- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-11
- Bylos Nr.
- A-675-442/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01868-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Anatolijus Baranovas
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija
- Pareiškėjas
- Van Oord Dredging
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos teritorinei muitinei, Klaipėdos teritorinė muitinė "O.W. Bunker Klaipėda" Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V.
- Kategorijos
- 9.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Van Oord Dredging and Marine Contractors B. V. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „O. W. Bunker Klaipėda“ ir Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Van Oord Dredging and Marine Contractors B. V. pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2013 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. (19.42-10)-369-34 (toliau – ir sprendimas) ir įpareigoti VMI grąžinti pareiškėjui 2 058,33 Eur (7 107 Lt) akcizų sumos permoką.
Nurodė, kad atsakovas ginčijamame sprendime nepagrįstai teigė, jog, jeigu nėra nustatyta tvarka, kaip akcizo permoką grąžinti, tai netaikoma ir apmokestinimo akcizu išimtis. Toks teisės aktų aiškinimas yra formaliai siauras ir prieštarauja teisės aiškinimo ir taikymo principams, nes Akcizų įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad nepagrįstai sumokėta (išieškota) per didelė akcizų suma grąžinama (įskaitoma) Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad, jeigu konkretaus mokesčio įstatyme nenustatytos specialios procedūros dėl mokesčio permokos grąžinimo, taikomos bendrosios MAĮ nustatytos teisės normos. Kadangi teisės aktuose nebuvo ir nėra nustatyta tvarka, kaip taikyti akcizo mokesčio lengvatą pagal Akcizų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 43 straipsnį, tai vien dėl tokios tvarkos nebuvimo iš esmės paneigiama mokesčio mokėtojo teisė į mokestinę lengvatą. Minėta teisinio reguliavimo spraga sudarė prielaidas VMI siaurai aiškinti teisės normas, nurodant, kad, nesant tvarkos dėl lengvatos taikymo, ji negali grąžinti sumokėto mokesčio permokos. Pareiškėjas paaiškino, kad mokesčių administratorius turėjo analogijos būdu taikyti akcizų grąžinimo tvarką, pagal kurią nustatyta grąžinti sumokėtus akcizus, kurie neturi būti mokami pagal Akcizų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktą.
Pabrėžė, kad mokesčių administratorius kilus ginčui dalį (108 593 Lt) akcizo mokesčio permokos grąžino UAB „O.W. Bunker Klaipėda“, o pastaroji bendrovė šią sumą pervedė pareiškėjui. Prašymas dėl likusios akcizo mokesčio sumos (7 107 Lt) grąžinimo pavestas spręsti Klaipėdos teritorinei muitinei. Klaipėdos teritorinė muitinė netenkino UAB „O.W. Bunker Klaipėda“ prašymo dėl 7 107 Lt akcizo grąžinimo, o pareiškėjas nemato galimybės laukti UAB „O.W. Bunker Klaipėda“ pradėtos administracinės mokestinės procedūros dėl 7 107 Lt akcizo mokesčio grąžinimo pabaigos. UAB „O.W. Bunker Klaipėda“ paskelbta nemokia, akcizo mokesčio grąžinimo schema, kai pinigai grąžinami UAB „O.W. Bunker Klaipėda“, o ji jau atitinkamas sumas civilinių santykių pagrindu grąžina pareiškėjui, nėra tinkama priemonė pareiškėjo teisės į mokestinę lengvatą realizavimui, nes grindžiama ne mokesčių teise, o procedūromis, kuriose formaliai pareiškėjas nedalyvavo, ir atsiskaitymas su pareiškėju priklauso nuo kito privataus asmens (šiuo atveju UAB „O.W. Bunker Klaipėda“) mokumo.
Atsiliepimas
Atsakovas VMI pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad pagal Akcizų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punktą laivų degalai, kurie tiekiami laivų navigacijos Europos Sąjungos vandenyse tikslams (įskaitant žvejybą), išskyrus laivų degalus, tiekiamus į asmeniniams poreikiams naudojamus laivus, yra atleidžiami nuo akcizų. Todėl Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčiu inspekcija (toliau – ir Klaipėdos AVMI) pareiškėjui 2012 m. gegužės 14 d. išdavė registracijos pažymėjimą įsigyti nuo akcizų atleistus laivų ir (arba) orlaivių degalus Nr. LD-N-061-115004.583865. Pažymėjime nurodyta vieta, kurioje bus naudojami degalai – laivas „Utrecht“. Taigi mokesčių administratorius, išduodamas minėtą pažymėjimą, tiesiogiai atleido pareiškėją nuo degalų, kurie tiekiami laivų navigacijos Europos Sąjungos vandenyse tikslams, akcizo mokėjimo. Todėl pareiškėjas gali įsigyti kurą tiesiogiai be akcizo, tačiau jis minėtos tvarkos nesilaikė ir degalus įsigijo su akcizu. VMI teigimu, jeigu tiekiamoms prekėms nebuvo pritaikyta akcizo lengvata, nors iš tikrųjų ji galėjo (turėjo) būti pritaikyta ir prekių tiekėjas tiekiamas prekes apmokestino akcizu, tai tokiu atveju sumokėtas akcizas apmokestinamiesiems asmenims nėra grąžinamas. Pareiškėjas, norėdamas susigrąžinti sumokėtą akcizą, turėtų kreiptis į prekių tiekėją dėl kreditinių sąskaitų-faktūrų išrašymo ir tokiu būdu susigrąžinti sumokėtą akcizą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad, vadovaujantis Akcizų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, lengvata taikoma tik tiems degalams, kuriuos Europos Sąjungos vandenyse naudoja savaeigiai plaukiojantys įrenginiai (įskaitant žemsiurbes) judėjimo tikslais. Tačiau lengvata netaikoma, kai tokie degalai naudojami savaeigių plaukiojančių įrenginių varikliuose, skirtuose kitiems nei judėjimo vandenyje tikslams (pvz., žemsiurbės variklyje, kuris skirtas uosto dugno valymui), arba naudojami gaminant, tobulinant ar bandant laivus. Tam, kad būtų pritaikyta akcizo lengvata, turėjo būti žinoma informacija, kiek kuro buvo sunaudota dirbant varikliams navigacijos ir kasimo režimais atskirai. Klaipėdos teritorinei muitinei akcizo lengvatos pritaikymui reikalinga informacija pateikta nebuvo, todėl nebuvo pagrindo deklaruotam kurui pritaikyti Akcizų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą akcizo lengvatą ir pripažinti grąžintinu apskaičiuotą 2 058,33 Eur (7 107 Lt) akcizo mokestį.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „O. W. Bunker Klaipėda“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad nežino, ar laive „Utrecht“ yra atskiras bakas ir varikliai, skirti dugno gilinimo darbams, ir negali kontroliuoti kiek, kaip ir kokiais tikslais naudojamas kuras laive, todėl pardavė kurą įskaičiuojant akcizų mokestį. Manė, kad pareiškėjas turi teisę susigrąžinti akcizo mokestį už kurą, sunaudotą navigaciniams tikslams, t. y. judėjimui.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. gegužės 9 d. sprendimą „Dėl akcizų grąžinimo“ Nr. (19.42-10)-369-34 ir įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. balandžio 9 d. prašymą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors VMI pripažįsta pareiškėjo teisę įsigyti nuo akcizų mokesčio atleistus laivų degalus, tačiau, remdamasi akcizo permokos grąžinimo procedūros nesureglamentavimu, iš esmės nenagrinėjo pareiškėjo prašyme iškelto klausimo dėl realiai sumokėtos akcizo sumos, kuri susidarė trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „O. W. Bunker Klaipėda“ nepritaikius akcizo lengvatos, grąžinimo. Teismas pažymėjo, kad faktas, jog nėra nustatytas akcizų mokesčio grąžinimo procedūrą reglamentuojantis teisinis reguliavimas, negali būti pateisinama priežastis paneigti teisės į akcizo mokesčio lengvatą. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad Akcizų įstatymo 20 straipsnyje yra expressis verbis nustatytas nepagrįstai sumokėtų (išieškotų) akcizų grąžinimas. Teismas pažymėjo, kad kitų pareiškėjo prašymo netenkinimo pagrindų (motyvų) VMI skundžiamame sprendime nenurodė. Teismas, atsižvelgęs į ginčijamo sprendimo turinį (jo pagrindimą), konstatavo, kad jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. šiuo atveju formalus atsisakymas tenkinti prašymą negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Todėl VMI sprendimas naikintinas. Teismas taip pat konstatavo, kad yra pagrindas perduoti mokesčių administratoriui išspręsti jo kompetencijai priskirtą klausimą, t. y. įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. balandžio 9 d. prašymą.
III.
Atsakovas VMI teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje ir priimti naują sprendimą – palikti galioti VMI sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, kad, jeigu tiekiamoms prekėms nebuvo pritaikyta akcizo lengvata, nors iš tikrųjų ji galėjo (turėjo) būti pritaikyta ir prekių tiekėjas tiekiamas prekes apmokestino akcizu, tai tokiu atveju sumokėtas akcizas apmokestinamiesiems asmenims nėra grąžinamas. Tokiu atveju apmokestinamasis asmuo (šioje byloje pareiškėjas), norėdamas susigrąžinti sumokėtą akcizą, turėjo kreiptis į prekių tiekėją dėl kreditinių sąskaitų-faktūrų išrašymo ir tokiu būdu susigrąžinti sumokėtą akcizą. Todėl mokesčių administratorius pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą negrąžinti pareiškėjui 115 700 Lt akcizo mokesčio. Dalis minėtos sumos (108 593 Lt) buvo grąžinta pareiškėjui per akcizais apmokestinamų prekių tiekėją. Dėl likusios grąžintinos 7 107 Lt akcizo (importo) sumos grąžinimo (negrąžinimo) yra atsakinga Klaipėdos teritorinė muitinė ir Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Atsiliepimas
Klaipėdos teritorinė muitinė pateikė atsiliepimą į atsakovo VMI apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti VMI sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Iš esmės pateikia tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą.
Pareiškėjas Van Oord Dredging and Marine Contractors B. V. pateikė atsiliepimą į atsakovo VMI apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad mokesčio permoką mokesčio mokėtojui turi grąžinti mokesčių administratorius, o ne koks nors privatus asmuo (kitas mokesčių mokėtojas) netiesiogiai per šalių sudaromus sandorius ar jų vykdymą. Tik VMI turi teisę spęsti dėl mokesčių apskaičiavimo teisingumo, mokesčių permokos grąžinimo ir ji šios funkcijos niekaip negali deleguoti privačiai bendrovei nepriklausomai nuo mokesčio pobūdžio. Mokesčių administratoriaus argumentų, kad pareiškėjo keliamą akcizo permokos klausimą turi spręsti degalų pardavėjas (šiuo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „O. W. Bunker Klaipėda“), nepagrįstumą patvirtina ir apeliacinio skundo teiginiai, kuriuos pripažinus pagrįstais, faktiškai pritaikyti Akcizų įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytą mokestinę lengvatą būtų neįmanomo. Mokesčių administratorius sukuria tokią situaciją, kai atskirų teisių įgyvendinimas tarpusavyje susijęs taip, kad neįgyvendinus vienos teisės, negalimas kitos teisės realizavimas, o tos antrosios teisės negalima realizuoti, kol neįgyvendinta pirmoji. VMI nurodo, kad degalų įsigijimo metu (iki paaiškės faktinė degalų panaudojimo paskirtis) dar negalima taikyti akcizų mokesčio lengvatos degalams ir šis mokestis turi būti apskaičiuojamas be lengvatos. Tačiau kai ši paskirtis paaiškėja (degalai jau būna sunaudoti), VMI nurodo, kad jau per vėlu taikyti akcizų lengvatą degalams, nes teisės aktai nenumato tokios akcizų mokesčio grąžinimo galimybės. Nors apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad VMI negali svarstyti pareiškėjo prašymo dėl akcizų permokos grąžinimo vien dėl atitinkamos tvarkos nebuvimo, tačiau jame nepateikiami jokie argumentai, kodėl akcizo mokesčio permokos klausimas negali būti tokiu atveju sprendžiamas bendra tvarka, numatyta MAĮ 66 ir 87 straipsniuose. Tokią galimybę ir būtinybę pripažįsta teismų praktika, nes, remiantis MAĮ įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, mokesčių teisės aktų prieštaravimai ir neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2013 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. (19.42-10)-369-34, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo prašymas grąžinti 115 700 Lt akcizų, sumokėtų įsigyjant akcizais apmokestinamas prekes (degalus laivams), teisėtumo ir pagrįstumo.
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija išdavė pareiškėjui registracijos pažymėjimą įsigyti nuo akcizų atleistus laivų ir (arba) orlaivių degalus, kuris galiojo nuo 2012 m. gegužės 14 d. iki 2013 m. gegužės 14 d. Pareiškėjas 2013 m. sausio-kovo mėn. iš UAB „O. W. Bunker Klaipėda“ įsigijo degalų laivams, kurie buvo apmokestinti akcizu. Pareiškėjas 2013 m. balandžio 9 d. pateikė VMI prašymą grąžinti nepagrįstai sumokėtus 115 700 Lt akcizus už 2013 m. sausio-kovo mėn. įsigytus iš UAB „O. W. Bunker Klaipėda“ degalus. VMI 2013 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. (19.42-10)-369-34 netenkino pareiškėjo prašymo grąžinti 115 700 Lt akcizų, sumokėtų už akcizais apmokestinamas prekes (degalus laivams). UAB „O. W. Bunker Klaipėda“ 2014 m. sausio 9 d. pateikė prašymą Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl 108 576 Lt akcizų grąžinimo už pareiškėjui parduotus degalus. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad mokesčių administratorius grąžino 108 593 Lt akcizų permoką UAB „O. W. Bunker Klaipėda“, kuri šią permoką sugrąžino pareiškėjui. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš esmės ginčas vyksta tik dėl pareiškėjui negrąžintos 7 107 Lt (115 700 Lt – 108 593 Lt ? 7 107 Lt) arba 2 058,33 Eur akcizų sumos.
Atsižvelgdamas į tai, kad 108 576 Lt akcizų yra grąžinta, pareiškėjas patikslino skundo reikalavimus ir prašė panaikinti VMI 2013 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. (19.42-10)-369-34 bei įpareigoti VMI grąžinti pareiškėjui 2 058,33 Eur (7 107 Lt) akcizų permoką (b. l. 115-119). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi šis pareiškėjo patikslintas skundas buvo priimtas (b. l. 120).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Tačiau nurodytos įstatymo nuostatos reiškia ir tai, kad teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ar šios teisės (įstatymų saugomi interesai) objektyviai yra pažeistos asmens, kuris kreipėsi teisminės gynybos, nurodytu būdu. Tik nustatęs paminėtas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises ar įstatymų saugomus interesus ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytais būdais. Taigi būtina sąlyga pripažinti skundą pagrįstu yra pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimo faktas.
Skundžiamu VMI sprendimu buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą grąžinti jam 115 700 Lt akcizų. Kadangi pareiškėjui iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos jau buvo grąžinta 108 593 Lt akcizų, todėl skundžiamas administracinis aktas dėl šios akcizų sumos grąžinimo klausimo išsprendimo neturi jokios įtakos pareiškėjo teisei susigrąžinti akcizą. Net ir skundo tenkinimo atveju (panaikinus šioje dalyje skundžiamą VMI sprendimą) pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, nes, kaip jau buvo minėta, 108 593 Lt akcizų pareiškėjui yra grąžinta.
Pareiškėjo prašoma grąžinti 7 107 Lt (2 058,33 Eur) importo akcizų suma yra apskaičiuota UAB „O.W.Bunker Klaipėda“ 2013 m. vasario 3 d. Klaipėdos teritorinėje muitinėje įforminus importo deklaraciją Nr.13LTLU90001M004A48 (b. l. 127-130, 149).
Akcizus muitinė administruoja tiek, kiek jai pavesta pagal Akcizų įstatymus (Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 2 punktas, 15 straipsnio 2 dalis). Akcizų įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už importuojamas prekes sumokėti akcizai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais. Prašymai grąžinti sumokėtus akcizus arba atsisakyti juos išieškoti nagrinėjami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nepagrįstai sumokėtus (išieškotus) importo akcizus grąžina muitinė Muitinės departamento nustatyta tvarka.
Taigi pagal nurodytą teisinį reguliavimą nepagrįstai sumokėtų importo akcizų grąžinimo klausimą privalėjo spręsti ne VMI, o muitinė. Kadangi VMI nebuvo kompetentinga spręsti pareiškėjo prašymo dėl 7 107 Lt (2 058,33 Eur) importo akcizų grąžinimo ir priimti sprendimą dėl tokio prašymo, todėl yra pagrindas panaikinti VMI 2013 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. (19.42-10)-369-34 dalyje dėl atsisakymo grąžinti šią importo akcizų sumą dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau skundžiamo VMI sprendimo minėtos dalies panaikinimas nagrinėjamos bylos kontekste irgi neturės jokių teisinių pasekmių ir įtakos pareiškėjo teisei susigrąžinti nurodytą akcizų sumą, nes net ir panaikinus šią skundžiamo administracinio akto dalį, VMI negalės spręsti sumokėtų 7 107 Lt (2 058,33 Eur) importo akcizų grąžinimo klausimo. Kaip matyti iš patikslinto skundo turinio, pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises bei įstatymų saugomus interesus, reikalauja panaikinti skundžiamą VMI sprendimą ir įpareigoti VMI grąžinti sumokėtus 7 107 Lt (2 058,33 Eur) importo akcizus, t. y. siekia apginti savo teises ar įstatymo saugomus interesus būtent tokiu būdu, kuris nėra įmanomas pagal nustatytą teisinį reguliavimą.
Taigi, remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo reikalavimas panaikinti VMI 2013 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. (19.42-10)-369-34 atmestinas, nes jo panaikinimas neturės jokios įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymo saugomiems interesams, dėl kurių gynybos jis kreipėsi į teismą. Taip pat atmestinas ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VMI grąžinti pareiškėjui 2 058,33 Eur (7 107 Lt) akcizų sumos permoką, nes VMI nėra kompetentinga spręsti šių sumokėtų importo akcizų permokos grąžinimo klausimą.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai taikė materialiosios bei procesinės teisės normas ir nepagrįstai iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pareiškėjo skundą atmetant kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo Van Oord Dredging and Marine Contractors B. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.“
Nutartis neskundžiama.