Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. V. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų T. V. ir J. V. patikslintą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Nagrinėjant bylą 2023 m. balandžio 13 d. teismo posėdyje, paaiškėjo, kad teismui pateikta tvirtinti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis neatitinka įstatymo reikalavimų ir pareiškėjų valios. Bylos nagrinėjime paskelbus pertrauką iki 2023 m. balandžio 20 d. 10 val., suteikta galimybė pareiškėjams pašalinti nustatytus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties trūkumus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.1. Nurodė, kad Plungės apylinkės teismo teisėja V. R. 2023 m. balandžio 20 d. nutartyje pasisakė dėl sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutarimu, t. y. teisėja šalių pareiškimą atitinkamai išsprendė teismo nutartimi. Kadangi teisėja 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi priėmė galutinį sprendimą byloje ir tokiu būdu pasisakė dėl bylos esmės, todėl pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reglamentavimą ta pati teisėja neturėjo teisės iš naujo nagrinėti tą pačią civilinę bylą, kadangi teisėja savo atitinkamą nuomonę jau buvo išreiškusi iki 2023 m. birželio 20 d. nutarties priėmimo. Teigia, jog teisėja 2023 m. balandžio 20 d. nutartyje atitinkamai vertino šalių sutartį, todėl pakartotinai vertinti ir priimti antrą kartą procesinį sprendimą, kuriame pakartotinai vertino tą pačią šalių sutartį, teisėja neturėjo teisės, kadangi tai daryti draudžia CPK.

6.2. Nurodė, kad teisėja buvo nusprendusi bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį buvo kviečiamos šalys, todėl antrą kartą nagrinėjant šalių pareiškimą teismui nebuvo pagrindo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pažymi, kad teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartyje nėra jokio išaiškinimo, kodėl pasikeitė teismo posėdžio tvarka, todėl mano, kad šalims buvo užkirsta galimybė teismui teikti naujus įrodymus ir (ar) teikti prašymus ar paaiškinimus.

6.3. Teigia, kad apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės nėra aktualios ir reikšmingos, kadangi ši teismo nutartis buvo panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartimi. Mano, kad dėl šios priežasties teismas neturėjo teisės ir (ar) teisinio pagrindo apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi grįsti apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartį. Darė išvadą, kad negaliojanti apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis negalėjo būti pagrindu teismui priimti 2023 m. birželio 20 d. nutartį.

6.4. Mano, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51–3.53 straipsnius, kadangi teismas nenustatė jokių šalių sutarties neatitikčių įstatymų reikalavimams. Mano, kad tėvų bendravimo su vaiku tvarka nėra tėvams privaloma, todėl teismas negali reikalauti, jog šalys tokią tvarką sutartimi nustatytų, nes civilinė byla yra nagrinėjama ne pagal ginčo teisenos taisykles, tačiau supaprastinto proceso tvarka. Pažymi, kad vaikų išlaikymo dydis taip pat yra šalių sutarties dalis, kurią sprendžia šalys, tačiau teismas šalims negali nurodyti išlaikymo dydžio, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie vaikų teisių pažeidimus dėl vaikų išlaikymo. Atkreipė dėmesį, kad Norvegijos Karalystėje registruotas automobilis nepatenka į Lietuvos Respublikos jurisdikciją, todėl mano, kad Lietuvos Respublikos teismai neturi teisės spręsti tokio turto padalijimo tarp sutuoktinių klausimo.

6.5. Apeliantės nuomone, sutuoktinio T. V. valia dėl sutarties nėra žinoma, kadangi jis teisme dalyvauja epizodiškai. Dėl šios priežasties teismas privalėjo rengti teismo posėdį civilinėje byloje ir tokiu būdu sužinoti tikrąją pareiškėjo valią, jeigu teismui pakartotinai buvo aktuali jo nuomonė. Pažymi, kad T. V. neatšaukė teisme savo prašymo dėl sutarties patvirtinimo, todėl laikė, kad jo neaiškus nesutikimas nebuvo priežastis teismui civilinę bylą stabdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas mano, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Atsižvelgiant į tai, kad civilinės bylos sustabdymas pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, CPK griežtai reglamentuoja bylos sustabdymo pagrindus, išskirdamas dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad teismas, nustačius privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančias aplinkybes, privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylą.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymo pagrindus, taikymą, yra konstatavęs, kad, nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą. Byla sustabdoma iki tol, kol išnyksta sustabdymo pagrindą sudariusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011 ir kt.). Taigi civilinės bylos sustabdymas (privalomasis ar fakultatyvusis) gali būti konstatuotas tik tuo atveju, jei teismas nustato, jog civilinės bylos neįmanoma teisingai išnagrinėti tol, kol neišnyks / neatsiras tam tikros aplinkybės, kurių išnykimas / atsiradimas nepriklauso nuo teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų valios.

12. Pirmosios instancijos teismas bylą sustabdė remdamasis privalomuoju bylos sustabdymo pagrindu, numatytu CPK 163 straipsnio 10 punkte, t. y. kitais įstatymų numatytais atvejais. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, toks atvejis numatytas CK 3.53 straipsnio 4 dalyje, kurioje reglamentuota, kad: „jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą“.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nutraukti jų Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Taip pat nustatyta, kad nagrinėjant civilinę bylą 2023 m. balandžio 13 d. teismo posėdyje, pirmosios instancijos teismo vertinimu, teismui pateikta tvirtinti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis neatitiko įstatymo reikalavimų ir pareiškėjų valios, todėl bylos nagrinėjime paskelbta pertrauką iki 2023 m. balandžio 20 d., suteikiant pareiškėjams galimybę pašalinti nustatytus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties trūkumus. 2022 m. balandžio 20 d. (prieš teismo posėdį) gautas pareiškėjų atstovo pateiktas prašymas palikti pareiškimą nenagrinėtą ir civilinę bylą nutraukti, jame nurodyta, jog per pertrauką tarp pareiškėjų iškilo nesutarimų dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių – paimti kreditai Norvegijoje ir pareiškėjai nesutaria dėl jų pasidalijimo. 2022 m. balandžio 20 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad palaiko pareiškimą dėl santuokos nutraukimo ir prašo patvirtinti pateiktą teisinių pasekmių sutartį, tuo tarpu pareiškėjas šio teismo posėdžio metu paaiškino, kad santuokos nutraukimo sutarties sąlygos, susijusios su bendravimo su vaikais tvarka, neatitinka jo valios ir interesų, todėl pareiškimo nepalaiko.

14. Byloje esančiais įrodymais taip pat nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškimas paliktas nenagrinėtas. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kurį išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį panaikino ir klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju privalėjo pasinaudoti įstatymo reglamentuojama galimybe ir sustabdyti bylos nagrinėjimą, suteikiant pareiškėjams šešių mėnesių terminą pateikti abiejų jų valią atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ir tik tokiu atveju, jeigu per nustatytą terminą sutartis nebus pateikta, pareiškimą palikti nenagrinėtą.

15. Pareiškėja nesutikdama su skundžiama nutartimi nurodė, kad Plungės apylinkės teismo teisėja V. R. 2023 m. balandžio 20 d. nutartyje pasisakė dėl sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutarimu, t. y. teisėja šalių pareiškimą atitinkamai išsprendė teismo nutartimi. Kadangi teisėja 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi priėmė galutinį sprendimą byloje ir tokiu būdu pasisakė dėl bylos esmės, todėl pagal CPK reglamentavimą ta pati teisėja neturėjo teisės iš naujo nagrinėti tą pačią civilinę bylą, kadangi teisėja savo atitinkamą nuomonę jau buvo išreiškusi iki 2023 m. birželio 20 d. nutarties priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Sutiktina, kad sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51, 3.52 straipsniai). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų, vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.

16. Akcentuotina, jog Plungės apylinkės teismas, 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi palikdamas pareiškėjų pareiškimą nenagrinėtą, priėmė procesinį sprendimą, kuriuo byla užbaigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, t. y. pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas jam įstatymais nustatytą pareigą ex officio vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą, tik konstatavo, jog pateikta sutartis neatitinka nei įstatymo reikalavimų, nei vieno iš sutuoktinių valios, tačiau ginčo iš esmės neišnagrinėjo ir dėl bylos esmės nepasisakė, tik konstatavo, kad teismui pateikta sutartis neatitinka įstatymams keliamų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi byla buvo išnagrinėta iš esmės, teismas priėmė galutinę nutartį, o teisėja V. R. neturėjo teisės iš naujo nagrinėti tą pačią civilinę bylą.

17. Atskiruoju skundu, be kita ko, teigiama, kad teisėja buvo nusprendusi bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį buvo kviečiamos šalys, todėl antrą kartą nagrinėjant šalių pareiškimą, teismui nebuvo pagrindo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apeliantės nuomone, nesant išaiškinimo, kodėl pasikeitė teismo posėdžio tvarka, šalims buvo užkirsta galimybė teismui teikti naujus įrodymus ir (ar) teikti prašymus ar paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus. Pažymėtina, jog CPK 290 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad: „<...> Teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu pagal šį Kodeksą ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu <...>“. CPK 165 straipsnyje reglamentuota, kad dėl teismo nutarties sustabdyti bylą, išskyrus nutartį sustabdyti bylą dėl kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, Europos Žmogaus Teisių Teismą, Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą, gali būti duodamas atskirasis skundas, todėl darytina išvada, jog sprendimą dėl privalomo bylos sustabdymo bylą nagrinėjantis teismas turi išspręsti nutartimi (CPK 290 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymų leidėjas yra numatęs teisę teismui priimti nutartis ne parengiamajame teismo posėdyje ar ne nagrinėjimo teisme metu (CPK 290 straipsnio 4 dalis), tai reiškia, jog, spręsdamas procesinio pobūdžio klausimus, teismas turi teisę priimti rašytines nutartis ir nerengdamas atskiro teismo posėdžio.

18. Kaip minėta šios nutarties 14 punkte, Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartimi panaikino Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį ir klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šia nutartimi Klaipėdos apygardos teismas iš esmės išaiškino, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo pasinaudoti įstatymo reglamentuojama galimybe ir sustabdyti bylos nagrinėjimą, suteikiant pareiškėjams šešių mėnesių terminą pateikti abiejų jų valią atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ir tik tokiu atveju, jeigu per nustatytą terminą sutartis nebus pateikta, pareiškimą palikti nenagrinėtą. Akivaizdu, kad Plungės apylinkės teismas, vadovaudamasis įsiteisėjusios Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties išaiškinimais bei vadovaudamasis CK 3.53 straipsnio 4 dalies nuostatomis, priėmė procesinį sprendimą sustabdyti civilinę bylą, kurią įformino skundžiama nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog procesinis sprendimas buvo priimtas ne bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl nėra pagrindo išvadai, kad teismas pakeitė teismo posėdžio tvarką ir tokiu būdu užkirto šalims galimybę teikti teismui naujus įrodymus ir (ar) teikti prašymus ar paaiškinimus.

19. Atmestini kaip nepagrįsti ir skundo argumentai, kad neturėjo teisės ir (ar) teisinio pagrindo apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi grįsti apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartį. Akcentuotina, jog iš 2023 m. birželio 20 d. nutarties turinio nenustatyta, jog Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis būtų buvusi pagrindu teismui priimti skundžiamą nutartį. Priešingai, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nurodė, kad: „Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties, kuria panaikinta 2023 m. balandžio 20 d. nutartis palikti pareiškimą nenagrinėtą, motyvais, civilinė byla dėl santuokos nutraukimo sustabdytina šešių mėnesių terminui (iki 2023 m. gruodžio 20 d.), suteikiant pareiškėjams galimybę pateikti teismui naują sutartį“. Šis teismo argumentas paneigia apeliantės dėstomą poziciją, jog skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas grindė 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi.

20. Papildomai pažymėtina tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartimi panaikindamas Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį konstatavo tik aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir taikė CK 3.53 straipsnio 4 dalies nuostatas, tačiau nepaneigė Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartyje nustatytų faktinių aplinkybių, užfiksuotų 2023 m. balandžio 13 d. bei 2023 m. balandžio 20 d. vykusiuose teismo posėdžiuose.

21. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nesutinka ir su atskirojo skundo argumentais, kad tėvų bendravimo su vaiku tvarka nėra tėvams privaloma, todėl teismas negali reikalauti, jog šalys tokią tvarką sutartimi nustatytų, nes civilinė byla yra nagrinėjama ne pagal ginčo teisenos taisykles, tačiau supaprastinto proceso tvarka. Pažymi, kad vaikų išlaikymo dydis taip pat yra šalių sutarties dalis, kurią sprendžia šalys, tačiau teismas šalims negali nurodyti išlaikymo dydžio, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie vaikų teisių pažeidimus dėl vaikų išlaikymo. Apeliantė atkreipė dėmesį ir į tai, kad Norvegijos Karalystėje registruotas automobilis nepatenka į Lietuvos Respublikos jurisdikciją, todėl mano, kad Lietuvos Respublikos teismai neturi teisės spręsti tokio turto padalijimo tarp sutuoktinių klausimo. Pažymėtina, jog teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Minėtoje teisės normoje aiškiai nurodomas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinys, tai suponuoja imperatyvią pareiškėjų pareigą ne tik išspręsti aptartinus klausimus, tačiau ir teismo pareigą reikalauti, jog sutartis atitiktų įstatymams keliamus reikalavimus. Neaptarus įstatyme nurodytų klausimų arba teismui nustačius, jog šalių susitarimas pažeidžia vaikų ar kito sutuoktinio interesus, tokia sutartis negali būti tvirtinama.

22. Nors apeliantė teigia, kad sutuoktinio T. V. valia dėl sutarties nėra žinoma, kadangi jis teisme dalyvauja epizodiškai, tačiau tokius apeliantės teiginius paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio 2023 m. balandžio 20 d. pareiškėjų atstovo prašymo palikti pareiškimą nenagrinėtą ir civilinę bylą nutraukti turinio matyti, kad tarp pareiškėjų iškilo nesutarimai dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, t. y. paimti kreditai Norvegijoje ir pareiškėjai nesutaria dėl jų pasidalijimo. Be to, pareiškėjas T. V., dalyvaudamas 2023 m. balandžio 20 d. teismo posėdyje, nurodė, kad santuokos nutraukimo sutarties sąlygos, susijusios su bendravimo su vaikais tvarka, neatitinka jo valios ir interesų, todėl pareiškimo nepalaiko. Dar daugiau, skundžiama nutartimi priėmus sprendimą civilinę bylą stabdyti, pareiškėjas šios nutarties neskundė, atsiliepimo į atskirąjį skundą, kuriuo sutiktų su jame išdėstytais argumentais, nepateikė, todėl akivaizdu, jog jo pozicija nuo 2023 m. balandžio 20 d. vykusio teismo posėdžio nėra pasikeitusi, o apeliantės teiginiai, kad sutuoktinio T. V. valia dėl sutarties nėra žinoma, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, tačiau tai nereiškia, jog teismas visais atvejais turi tokią sutartį tvirtinti. Teismo vertinimu, į bylą pateiktos sutarties tvirtinimas šiuo metu ne tik kad neatitinka įstatymams keliamų reikalavimų, tačiau kartu iš esmės pažeidžia apeliantės sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas stabdyti civilinę bylą suteikiant galimybę sutuoktiniams sudaryti naują sutartį laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

23. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, susijusias su privalomu civilinės bylos sustabdymu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.