Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 50³ straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados tyrėja R. M. 2016 m. vasario 24 d. A. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 50³ straipsnį, dėl to, kad A. K. 2015 m. spalio 13 d. 12.45 val. Šiauliuose, P. V. gatvėje įvairiais žodžiais įžeidinėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresnįjį tyrėją I. V., tuo įžeisdamas jo kaip policijos pareigūno garbę ir orumą bei nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo nutraukti administracinės teisės pažeidimą, t. y. nebeįžeidinėti; bei priešinosi vengdamas sulaikymo, t. y. griebė rankomis už I. V. striukės, kurią įplėšė, tuo padarydamas 40 eurų turtinę žalą.

A. K. teisme neprisipažino padaręs administracinės teisės pažeidimus ir paaiškino, kad 2015 m. spalio mėn. sėdėjo su dviem žmonėmis. Ėjo pareigūnas. Jis nežinojo, kad jis vis dar pareigūnas, buvo be uniformos, asmuo neprisistatė. Ne kartą yra jį „koliojęs“, vadinęs „(duomenys neskelbtini)“. Kažkodėl asmuo jį paėmė. Iki sėdant į zoną, A. V. ne kartą yra jį įsisodinęs į mašiną, tempęs į teismą, nors jam į teismą nereikėjo. Kitą kartą vėl prie jo kabinėjosi. Prieš jam grįžtant iš zonos, nuvyko pas jo sugyventinę, paklausė, ar ji jį priims gyventi. Kai ši atsakė, kad priims, I. V. pasakė, kad turės problemų. A. V. prie jo priekabiauja. Jie ten nei šūkavo, nei buvo girti, be to, paėmė jį vieną, kitų buvusių neėmė. Pareigūnas buvo be uniformos, nežinojo, kad jis vis dar pareigūnas. Betempdamas jį, pareigūnas spyrė jam į koją, galimas daiktas, kad virsdamas įplėšė pareigūno striukę. Atvyko patruliai, yra registratoriaus įrašas. I. V. pareigūnams nurodė net ne tą vietą, nuo kurios jį paėmė. Neva buvo neadekvatus. Kai jį suėmė, I. V. nuvyko į Aušros al., tik po 30 min. atvyko į Purienų g. Per tą laiką striukę galėjo susiplėšyti bet kur. Prašė, kad nustatytų I. V. girtumą, nes jis turėjo mėlynę. Niekur nėra filmuotų medžiagų. Viena medžiaga yra, kur patruliai automobilyje sako: „O, „kurva“, K. su V. ateina“. Sėdėjo ten dar su dviem asmenimis. I. V. atėjo iš apačios nuo viešbučio. Priėjo ir pasakė „ką, (duomenys neskelbtini), čia darai“. Pasakė, kad sėdi. Paklausė, „ko čia sėdi“. Pasakė eiti kartu su juo. I. V. neprisistatė, buvo be uniformos, su mėlyne veide. Pasakė, kad jį išveža. Transporto priemonės neturėjo. Nežino, kodėl turėjo važiuoti su juo. Pažino, kad tai buvęs pareigūnas ir atsisakė su juo eiti. Pradėjo jį tampyti, grasinti, spyrė į koją, galimai virsdamas suplėšė striukę. Jo striukė irgi suplyšo, ir buvo ne prastesnė. Jis atsėdėjo kalėjime visą terminą. Pareigūnas pradėjo stumdytis. I. V. patraukė jį už rankos, kad važiuotų su juo. Paklausė, ar žino, kad jis buvęs pareigūnas. Vedė jį prievarta prie „Gaidžio“, priešinosi. Paklausė, kodėl nepaėmė kitų asmenų. Vedant link „Gaidžio“, I. V. spyrė jam į koją. Jam operuotas stuburas, krito, krisdamas galėjo suplėšyti striukę. Atsikėlė, vėl jį tąsė, Višinskio g. atvyko pareigūnai. Atvyko du pareigūnai: moteris ir vyras. Jiems nieko neaiškino. I. V. pareigūnams nieko neaiškino, jį įkišo į automobilį ir išvyko į Aušros al., po pusvalandžio atvyko į Purienų g. Jis neturi vaizdo įrašų nei bulvare, nei policijoje. Prašė, kad pareigūnui nustatytų girtumą, bet nesutiko. Įžeidžiančių žodžių I. V. neišsakė, tik pasakė, kad nesutinka važiuoti. Pamatęs patrulių automobilį, pats ėjo savo noru. Jis neįžeidė pareigūno garbės ir orumo. Nežinojo, kad jis pareigūnas, tai kaip galėjo nepaklusti pareigūno nurodymams. Sulaikomas neturėjo būti, pareigūnas turi pyktį ant jo. Jo sulaikyti neturėjo, nebuvo pagrindo. Sulaikymo nevengė. Kiti du asmenys yra benamiai, jų duomenų nežino. Galėjo virsdamas suplėšyti I. V. striukę, bet nėra įsitikinęs. Nematė, kad I. V. striukė būtų suplėšyta. Jis atvyko į Purienų g. po 30-40 min., buvo su odine striuke, nežino, ar buvo persirengęs. Jis galėjo būti neblaivus, kadangi nežinojo, nuo kur jį atvedė, buvo mėlynė veide, jam neprisistatė, ėjo kvapas. Pareigūno „nekoliojo“, nesakė taip, kaip parašyta tarnybiniame pranešime. Pareigūnas priėjo prie jo, ne jis prie pareigūno. Priešinosi, kai tempė nuo suoliuko. Suplėšyti striukės nenorėjo. Įžeisti, pažeminti neturėjo už ką. Sulaikyti jo nebuvo priežasties. Nežino, ar už striukę galėjo būti padaryta 40 Eur žala. Nenori pasakyti, kad jis suplėšė striukę. Jo striukė irgi buvo suplėšyta. Pareiškimo dėl striukės nerašė, nes jį nuvežė į komisariatą.

Nukentėjusysis I. V. teisme parodė, kad prieš pusę metų ėjo Vilniaus gatve, buvo pasibaigę pietūs, ėjo link Aušros al., buvo apie 13 val. Prie picerijos buvo trys asmenys, A. K. ir dar du asocialūs asmenys. A. K. stovėjo, praėjo pro šalį. Jie kažką aiškinosi, gestikuliavo. Davė jiems pastabą, kad nusiramintų. Jam nueinant, priėjo A. K., norėjo pasikalbėti. Išsakė įžeidžiančius žodžius. Pasakė jam nusiraminti, bet jis toliau įžeidinėjo. Pasakė, kad bus sulaikytas, paėmė jį už parankės, kad nuvesti iki patrulių automobilio. Jis pradėjo gniaužti kumščius, įsikibo abiem rankomis jam į striukę. Kelis kartus jį perspėjo. Vis tiek nepakluso, tai panaudojo kovinius imtynių veiksmus ir pargriovė ant žemės. Tuomet A. K. aprimo. Vėl pradėjo muistytis, tai prie „Valerijono“ vaistinės įrėmė jį į sieną, iškvietė patrulius. Pareigūnams viską paaiškino, parodė striukę. Paprašė, kad patruliai jį išleistų Aušros al., kad galėtų pasiimti savo tarnybinį automobilį ir nuvykti į Purienų g. Į Purienų g. nuvyko savo automobiliu. Striukė suplyšo per dvi vietas. Purienų g. surašė tarnybinį pranešimą. Striukė buvo ne nauja, pasidomėjo kainomis, dėl to nurodė tokią patirtą žalą. Striukės susiūti neįmanoma, nes suplyšo ne per siūles. Į Purienų g. nuvyko su ta pačia striuke. Tuo metu dirbo, jam nebuvo laisva diena. Vilkėjo civilius rūbus, nes jiems nėra privaloma vilkėti uniformą. Vykdo įvairias funkcijas, dėl to vilki civiliais rūbais. Jei buvo be uniformos, vadinasi, vykdė funkciją, tik nepamena kokią. Tarnybinį pažymėjimą turėjo, bet asmeniui neprisistatė, pažymėjimo neparodė. A. K. suprato, kad yra pareigūnas. Daug metų buvo jo apylinkės inspektorius, gerai pažinojo, turėjo daug reikalų su juo ir jo šeima. Jei jį pavadino „mentu“, vadinasi, žinojo, kad yra pareigūnas. Jo veide mėlynių nebuvo, išgėręs nebuvo. A. K. pareigūnai siūlė pasitikrinti blaivumą, tačiau šis nesutiko. Neatmeta galimybės, kad A. K. siūlė jam atlikti girtumo testą, tačiau gerai nepamena. A. K. pirmas priėjo prie jo. Jis ėjo bulvaro šonu, jie buvo prie suoliuko. Lyg tarp asmenų vystėsi kažkoks barnis. A. K. priėjo prie jo ir pasakė, kad nori pakalbėti. Sulaikomas buvo dėl įžeidinėjimo, elgesio. Keletą kartų jam sakė, kad bus sulaikytas, jei plūsis, nepaleis striukės. Kai jį prirėmė prie „Valerijono“ vaistinės, iškvietė pareigūnus. Nepamena, kas atvyko, žino, kad mergina ir vaikinas. Jis įsižeidė dėl A. K. žodžių ir elgesio. Buvo išsakyti žodžiai „mente, pydere, ožy, bus tau pizdiec“. Jis jam nieko nesakė. Senais laikais juokais buvo pavadintas „kanopa“ dėl jo gyvenimo būdo. Prieš asmenį paleidžiant iš įkalinimo įstaigos, reikia nuvykti pas sugyventinę ir paklausti, ar priims asmenį gyventi. Galėjo sugyventinei pasakyti, kad ir vėl bus tas pats kaip anksčiau, nes anksčiau nuolat būdavo smurtas, jie taikydavosi, rašydavo skundus. A. K. su juo nėjo, įsikibo jam į striukę. Patyrė 40 Eur žalą, žalos neatlygino, jo neatsiprašė. Kai asmuo buvo uždarytas į laikino sulaikymo patalpas, pasakė jam, kad susitiks teisme, tai jis jam parodė vidurinį pirštą. „(duomenys neskelbtini)“ A. K. nevadino. Senais laikais juokais buvo jam pasakyta taip dėl asmens vedamo gyvenimo būdo. Kitų dviejų asmenų nesulaikė, nes nebuvo pagrindo, jie nieko nepažeidė. Jei yra įmanoma nuraminti asmenis duodant pastabą, tai jų nesulaikinėja. Nežino, kodėl jų nepristatė į komisariatą kaip liudytojų. Vyko susistumdymas, A. K. bandė pasišalinti, nepagalvojo nustatyti kitų asmenų tapatybes. Vaizdo medžiagos iš bulvaro neprašė, nes ne jis atliko tyrimą, surašė tik tarnybinį pranešimą. Asmenų konfliktas nebuvo toks, kad juos pristatyti į policijos įstaigą. Apsiribojo pastaba. Uniforma darbe nėra privaloma, vykdydami viešos tvarkos funkcijas, privalo ją dėvėti. Jei vykdo užduotis, dirba pagal akcizines prekes, būna be uniformos. Nežino, ar gali atsakyti, kaip forminamos tokios funkcijos. Nežino policijos vidaus darbo organizavimo. Manytų, kad užduotys forminamos žodine forma. Vadovas duoda nurodymus.

Liudytoja K. F. teisme parodė, kad A. K. matytas, bet nepažįsta. Buvo gautas iškvietimas padėti kolegai. I. V. atsivedė asmenį. Asmuo kolegai buvo suplėšęs striukę, nuvežė jį į sulaikymo patalpas, o I. V. paleido prie Aušros al. policijos pastato, kad pasiimtų tarnybinį automobilį. Nepamena, kokia buvo striukė, kur suplėšyta. Kolega parodė suplėšymus. Nepamena aplinkybių, kaip suplyšo striukė. Buvo iškvietimas, nes kolegai reikėjo pagalbos, I. V. užpuolė asmuo, o kolega tuo metu nedirbo. Dialogo tarp A. K. ir I. V. nepamena. Įžeidinėjimų nepamena. Nepamena, ar asmuo priešinosi sulaikomas. Mano, kad I. V. nedirbo, nes buvo apsirengęs civiliais rūbais, ne darbo metu, be tarnybinio automobilio. Ne darbo metu paimti tarnybinio automobilio negalima. Gal klysta, kad I. V. tuo metu nedirbo, nėra tikra. Pareigūnas gali nevilkėti uniformos, jei pareigūnas „specuoja“. Blaivumo asmeniui netikrino, tikrino sulaikymo patalpose. Nepamena, ar asmuo buvo išgėręs, lyg kvapas sklido. I. V. buvo blaivus. Sužalojimų jo veide nepamena, būtų pastebėjusi. Kalba apie striukės suplėšymą buvo, rodė striukę. Prašė nuvežti iki komisariato, kad pasiimti tarnybinį automobilį. Nepasirodė neblaivus, su mėlyne veide. Nepamena, ar A. K. priešinosi. Nepamena, kaip asmuo elgėsi gabenamas į sulaikymo patalpas. Nepamena fakto, kur suplėšyta striukė. Rodė pats I. V.. I. V. nurodė, kad striukę suplėšė A. K.. Lapkričio 17 d. apklausiama geriau prisiminė aplinkybes, tvirtina duotus parodymus, sakė tiesą. Asmenį nuvežė į sulaikymo patalpas, ten tikrino blaivumą. Rašė tarnybinį pranešimą, tuo metu girdėjo, kaip A. K. atsisakė pasitikrinti blaivumą. Jei asmuo atsisako, veža nustatinėti į ligoninę. Šiuo atveju į ligoninę nevežė, nes buvo pasakyta pristatyti į sulaikymo patalpas. Nepamena, ar A. K. striukė buvo suplėšyta.

Liudytojas R. S. teisme parodė, kad datos nepamena. Pranešė, kad reikia pagalbos Vilniaus – Višinskio gatvėse. I. V. atvedė A. K., paprašė pristatyti į sulaikymo patalpas. Nežino, kodėl jį reikėjo pristatyti, nesigilino. Nėra pavaldus I. V.. Jis sulaikė asmenį, jie pristatė. A. K. lyg buvo neblaivus, pristatė į komisariatą, tikrino blaivumą. I. V. buvo blaivus, įtarimų nesukėlė. Nepamena, ar jis buvo sužalotas, nepamena mėlynių. Sakė, kad jam suplėšė striukę, matė, kad kairėje pusėje perplėšta, suplėšymas matomas. I. V. sakė, kad suplėšė A. K., aplinkybių nežino. Nepamena, kad A. K. striukė būtų suplėšyta, lyg sakė, bet nepamena. Atvedamas iki jų A. K. muistėsi. Dialogo tarp I. V. ir A. K. negirdėjo, A. K. sakė įvairius žodžius, neužfiksavo kokius. A. K. žino iš kitų įvykių, žino jo būdą, dėl to į jo žodžius nekreipia dėmesio. Tai buvo pagalba kolegai, nebuvo ypatingas įvykis, dėl to detalių nepamena. Lapkričio 25 d. geriau prisiminė aplinkybes. Prašė pavežti iki Aušros al., nes buvo suplėšyta striukė. Gali būti, kad norėjo pasiimti automobilį. I. V. nebuvo uniformuotas, neklausė, ar jis yra darbo metu. Jiems leidžiama nedėvėti uniformų, nežino, kokiomis aplinkybėmis. Asmenį sulaikė, nes kolega buvo jau sulaikęs. Pranešimą gavo iš budėtojo. Prie automobilio blaivumo netikrino. Pristatė į policijos komisariatą, ten turėjo tikrinti blaivumą. Nepamena, ar A. K. prašė patikrinti I. V. blaivumą.

Teismas, spręsdamas A. K. administracinės atsakomybės klausimą, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 187 str. 1 d., 187 str. 2 d. bei 50³ str., remiasi ir kitais administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (69 b. l.), Šiaulių apskrities VPK vyr. tyrėjo I. V. tarnybiniais pranešimais (6, 64 b. l.), Šiaulių apskrities VPK patrulės K. F. tarnybiniu pranešimu (7 b. l.), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (9 b. l.), fotonuotraukomis (10, 11 b. l.), vaizdine bylos medžiaga (19 b. l.), A. K. paaiškinimais (65, 67 b. l.), Šiaulių apskrities VPK tyrėjos R. M. tarnybiniu pranešimu (68 b. l.), Šiaulių apskrities VPK raštu dėl informacijos pateikimo ir jo priedais (92-114 b. l.), 2015 metų spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiu (124-125 b. l.), Šiaulių apskrities VPK viršininko R. Š. raštu (123 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N9-990/2006, N62-231/2011).

ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį ir 272 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tas asmuo, kuris padarė administracinį teisės pažeidimą, tai yra priešingą teisei, kaltą (tyčinį arba neatsargų) veikimą arba neveikimą, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

ATPK 187 str. 1 d. nurodyta, kad pasipriešinimas policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų. Kaip matyti, ši teisės norma nediferencijuoja, ar pasipriešinta buvo uniformuotam ar neuniformuotam policijos pareigūnui, sąlyga tik ta, kad toks policijos pareigūnas eina jam pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas.

Nagrinėtinu atveju A. K. teisme teigė, kad I. V. įvykio metu buvo neuniformuotas, nežinojo, kad jis vis dar pareigūnas, manė, kad jis nedirba, be to, jam neprisistatė. Nukentėjusysis I. V. bei liudytojais apklausti K. F. ir R. S. patvirtino, jog I. V. tarnybinės uniformos įvykio metu nedėvėjo. Liudytoja apklausta policijos pareigūnė K. F. taip pat teismui tvirtino, jog ji pamanė, kad I. V. nedirbo, nes buvo apsirengęs civiliais rūbais, ne darbo metu, be tarnybinio automobilio. Tačiau kaip teigė I. V., tuo metu jis dirbo, jam nebuvo laisva diena, vilkėjo civilius rūbus, nes vykdė specialią funkciją. Byloje esanti policijos komisariato pateikta informacija taip pat liudija, jog I. V. įvykio dieną dirbo. Iš byloje esančio Šiaulių AVPK Šiaulių PK centro policijos nuovados 2015 metų spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, jog I. V. 2015-10-13, t. y. įvykio dieną, dirbo. Iš byloje esančio Šiaulių AVPK viršininko R. Š. rašto taip pat matyti, jog I. V. 2015-10-13 vykdė neviešo pobūdžio policijos priemonę, t. y. vykdė teisės pažeidimų, susijusių su akcizais apmokestinamų prekių, nustatymą, todėl tarnybinės uniformos nevilkėjo. Tokios aplinkybės parodo, kad I. V. 2015-10-13 nevykdė viešosios tvarkos saugojimo pareigų, kas rodo, kad A. K. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 1 d., padarymą, todėl A. K. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 187 str. 1 d., sudėties.

ATPK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 86 iki 144 eurų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų.

Taigi ATPK 187 straipsnio 2 dalyje yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Pirmuoju atveju pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006). Antruoju atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Pažymėtina, kad ATPK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, todėl šio pažeidimo inkriminavimui būtina nustatyti, kad pažeidimą padaręs asmuo žinojo, jog jo veiksmai yra neteisėti ir norėjo taip veikti.

Nagrinėjant bylą teisme, A. K. nepripažino padaręs pažeidimą ir aiškino, jog sėdėjo su dviem žmonėmis, kai prie jų priėjo civiliais rūbais apsirengęs asmuo, kuris neprisistatė, pažino, kad tai buvęs pareigūnas, tačiau nežinojo, kad šis asmuo vis dar dirba policijoje, asmeniui pasakius „ką (duomenys neskelbtini) čia darai?“, jis atsakė, kad sėdi, tuomet asmuo liepė eiti su juo, jį tampė, spyrė jam į kojas, dėl ko jis griūdamas užsikabino ir galėjo suplėšyti striukę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teisme teigė ir tai, kad I. V. nenurodė, kodėl jis turi eiti su juo, jam neprisistatė, tarnybinio automobilio neturėjo, todėl atsisakius eiti kartu, jį vedė prievarta, prie Višinskio gatvės atvykus dviem pareigūnams, jis nesipriešino, ėjo savo noru, įžeisti, pažeminti nukentėjusįjį neturėjo už ką. Nukentėjusysis I. V. nurodė, jog ėjo gatve ir pamatė tris asmenis, kurie kažką aiškinosi, gestikuliavo, jis prie jų priėjo, davė pastabą, kad nusiramintų, jog yra pareigūnas, asmenims neprisistatė, vilkėjo civiliais rūbais, jam nueinant, A. K. norėjo pakalbėti, jo atžvilgiu išsakė įžeidžiančius žodžius, todėl A. K. liepė nusiraminti, bet šis toliau įžeidinėjo, todėl pasakė, kad jis bus sulaikytas ir paėmė jam už parankės, A. K. įsikibus jam į striukę, jis jį pargriovė ir panaudojo imtynių veiksmus. Kaip minėta, liudytojais apklausti policijos pareigūnai K. F. ir R. S. taip pat patvirtino, jog I. V. tarnybinės uniformos įvykio metu nedėvėjo. Liudytoja apklausta policijos pareigūnė K. F. taip pat teismui tvirtino, jog ji pamanė, kad I. V. nedirbo, nes buvo apsirengęs civiliais rūbais, ne darbo metu, be tarnybinio automobilio. Liudytojas R. S. teigė, jog atvyko padėti kolegai, I. V. atvedė A. K., nežino, kodėl A. K. reikėjo pristatyti, nesidomėjo, I. V. nebuvo uniformuotas, matė, kad I. V. striukė kairėje pusėje buvo suplėšyta.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. numatyta, jog policijos pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. To paties įstatymo 21 str. 3 d. nustatyta, kad vykdydamas tarnybines pareigas, policijos pareigūnas privalo prisistatyti. Jei policijos pareigūnas neturi skiriamųjų policijos ženklų (specialios aprangos (uniformos) arba specialaus tarnybinio ženklo) arba jei asmuo reikalauja, policijos pareigūnas privalo pateikti tarnybinį pažymėjimą. Be to, policijos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus (Policijos veiklos įstatymo 23 str. 1 d.).

Iš A. K. paaiškinimų bei nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų matyti, kad I. V. įvykio metu buvo apsirengęs civiliais rūbais, neturėjo jokių skiriamųjų policijos ženklų. Bylos medžiaga liudija ir tai, kad I. V. A. K. neprisistatė, nenurodė, jog yra policijos pareigūnas, nepateikė tarnybinio pažymėjimo. Tokias aplinkybes teismui pripažino ir pats nukentėjusysis. Todėl tai, kad I. V., būdamas be skiriamųjų policijos ženklų, t.y. uniformos, neprisistatė, neparodė savo tarnybinio pažymėjimo rodo, jog I. V. pažeidė Policijos veiklos įstatymo nuostatas. Nors I. V. teisme teigė, kad jis eilę metų buvo A. K. apylinkės inspektorius, todėl A. K. turėjo jį pažinti, A. K. taip pat neginčijo, jog pažino I. V., tačiau teismui aiškino, jog nežinojo, ar asmuo vis dar dirba policijoje. Tokios aplinkybės neleidžia teismui konstatuoti, jog nagrinėtinu atveju A. K. objektyviai suprato, jog bendrauja su policijos pareigūnu, o tai suvokė tik tarnybiniu automobiliu atvykus uniformuotiems policijos pareigūnams.

Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N9-990/2006, N63-5437/2010). Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatuoja, jog A. K. veiksmuose nenustatyta administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 2 d., sudėtis, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., 2 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 50³ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo, yra pažymėjęs, jog siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už minėtame straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina įrodyti šio administracinio teisės pažeidimo sudėtį, t. y. nustatyti, kad asmuo sunaikino ar sužalojo turtą, toks turto sugadinimas nepadarė žymios žalos bei, kad šį pažeidimą asmuo padarė tyčia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1139/2010, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N662-1692/2010, 2011 m. kovo 18 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N62-846/2011 it k. t.). ATPK 10 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Nagrinėjamoje byloje faktą, jog pareigūno striukė buvo suplėšyta patvirtino ne tik nukentėjusysis, bet po įvykio atvykę ir teisme liudytojais apklausti pareigūnai K. F. bei R. S.. Taip pat suplėšymas matomas iš byloje esančių striukės fotonuotraukų. Tačiau šiuo atveju svarbu išsiaiškinti aplinkybes, kaip nukentėjusiojo striukė buvo suplėšyta. A. K. teisme nurodė, jog pareigūnas jį betempdamas spyrė jam į koją, dėl ko jis parkrito, krisdamas galėjo įsikibti į pareigūno striukės kišenę ir ją įplėšti. I. V. taip pat neneigė, jog prieš A. K. panaudojo kovinius imtynių veiksmus, A. K. abiem rankomis įsikibo jam į striukę ir pargriuvo ant žemės. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti K. F. bei R. S. teigė patys nematę įvykio. K. F. nurodė, kad I. V. jai parodė suplėšytą striukę, bet nurodė nepamenanti aplinkybių, kaip ta striukė suplyšo. Liudytojas R. S. taip pat teismui tvirtino, kad I. V. sakė, jog striukę suplėšė A. K., tačiau aplinkybių nežino. Tokios aplinkybės neleidžia teismui neginčijamai teigti, jog A. K. veiksmuose buvo tyčia sunaikinti ar sužaloti I. V. priklausantį turtą. Taigi nagrinėtinu atveju nėra būtinojo šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios.

Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Kadangi nėra jokių neginčijamų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti A. K. kaltę padarius jam inkriminuojamus administracinės teisės pažeidimus, įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nesant A. K. veikoje pažeidimų, numatytų ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir 50³ straipsnyje, sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 286-288 str., 291-293 str., teisėja

nutaria:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 50³ straipsnį, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.