Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1419-1114/2025

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-05-28
Bylos Nr.: eI3-1419-1114/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01049-2024-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Rūta Miliuvienė, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas: uždarųjų akcinių bendrovių „Callida“, „Retumas“
Atsakovas: Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
Advokatai: Vitalijus Jaroščenka

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-1419-1114/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01049-2024-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.1; 16.2.2; 16.6; 55.1.1

(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 28 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės ir Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarųjų akcinių bendrovių „Callida“ ir „Retumas“ skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Callida“ ir „Retumas“, atstovaujamos advokato Vitalijaus Jaroščenkos, kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2024 m. vasario 20 d. atsakymą Nr. A33(1)-1900 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovę Vilniaus rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2024 m. vasario 5 d. prašymą; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjos skunde paaiškino, kad:

1.1. Pareiškėjos 2024 m. vasario 6 d. pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijai 2024 m. vasario 5 d. prašymą inicijuoti detaliojo plano rengimą (reg. Nr. A34(1)-1141), t. y. inicijuoti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypai) detaliojo plano rengimą pagal pridedamą siūlomos planuoti teritorijos schemą.

1.2. Planavimo tikslas – suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos šioje žemės sklypų naudojimo bei veiklos šioje teritorijoje plėtojimo sąlygų. Planavimo uždaviniai: viename sklype statyti tris vienbučius gyvenamuosius namus.

1.3. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2024 m. vasario 20 d. pateikė atsakymą Nr. A33(1)-1900, kuriame nurodė, kad negali tenkinti pareiškėjų pasiūlymo, numatant kiekviename Žemės sklype statyti tris vienbučius gyvenamuosius namus, kadangi planavimo tikslas prieštarauja teisės aktų ir aukštesnio lygmens galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, t. y. Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiajam planui, patvirtintam Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-571, kuris yra Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-393, sprendinių sudėtinė dalis (toliau – Bendrasis planas).

1.4. Remiantis Bendrojo plano aiškinamojo rašto 6.1 lentele „Kraštovaizdžio tvarkymo zonų ir jų grupių reglamentai“ U (Bendrojo plano aiškinamojo rašto 37 psl.) – Urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonoje Kitos paskirties žemės – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose nustatomas sodybinio užstatymo tipas. Kiti užstatymo tipai vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose turi būti suplanuoti vietovės lygmens bendrajame plane pagal planuojamojoje teritorijoje bendrus apibūdinančius požymius (geologines, hidrogeologines sąlygas, higieninę ir ekologinę situaciją, aplinkinį užstatymą ir kt.), kai prisijungiama prie esamų komunalinių tinklų (vandens ir nuotekų) ir suplanuojama kita inžinerinė infrastruktūra (lietaus).

Žemesnės instancijos teismas

1.5. Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2017 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T3-45 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano tekstinės dalies tikslinimo“ papildė KSP aiškinamojo rašto 6 sk. 6.1. lentelės „U“ tvarkymo zonos aprašymą 5 pastraipa ir išdėstė ją taip: Kitos paskirties žemės – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose nustatomas sodybinio užstatymo tipas. Kiti užstatymo tipai turi būti suplanuoti gyvenviečių ar urbanizuotos/urbanizuojamos zonos teritorijų planavimo dokumentuose, išskyrus išimtį, kai žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama siekiant užtikrinti Vilniaus rajono savivaldybės socialinę raidą: įvairių socialinių grupių gyvenamiesiems pastatams (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai) su pagalbinio ūkio paskirties pastatais statyti.

1.6. Pažymi, kad Vilniaus rajono savivaldybė naudojasi ankstesne aiškinamojo rašto redakcija, kur yra nurodyta: Kiti užstatymo tipai vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose turi būti suplanuoti vietovės lygmens bendrajame plane pagal planuojamojoje teritorijoje bendrus apibūdinančius požymius (geologines, hidrogeologines sąlygas, higieninę ir ekologinę situaciją, aplinkinį užstatymą ir kt.), kai prisijungiama prie esamų komunalinių tinklų (vandens ir nuotekų) ir suplanuojama kita inžinerinė infrastruktūra (lietaus).

1.7. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atsakymas yra nepagrįstas galiojančiais teisės aktais, todėl prašo jį panaikinti ir įpareigoti atsakovę pareiškėjų prašymą inicijuoti detaliojo plano rengimą išnagrinėti remiantis galiojančiais teisės aktais.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškina, kad:

2.1. Vienintelis pareiškėjų skunde pateiktas argumentas – teiginys, kad atsakymas yra „nepagrįstas galiojančiais teisės aktais“ – yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiais įrodymais ar konkrečiais teisiniais pagrindais. Toks bendras ir hipotetinis teiginys, anot atsakovės, neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytų kriterijų, kurių pagrindu teisės aktas gali būti pripažintas neteisėtu – t. y. jeigu jis būtų priimtas nekompetentingo subjekto, būtų prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams ar būtų pažeistos pagrindinės procedūros.

2.2. Pareiškėjos nenurodo, koks yra jų suinteresuotumas šioje byloje – kokios jų teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti skundžiamu atsakymu. Remiantis ABTĮ 5 straipsniu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktika, teisę kreiptis į administracinį teismą turi tik asmuo, kuriam ginčijamas teisės aktas sukelia konkrečias teisines pasekmes. Atsakovė remiasi LVAT išaiškinimais (žr., pvz., 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-675-442/2016 ir 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2347-968/2021), kuriose nurodyta, jog teismas privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu.

2.3. Pažymi, kad pareiškėjų siūlymas rengti detalųjį planą, siekiant kiekviename iš šešių žemės sklypų (esančių (duomenys neskelbtini)) statyti tris vienbučius gyvenamuosius namus, prieštarauja Vilniaus rajono savivaldybės patvirtinto Kraštovaizdžio specialiojo plano (KSP) sprendiniams. Vadovaujantis Teritorijų planavimo normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7, minėtuose sklypuose galimas tik sodybinis užstatymo tipas. Šis ribojimas įtvirtintas ir KSP aiškinamojo rašto 6.1 lentelėje, kuri laikytina neatskiriama plano dalimi. Atsakovė pagrįstai rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, 6 straipsnio 3 dalimi, 20 straipsnio 8 dalimi ir 50 straipsniu bei Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1265 „Dėl Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 2 ir 9 punktais, kurie aiškiai numato, kad detalieji planai negali prieštarauti aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams.

2.4. Pabrėžia, kad skundžiamas atsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus – jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų nuostatomis ir teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais. Atsakyme aiškiai nurodytos priežastys, kodėl pasiūlymas atmetamas – planavimo tikslai prieštarauja KSP sprendiniams. Taip pat nurodyta apskundimo tvarka, pateikti konkretūs teisės aktai, kurie buvo taikyti.

2.5. Prašo teismo nepriteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų arba jas mažinti. Remiasi LVAT praktika ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), pabrėždama, kad skundas yra nesudėtingas, nereikalaujantis specialių žinių, jame daugiausia perrašomos faktinės aplinkybės, todėl pareiškėjos prašomos priteisti išlaidos nėra proporcingos atliktam darbui ir neatitinka būtinumo bei pagrįstumo kriterijų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

3. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija, atsakydama į pareiškėjų prašymą inicijuoti detaliojo plano rengimą, 2024 m. vasario 20 d. priėmė administracinį sprendimą Nr. A33(1)-1900, kuris, pareiškėjų vertinimu, buvo grindžiamas neteisinga ir nebegaliojančia Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano (KSP) aiškinamojo rašto redakcija.

4. Pareiškėjos nurodo, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija savo atsisakymą motyvavo anksčiau galiojusia KSP aiškinamojo rašto redakcija, kurioje buvo nurodyta, kad kitų nei sodybinio tipo užstatymo sprendiniai galimi tik pagal vietovės lygmens bendrąjį planą, kai tuo tarpu aktualioje Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano aiškinamojo rašto redakcijoje, patvirtintoje 2017 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T3-45, jau yra įtvirtinta nauja išimtis, leidžianti planuoti kitus užstatymo tipus urbanizuojamose teritorijose ar vykdant projektus, susijusius su socialine savivaldybės raida.

Faktinės bylos aplinkybės

5. Remiantis bylos medžiaga nustatyta:

5.1. Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Callida“ ir „Retumas“ 2024 m. vasario 6 d. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su 2024 m. vasario 5 d. prašymu (reg. Nr. A34(1)-1141), kuriuo inicijavo detaliojo plano rengimą šešiems žemės sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini).

5.2. Planavimo tikslas – suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybės bei valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos šioje žemės sklypų naudojimo bei veiklos šioje teritorijoje plėtojimo sąlygų. Planavimo uždaviniai – viename sklype statyti tris vienbučius gyvenamuosius namus.

5.3. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2024 m. vasario 20 d. raštu Nr. A33(1)-1900 atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą, nurodydama, kad numatyti sprendiniai neatitinka Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano ir Bendrojo plano sprendinių, kuriuose įtvirtinta, jog toje teritorijoje leidžiamas tik sodybinio tipo užstatymas, o kiti užstatymo tipai galimi tik pagal vietovės lygmens Bendrąjį planą.

5.4. Atsakymas grindžiamas KSP aiškinamojo rašto 6 sk. 6.1 lentelės redakcija, kurioje įtvirtinta nuostata, jog kiti užstatymo tipai (išskyrus sodybinį) vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose turi būti suplanuoti vietovės lygmens bendrajame plane pagal planuojamojoje teritorijoje bendrus apibūdinančius požymius (geologines, hidrogeologines sąlygas, higieninę ir ekologinę situaciją, aplinkinį užstatymą ir kt.), kai prisijungiama prie esamų komunalinių tinklų (vandens ir nuotekų) ir suplanuojama kita inžinerinė infrastruktūra (lietaus).

5.5. Pareiškėjos skunde teigia, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija taikė neaktualią KSP aiškinamojo rašto redakciją, nes Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T3-45 buvo pakeista 6.1 lentelės „U“ tvarkymo zonos aprašymo dalis – į ją įtraukta išimtis, leidžianti taikyti kitus užstatymo tipus urbanizuojamose teritorijose ar vykdant projektus, susijusius su savivaldybės socialine raida.

5.6. Pareiškėjų teigimu, jų planavimo tikslai atitinka galiojančią (aktualią) KSP aiškinamojo rašto redakciją, o atsakovė priėmė sprendimą (atsisakymą inicijuoti Žemės sklypų detaliojo plano rengimą pagal pridedamą siūlomos planuoti teritorijos schemą), remdamasi jau nebegaliojančiomis teisės aktų normomis.

5.7. Atsakovė atsiliepime nenurodė, kodėl taikė ankstesnę KSP aiškinamojo rašto redakciją ir nepasisakė dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T3-45 patvirtintos redakcijos aktualumo sprendimo priėmimo metu, tačiau tvirtino, kad pareiškėjų siūlymas prieštarauja galiojantiems KSP sprendiniams ir kad sprendimas priimtas laikantis teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų.

Dėl pareiškėjų suinteresuotumo ir ginčijamo Sprendimo teisėtumo

6. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija šioje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat ir priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatomis. VAĮ 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

7. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis nustato, kad fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę (toliau – ir planavimo iniciatoriai) ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo, šio įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais – dėl savivaldybės lygmens bendrojo plano koregavimo. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai per 10 darbo dienų nuo šio pasiūlymo gavimo dienos privalo priimti sprendimą tenkinti pasiūlymą arba motyvuotai atmesti pasiūlymą. Apie motyvuotą sprendimą atmesti pasiūlymą informuojamas planavimo iniciatorius ir sprendimas skelbiamas savivaldybės ar kitų įstatymų nustatytų specialiojo teritorijų planavimo organizatorių interneto svetainėse.

8. Sprendžiant dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti skundžiamą Sprendimą, būtina įvertinti jo atitiktį Viešojo administravimo 10 straipsnio nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas administracinis aktas turėtų būti panaikintas.

9. VAĮ 10 straipsnyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai. Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio (iki 2020 m. lapkričio 1 d. VAĮ 8 straipsnis) nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-827-14, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2197/2011).

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektas yra saistoma inter alia (lot. k. be kita ko) gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (žr. pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015).

11. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., LVAT 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-37-756/2022). LVAT praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016).

12. Pagal Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalį teisė į gerą administravimą apima ir administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus (c punktas). Šios Pagrindinių teisių chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012, 2015 m. liepos 7 d. nutartį byloje Nr. eA-2266-852/2015).

13. Atsakymai į prašymus rengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 5 punktas). Į skundus atsakoma laikantis VAĮ nustatytos tvarkos (Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 37 punktas). VAĮ 10 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktai).

14. Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502 -212/2012, 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-486-575/2020).

15. Minėta, kad pareiškėjos 2024 m. vasario 6 d. prašymu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašė inicijuoti Žemės sklypų detaliojo plano rengimą pagal pridedamą siūlomos planuoti teritorijos schemą.

16. Kaip jau minėta, skundžiamu Sprendimu pareiškėjų pasiūlymas dėl detaliojo plano rengimo inicijavimo buvo atmestas. Skundžiamame Sprendime atsakovė nurodė:

16.1. Įvertinusi pareiškėjų nurodytus konkrečios teritorijos planavimo tikslus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, 20 straipsnio 8 dalimi, taip pat Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1265, 2 ir 9 punktais, informuoja, kad pareiškėjų pasiūlymas dėl detaliojo plano rengimo, siekiant kiekviename iš nurodytų Žemės sklypų (duomenys neskelbtini), statyti po tris vienbučius gyvenamuosius namus, prieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

16.2. Pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialųjį planą, patvirtintą 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-571, kuris yra sudėtinė Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo plano, patvirtinto 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-393, dalis, minėtoje teritorijoje galimas tik sodybinio tipo užstatymas. Remiantis šio plano aiškinamojo rašto 6.1 lentele „Kraštovaizdžio tvarkymo zonų ir jų grupių reglamentai“, Urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonoje vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose nustatomas sodybinio užstatymo tipas, o kiti užstatymo tipai turi būti suplanuoti vietovės lygmens bendrajame plane, atsižvelgiant į teritorijos apibūdinančius požymius ir prisijungimą prie komunalinių tinklų.

16.3. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 patvirtintų teritorijų planavimo normų 31.1 punktu, sodybinis užstatymas reiškia, kad vienas gyvenamasis namas gali būti statomas atskirame žemės sklype. Taip pat remtasi Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. T3-353, pagal kurį numatyta, jog galimas tik toks teritorijos naudojimo būdo keitimas į daugiabučių ir bendrabučių pastatų teritorijas, kuris yra susijęs su socialinės paskirties objektais (pvz., vaikų namais, prieglaudomis, globos ar šeimos namais) ir tik Vilniaus rajono savivaldybės tarybai pritarus.

16.4. Taip pat skundžiamu Sprendimu pareiškėjos informuotos, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 8 dalį viename žemės sklype gali būti statomas tik vienas gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, jei teritorijų planavimo dokumentuose nenustatyta kitaip. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų pasiūlymas numato daugiau nei vieno tokio pastato statybą viename sklype, ir planuojama statyba nepatenka tarp teritorijų planavimo dokumentų pagrindu nustatytų išimčių, atsakovė nusprendė, kad pareiškėjų pasiūlymas neatitinka galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių. Todėl, vadovaujantis anksčiau minėtu teritorijų planavimą reglamentuojančiu teisiniu pagrindu, taip pat remiantis Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo plano ir kraštovaizdžio specialiojo plano sprendiniais, pareiškėjų pasiūlymas dėl detaliojo plano rengimo inicijavimo atmestas, kadangi Detaliojo plano tikslai prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams.

17. Atsakovė atsiliepime teigia, kad pareiškėjos šioje byloje nenurodo, kokią konkrečiai teisę ar interesą jos siekia apginti, kokiu būdu prašomas panaikinti skundžiamas Sprendimas pažeidžia jų teises ir interesus; tai, kad pareiškėjoms nepatinka gautas atsakymas dar nereiškia, kad jis yra neteisėtas arba nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

18. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovės atsiliepime nurodytais teiginiais.

19. Pareiškėjos teismui pateiktame skunde suprantamai išdėstė ginčo faktines aplinkybes, kurios leidžia aiškiai identifikuoti jų teises ir teisėtus interesus bei jų galimą pažeidimą. Pareiškėjos nurodė, kad siekia teritorijų planavimo proceso inicijavimo, pateikus prašymą dėl detaliojo plano rengimo šešiems konkretiems žemės sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos siekia įgyvendinti savo teises į nuosavybės valdymą ir naudojimą – tai yra planuoti statybų projektą, kuriuo būtų suderinti interesai dėl žemės sklypų naudojimo bei veiklos jų teritorijoje. Atsakovė atsisakė nagrinėti jų pasiūlymą, remdamasi teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, tačiau, pareiškėjų teigimu, rėmėsi neaktualia – iki 2017 m. sausio 27 d. galiojusia – Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano aiškinamojo rašto redakcija.

20. Pareiškėjos tvirtina, kad būtent šis neteisingas teisės normos taikymas (neteisingos teisės akto redakcijos pritaikymas) tiesiogiai apribojo jų galimybę įgyvendinti teisėtus lūkesčius, susijusius su nuosavybės panaudojimu urbanizavimo tikslais. Todėl yra aiškus pareiškėjų suinteresuotumas šioje byloje – jos siekia, kad jų prašymas būtų išnagrinėtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir aktualiais teritorijų planavimo dokumentais, užtikrinant teisinį tikrumą ir administracinio proceso teisėtumą.

21. Be to, kaip teisingai pažymėta skunde, LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad viešojo administravimo subjektai privalo vadovautis galiojančiomis teisės normomis jų taikymo metu (žr. LVAT 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012; 2012 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-97/2012). Administracinis sprendimas, priimtas remiantis negaliojančia teisės akto redakcija, laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų skundas atitinka ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą dėl suinteresuotumo, nes jų nurodomas skundžiamas sprendimas sukelia joms konkrečias teisines pasekmes – paneigia galimybę inicijuoti detaliojo plano rengimą.

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai skundžiamo Sprendimo pagrindai neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Iš skundžiamo Sprendimo turinio nei pareiškėjoms, nei teismui nėra aišku, kodėl detaliojo plano rengimas buvo atmestas, ypač atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija, vertindama pareiškėjų iniciatyvą, rėmėsi neaktualia, iki 2017 m. sausio 27 d. galiojusia kraštovaizdžio specialiojo plano redakcija. Tuo tarpu 2017 m. sprendimu Nr. T3-45 patvirtinta redakcija jau įtvirtina galimybę taikyti kitus užstatymo tipus urbanizuojamose teritorijose, kai projektai atitinka savivaldybės socialinės raidos tikslus. Skundžiamame Sprendime nėra pateikta jokių argumentų dėl to, kodėl šios galiojančios redakcijos nuostatos netaikytinos pareiškėjų siūlomam planavimo tikslui, taip pat nepaaiškinta, kuo konkrečiai pareiškėjų pasiūlymas prieštarauja aktualiems teritorijų planavimo dokumentams. Be to, Sprendime apskritai neanalizuojama, ar pareiškėjų siūloma veikla galėtų atitikti išimtis, įtvirtintas galiojančioje KSP aiškinamojo rašto redakcijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame Sprendime nėra nurodyti pakankami ir aiškūs motyvai, lėmę atsisakymą inicijuoti detaliojo plano rengimą.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad motyvai dėl priimto administracinio akto privalo būti išdėstyti priimtame akte, nes viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (žr., pvz., LVAT 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014). Pažymėtina, kad individualaus administracinio akto aiškių motyvų nenurodymas pačiame institucijos akte, jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo netoleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo.

24. Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, saistoma gero administravimo principo imperatyvų. Išnagrinėjusi pareiškėjų prašymą pagal aptartuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, Vilniaus rajono savivaldybės administracija turėjo priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Atsakovės veiksmai, kuomet į pareiškėjos prašymą atsakoma nenurodant išsamių sprendimo motyvų, pripažįstamas pažeidžiančiu ir gero administravimo principą.

25. Įvertinus skundžiamo Sprendimo turinį pripažintina, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5, 6 dalių nuostatų. Atsakovė neatliko tų veiksmų, kurie privalomi nagrinėjant pareiškėjų prašymą, o būtent – pateikti tinkamai motyvuotą ir teisės aktais pagrįstą atsakymą į prašymą.

26. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovės skundžiamas Sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir atitinkančiu VAĮ nustatytus reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas jį panaikinti (ABTĮ 91 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjant jo teisėtumą ir pagrįstumą vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Nagrinėjamu atveju skundžiamas Sprendimas – be aiškiai suformuluotų motyvų ir ginčui aktualios teisinės argumentacijos. Kadangi administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012), teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2024 m. vasario 6 d. atsakovei pateiktą prašymą (reg. Nr. A34(1)-1141) ir priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ nustatytus reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

27. Teismas atkreipia dėmesį, kad LVAT praktikoje yra konstatuota, jog teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, jog jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, kad viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 8 d. nutartį Nr. A-602-2008/2013, 2014 m. vasario 4 d. nutartį Nr. A-602-2014).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

28. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

29. Pareiškėjoms teiktų teisinių paslaugų metu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d. (toliau – Rekomendacijos)). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nustatytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

30. Pareiškėja UAB „Callida“ pateikė įrodymus, kad ji patyrė šias išlaidas: 23 Eur žyminio mokesčio bei 180 Eur už skundo surašymą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjų skundas tenkinamas visiškai ir skundo surašymo išlaidos yra žymiai mažesnės už Rekomendacijose nustatytus dydžius, konstatuoja, kad nėra pagrindo mažinti pareiškėjai UAB „Callida“ priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovės priteisia pareiškėjos UAB „Callida“ naudai 22,50 Eur žyminio mokesčio bei 180 Eur bylinėjimosi išlaidas už skundo surašymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų uždarųjų akcinių bendrovių „Callida“ ir „Retumas“ skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2024 m. vasario 20 d. atsakymą Nr. A33(1)-1900 „Dėl prašymo Nr. A34(1)-1141 inicijuoti detaliojo plano rengimą“ ir įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2024 m. vasario 6 d. prašymą (prašymo registracijos Nr. A34(1)-1141).

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Callida“ (įmonės kodas 302641869) 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir penkiasdešimt euro centų) žyminio mokesčio ir 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 0 centų) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Violeta BalčytienėRūta MiliuvienėIndrė Pukanasytė-Biekšė