Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 37 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 str. 1 d., ši baudžiamosios bylos dalis jo atžvilgiu nutraukta. A. S. išteisintas pagal BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d., BK 228 str. 1 d., nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

R. M., vadovaujantis BK 37 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 str. 1 d., ši baudžiamosios bylos dalis jo atžvilgiu nutraukta. R. M. išteisintas pagal BK 199 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

A. Z. išteisintas pagal BK 300 str. 1 d., BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d., BK 228 str. 1 d., nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S., vadovaujantis BK 37 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad suklastojo tikrus dokumentus, o būtent, 2009 m. balandžio 25 d., atlikdamas vyresniojo inspektoriaus tarnybines pareigas (duomenys neskelbtini), nuo 14.30 val. iki 15.30 val., prie Šiaulių teritorinės muitinės Bugenių geležinkelio posto (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrus dokumentus – R. M. perduotą 2009-04-25 Prašymą atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje Nr. 9(duomenys neskelbtini)0231, D grafos „Informacija apie atliktą prekių muitinį tikrinimą“ 9-oje, 10-oje, 11-oje ir 12-oje eilutėse įrašydamas žinomai neteisingą informaciją apie išvykimo ir grįžimo laiką, kilometražą ir tai, kokiu transportu vyko, 13-oje eilutėje įrašydamas tikrinimo pradžią ir pabaigą, taip pat 14-oje eilutėje įrašydamas muitinio tikrinimo rezultato klasifikatoriuje (patvirtintame Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2000 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 96 su pakeitimais ir papildymais) nurodytą kodą „62“, kuris reiškia „Atitinka“, fiziškai neapžiūrėjęs importuoto automobilio, bei R. M. perduotą 2009-04-25 Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo aktą, kuris buvo deklaruotas V. K. vardu, uždėdamas šiame dokumente tarnybinio spaudo Nr. (duomenys neskelbtini)atspaudą ir spaudo „Atitinka“ atspaudą bei pasirašydamas, patvirtino akte nurodytus neteisingus duomenis apie 21 defektą automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. gamybos, nesutampančius su realiai importuoto automobilio defektais – keistinas detales (priekinį buferį, priekinius žibintus, priekinius posparnius ir lonžeronus, priekinius sparnus, priekinę panelę, variklio gaubtą, priekines apdailos groteles, priekinį stiklą, vairuotojo oro pagalvę, oro pagalvių valdymo bloką, dešiniąją priekinę svirtį, dešinįjį priekinį amortizatorių, dešiniojo priekinio rato guoliavietę, dešinįjį pusašį, dešiniąją variklio pagalvę, kondicionieriaus radiatorių, aušinimo radiatorių, difuzorius ir ventiliatorių) bei remontuotinas detales (kėbulo deformaciją, dešiniąsias ir kairiąsias priekines duris) ir po to tą pačią 2009 m. balandžio 25 d., tiksliai nenustatytu laiku, panaudojo žinomai suklastotus dokumentus – 2009-04-25 Prašymą atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje Nr. 9(duomenys neskelbtini)0231 ir 2009-04-25 Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo aktą su neteisingais duomenimis, pateikdamas juos Šiaulių teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) poste pamainos viršininkei V. P. užbaigimui importo procedūros automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. gamybos.

A. S. buvo kaltinamas tuo, kad suklastojęs tikrus dokumentus, žinomai suklastotus dokumentus panaudojo ir padėjo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti privalomai pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, pateikiant suklastotus dokumentus ir taip išvengiant muitinės kontrolės, o būtent, 2009 m. balandžio 25 d., atlikdamas vyresniojo inspektoriaus tarnybines pareigas Šiaulių teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) poste susitaręs ir padėdamas R. M., nuo 14.30 val. iki 15.30 val. prie Šiaulių teritorinės muitinės Bugenių geležinkelio posto (duomenys neskelbtini) suklastojo tikrus dokumentus - R. M. perduotą 2009-04-25 Prašymą atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje Nr. 9(duomenys neskelbtini)0231, D grafos „Informacija apie atliktą prekių muitinį tikrinimą“ 9-oje, 10-oje, 11-oje ir 12-oje eilutėse įrašydamas žinomai neteisingą informaciją apie išvykimo ir grįžimo laiką kilometražą ir kokiu transportu vyko, 13-oje eilutėje įrašydamas tikrinimo pradžią ir pabaigą taip pat 14-oje eilutėje įrašydamas muitinio tikrinimo rezultato klasifikatoriuje (patvirtintame Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2000 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 96 su pakeitimais ir papildymais) nurodytą kodą „62“, kuris reiškia „Atitinka“, fiziškai neapžiūrėjęs importuoto automobilio, bei R. M. perduotą 2009-04-25 Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo aktą, kuris buvo deklaruotas V. K. vardu, uždedamas šiame dokumente tarnybinio spaudo Nr. (duomenys neskelbtini)atspaudą ir spaudo „Atitinka“ atspaudą bei pasirašydamas patvirtino akte nurodytus žinomai neteisingus duomenis apie 21 defektą automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. gamybos, nesutampančius su realiai importuoto automobilio defektais – keistinas detales (priekinį buferį, priekinius žibintus, priekinius posparnius ir lonžeronus, priekinius sparnus, priekinį panelį, variklio gaubtą priekines apdailos groteles, priekinį stiklą vairuotojo oro pagalvę, oro pagalvių valdymo bloką dešiniąją priekinę svirtį, dešinįjį priekinį amortizatorių, dešiniojo priekinio rato guoliavietę, dešinįjį pusašį, dešiniąją variklio pagalvę, kondicionieriaus radiatorių, aušinimo radiatorių, difuzorius ir ventiliatorių) bei remontuotinas detales (kėbulo deformaciją dešiniąsias ir kairiąsias priekines duris) ir po to tą pačią 2009 m. balandžio 25 d., tiksliai nenustatytu laiku, panaudojo žinomai suklastotus dokumentus - 2009-04-25 Prašymą atlikti prekių muitini tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje Nr. 9(duomenys neskelbtini)0231 ir 2009-04-25 Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo aktą su žinomai neteisingais duomenimis, pateikdamas juos Šiaulių teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) poste Mažeikių r., Židikų sen., Dapšių k., pamainos viršininkei V. P. užbaigimui importo procedūros automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. gamybos, pagal 2009 m. balandžio 24 d. deklaraciją Nr. 9(duomenys neskelbtini), kuri, 2009 m. balandžio 25 d. sumokėjus V. K. vardu 3297 Lt muitą buvo užbaigta 2009 m. balandžio 27 d., ir tokiu būdu padėjo R. M., pateikiant suklastotus dokumentus, išvengti muitinės kontrolės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenant privalomai pateikti automobilį „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. gamybos, kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d.

Be to, A. S. buvo kaltinamas tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o būtent, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – Šiaulių teritorinės muitinės vyresniuoju inspektoriumi, 2009 m. balandžio 25 d., pažeisdamas Šiaulių teritorinės muitinės viršininko 2004-12-31 įsakymu Nr. Į01-357 patvirtintus Šiaulių teritorinės muitinės Bugenių geležinkelio posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės reikalavimų 19.1 punktą, kad posto vyresnysis inspektorius privalo atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą vadovaujantis teisės aktais bei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005-05-02d. įsakymu Nr. 1B-312 patvirtintus „Dėl importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos“ 25 punkto reikalavimus, kad jeigu atliekamas importuojamo automobilio fizinis tikrinimas, jį atliekantis muitinės pareigūnas turi patikrinti, ar akte nurodyti defektai atitinka prie akto pridėtose fotografijose matomus defektus ir, jeigu nustatoma, kad nurodytieji defektai atitinka, muitinės pareigūnas akte deda B grupės spaudą su įrašu arba užrašo „Atitinka“, taip pat pasirašo, nurodo savo vardą ir pavardę, muitinio tikrinimo datą ir deda muitinės pareigūno antspaudą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nes, tyčia fiziškai neapžiūrėjęs automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. gamybos, ir įrašydamas žinomai neteisingą informaciją, 2009 m. balandžio 25 d. suklastojo 2009-04-25 Prašymą atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje Nr. 9(duomenys neskelbtini)0231 bei 2009-04-25 Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo aktą bei pateikdamas juos Šiaulių teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini), pamainos viršininkei V. P. užbaigimui importo procedūros automobilio TOYOTA RAV4, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. gamybos, pagal 2009 m. balandžio 24 d. deklaraciją Nr. 9(duomenys neskelbtini), kuri, sumokėjus 3297 Lt. muitą, buvo užbaigta 2009 m. balandžio 27 d., ir tokiu būdu padėjo R. M., pateikiant suklastotus dokumentus, išvengti muitinės kontrolės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenant privalomai pateikti automobilį, kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir šiais savo veiksmais A. S., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti norminių aktų nustatytos tarnybos valstybės tarnyboje ir muitinėje tvarkos, sumenkino valstybės institucijos Šiaulių teritorinės muitinės prestižą, diskreditavo Šiaulių teritorinės muitinės Bugenių geležinkelio posto (duomenys neskelbtini) vyresniojo inspektoriaus, kaip valstybės tarnautojo, vardą, tuo padarė didelės neturtinio pobūdžio žalos valstybei ir jos interesams, taip pat buvo sumokėti mažesni nei priklauso mokesčiai, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 1 d.

R. M., vadovaujantis BK 37 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad 2009 m. balandžio mėn. 22 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastojo dokumentą – 2009 m. balandžio 22 d. užsakymą-sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)tarp užsakovo V. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertintojo A. Z., grafoje „UŽSAKOVAS“ įrašydamas rankraštinį įrašą „(duomenys neskelbtini)“ bei pasirašydamas vietoj K. V..

R. M. buvo kaltinamas tuo, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, pateikdamas suklastotus dokumentus ir taip išvengdamas muitinės kontrolės, t. y. R. M., žinodamas, kad bendruoju administraciniu dokumentu Nr. 9(duomenys neskelbtini)400215 per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenant privalomus pateikti muitinei iš Jungtinių Amerikos Valstijų importuotą automobilį „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. gamybos, ir kurio vertė viršija 250 MGL, šio automobilio vertinimo ataskaita bus pateikta muitinei muitinės procedūros „4000“– prekių, kurioms tiekti netaikomas atleidimas nuo PVM, išleidimas į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą vienu metu, įforminimui ir pagal pateiktą ataskaitoje automobilio vertę bus paskaičiuojamas muito ir pridėtinės vertės mokestis, 2009 m. balandžio mėn. 22 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastojo dokumentą – 2009 m. balandžio 22 d. užsakymą-sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)tarp užsakovo V. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertintojo A. Z., grafoje „UŽSAKOVAS“ įrašydamas rankraštinį įrašą „(duomenys neskelbtini)“ bei pasirašydamas vietoj K. V., ir perdavė šį užsakymą-sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)2009 m. balandžio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, turto vertintojui A. Z. automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. gamybos, žinomai suklastotai vertinimo ataskaitai surašyti, ir, 2009 m. balandžio 22 d. turto vertintojui A. Z. suklastojus vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. gamybos, pridedant šioje ataskaitoje 8 fotonuotraukas, žinant, kad visos jos ne realiai importuoto automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), o kito to paties modelio, panašių spalvos, pagaminimo metų, kitų požymių automobilio fotonuotraukos, bei nurodant tikrovės neatitinkančią informaciją apie šios transporto priemonės techninę būklę ir vertę, ir šią automobilio vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje žinomai neteisingai nurodyti defektai – keistinos detalės bei remontuotinos detalės, dėl kurių automobilio vertė sumažinta nuo 34600 litų iki 14 954 litų, R. M. pateikė 2009 m. balandžio 25 d. Šiaulių teritorinės muitinės Bugenių geležinkelio poste (duomenys neskelbtini), adresu: Dapšių k., Židikų sen., Mažeikių r., Šiaulių teritorinės muitinės vyresniajam inspektoriui A. S., kuriam 2010 m. balandžio 25 d. nuo 14.30 val. iki 15.30 val. prie Šiaulių teritorinės muitinės Bugenių geležinkelio posto (duomenys neskelbtini) suklastojus tikrus dokumentus – 2009-04-25 Prašymą atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje Nr. 9(duomenys neskelbtini)0231, t. y. D grafos „Informacija apie atliktą prekių muitinį tikrinimą“ 9-oje, 10-oje, 11-oje ir 12-oje eilutėse įrašant žinomai neteisingą informaciją apie išvykimo ir grįžimo laiką kilometražą ir kokiu transportu vyko, 13-oje eilutėje įrašant tikrinimo pradžią ir pabaigą taip pat 14-oje eilutėje įrašant muitinio tikrinimo rezultato klasifikatoriuje (patvirtintame Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2000 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 96 su pakeitimais ir papildymais) nurodytą kodą „62“, kuris reiškia „Atitinka“, fiziškai neapžiūrėjus importuoto automobilio, bei 2009-04-25 Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo aktą, kuris buvo deklaruotas V. K. ir pateiktas R. M., uždedant šiame dokumente tarnybinio spaudo Nr. (duomenys neskelbtini)atspaudą ir spaudo „Atitinka“ atspaudą bei pasirašant patvirtino akte nurodytus žinomai neteisingus duomenis apie 21 defektą automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. gamybos, nesutampančius su realiai importuoto automobilio defektais - keistinas detales bei remontuotinas detales, ir tą pačią 2009 m. balandžio 25 d., tiksliai nenustatytu laiku, Šiaulių teritorinės muitinės vyresniajam inspektoriui A. S. panaudojus žinomai suklastotus dokumentus - 2009-04-25 Prašymą atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje Nr. 9(duomenys neskelbtini)0231 ir 2009-04-25 Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo aktą su žinomai neteisingais duomenimis, t. y. pateikiant juos Šiaulių teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) poste pamainos viršininkei V. P. užbaigimui importo procedūros automobilio TOYOTA RAV4, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. gamybos, pagal 2009 m. balandžio 24 d. deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kuri, 2009 m. balandžio 25 d. sumokėjus V. K. vardu 3297 Lt muitą buvo užbaigta 2009 m. balandžio 27 d., tokiu būdu išvengė muitinės kontrolės, gabenant per Lietuvos Respublikos sieną privalomai pateikti muitinei automobilį „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. gamybos, kurio vertė 34600 litų ir kuri viršija 250 MGL, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 str. 1 d.

A. Z. buvo kaltinamas tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, bendrininkų grupėje suklastojo dokumentą ir padėjo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabanda gabenti privalomai pateikti daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, pateikiant suklastotus dokumentus ir taip išvengiant muitinės kontrolės, šiomis aplinkybėmis, t. y. 2009 m. balandžio 22 d., būdamas Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilnojamojo turto vertintoju ir turėdamas teisę savo vardu surašyti transporto priemonių vertinimo ataskaitas, dirbdamas uždaroje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ turto vertintoju, darbo vietoje Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), gavęs iš R. M. 2009 m. balandžio 22 d. užsakymą - sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)ir transporto priemonės - automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), 2007 m. gamybos - nuosavybės teisės sertifikatą, žinomai suklastotai vertinimo ataskaitai surašyti, ir žinodamas, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, gabenant privalomai pateikti muitinei iš Jungtinių Amerikos Valstijų importuotą automobilį „Toyota RAV4“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), 2007 m. gamybos, kurio vertė viršija 250 MGL, ir šio automobilio vertinimo ataskaita bus pateikta muitinei muitinės procedūros „4000“ – prekių, kurių tiekimui netaikomas atleidimas nuo PVM, išleidimas į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą vienu metu“, įforminimui ir pagal pateiktą ataskaitoje automobilio vertę bus paskaičiuojamas muito ir pridėtinės vertės mokestis tyčia, pažeisdamas nustatytą tvarką – 2000-04-17 LR susisiekimo ministro įsakymo Nr. 120 ir 2000-04-14 LR finansų ministro įsakymo Nr. 101 „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos“ 18-ąjį punktą - „apžiūrai transporto priemonė pristatoma į turtą vertinančią įmonę arba transporto priemonių vertintojas vyksta į transporto priemonės buvimo vietą“, neapžiūrėdamas transporto priemonės fiziškai, suklastojo transporto priemonės „Toyota RAV4“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), 2007 m. gamybos, darbinis tūris 2362 cm³, 125 kw, pilkos spalvos vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje Transporto priemonės apžiūros - defektacijos akte žinomai neteisingai užfiksavo minėto automobilio „Tpypta RAV4“ pažeidimus – keistinas detales (priekinį bamperį, priekinius žibintus, priekinius posparnius ir lonžeronus, priekinius sparnus, priekinį panelį, variklio gaubtą, priekines apdailos groteles, priekinį stiklą, vairuotojo oro pagalvę, oro pagalvių valdymo bloką, dešiniąją priekinę svirtį, dešiniųjų priekinį amortizatorių, dešiniojo priekinio rato guoliavietę, dešinijį pusašį, dešiniąją variklio pagalvę, kondicionieriaus radiatorių, aušinimo radiatorių, difuzorius ir ventiliatorių) bei remontuotinas detales (kėbulo deformaciją, dešiniąsias ir kairiąsias priekines duris). Kalkuliacijos lape žinomai neteisingai nurodė transporto priemonės - automobilio „Toyota RAV4“ atkuriamąją (remonto) vertę atėmus nusidėvėjimą - 33565 Lt (remonto darbų vertę - 7187,6 Lt ir keičiamų detalių vertę 26377,19 Lt), Kalkuliacijos detalizacijoje nurodė nesančių automobilių sugadinimų remonto darbų ir keistinų detalių kainas, Išvadoje apie apgadinto automobilio likutinę vertę žinomai neteisingai nurodė minėto automobilio „Toyota RAV4“ likutinę vertę – 14954 Lt, prie vertinimo ataskaitos pridėjo ne realiai importuoto automobilio TOYOTA RAV4, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), fotonuotraukas, o kito to paties modelio panašaus spalva, pagaminimo metais, kitais požymiais automobilio nuotraukas, ir šią automobilio vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) su visais priedais nenustatytu laiku perdavė R. M., kuris 2009 m. balandžio 25 d. automobilio vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė Šiaulių teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) posto pareigūnams. kartu su automobilio TOYOTA RAV4, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) muitinės importo deklaracija Nr. 9(duomenys neskelbtini)400215 bei, tą pačią 2009 m. balandžio 25 d., tiksliai nenustatytu laiku, Šiaulių teritorinės muitinės vyresniajam inspektoriui A. S. panaudojus ir kitus žinomai suklastotus dokumentus - 2009-04-25 Prašymą atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamojoje vietoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-04-25 Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo aktą su žinomai neteisingais duomenimis, t. y. pateikiant juos Šiaulių teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) poste Mažeikių r., Židikų sen., Dapšių k., pamainos viršininkei V. P. užbaigimui importo procedūros automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. gamybos, pagal 2009 m. balandžio 24 d. deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kuri, 2009 m. balandžio 25 d. sumokėjus V. K. vardu 3297 Lt. muitą, buvo užbaigta 2009 m. balandžio 27 d., ir tokiu būdu padėjo R. M., pateikiant suklastotus dokumentus, išvengti muitinės kontrolės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenant privalomai pateikti automobilį „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. gamybos, kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. l d., BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d.

Be to, A. Z. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, kilnojamojo turto vertintojas, teikiantis viešąsias paslaugas, 2009 m. balandžio 22 d., dirbdamas uždaroje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ turto vertintoju, darbo vietoje Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi bei pažeisdamas Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000m. balandžio 14 d. Nr. 101 (Žin., 2000, Nr. 33-946) ketvirto skyriaus 18 punkto - „Apžiūrai transporto priemonė pristatoma į turtą vertinančia įmonę arba transporto priemonių vertintojas vyksta į transporto priemonė buvimo vietą“, 24 punkto „Apžiūrima transporto priemonė fotografuojama Privalomas minimalus nuotraukų skaičius - 2. Šiose nuotraukose turi būti matoma visa transporto priemonės išorė ir valstybinis numeris; kitose nuotraukose apgadinimai ir kiti svarbūs transporto priemonės vertinimui elementai“, reikalavimus, 2009 m. balandžio 22 d. įvertino automobilį „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. gamybos, darbinis tūris 2362 cm³, 125 kw, pilkos spalvos, ne apžiūrėdamas automobilį fiziškai, o pagal nuotraukose matomus pažeidimus surašė vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu suklastojo automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), 2007 m. gamybos, vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėl to buvo padaryta didelė žala valstybei, nes buvo diskredituotas turto vertintojo vardas, sumenkintas VŠĮ „Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto“, kuris teisės aktų nustatyta tvarka įgalintas vykdyti viešosios paslaugos, turto vertinimo – paslaugų administravimą bei priežiūrą, autoritetas, taip pat buvo sumokėti mažesni nei priklauso mokesčiai valstybei, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 1 d.

Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu automobilio „Toyota RAV4" muitinė vertė buvo nustatyta pažeidžiant nustatytą tvarką, nes automobilis nebuvo apžiūrėtas, nenustatyta, ar buvo kokie jo apgadinimai. Ikiteisminio tyrimo metu šis automobilis buvo apžiūrėtas kaip nusikalstamos veikos objektas ir 2009-04-30 surašytas Apžiūros protokolas, kuriame nustatyta, kad ant „TOYOTA RAV4", pilkos spalvos, 2007m. gamybos, kėbulo Nr.(duomenys neskelbtini) , išorės matomi įbrėžimai, akmenukų įdaužimo žymės, dažų nubrozdinimai, nežymus įlenkimai. Pakėlus variklio dangtį, akivaizdžių pažeidimų ir sugadinimų nėra, visi stiklai sveiki, automobilio salonas tvarkingas, oro pagalvės sveikos (t.l,b.l.8-14); t.y. gauti duomenys, kad automobilis nėra daužtas ir buvo imtasi veiksmų, siekiant nustatyti tokio automobilio vertę.. 2009-05-06 d. Šiaulių teritorinėje muitinėje buvo perduotas raštas ( rašto Nr. 28T -7.68-170) dėl automobilio Toyota RAV 4 vertės. Minėtu raštu buvo prašoma pateikti informaciją (pažymą) apie automobilį „TOYOTA" RAV 4, 2007 m. gamybos 125 kW galingumo, 2362 cm ³ darbinio tūrio, kuris buvo importuotas iš JAV. 2009-05-07 raštu Nr. S 1-19.9-3046 buvo pateikta lengvojo automobilio Toyota RAV 4 rinkos bei muitinės vertės, kurį atliko Šiaulių teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrius, o ne turto vertintojas. Liudytoju apklaustas J. B. parodė, kad 2007 m. gamybos 125 kW galingumo, 2362 cm ³ darbinio tūrio automobilio „TOYOTA RAV 4" muitinė vertė yra 34600 litų. Nuo šios vertės muitinė skaičiuoja importo mokesčius-muitą ir pridėtinės vertės mokestį. Rašte dėl šio automobilio vertės jis nurodė ir automobilio rinkos vertę (52600 litų), paimtą iš žinyno „Automobilių rinkos kainos I dalis balandis-birželis 2009 m.".

Išteisintasis R. M. atsikirtimuose į Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas. Skunde aprašytos neva faktinės bylos aplinkybės yra visai neteisingos ir neatitinkančios nei tikrovės, nei tiesos, yra interpretuojamos kaltinimo institucijų interesams naudinga linkme. Skunde prokurorė nurodė, kad išteisintojo vadovauta įmonė „(duomenys neskelbtini)" užsiiminėjo tiktai amerikietiškų automobilių pertvarkymu į europietiškus, tačiau tai netiesa, nes buvusi įmonė suteikdavo automobilių remonto ir techninio aptarnavimo paslaugas visiems norintiems asmenims. Prokuratūros manymas, kad išteisintasis buvo suinteresuotas gauti naudos- tėra manymas ir spėjimas, kuriais remtis negalima. Tas faktas, kad jis pargabeno automobilio dokumentus, nereiškia, kad jais disponavo nusikalstamu tikslu. Nepagrįsti argumentai ne tiktai dėl neva padarytų nusikalstamų veiksmų bei neva nusikalstamų siekių, bet ir dėl automobilio būklės ir jo vertės. Net ir bylą nagrinėjant teisme, automobilio būklė nebuvo išsamiai ištirta, nes niekas jo būklės išsamiai netyrė- neleido jo pajudinti iš stovėjimo vietos ir ji buvo apžiūrėta vizualiai (apie tai parašyta dokumentuose), o tai reiškia, kad ir tikroji teisinga vertė, jeigu nevertinama jo įgijimo vertė, liko nenustatyta. Muitinės pareigūnų raštais (kaip juo skunde ir remiasi prokurorė) įrodinėta jo rinkos vertė - 52600 Lt ne tik kad neteisinga, tačiau ir neatlaiko jokios kritikos, todėl prokuratūros argumentai šiuo aspektu atmestini. Absoliučiai netiesa yra tai, kad byloje esančios mobilaus ryšio skambučių išklotinės įrodo buvus jį (R. M.) ir A. S. susitarus bendrai nusikalstamai veikti, ten tokių duomenų nėra. Absoliučiai nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, jog išteisintojo veiksmais - pasirašius užsakymo blanke vietoje A. K. ir taip suklastojus dokumente parašą, neva buvo sukliudyta nustatyti vertinimo ataskaitos sudarymo aplinkybes ir neva tai sukėlė reikšmingas pasekmes. Tačiau tokio nusikaltimo turiniu bei neva pasekmėmis išteisintasis nebuvo kaltinamas ir nebuvo teisiamas, ir tokius argumentus sužinojo tik iš skundo. Išteisintasis nuosekliai aiškino, kad parašas buvo padėtas tiktai todėl, kad nepažįstamas asmuo jam buvo nurodęs reikalinga pateikti tokį užsakymą ir paskui, gavus dokumentų pluoštą, buvo leidžiama paimti automobilį iš saugojimo vietos ir jį galėjo pargabenti į Mažeikius pagal A. K. prašymą. Teismas nuosprendyje nurodė visus duomenis, įrodymus, kuriais remdamasis padarė pagrįstas ir teisingas išvadas byloje dėl faktinių aplinkybių, dėl nusikaltimų nepadarymo. Sprendimas nepriteisti pinigų sumą automobilio laikymo išlaidoms kompensuoti yra pagrįstas ir teisingas. Šiaulių apygardos teismas objektyviai vertino bylos įrodymų visumą, nepažeidė jokių baudžiamojo proceso normų ir priėmė motyvuotą, teisėtą išteisinamąjį nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje. Remiantis objektyviais baudžiamosios bylos duomenimis, apygardos teismo išteisinamojo nuosprendžio išvadomis ir šiais išdėstytais argumentais, prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo išteisinamąjį nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Aptariamoje byloje tiesioginių R. M., A. Z., A. S. kaltės įrodymų padarius kontrabandą nėra, o byloje esantys netiesioginiai įrodymai neduoda pagrindo daryti vienareikšmę ir neabejotiną išvadą, kad jų kaltė įrodyta.

Teismas teisingai nuosprendyje pažymėjo, kad byloje nenustatyta, jog R. M. buvo kaip nors suinteresuotas automobilį pirkti ir jį pargabenti į Lietuvą pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Nenustatyta, kad R. M., išvykdamas į Klaipėdos jūrų uostą, buvo suinteresuotas suklastoti dokumentus, kuriuos pateikęs kompetentingoms institucijoms, siektų išvengti muito mokesčių. Nenustatyta, kad R. M. buvo žinomos automobilio įsigijimo aukcione aplinkybės, kokia kaina jis buvo nupirktas, kokios būklės jis buvo, kokia buvo jo vertė, ar ji viršijo 250 MGL, ar gabenant jį per Lietuvos sieną buvo reikalinga pateikti suklastotus dokumentus, kokius veiksmus jis privalo atlikti siekdamas išvengti muito mokesčių.

BK 199 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos – kontrabandos – objektyvieji požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais – t. y. gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip išvengiant šios kontrolės. Nepateikimas daiktų muitinės kontrolei yra tada, kai asmenys, privalantys deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam tikrinimui, t. y. nuslepia nuo muitinės kontrolės. Muitinės kontrolės išvengimas galimas ir kitais būdais, pvz., slapta per valstybės sieną gabenant prekes ir taip apeinant muitinės kontrolės postus. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento (nereikalaujant padarinių atsiradimo). Kontrabandos subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, ir nori taip veikti. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad R. M. gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną automobilį pateikdamas suklastotus dokumentus ir taip išvengdamas muitinės kontrolės. Iš minėtų paties R. M. ir liudytojo V. K. parodymų matosi, kad R. M. apie šio konkretaus automobilio egzistavimą sužinojo iš V. K. skambučio, kuris pranešė, kad automobilis Klaipėdoje ir paprašė sutvarkyti su automobiliu susijusius dokumentus. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kas būtent automobiliui kirtus sieną pateikė dokumentus, patvirtinančius teisę į automobilį, kaip automobilis iškrautas iš konteinerio, kam perduotas, kas sumokėjo būtinus mokesčius.

Kaip pagrįstai nuosprendyje nurodė teismas, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – bendrininkavimo sudėtis, numatyta BK 24 str. 1 d., 25 str. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (užimamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius ir t. t. Pagal BK 24 str. 6 d. padėjėju yra pripažįstamas asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Konstatuojant bendrininkavimą svarbu nustatyti, jog dėl nuskalstamos veikos buvo susitarta iki tos veikos darymo pradžios arba ją darant ir įrodyti, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitais asmenimis tam tikru būdu prie jos prisidėdamas (kasacinė byla Nr. 2K-92/2010). Būtina įrodyti, kad asmuo suvokė, jog savo veiksmais (neveikimu) padeda kitiems bendrininkams neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti prekes, norėjo taip veikti ir veikė.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinimas R. M., A. Z. ir A. S. grindžiamas iš esmės tik prielaidomis, kad jie kontrabandos gabenimo atveju veikė bendrininkų grupėje, kurios, nesant kitų patikimų įrodymų, yra nepakankamos padaryti pagrįstą išvadą dėl jų kaltės. Byloje nepateikta įrodymų, kad R. M. iš anksto būtų taręsis su A. Z. ir A. S. dėl nusikalstamos veikos padarymo, derinę savo veiksmus. Tokių duomenų nebuvo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, tokių duomenų prokurorė nenurodo ir apeliaciniame skunde.

Taip pat kolegija atkreipia dėmesį į prokurorės skunde aptariamą automobilio vertės apskaičiavimą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neteisingai nurodė, kad automobilio vertė neviršijo 250 MGL dydžio sumos. Su šiuo prokurorės apeliacinio skundo argumentu kolegija sutinka. Pagal teismo nutartį atliktoje Kelių transporto priemonės Toyota vertinimo ataskaitoje Nr. 12-0014 (6 t., 42–64 b. l.) nurodyta, kad automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2009 m. balandžio mėnesį buvo 39 100,00 Lt. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešime dėl nutarties vykdymo (6 t., 82–83 b. l.) nurodoma, kad jei 2009 m. balandžio 24 d. automobilio muitinė vertė nustatoma remiantis UAB „Porix“ sudarytoje Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 12-0014 (2012-03-16) nurodyta automobilio rinkos vertė (39 100 Lt), ir, vadovaujantis Metodikos 13 punkto nuostatomis, ji sudarytų 25 491 Lt. Už automobilį nustatytas muitas (10 proc.) sudarytų 2549 Lt, PVM (19 proc.) – 5328 Lt. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiais duomenimis, tačiau nepagrįstai nustatydamas automobilio muitinę vertę į jos sumą neįskaitė privalomų mokėti mokesčių muito ir PVM. Pagal BK 212 str. 2 d. nuostatas, BK 199, 199¹, 199² ir 200 straipsniuose nurodytų daiktų (prekių) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. Todėl automobilio muitinė vertė kartu su privalomais mokesčiais sudaro 33 368 Lt (25 491+2549+5328). Ši suma viršija 250 MGL dydžio sumą, kuri sudaro 32 500 Lt. Tačiau nepaisant to, kad gabento automobilio vertė visgi viršijo 250 MGL sumą, nesant kitų objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių visumos, to nepakanka pripažinti R. M., A. Z. ir A. S. padarius kontrabandą.

Prokurorė skunde taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai išteisino A. Z. nurodydamas, kad jis neturėjo tyčios suklastoti automobilio vertinimo išvados. Skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad turto vertintojas, nematęs automobilio savininko, neįsitikinęs, kas pasirašė sutartį, nepadaręs asmens dokumento kopijos, visą tai paima iš žmogaus, kurio tapatybė jam nežinoma. Turto vertinimo akte A. Z. nurodė, kad Transporto priemonių vertinimas buvo atliekamas laikantis Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka. A. Z., siekdamas atsiriboti nuo galimų pasekmių, akte įrašė, kad vertinimas atliktas pagal nuotraukas, bet šią informaciją jis smulkesniu šriftu surašė kitoje lapo pusėje ir pridengė antspaudu, siekiant, kad ši esminė informacija nebūtų pastebėta. Kolegija atmeta šiuos skundo argumentus. Kaip matosi iš byloje esančio transporto priemonės apžiūros – defektacijos akto (1 t., 110 b.l.), informacija, kad pažeidimai ir defektai įvertinti pagal užsakovo pateiktas nuotraukas, iš tikro užrašyti mažesniu šriftu ir sakinio vidurį tikrai dalinai liečia antspaudo kraštas, tačiau tam, kad būtų perskaitytas sakinys, nereikalinga dėti jokių pastangų – t.y., prokurorės teiginys, kad antspaudo tikslas buvo pridengti įrašą, kad esminė informacija liktų nepastebėta, yra nepagrįstas. Teismas pagrįstai išteisino A. Z., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. A. Z. buvo kaltinamas tuo, kad, pažeisdamas nustatytą tvarką - 2000-04-17 LR susisiekimo ministro įsakymo Nr. 120 ir 2000-04-14 LR finansų ministro įsakymo Nr. 101 „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos“ 18-ąjį punktą – „apžiūrai transporto priemonė pristatoma į turtą vertinančią įmonę arba transporto priemonių vertintojas vyksta į transporto priemonės buvimo vietą“, neapžiūrėdamas transporto priemonės fiziškai, suklastojo transporto priemonės „Toyota RAV4“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), 2007 m. gamybos, darbinis tūris 2362 cm³, 125 kw, pilkos spalvos vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kalkuliacijos lape žinomai neteisingai nurodė transporto priemonės - automobilio „Toyota RAV4“ atkuriamąją (remonto) vertę, išvadoje apie apgadinto automobilio likutinę vertę žinomai neteisingai nurodė minėto automobilio „Toyota RAV4“ likutinę vertę – 14954 Lt, prie vertinimo ataskaitos pridėjo ne realiai importuoto automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), fotonuotraukas, o kito to paties modelio panašaus spalva, pagaminimo metais, kitais požymiais automobilio nuotraukas.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. Z. automobilį vertino pagal jam pateiktas nuotraukas. Jis surašė įvertinimo ataskaitą, kurioje nurodė, kad automobilio fiziškai neapžiūrėjo, o aktas surašytas pagal užsakovo pateiktas nuotraukas. Šias aplinkybes be paties A. Z. parodymų patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: užsakymas sutartis (2 t., 8 b. l.), kuria konstatuota, kad 2009-04-22 sudaryta sutartis tarp V. K. ir UAB „Pajūrio Autorika“ dėl automobilio „Toyota RAV4“ kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) įvertinimo, pagal užsakovo pateiktas nuotraukas. Sutartį pasirašė A. Z., kuris turėjo įgaliojimą tai padaryti (2 t., 26 b. l.); automobilio „Toyota RAV4“, vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 106–117 b. l.), kurioje nurodyta, kad automobilio vertinimo ataskaitą atliko turto vertintojas A. Z. (įmonės kvalifikacijos atestato Nr. 000075), kad transporto priemonės apžiūros-defektacijos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytas pagal pateiktas nuotraukas (1 t., 110 b. l.), kurios buvo pateiktos užsakovo (1 t., 116 b. l.). Vertinant, ar asmuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d., svarbu nustatyti visus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (2K-7-35/2011, 2K-37/2012).

Pagal teismų praktiką dokumentu BK 300 str. 1 d. prasme laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-263/2010, 2K-401/2011, 2K-139/2012, 2K-361/2012). Teismų praktikoje dokumentu laikomas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę. Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas.

Kaip teisingai nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, atskleidžiant BK 300 str. numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, svarbu nustatyti kaltinamo asmens veiksmų apimtį, konkrečiai įvardyti, kuo šie veiksmai pasireiškė suklastojant bei panaudojant kaltinime nurodytą dokumentą. Dokumento suklastojimu laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas. Tačiau jame nebūtinai visa informacija turi būti melaginga, svarbu, kad šios informacijos dalis neatitinka tikrovės. Kadangi nusikaltimo sudėtis formalioji, baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo. Subjektyviajam šio nusikaltimo požymiui – kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia. Tai reiškia, kad pagamindamas netikrą ar klastodamas tikrą dokumentą, jį panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti.

Nagrinėjamoje byloje A. Z. surašyta vertinimo ataskaita iš tiesų laikoma dokumentu BK 300 str. 1 d. prasme. Tačiau byloje nesurinkta įrodymų, kad jis vertinimo ataskaitą suklastojo. Teismas nuosprendyje nurodė, kad 2000-04-17 LR susisiekimo ministro įsakyme Nr. 120 ir 2000-04-14 LR finansų ministro įsakyme Nr. 101 „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos“ nėra imperatyviai nurodyta, jog negalima transporto priemonės vertinti kitaip nei nurodyta 18 straipsnyje. Įsakymo 14 straipsnio 14.7 punkte nurodyta, jog transporto priemonė vertinama kai to pageidauja savininkas. Savininkas gali pasirinkti ir transporto priemonės vertinimo būdą tokį kokį jis nori. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja audito apskaitos ir turto vertinimo instituto direktorė L. L. parodė, kad vertinamą transporto priemonę, kaip ir bet kokį kitą turtą, vertintojas privalo apžiūrėti, nes šis reikalavimas yra numatytas turto vertinimo metodikoje. Tačiau liudytoja negalėjo nurodyti ar yra imperatyvus draudimas vertinti automobilį iš nuotraukų, kur jis užfiksuotas ir kokius pažeidimus galbūt padarė A. Z., vertindamas automobilį. Kitas liudytojas S. D. turto vertinimo asociacijos prezidentas teisme parodė, kad galima vertinti automobilį pagal užsakovo pateiktas nuotraukas, bet tai būtina pažymėti apžiūros akte. Taip pat šis liudytojas parodė, jog A. Z. nepažeidė vertinimo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir nuostatų, nes vertinimo ataskaitoje buvo įrašyta, kad vertinimas atliktas pagal užsakovo pateiktą informaciją. Turto vertinimas pagal pateiktas fotonuotraukas ar techninius parametrus jų darbo praktikoje atliekamas dažnai. Iš šių apklaustų liudytojų parodymų negalima daryti išvados, kad A. Z. tyčia pažeidė įstatymų reikalavimus ir suklastojo vertinimo išvadą, kaip tik, galima daryti išvadą, kad jis turėjo teisę pasirinkti vertinimo būdą. Jau minėta, kad sudarydamas turto vertinimo ataskaitą A. Z. nurodė, kokiu būdu ir kodėl vertina automobilį „Toyota RAV4“. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad A. Z. tik surašė iš nuotraukų nustatytus duomenis, tyčios klastoti dokumentus jo veikoje nebuvo, ir pagrįstai pagal BK 300 str. 1 d. jį išteisino nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties. Suklastojimas būtų tuo atveju, jai jis būtų nurodęs, kad apžiūri automobilį fiziškai. Šiuo atveju A. Z. aiškiai nurodė, kad vertina pagal pateiktas nuotraukas.

Prokurorė taip pat nesutinka su A. Z. išteisinimu pagal BK 228 str. 1 d. Tačiau nenustačius A. Z. veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., sudėties požymių, jis pagrįstai išteisintas ir pagal BK 228 str. 1 d., nes jo piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi buvo siejamas tik su vertinimo išvados suklastojimu ir turto vertinimo reikalavimų pažeidimu, o apie tai nuosprendyje teismas jau pasisakė, taip pat pasisakė ir kolegija šioje nutartyje.

Teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad byloje nustatyta, jog A. S., atlikdamas vyresniojo inspektoriaus tarnybines pareigas teritorinės muitinės poste, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo pateikdamas pamainos viršininkei automobilio importo procedūrai užbaigti. Byloje nustatyta, kad A. S. apžiūrėti automobilio neišvyko, jo fiziškai neapžiūrėjo, tačiau Prašymo atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje Nr. (duomenys neskelbtini), D grafos „Informacija apie atliktą prekių muitinį tikrinimą“ 9-oje, 10-oje, 11-oje ir 12-oje eilutėse įrašė žinomai neteisingą informaciją apie išvykimo ir grįžimo laiką, kilometražą ir tai, kokiu transportu vyko, 13-oje eilutėje įrašė tikrinimo pradžią ir pabaigą, taip pat 14-oje eilutėje įrašydamas muitinio tikrinimo rezultato klasifikatoriuje (patvirtintame Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2000 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 96 su pakeitimais ir papildymais) nurodė kodą „62“, kuris reiškia „Atitinka“, Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo aktą, kuris buvo deklaruotas V. K. vardu, uždėjo šiame dokumente tarnybinio spaudo Nr. (duomenys neskelbtini)atspaudą ir spaudo „Atitinka“ atspaudą bei pasirašė. Taip pat teismas teisingai konstatavo, kad A. S. veikė tiesiogine tyčia, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes ir norėjo taip veikti. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad A. S., vykdydamas tarnybines pareigas, įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, netinkamai atliko savo tarnybines pareigas, tai užtraukia drausminę nuobaudą. Teismas teisingai nurodė, jog byloje nenustatyta, kad A. S., vykdydamas savo tarnybines pareigas, siekė materialinės naudos sau ar turėjo tyčią padėti padaryti nusikalstamą veiką, jo padaryta veika dėl savo tikslų ir motyvų nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nusikaltimas, todėl teismas pagrįstai jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

Dėl R. M. dokumentų klastojimo kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje iš tiesų nustatyta, jog R. M. 2009 m. balandžio mėn. 22 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastojo dokumentą 2009 m. balandžio 22 d. užsakymą-sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)tarp užsakovo V. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)" vertintojo A. Z., grafoje UŽSAKOVAS įrašydamas rankraštinį įrašą „(duomenys neskelbtini)“ bei pasirašydamas vietoj K. V.. Jis pats šio fakto neneigia ir nurodo, kad Klaipėdoje susitikęs su jam nepažįstamu asmeniu, perdavė iš V. K. gautus dokumentus apie automobilį „Toyota RAV4“. Po kiek laiko vėl su tuo asmeniu susitiko ir jam buvo pasakyta, kad reikalingas V. K. parašas. Jis viename iš dokumentų užrašė V. K. pavardę ir vardą bei pasirašė. Tai patvirtinama ir byloje esančia specialisto išvada Nr. llŠ-193(09). Teismas pagrįstai nurodė, kad R. M., pasirašydamas dokumente vietoje V. K., jį suklastojo, ir tai padarė tiesiogine tyčia, nes suprato, kad šis dokumentas bus naudojamas tolimesniems juridiniams veiksmams atlikti. Jo veika iš tikrųjų turi BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių.

Tačiau teismas pagrįstai pašalino R. M. iš kaltinimo aplinkybes, kad jis perdavė suklastotą užsakymą-sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)2009 m. balandžio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)", adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, turto vertintojui A. Z., žinomai suklastotai vertinimo ataskaitai surašyti ir 2009 m. balandžio 22 d. turto vertintojui A. Z. suklastojus vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir šią automobilio vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje žinomai neteisingai nurodyti defektai, keistinos detalės bei remontuotinos detalės, dėl kurių automobilio vertė sumažinta nuo 34600 litų iki 14 954 litų, pateikė 2009 m. balandžio 25 d. Šiaulių teritorinės muitinės Bugenių geležinkelio poste (duomenys neskelbtini), adresu Šiaulių teritorinės muitinės vyresniajam inspektoriui A. S., kuris 2010 m. balandžio 25 d. nuo 14.30 val. iki 15.30 val. prie Šiaulių teritorinės muitinės Bugenių geležinkelio posto (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrus dokumentus – 2009-04-25 Prašymą atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje nenustatyta, kad R. M. ir A. Z. veikė bendrininkų grupe, t. y. susitarė bendrais veiksmais suklastoti turto vertinimo ataskaitą, kurią pateikus būtų išvengta automobilio „Toyota RAV4“ muitinės patikrinimo ir tokiu būdu į Lietuvą įgabenti kontrabandą. Neįrodyta, kad R. M. tiesiogiai perdavė A. Z. suklastotą užsakymą-sutartį, prie jos pridėtas ne to automobilio fotonuotraukas, o A. Z. pateiktų duomenų pagrindu tyčia suklastojo turto vertinimo ataskaitą. R. M. iš Klaipėdos pristatė „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), A. S. pateikė dokumentus, gautus paimant automobilį iš Klaipėdos muitinės terminalo, todėl teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad neįrodyta, kad jis vengė, kad A. S. fiziškai apžiūrėtų automobilį. Byloje nėra įrodymų, kad R. M. ir A. Z. turto vertinimo ataskaitą suklastojo veikdami bendrininkų grupe ir tiesiogine tyčia, todėl teismas konstatavo, jog nenustatyta, kad R. M. žinojo, jog turto vertinimo atskaita yra suklastota ir šį suklastotą dokumentą pateikė A. S., kad pastarasis suklastotų kitus dokumentus. Teismas pripažino, kad R. M. veikoje yra BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, tačiau, kaip ir A. S. atveju, pagrįstai nurodė, jog padaryta veika dėl savo tikslų ir motyvų nesiekia tokiopavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nusikaltimas. Prokurorė nesutinka su tokia teismo išvada ir nurodo, kad R. M. veiksmai suklastojant dokumentą negali būti pripažinti mažareikšmiais, kadangi suklastojus 2009 m. balandžio 22 d. užsakymą-sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)pasirašant V. K. vardu, pastarajam apie atliekamus veiksmus nežinant ir neišreiškus savo valios, buvo kliudoma nustatyti turto vertės nustatymo ataskaitos parengimo aplinkybes. Kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus. Iš paties V. K. parodymų matosi, kad jis prašė R. M. sutvarkyti visus reikalingus dokumentus, R. M., pasirašydamas vietoj V. K., jokių V. K. interesų nepažeidė, jokios žalos jam nepadarė, tai patvirtina ir tai, kad V. K. jokių pretenzijų R. M. dėl to nepareiškė.

Pagal BK 37 str. veika gali būti pripažįstama mažareikšme tada, kai ji atitinka konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nedaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti. Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, kuris, atsižvelgęs į aplinkybių visumą, privalo padaryti išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nesiekia laipsnio, būtino baudžiamajai atsakomybei atsirasti. Kartu pažymėtina, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga (2K- 500/2010, 2K-122/2011 ir kt.). Baudžiamasis įstatymas nenumato nusikaltimų, kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Pagal galiojančią teisminę praktiką BK 37 str. netaikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu, už kurį BK 300 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė, pagal BK 11 str. priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad R. M. ir A. S. veiksmais nebuvo sutrikdyta normali valstybės ir savivaldos institucijų veikla, t. y. nebuvo padaryta ir žymi žala valstybei. Kadangi toks dokumentų suklastojimas iš principo nepažeidė nė vienos iš šalių interesų, todėl BK 300 str. 1 d. numatyti nusikaltimai laikytini mažareikšmiais, ir teismas R. M. bei A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės atleido, o baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukė pagrįstai.

Prokurorė skunde taip pat nurodo, kad A. S. nepagrįstai išteisintas pagal BK 228 str. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus – telefoninių skambučių išklotines, kurios įrodo, kad R. M. buvo iš anksto susitaręs su A. S. daryti nusikalstamas veikas. Kolegija šiuos argumentus atmeta.

Pagal BK 228 str. piktnaudžiavimas objektyviai pasireiškia valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu, jeigu dėl to didelės žalos patiria valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Taigi paprastai piktnaudžiavimas – tai tarnybinės padėties panaudojimas ar pasinaudojimas ja priešingais nei tarnybos interesais. Dažniausiai tą faktą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo savo įgaliojimus, patvirtina tai, kad toks asmuo veikdamas atitinkamu būdu (arba neveikdamas) pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo tvarką, nesilaikė iš teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64/2013).

Būtinasis piktnaudžiavimo požymis, skiriantis šį nusikaltimą nuo tarnybinio nusižengimo, yra didelės žalos padarymas valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, darbo sutrikdymo. Įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-232/2012). Be abejo, A. S. tarnybines pareigas atliko netinkamai – neapžiūrėjęs automobilio, uždėjo spaudą, patvirtinantį, kad nuotraukose užfiksuoti automobilio defektai atitinka fizinę automobilio būklę. Tačiau vertinant, ar tai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, svarbu atsižvelgti ir į jo tikslus, veiksmų intensyvumą, pobūdį. Byloje neįrodyta, kad A. S. siekė kokios nors naudos, byloje nepaneigta, kad jis manė, kad R. M. skambino V. K., ir sužinojęs, kad automobilio fiziškai šiuo metu apžiūrėti nėra galimybės, jis tiesiog pasitikėjo R. M. ir jo pateikta informacija, kadangi praeityje jokių nesklandumų ar problemų su juo tvarkant reikalus nebuvo. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo apie Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje pažymėta, jog siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Grįžtant prie prokurorės konstatavimo, kad buvo padaryta didelė žala valstybei, paminėtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kurioje nurodoma, jog pareigūnas, neatlikdamas savo pareigų, visada diskredituoja pareigūno vardą tačiau ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Didelės žalos valstybei padarymas turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė. Didelė žala valstybei galėtų būti konstatuojama nustačius, kad dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginamo asmens poelgio sutriko normali valstybės institucijų veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valstybės valdymo tvarka ir pan. (Kasacinė nutartis Nr. 2K-262/2011). Šioje byloje minėtos pasekmės nebuvo nustatytos, o apeliaciniame skunde nurodomi su "didelės žalos" sąvoka susiję argumentai iš esmės yra paremti klaidinga prezumpcija, jog pareigūno veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas ar netinkamas vykdymas visais atvejais lemia pasitikėjimo atitinkama valstybės institucija bei tuo pačiu visa valstybės institucijų sistema sumažėjimu, kas, anot prokuratūros, visais atvejais lemia neturtinę žalą valstybei. Be to, kaip minėta, negalima asmens teisinės atsakomybės klausimo sutapatinti tik su baudžiamąja atsakomybe, nepaisant kitų teisinės atsakomybės rūšių, iš kurių pirmiausia paminėtina tarnybinė atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje nepadaryta didelė žala valstybei.

Prokurorė, kaip minėta, nurodė, kad A. S. buvo iš anksto susitaręs su R. M. daryti nusikalstamas veikas ir tai įrodo telefoninių pokalbių išklotinės. Kolegija atmeta šiuos skundo argumentus. Abu išteisintieji neneigia buvę pažįstami. O vien ta aplinkybė, kad įvykio vakarą jie kalbėjosi telefonu, dar nepatvirtina fakto, kad jie tarėsi daryti nusikalstamą veiką. Juolab, kad pokalbių turinys nėra žinomas. Tokiu atveju galima konstatuoti tik patį faktą, kad jie kalbėjo telefonu. Tačiau tai nepatvirtina fakto, kad jie tarėsi daryti nusikalstamas veikas. Prokurorė iš esmės daro tik prielaidas, o remtis tik prielaidomis priimant apkaltinamąjį nuosprendį draudžiama.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas aptariamoje byloje nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, patikrino byloje surinktų duomenų sąsajumą ir leistinumą bei įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Vertindamas įrodymus teismas BPK 20 str. nustatytų reikalavimų nepažeidė. Teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė visus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir pateikė išsamius jų vertinimo motyvus. Tai, kad prokurorė nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, nereiškia, kad teismas byloje surinktus įrodymus įvertino netinkamai ar kad netinkamai taikė baudžiamuosius įstatymus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatė.

Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis gali būti grindžiamas ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais. Cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, jog BPK 20 str. 1 d. nurodyta, jog įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius - ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. BPK 20 str. 5 d. prasme svarbu, kad šie įrodymai būtų vertinami ne tik atskirai, bet ir jų visuma (2K-32/2010). Kolegija pritaria prokurorės išsakytai pozicijai dėl netiesioginių įrodymų reikšmės. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad visi prokurorės apeliaciniame skunde nurodomi duomenys ir jais remiantis padarytos išvados yra subjektyvaus pobūdžio, atspindintys prokurorės nuomonę. Netiesioginis yra toks įrodymas, kuriuo įrodinėjamas tarpinio fakto buvimas, o paskui ir įrodinėjimo dalyko elementu esanti aplinkybė. Visais atvejais būtina nustatyti, kad tarpinis faktas tikrai yra susijęs su įrodinėtinomis aplinkybėmis. Netiesioginiai įrodymai turi sudaryti sistemą, nepaliekančią jokių abejonių dėl remiantis netiesioginiais įrodymais padarytų išvadų pagrįstumo. Šioje byloje nepakanka pavienių netiesioginių įrodymų, kad jais būtų galima pagrįsti byloje kaltintų asmenų kaltę padarius nusikalstamas veikas. Netiesioginiai įrodymai byloje daugeliu atvejų prieštaringi, kelia abejonių, nepatvirtina vienas kito ir nesudaro nuoseklios ir logiškos grandinės. O visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Pagal BPK 301 str. 1 d. teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, o prielaidomis ir spėjimais jis negali būti grindžiamas. Kiekviena išvada turi būti pagrįsta byloje surinktais įrodymais, ne­gin­či­ja­mai pa­tvir­ti­nan­čiais kal­ti­na­mo­jo kal­tę padarius nu­si­kals­ta­mą vei­ką ir ki­tas svar­bias by­los ap­lin­ky­bes, o svarbiausia, turi būti įrodyta, kad kaltininko veiksmuose yra jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėtis.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Aptariamoje byloje objektyvių įrodymų, kad R. M., A. Z. ir A. S. patys padarė ar bendrininkavo darydami kontrabandą, kad A. Z. suklastojo dokumentą ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kad A. S. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nesurinkta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada pagrįsta byloje surinktų, teisme ištirtų ir patikrintų bei skundžiamame nuosprendyje, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, įvertintų įrodymų visetu, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas. Naikinti skundžiamą Šiaulių apygardos teismo nuosprendį prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo.

Kadangi A. Z., A. S. ir R. M. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 str. 1 d., padarymo, todėl prokurorės prašymas iš jų solidariai priteisti išlaidas, susijusias su automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. gamybos, saugojimu, irgi netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.