- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-17
- Bylos Nr.
- 1-117-667/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27494-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- Y. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Y. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Y. K. 2024 m. liepos 18 d. apie 01.10 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje ties (duomenys neskelbtini)pastatu, Kaune, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, (kas atitinka sunkų girtumo laipsnį), tačiau 2024 m. liepos 18 d. neblaivumo nustatymo aktu jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
Kaltinamasis Y. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. liepos 18 d. jis gėrė alų, po to sėdo už automobilio vairo, užvedė automobilį, tačiau važiuoti nesiruošė. Apie 7 minutes sėdėjo automobilyje su užvestu varikliu, kalbėjo telefonu. Mašinos bėgis buvo įjungtas, jis paspaudė sankabos pedalą ir automobilis pavažiavo atgal, atsimušė į bordiūrą ir sustojo. Ji neturi vairuotojo pažymėjimo, vairuoti nemoka. Galėjo būti, kad jis pavažiavo automobiliu, įjungęs bėgį. Blaivumo nesitikrino, nes manė, kad jis nevažiavo automobiliu. Pareigūnai išaiškino, kad tokiu atveju jam gali būti konstatuojamas sunkus girtumo laipsnis. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo pusbrolį O. K..
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:
2024 m. liepos 18 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-jo skyriaus tyrėjo E. Z. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. liepos 18 d. apie 01.10 val. priešais pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas automobilių stovėjimo aikštelėje patrulių ekipažo „K1710“ pareigūnai pastebėjo stovinčio automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įjungtus priekinius žibintus. Priėjus arčiau prie minėto automobilio, automobilis „VW Passat“ pradėjo važiuoti atbuline eiga ir atsitrenkė į stovėjimo aikštelės bortelį, tačiau jo neapgadino. Priėjus prie automobilio ir atidarius vairuotojo priekines, kairės pusės dureles, vairuotojo vietoje sėdėjo kaip vėliau paaiškėjo (duomenys neskelbtini)pilietis Y. K.. Iš automobilio salono sklido stiprus alkoholio kvapas. Išlaipinus Y. K. iš automobilio nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, sutrikusi judesių koordinacija. Pareikalavus asmens pasitikrinti neblaivumą, asmuo neblaivumo patikrinimo vengė ir alkotesteriu pasitikrinti atsisakė. Asmeniui buvo dar keletą kartų pasiūlytą pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, bet asmuo tikrintis atsisakė. Y. K. supažindintas su gresiančia jam atsakomybe dėl atsisakymo pasitikrinti neblaivumą. Asmuo sulaikytas ir uždarytas į areštinę iki 24 val. Automobilis nutransportuotas į saugomą automobilių aikštelę adresu Technikos g. 18A, Kaunas. (1 t., b. l. 9–20).
Iš 2024 m. liepos 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - automobilių stovėjimo aikštelė, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Šalia elektros transformatorinės mato stovi tamsios spalvos automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio galinė dalis priparkuota prie aikštelės bortelio, liečia galinį bamperį, šalia elektros transformatorinės. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. l. 21–24).
Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Y. K. yra jo draugas. Prieš kelias dienas Y. K. atvažiavo pas jį kelioms dienoms pasisvečiuoti. Jei neklysta, jis į Lietuvą atvažiavo iš (duomenys neskelbtini). Y. atvažiavo pas jį arba tą pačią dieną, kai įvyko įvykis su policija, arba dieną prieš tai. Atvyko pas jį pabūti trumpam, dviem - trims dienoms, todėl apsistojo pas jį. Tą dieną, kai įvyko incidentas su policijos pareigūnais, dieną visi buvo mieste, o grįžę į butą, visi veikė kas ką norėjo. Nematė, kad Y. vartotų alkoholį, jo akivaizdoje Y. negėrė jokio alkoholio. Be judviejų su Y. bute dar buvo draugai R. K. ir I., kurio pavardės nežino. I. yra jo pažįstamas, bet pavardės neatsimena. Jie visi trise, t. y. jis, R. ir I., kartu nuomojasi butą, kuriame šiuo metu gyvena. Apie vidurnaktį jis nuėjo miegoti. Jam nuėjus miegoti Y. buvo bute, tik kitame kambaryje, ką jis ten veikė, jis nežino, nes nematė ir negali pasakyti. Jam jau užsnaudus atėjo Y. ir paprašė duoti jam automobilio raktelius. Y. sakė, kad nori automobilyje pasikalbėti telefonu. Kodėl Y. norėjo kalbėti telefonu jo (liudytojo) mašinoje ir kodėl negalėjo kalbėti bute, lauke ar laiptinėje, jis nežino ir nesigilino, tiesiog, Y. paprašius duoti raktelius, davė ir viskas. Jis nematė su kuo Y. nuėjo į automobilį, t. y. ar vienas, ar su kažkuo, tiesiog davė raktelius ir viskas. Jis nežino ir neklausė, ar Y. turi vairuotojo pažymėjimą. Apie tai, kad jo automobilis buvo nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, nes jo automobilį neblaivus vairavo Y., jam atsibudus ryte pasakė draugai R. ir I.. Automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Šį automobilį jis įsigijo kažkur prieš dvi savaites. Jis nedeklaravo šio automobilio pirkimo/įsigijimo, nes pamiršo. Šį automobilį pirko iš fizinio asmens, ne iš firmos. Už šį automobilį sumokėjo 1 070 eurų, mokėjo grynais. Internete rado skelbimą apie parduodamą automobilį, tačiau kokiam interneto portale, t. y. pavadinimo, neatsimena (1 t., b. l. 52–57)
Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. K. yra jo draugas. V. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 17 d. jis buvo pas V. bute. Į butą atvažiavo apie 21 val. Jam atvykus bute buvo V. K., Y. K. ir I. K.. Visi sėdėjo viename kambaryje ir kalbėjosi. Niekas alkoholio nevartojo nei jam, atvykus nei vėliau. Tą vakarą jis liko nakvoti V. namuose. V. gyvena dviejų kambarių bute. Miegoti nuėjo apie vidurnaktį. Jam nuėjus miegoti, V., Y. ir I. išėjo į kitą kambarį ir ką jie ten veikė, jis nežino, nes miegojo ir negirdėjo, kas toliau vyko bute. Ryte, apie 9-10 valandą, I. jam pasakė, kad naktį jis kartu su Y. buvo nuėjęs į V. automobilį pasikalbėti telefonu. Dar I. pasakojo, kad jiems su Y. sėdint V. automobilyje, prie jų priėjo policijos pareigūnai, kurie nusivedė Y. prie savo policijos automobilio ir liepė Y. pasitikrinti blaivumą, tačiau Y. atsisakė. I. toliau pasakojo, kad jis pats prašė Y. pasitikrinti blaivumą, tačiau Y. vis tiek atsisakė. Dar I. pasakojo, kad Y. policijos pareigūnų prašė parodyti jam video, kur jis važiavo, bet policijos pareigūnai jam neparodė jokio video. Viso policijos pareigūnai Y. prašė pasitikrinti blaivumą penkis kartus, tačiau Y. visus kartus atsisakė. I. visa tai girdėjo ir matė, nes stovėjo šalia Y. ir policijos pareigūnų, kai šie kalbėjosi. Galiausiai policijos pareigūnai išsivežė V. automobilį, o I. ir Y. paleido. Pirmiausiai pareigūnai leido eiti I., o Y. išsivežė policijos pareigūnai ir jį paleido tik kitą dieną. Apie V. automobilyje rastą jo pasą jis gali paaiškinti, kad jis kartu su V. važiavo pirkti V. šio automobilio, kurį ir išsivežė policijos pareigūnai. Važiuojant pirkti jis su savimi turėjo pasiėmęs savo pasą ir jį padėjo V. automobilyje, kad jo niekur nepamestų ir tiesiog pamiršo pasiimti (1 t., b. l. 66–71).
Liudytojas I. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. liepos 17 d. jis buvo pas draugą V. K. bute. Bute kartu buvo V., R. K. ir Y. K.. V. sakė, kad iki jam atvykstant Y. išgėrė dvi skardines alaus, o jam atvykus jis pats matė, kaip Y. išgėrė dar vieną skardinę alaus. Jis pats jokio alkoholio nevartojo. Nakties metu iš 2024 m. liepos 17 d. į 2024 m. liepos 18 d. jie su Y. K. nuėjo į V. K. automobilį pakalbėti telefonu su mergina. Į V. automobilį kalbėti telefonu ėjo todėl, kad tuo metu kiti vaikinai jau miegojo ir jie nenorėjo jų trukdyti, o lauke taip pat nenorėjo trikdyti rimties. Kiek tuo metu buvo valandų, pasakyti negali, nes nežino, tačiau pakalbėti telefonu taip ir nespėjo, nes tik jiems atsisėdus į automobilį, prie automobilio priėjo policijos pareigūnai. Y. sėdėjo vairuotojo vietoje, o jis sėdėjo šalia, priekinėje keleivio vietoje. Jiems tik atsisėdus, Y. užvedė automobilio variklį, sakė, kad jam yra šalta ir norėjo pasišildyti. Kai pareigūnai priėjo, automobilio variklis buvo užvestas. Automobilis nepajudėjo iš vietos, t. y. Y. automobiliu niekur nevažiavo. Jeigu jie kur nors ir būtų norėję važiuoti, tai automobilį būtų vairavęs jis, nes jis turi vairuotojo pažymėjimą, o Y. neturi. Policijos pareigūnai nieko nesakė, ištraukė automobilio raktelius iš užvedimo spynelės, liepė Y. išlipti iš automobilio, o jam išlipus pareigūnai sulaikė Y. ir nusivedė į policijos automobilį, o jam liepė sėdėti automobilyje, todėl jis liko sėdėti automobilyje. Po kurio laiko priėjo policijos pareigūnas, kuris nurodė eiti kartu iki policijos automobilio. Jam su pareigūnu nuėjus prie policijos automobilio, Y. sėdėjo policijos automobilyje. Jis paprašė policijos pareigūno leisti pasikalbėti su Y.. Y. sakė, kad pareigūnai prašo jo pasitikrinti blaivumą, tačiau jis nesutinka ir prašo pareigūnų parodyti video. Kad yra kažkoks video niekas nieko nesakė, čia pats Y. sugalvojo. Tuomet jis prašė Y. pasitikrinti blaivumą, tačiau Y. taip ir nesutiko. Tuomet pareigūnai jam leido eiti namo, o Y. išsivežė policijos pareigūnai. Apie automobilyje buvusias alaus skardines gali paaiškinti, kad tos alaus skardinės automobilyje buvo jau seniai, jie su Y. jų negėrė ir į automobilį neatsinešė. Jo blaivumo policijos pareigūnai netikrino (1 t., b. l. 78–83).
Liudytojas L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. liepos 18 d. patruliuojant nustatytame maršrute Kauno mieste, kartu su vyr. patruliu J. D. tarnybiniu automobiliu „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) radijo ryšio šaukiniu „K1710“, numatytame maršrute apie 01.10 val. aiškinantis įvykio aplinkybės pagal kitą gautą pranešimą lauke, prie (duomenys neskelbtini)namo paskutinės laiptinės, kartu su kolega išgirdo triukšmą, sklindantį iš už namo. Užėjus už namo pastebėjo stovintį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia (duomenys neskelbtini) pastato su įjungtais automobilio žibintais. Jam priėjus kiek arčiau prie minėto „VW Passat“ pamatė, kad automobilyje sėdi du vyriškiai. Siekiant įsitikinti, ar automobilio vairuotojas yra sveikas, jis pradėjo artintis prie automobilio, tačiau šis pradėjo važiuoti atbuline eiga nuo priešais stovinčio „Audi A3“ automobilio ir atsitrenkė į kelio bortą. Tikrai matė, kad buvo įsijungę atbulinės eigos žibintai, t. y. ne šiaip automobilis pariedėjo atbuline eiga, o jis tikrai važiavo atbuline eiga. Jam priėjus prie automobilio kairės pusės priekinių, vairuotojo durelių, pamatė, kad salone gėrimų laikiklyje yra padėtos pilkos spalvos alaus skardinės. Atidaręs vairuotojo kairės pusės priekines dureles užuodė stiprų alkoholio kvapą. Vairuotojo vietoje sėdinti asmenį, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai buvo (duomenys neskelbtini)pilietis Y. K., nedelsiant išlaipino, uždėjo spec. priemonę antrankius, bei užgesino automobilio variklį, išimdamas raktus iš automobilio užvedimo spynelės. Nuo Y. K. sklido stiprus alkoholio kvapas, matėsi sutrikusi koordinacija, kalba buvo nerišli. Kadangi asmuo buvo ukrainietis ir kalbėjo (duomenys neskelbtini)arba (duomenys neskelbtini), jis, turėdamas minimalias užsienio kalbos žinias, suprato tik, kad asmuo teigė, kad nevairavo ir reiškė nepasitenkinimą jo atliktais veiksmais prieš jį. Asmenį nuvedus iki tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpos ir ten jį pasodinus, jis pasiūlė asmeniui pasitikrinti savo neblaivumą, tačiau šis kategoriškai atsisakė, teigdamas, kad jis nevairavo. Kadangi jo šios užsienio kalbos žinios buvo ribotos, informavo Kauno apskrities VPK OVS budėtoją, kad reikalingas papildomas ekipažas, kuris padėtų susikalbėti (duomenys neskelbtini)ar (duomenys neskelbtini)kalba. Atvažiavus kolegų ekipažui, šie paaiškino anksčiau minėtam automobilio vairuotojui, kad atsisakymas tikrintis blaivumą alkoholio matuokliu prilygsta sunkiam girtumo laipsniui ir asmuo bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Y. K. toliau kategoriškai atsisakė tikrintis neblaivumą, teigdamas, kad jis nevairavo automobilio ir jam reikia parodyti vaizdo įrašą. Jam nuėjus atgal iki automobilio „VW Passat“ išlaipino iš priekinės dešinės pusės keleivio vietos asmenį, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo I. K., kuris nurodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini). I. K. paaiškino, kad jo draugas nevairavo, tačiau tikslias įvykio aplinkybės jam aiškinti atsisakė. Visą įvykį taip pat matė jo kolega J. D., kuris stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo kampo. Apie įvykį buvo informuotas Kauno apskrities VPK OVS budėtojas, kad reikalingas tyrėjas tolimesniems procesiniams veiksmams atlikti (1 t., b. l. 89–91).
Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad transporto priemonė „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“. Transporto priemonės 2024 m. liepos 3 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ minėtą transporto priemonę pardavė V. K. už 1 070 eurų (1 t., b. l. 109–111).
VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenimis, transporto priemonės „VW Passat“ kaina su PVM 2 320 eurų (1 t., b. l. 114).
Neblaivumo nustatymo akto duomenimis, 2024 m. liepos 18 d. Y. K. atsisakė tikrintis blaivumą (teigė nevairavę automobilio) (1 t., b. l. 115).
2024 m. rugsėjo 11 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti Kauno apskrities VPK pareigūnų J. D. ir L. M. kūno (body) kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, protokolu fiksuojant, jog apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „export-ogu9r.mp4“, 00:04:24 trukmės, vaizdo įrašas sukurtas 2024 m. liepos 18 d. 01:08 val. Pareigūnas, filmavęs įvykį J. D.. 00:00:48 sulaikytajam duodama pasitikrinti blaivumą, sulaikytasis kalba (duomenys neskelbtini)kalba. (duomenys neskelbtini)pasako: „aš sėdėjau prie vairo, tačiau nevažiavau“. Iš vaizdo įrašo matoma, kad sulaikytasis atsisako tikrintis blaivumą. Prie policijos pareigūnų stovi asmuo, nesusijęs su ikiteisminiu tyrimu, kuris skundėsi kojos skausmu ir kuriam iškviesta greitoji med. pagalba. 00:02:09 vaizdo įraše matyti, kad į įvykio vietą atvyko GMP. Pareigūnas medikams paaiškina situaciją, kad tai kita istorija, kad šalia esantis vaikinas (kuris nesusijęs su ikiteisminiu tyrimu) neadekvačiai šneka, išsikvietė, neaišku ko nori, klijų lygtais privartojęs, paaiškinti nesugeba, skundžiasi skausmais, mato neaiškius dalykus, pareigūno teigimu, yra pavartojęs tam tikrų medžiagų, tačiau vyras teigia, kad tik alkoholio. Medikai paklausia pareigūnų, o kas sulaikytajam, pareigūnai atsako, kad jis nesusijęs su vaikinu, kuriam reikalingi medikai. 00:03:34 prisistato ir kartu su sulaikytuoju užsieniečiu buvęs asmuo. Šneka taip pat (duomenys neskelbtini)kalba, lietuviškai truputį. 00:03:44 pareigūnas sulaikytajam lietuviškai pasako „važiavai atbuliniu, vairavai“. Vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „export-q56zx.mp4“, 00:03:32 trukmės, vaizdo įrašas sukurtas 2024 m. liepos 18 d. 01:38 val. Pareigūnas, filmavęs įvykį L. M.. Pareigūnas apžiūri automobilį, kuris stovi automobilių stovėjimo aikštelėje galiniais ratais atsirėmęs į bordiūrą. Pareigūnas apžiūri automobilio saloną, draudžiamų daiktų jokių nerasta. Vaizdo įraše nematyti, kad būtų įjungtos automobilio šviesos. Vaizdo įrašas baigėsi (1 t., b. l. 101–104).
Dėl veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad Y. K. 2024 m. liepos 18 d. apie 01.10 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje ties (duomenys neskelbtini)pastatu, Kaune, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, (kas atitinka sunkų girtumo laipsnį), tačiau 2024 m. liepos 18 d. neblaivumo nustatymo aktu jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, parodė, kad buvo išgėręs alkoholio ir, būdamas neblaivus, sėdėjo draugo automobilyje, užvedęs jį. Automobilio bėgis buvo įjungtas, jis paspaudė sankabos pedalą ir automobilis pavažiavo atgal, atsimušė į bordiūrą ir sustojo. Teisės vairuoti neturi, vairuoti nemoka. Pripažįsta, kad vengė pasitikrinti blaivumą, nes manė, kad automobilio nevairavo. Gailisi nusikaltęs.
Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina liudytojų parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolai ir kita bylos medžiaga.
Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis Y. K. veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl jo veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.
Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Sprendžiant kaltinamojo Y. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio pareikštas kaltinamojo pusbrolio O. K. prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą. O. K. parodė, kad pusbrolis nedažnai vartoja alkoholį, pergyvena dėl įvykio, dabar ieškosi darbo. Su pusbroliu jų santykiai gerai, daug bendrauja, gali daryti jam įtaką. Mano, kad jis gali užtikrinti, kad pusbrolis daugiau nenusikalstų, nevartotų alkoholio, sutinka būti laiduotoju.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas, nebaustas administracine tvarka, pakaltinamas, nedirbantis.
Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.
Bylos duomenys patvirtina, jog O. K., kaltinamojo pusbrolis, yra tinkamas būti laiduotoju, jis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteistas, dirba. Jis su kaltinamuoju sutaria gerai, gali daryti jam teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad O. K. yra tikrai vertas teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo pusbroliui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jo, kaip laiduotojo, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant O. K. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį Y. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą 1 metams 6 mėnesiams be užstato pusbrolio O. K. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.
Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).
Šiuo atveju matyti, kad Y. K. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Y. K. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o po to vengė neblaivumo patikrinimo. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka.
Įvertinus kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudotam turtui. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Byloje nustatyta, kad Y. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas V. K. priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taigi nusikaltimo padarymo priemonė – automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam asmeniui. Nenustačius aplinkybių, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-119-976/2018).
Kaltinamasis teisiamas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad transporto priemonės „VW Passat“, 2006 m., kaina su PVM 2 320 eurų (1 t., b. l. 114). Teismo manymu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 320 Eur išieškojimas, kuri bus proporcinga ir atitiks turto konfiskavimo tikslus.
Kaltinamajam Y. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento ((duomenys neskelbtini)Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos. (duomenys neskelbtini)Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintinas Y. K..
Automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dokumentai ir pirkimo pardavimo sutartis, saugomi prie pažymų apie proceso dalyvio asmens duomenis, grąžintini automobilio savininkui V. K..
Automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo užvedimo raktelis, saugomas automobilių saugojimo aikštelėje, Technikos g. 18A, Kaune (1 tomas, b. l. 119), grąžintinas V. K..
Kompaktinis diskas su vaido medžiaga (1 t., b. l. 104), paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,
nusprendžia:
Y. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamąją bylą nutraukti.
Y. K. perduoti laiduotojo O. K. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:
– uždrausti Y. K. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
- konfiskuoti iš Y. K. automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą – 2 320 Eur (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt eurų).
Išaiškinti kaltinamajam, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės skyriui (kabinetas Nr. 111) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento ((duomenys neskelbtini)Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. (duomenys neskelbtini)Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti Y. K..
Automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dokumentus ir pirkimo pardavimo sutartį, saugomus prie pažymų apie proceso dalyvio asmens duomenis, grąžinti automobilio savininkui V. K..
Automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo užvedimo raktelį, saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, Technikos g. 18A, Kaune, grąžinti automobilio savininkui V. K..
Kompaktinį diską su vaizdo medžiaga palikti saugoti byloje.
Išaiškinti Y. K., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui O. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.