų pareigų; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-2017 metais nevykdė LR Atliekų tvarkymo įstatymo 34(15) str. 1 d. Baterijų ir akumuliatorių importuotojams nustatytų pareigų, išskyrus baterijų ir akumuliatorių apskaitos vedimą.

S. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog ji prisipažįsta padariusi administracinius nusižengimus ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai yra ne tik asmenį nubausti, siekiant jį auklėti, tačiau ir auklėti atgrasant nuo nusižengimų ar nusikaltimų darymo, kad jie laikytųsi įstatymų, ateityje nardytų naujų teisės pažeidimų.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti nusižengimai, susiję su aplinkos apsauga), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažįsta ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. I. anksčiau nebausta administracine tvarka. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti S. I. paskyrus minimalias 252 straipsnio 1 dalyje, 252 straipsnio 2 dalyje, 252 straipsnio 4 dalyje, 255 straipsnio 1 dalyje, 255 straipsnio 2 dalyje sankcijose numatytas baudas, o už ANK 252 straipsnio 10 dalyje ir 255 straipsnio 8 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, ANK 34 straipsnio 6 dalimi, skirtinos mažesnės nei sankcijose nustatytos minimalios baudos. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, 252 straipsnio 1, 2, 3 ir 10 dalimis, 255 straipsnio 1, 2, 5 ir 8 dalimis, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

nutraukti S. I. administracinę teiseną pagal ANK 241 straipsnio 1 dalį, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminui.

S. I. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 252 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 150 EUR dydžio baudą.

S. I. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 252 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 120 EUR dydžio baudą.

S. I. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 252 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jai 300 EUR dydžio baudą.

S. I. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 252 straipsnio 10 dalyje, ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti jai 400 EUR dydžio baudą.

S. I. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 255 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 150 EUR dydžio baudą.

S. I. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 255 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 120 EUR dydžio baudą.

S. I. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 255 straipsnio 8 dalyje, ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti jai 400 EUR dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir S. I. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 400 EUR dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19108955675.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.