- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-12
- Bylos Nr.
- e2-1443-666/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Ieškovas
- S. I.
- Atsakovas
- L. S.
- Trečiasis asmuo
- notarei I
- Advokatai
- Gediminas Lukauskas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. I. ieškinį atsakovei L. S. dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) atnaujinti terminą ieškovui S. I. priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos Z. I. mirties; 2) pripažinti negaliojančiu 2022 m. vasario 18 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą; 3) priteisti iš atsakovės L. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovas S. I., trečiasis asmuo S. I. ir R. I. yra broliai, 2021-09-12 mirusios Z. I. sūnūs ir įpėdiniai. A. L. S, N. T. ir M. T. yra sesuo ir broliai, brolių I. mirusios sesers O. T. vaikai, mirusios Z. I. vaikaičiai. Po savo mamos Z. I. mirties, 2021-11-25 ieškovas kartu su broliu S. I. atvyko į Kretingos rajono 2-ąjį notaro biurą išreikšti valios dėl jų mirusios motinos Z. I. palikimo priėmimo. Ieškovas ketino visą jam priklausančią palikimo dalį padovanoti savo broliui S. I.. Notaro biure ieškovui buvo paaiškinta, kad jo dalyvavimas nereikalingas, nes esą pakanka, kad palikimo priėmimo pareiškimą užpildytų tik ieškovo brolis S. I., nurodant, kad ieškovas yra vienas iš įpėdinių. Notaro biure ieškovui nebuvo pateikta užpildyti nei pareiškimo apie palikimo priėmimą, nei pareiškimo apie atsisakymą nuo palikimo. Ieškovas su broliu S. I., neturėdami teisinio išsilavinimo ir žinių, manė, jog tinkamai atliko pradinius palikimo priėmimo veiksmus. 2022-02-18 ieškovui paskambino jo brolis S. I. ir nustebęs informavo ieškovą apie tai, kad gavo paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau pagal jį paveldėjo tik 1/3 dalį turto, o ieškovas apskritai net nėra nurodytas tarp paveldėtojų, nes likusių 2/3 turto dalių paveldėtoja nurodyta atsakovė - mirusiosios jų mamos Z. I. vaikaitė L. S.. Po kelių dienų ieškovas nuvyko į Kretingos rajono 2-ąjį notaro biurą išsiaiškinti susidariusios situacijos, tačiau jam buvo paaiškinta, kad jis yra praleidęs palikimo priėmimo terminą, todėl savo teises gali ginti tik teisme. Ieškovo atstovo prašymu Kretingos rajono 2-ojo notaro biuro notarė I. S. 2022-02-28 raštu informavo, jog 2021-11-23 pareiškimu palikimą priėmė kitas ieškovo brolis R. I., ir pateikė 2021-11-23 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, pagal kurią R. I. visas jam priklausančias paveldėjimo teises perleido atsakovei L. S., kuri taip pat paveldėjo ir mirusiai jos motinai O. T. priklausiusią turto dalį. Notarė nurodė, jog kiti mirusios Z. I. vaikaičiai N. T. ir M. T. pareiškimų apie palikimo priėmimą ar atsisakymą nuo palikimo nepateikė. Kretingos rajono 2-ojo notaro biuro notarė I. S. 2022-03-16 raštu informavo, jog, pasiteiravus kartu su S. I. atvykusio asmens apie palikimo priėmimą ar jo atsisakymą, pastarasis nurodė, kad tik palydėjo S. I.. Ieškovas buvo atvykęs į notaro biurą 2021-11-25, nepraleidęs įstatyme nustatyto 3 mėnesių termino palikimui priimti, tačiau palikimo nepriėmė, nes, neturėdamas teisinio išsilavinimo ir žinių, nesuprato, kad be atvykimo į notaro biurą reikia dar užpildyti ir pareiškimą dėl palikimo priėmimo, todėl ieškovas pasikliovė notaro biuro darbuotojos paaiškinimu, kad jo dalyvavimas nereikalingas. Ieškovas teigia, kad jam priėmus palikimą ir jam priklausančią palikimo dalį padovanojus savo broliui S. I., paveldėtojams pagal įstatymą tenkančios paveldimo turto dalys būtų kitokios negu nurodytos 2022-02-18 paveldėjimo teisės liudijime, todėl ieškovas ginčija 2022-02-18 paveldėjimo teisės liudijimą ir prašo pripažinti jį negaliojančiu.
Ieškovas nurodo, jog jis nebuvo pasyvus, bet ėmėsi aktyvių veiksmų palikimui priimti: kartu su broliu S. I. 2021-11-25, t. y. dar nepraleidus įstatyme nustatyto 3 mėnesių termino palikimui priimti atvyko į Kretingos rajono 2-ąjį notaro biurą, ketindamas jam teksiančią palikimo dalį perleisti savo broliui S. I., tačiau nesuprato, kad pirmoje eilėje turi priimti palikimą pats asmeniškai, užpildant pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Ieškovas kartu su broliu S. I. buvo įsitikinę, kad atliko visus būtinus palikimo priėmimo veiksmus, todėl laukė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo. Ieškovas domėjosi palikimu ir vos tik iš brolio S. I. sužinojo, kad 2022-02-18 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodyta jo broliui tenkanti palikimo dalis yra mažesnė negu broliai tikėjosi, nedelsdamas po kelių dienų vėl nuvyko į Kretingos rajono 2-ąjį notaro biurą išsiaiškinti situacijos, tačiau sužinojo, kad yra praleidęs palikimo priėmimo terminą. Teigia, kad termino praleidimo trukmė - 3 mėnesiai, nėra didelė, ieškovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, bei terminą atlikti įstatymo nustatytus palikimo priėmimo veiksmus praleido dėl svarbių priežasčių.
Atsiliepimas
A. L. S atsiliepimais į ieškinį, bei patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ji, suinteresuotas asmuo ieškovo pusėje S. I. ir R. I. yra priėmę palikimą. R. I. 2021-11-23 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi perleido jai visas jam priklausančias paveldėjimo teises. Atsakovei ir S. I. išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai, palikimo priėmimo faktai įregistruoti VĮ Registrų centro Testamentų registre, bei įregistruotos nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre. Todėl termino atnaujinimas palikimui priimti turėtų poveikį atsakovės ir R. I., priėmusių palikimą per įstatymo nustatytą terminą, turtiniams interesams ir teisėtiems lūkesčiams. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad jis dėl palikimo priėmimo po savo mamos mirties per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į notarę ir ši atsisakė jo pareiškimą priimti. Pažymėjo, kad jos senelė Z. I. Mirė (duomenys neskelbiami), ko pasėkoje ieškovo terminas palikimui priimti praleistas žymiai, t. y. praleistas beveik 8 mėnesius. Teigia, kad ieškovas po mamos mirties ir iki pareiškimo pateikimo teismui turėjo visas galimybes kreiptis į teisininką dėl teisinių konsultacijų ir paslaugų suteikimo. Pažymėjo, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, kad notaro darbuotojas jį suklaidino yra išgalvotos ir tik jo subjektyvi nuomonė, todėl negali būti laikomos pakankamai svarbiomis priežastimis sprendžiant dėl termino praleidimo. Pažymėjo, kad ieškovas pasisako dėl trečiojo suinteresuoto asmens S. I. procesinės padėties ir išreiškia jo poziciją neturint tam įgaliojimų. Ieškovas aiškiai nurodė, kodėl tuo metu, kai pas notarą lankėsi su broliu, jis pats neinicijavo veiksmų dėl palikimo priėmimo, todėl teigia, kad ieškovas savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Mano, kad nesant svarbių realiai sutrukdžiusių kliūčių, ieškovas neišreiškė valios ir noro priimti palikimą. Ieškovas nesiekė priimti palikimo, atsiradusio po mamos mirties, todėl ir nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui priimti. Atsakovė nurodo, kad palikimo priėmimo procesas iš esmės yra baigtas ir įregistruotas nuosavybės teisės. Ji yra sudariusi sutartį su „Ignitis“, deklaravusi gyvenamąją vietą, gyvena ir naudojasi paveldėtu turtu, jį išlaiko, todėl, jeigu ieškovui būtų atnaujintas terminas palikimui priimti, jos turtinė padėtis akivaizdžiai pablogėtų, bei nebūtų išlaikyta pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių teisėtų interesų pusiausvyra. Nurodė, kad trijų mėnesių terminas dokumentams susitvarkyti paprastai laikomas pakankamu, o ieškovas teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų susidariusi ypatinga situacija, dėl kurios paveldėjimo dokumentų parengimas ypač užsitęsė dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių. Todėl atsakovė prašo neatnaujinti ieškovui termino priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos Z. I. mirties, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo atsakovės naudai.
Trečiasis asmuo Kretingos r. 2-ojo notaro biuro notarė I. S. atsiliepimu į ieškinį su ieškovo ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas ieškinyje pateikė neteisingą ir niekuo nepagrįstą informaciją apie tai, kad Kretingos r. 2-ajame notaro biure jam buvo nurodyta, jog jo dalyvavimas yra nereikalingas, nes pakanka, kad palikimo priėmimo pareiškimą po mirusiosios Z. I. mirties užpildytų tik ieškovo brolis S. I., nurodant, kad ieškovas yra vienas iš įpėdinių. Akcentavo, kad nei notarė I. S., nei jos darbuotoja tokios informacijos nesuteikė. Į notarų biurą ieškovas buvo atvykęs tik vieną kartą - 2021 m. lapkričio 25 d. su broliu S. I.. Patvirtino, kad 2021 m. lapkričio 25 d. ieškovo brolis S. I. į Kretingos r. 2-ąjį notaro biurą atvyko lydimas vyriškio, kurio, kaip ir S. I., buvo pasiteirauta, ar ruošiasi priimti palikimą, ar palikimo atsisakyti, tačiau jis neprisistatė nurodydamas, kad tik palydėjo S. I.. Tą pačią dieną S. I. pasirašė palikimo priėmimo pareiškimą, o ieškovas per įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti į Kretingos r. 2-ąjį notaro biurą nesikreipė ir atvyko po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo išsiaiškinti, kodėl S. I. paveldėto turto dalis yra mažesnė už atsakovės L. S. dalį. Nurodė, kad neprieštarauja, kad ieškovui būtų atnaujintas terminas palikimui priimti.
Teismo posėdžio metu ieškovas S. I. nurodė, kad įvyko nesusipratimas dėl jo mirusios mamos palikimo. Jis, S ir R yra trys broliai, jų sesuo yra mirusi. Kai mirė mama, ji testamento nepaliko. Mama sakė, kad visi vaikai pasidalintų turtą. B. S. I jam paskambino ir paprašė jį nuvežti į Kretingą pas notarą dėl mamos paveldėjimo. Jie kartu atvyko pas notarą, brolis buvo iš anksto susitaręs su notare. Brolis važiavo parašyti pareiškimą priimti palikimą, o jis važiavo dėl to paties. Jie laukė priimamajame, išėjo notarė, kuri buvo su kauke ir pasikvietė S. I.. Jo brolis S. I. pasakė, kad brolis sėdi šalia. Notarė pasakė, kad brolis nereikalingas, nes jie vis tiek viską gaus. B. S. I išėjus iš kabineto, jis parodė popierių, kuriame buvo surašytos visų įpėdinių pavardės, tai pamatęs jis suprato, kad viskas yra gerai, nes tame prašyme buvo įtraukti visi įpėdiniai. Antrą kartą brolis prašė ji nuvežti atsiimti popierius, tada brolis pasakė, kad ieškovui nieko nepriklauso, tai ieškovą nustebino. Nuvykęs pas brolį ir susipažinęs su dokumentais, bei pamatęs, kad jis neįrašytas, skambino notarei pasiteirauti, norėjo užsiregistruoti konsultacijai. Sekretorei pasakius, kad nereikia išankstinės registracijos, ir atvykus sekretorė paaiškino, kad jis turi kreiptis į teismą, nes jau nieko nebegalima padaryti. Pažymėjo, kad jis su giminaičiais nebuvo nieko susitaręs, tačiau jeigu viskas būtų užrašyta jo broliui S. I., jis nieko nesakytų. Su kitu broliu R. I. yra susipykęs, nebendrauja. Mama buvo parašiusi visą savo turtą jo seseriai, savo dukrai O. T.. B. R. I labai supyko dėl to ant mamos. Kai mama panaikino testamentą, jis susipyko su broliu R. Ieškovas manė, kad jam taip pat atiteks dalis mamos palikimo. Notarų biure, niekas neklausė, kas jis toks, jis jokių savo dokumentų nerodė. Tik brolis S. I. jį pristatė. Ieškovas pats nesakė notarei, kad nori parašyti pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Jo išsilavinimas spec. vidurinis. Su atsakove santykiai visada buvo labai geri, kol neatsirado palikimas. Paveldėtame name (duomenys neskelbtini), niekas negyvena, jį prižiūri brolis S, jis ten augina vištas, ir atvažiuoja L. S.. Ieškovas teigia, kad jis taip pat prisideda prie sodybos priežiūros. Komunalinius mokesčius, mokesčius už elektrą moka brolis S. I.. Paaiškino, kad į atsakovę nesikreipė iki teismo, nes manė jog nieko susitarti nepavyks. Teigė, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, todėl nežinojo ir nesuprato kaip turi priimti palikimą.
Ieškovo atstovas advokato padėjėjas J. M., ieškinio reikalavimus palaikė ieškinyje išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ieškovas nepraleidęs įstatymo numatyto 3 mėnesių termino kartu su broliu S. I. buvo atvykę į notarų biurą priimti palikimo, tačiau ieškovui nebuvo sudarytos galimybės priimti palikimo, nes notarų biuro darbuotojai netinkamai įvykdė savo pareigas. Ieškovas neturėdamas teisinio išsilavinimo ir žinių nesuprato, kad jis nepriėmė mamos palikimo. Jis nebuvo pasyvus, aktyviai domėjosi palikimu, tačiau dėl išsilavinimo stokos nesuvokė savo veiksmų teisinių pasekmių ir pasikliovė profesionalo, kuris dirbo notaro biure aiškinimu. Pažymėjo, kad nuoseklūs ieškovo paaiškinimai, patvirtina, kad ieškovui nebuvo tinkamai išaiškintos atsisakymo priimti palikimą teisinės pasekmės ir reikšmė. Teigė, kad notarė neatliko tinkamai savo pareigų. Akcentavo, kad terminas buvo praleistas nežymiai, ne daugiau kaip 3 mėnesius, o atsakovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kad paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimas sukeltų jai kokias nors neigiamas pasekmes.
Šalies argumentai
A. L. S teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad ieškovas net nebandė su ja susitarti, kalbėtis, iš karto padavė pareiškimą į teismą. Ji buvo šalia močiutės visą laiką, todėl ligoninėje būtent jai ir išdavė močiutės mirties liudijimą. Su tuo dokumento originalu ji tvarkė visus paveldėjimo dokumentus. Ji dėdei S. I. dar ligoninėje pasakė, kad jie per 3 mėnesius turi kreiptis į notarą ir priimti palikimą. Močiutę palaidojo ji su broliu ir kitu dėde R. Jos niekas neklausė ar reikia prisidėti prie laidojimo išlaidų. Pusė namo priklausė jai pagal mamos paveldėjimo teisės liudijimą. Dabar ji turi 5/6 dalis viso namo ir 1/6 dalį turi jos krikšto tėvas, dėdė S. Ji sudarė sutartį su Ignitis, sumokėjo visus buvusius mokesčius ir persirašė savo vardu sutartis už paslaugas. Sklypą prižiūri ji ir S. I.. Kai ji kalbėjosi su dėde S., šis sakė, kad pats nieko nesupranta, kodėl brolis pateikė ieškinį į teismą. Pažymėjo, kad jeigu būtų pakeistas paveldėjimo teisės liudijimas, jai kainuotų notaro išlaidos, ji patirtų papildomų išlaidų, bei sumažėtų jos nuosavybės dalis.
Atsakovės atstovas advokatas Gediminas Lukauskas teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovui dėl kreipimosi į notarą dėl palikimo priėmimo teisinis išsilavinimas nebūtinas, patys žmonės turi būti aktyvus, jeigu turi norą ir siekį įgyvendinti savo teises. Pažymėjo, kad nėra nustatyta aplinkybių, kad ieškovas nesuvoktų savo veiksmų prasmės. Akcentavo, kad notarės padėjėja paaiškino, kad ieškovas buvo pasyvus, ir pats pasakė, kad tik palydėjo brolį. Jis neturėjo jokio suinteresuotumo paveldėjimo byloje. Ieškovui buvo sudarytos visos galimybės paklausti ir išsiaiškinti kaip jis turėtų priimti palikimą. Prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu notarė I. S. nurodė, kad su patikslinto ieškinio reikalavimu nesutinka, nes mano jog paveldėjimo teisės liudijimas yra išduotas teisėtai. Papildomai paaiškino, kad pirmo susitikimo metu, kai buvo atvykęs S. I. 2021 m. lapkričio 25 d. buvo karantinas, su juo pabendrauti išėjo jos padėjėja. Ji pati su ieškovu nebendravo. Lydinčių asmenų notarė į kabinetą nekvietė, nes ieškovas pasakė, kad tik palydėjo brolį. Paaiškino, kad paprastai pirminis tyrimas ir bendravimas su klientu būna tik padėjėjo. Ieškovo paaiškinimai yra neteisingi ir klaidinantys. Nurodė, kad S. I. sakė, kad palikimą dar priėmė L. S. ir R. I., bei gali priimti palikimą dar kiti įpėdiniai, nes terminas dar nebuvo suėjęs, Taip pat sakė, kad R. I. išreiškė valią padovanoti savo palikimo dalį. Tą pačią dieną S. I. priėmė palikimą ir viską suprato. Ieškovas galėjo priimti palikimą, jeigu būtų to norėjęs. Pats ieškovas paaiškino, kad ieškinio nebūtų buvę, jeigu jo dalis turto būtų atitekusi broliui S. Į notarę šiuo paveldėjimo klausimu niekas nesikreipė, neklausė, neskambino. Paaiškino, kad jeigu įpėdinis dėl palikimo priėmimo nesikreipia, notaras jo neieško. Šiuo atveju testamento nebuvo, bet buvo ir daugiau įpėdinių, kurie nesikreipė. Notarė pareiškime tik susirašė visus galimus įpėdinius. Pabendravus su padėjėja, ji paaiškino, jog ieškovas sakė, kad palydėjo brolį S. I.. Ieškovui atvykus į notarų biurą antrą kartą, pasiaiškinti dėl palikimo, jis neklausė, kodėl jo nėra testamente, jis tik klausė, kodėl S atiteko mažesnė dalis. Dėl termino atnaujinimo patikslino, kad jei teismas nuspręs, kad ieškovas nepriėmė palikimo dėl svarbių priežasčių, ji neprieštaraus.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo S. I. teismo posėdžio metu nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad mirus mamai dėl palikimo priėmimo pirmą kartą jis buvo pas notarę atvažiavęs pats su autobusu, prieš tai pasiskambinęs notarei ir susitaręs. B. S. nesakė, kad reikia važiuoti pas notarą. Notarei papasakojo viską, parašė pareiškimą. Pas notarę buvo tris kartus. Vieną kartą vienas, kitus du kartus su broliu S. I.. Kai jau reikėjo važiuoti pasirašyti dokumentų paskambino broliu ir paprašė, kad jį nuvežtų pas notarę. Atvykus parodė notarei, kad yra jo brolis atvažiavęs, notarė pasakė, kad jo nereikia. Kai gavo paveldėjimo teisės liudijimą pas notarę buvo kartu ir L. S.. Nurodė, kad gal iš karto po mamos mirties L ir sakė, kad reikės kreiptis į notarą. Anksčiau mama sirgdama niekam nežinant buvo padovanojusi savo turtą jų sesei. Tada, jam pašnekėjus su mama, ši persigalvojo ir panaikino dovanojimą. Kai brolis paskaitė iš notarės gautus dokumentus, pamatė, kad jis nėra įrašytas į paveldėtojų sąrašą. Ieškovas ketino savo palikimo dalį perleisti jam. B. S. notarei nesakė, kad nori priimti palikimą. Sodybą šiuo metu prižiūri jis, ir L. S. atvažiuoja. Jis mokėjo mokesčius visą laiką, šiuo metu nesupranta kaip L gavo dokumentus ir gali mokėti mokesčius. Su atsakove nėra susipykęs. Jeigu jo turto dalis padidėtų, niekas nepasikeistu, nes su atsakove sutaria. Pripažino, kad išeinant iš notarės pasakė L, kad susitiks teisme.
Teismo posėdžio metu liudytoja E. S. nurodė, kad yra notarės padėjėja. Paaiškino, kad tą dieną, kai ieškovas buvo atvykęs su trečiuoju asmeniu į notarų biurą klientui buvo paskirtas laikas palikimo priėmimui. Nežinojo kiek žmonių atvyks, nes klientai ne visada apie tai praneša. Paveldėjimo byla jau buvo užvesta ir sutartą dieną ir laiką atvyko tretysis asmuo ir jį lydėjo ieškovas. Pamačiusi lydintį asmenį ji paklausė, gal kartu atvyko brolis. Atsakius, kad ieškovas yra brolis, ji paklausė ieškovo gal jis nori priimti ar atsisakyti priimti palikimą, jai atsakė, kad jis tik palydėjo brolį. Akcentavo, kad notarų biuro darbuotojai negali priversti asmens rašyti atsisakymo priimti palikimo. Į jos pareigas įeina paaiškinti klientams visas palikimo priėmimo ir atsisakymo jį priimti teisines pasekmes. Ar ji tai aiškino ieškovui nepamena. Ieškovui buvo sudaryta galimybė išreikšti savo valią. Ieškovas laukė laukiamajame kaip lydintis asmuo, turėjo galimybę klausti ir aiškintis apie palikimo priėmimo tvarką, tačiau jis buvo pasyvus. Tą pačią dieną buvo sutvarkyti dokumentai. Kai jau buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ieškovas buvo atvykęs ir reiškė pretenzijas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmetamas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas S. I. ir trečiasis asmuo S. I. yra Z. I., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai. A. L. S yra mirusios Z. I. anūkė, jos mirusios dukros O. T. vaikas. P. Z. I testamento sudariusi nebuvo. 2021 m. lapkričio 23 d. atsakovė kreipėsi į Kretingos rajono 2-ąjį notarų biurą dėl palikimo po močiutės mirties priėmimo, notarų biure užvesta paveldėjimo byla Nr. 51/2021. Palikimo priėmimo pareiškime nurodyti kiti galimi įpėdiniai: mirusios sūnūs R. I., gimęs (duomenys neskelbtini) S. I., gimęs (duomenys neskelbtini), S. I., gimęs (duomenys neskelbtini), mirusios vaikaičiai N. T., gimęs (duomenys neskelbtini) M. T., gimęs (duomenys neskelbtini). Ieškovo brolis R. I. 2021 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į Kretingos rajono 2-ąjį notarų biurą dėl palikimo po mamos mirties priėmimo. Tą pačią dieną, 2021 m. lapkričio 23 d. R. I. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi Nr. 5159, visas jam priklausančias paveldėjimo teises perleido atsakovei L. S.. Kitas ieškovo brolis, trečiasis asmuo S. I. 2021 m. lapkričio 25 d. kreipėsi su pareiškimu į Kretingos rajono 2-ąjį notarų biurą dėl palikimo po mamos mirties priėmimo. 2022 m. vasario 18 d. d. Kretingos rajono 2-ojo notarų biuro notarė I. S. atsakovei L. S. ir trečiajam asmeniui S. I. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 555. Atsakovė paveldėjo 2/3 dalis, o S. I. 1/3 dalį viso palikėjai Z. I. priklausančio turto: 1400/2800 dalių žemės sklypo, unikalus Nr., ½ dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr., ½ dalies viralinės, unikalus Nr., ½ dalies tvarto, unikalus Nr., ½ dalies daržinės, unikalus Nr., esančių (duomenys neskelbtini). sav. Ieškovas žinojo, kad po jo mamos mirties Kretingos rajono 2-ojo notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla. Jis kartu su broliu S. I. 2021 m. lapkričio 25 d. buvo atvykęs į notarų biurą, tačiau per įstatyme nustatytą terminą ieškovas pareiškimo notarei dėl motinos palikimo priėmimo nepateikė ir kitu būdu jos palikimo nepriėmė.
2022 m. balandžio 6 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo atnaujinti jam terminą priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, be kita ko, ginčydamas motinos palikimo priėmimo teisėtumą ir atsakovei išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 5.1) straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
Kasacinio teismo yra išaiškina, kad palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, t. y. įpėdinis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos.
Palikimo priėmimo laisvės principas reiškia, kad įpėdinis turi teisę laisvai nuspręsti dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti, palikimo priėmimo būdo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Tačiau palikimo priėmimo laisvės principas paveldėjimo teisiniuose santykiuose yra ribojamas laiko atžvilgiu, kuris pasireiškia keliais aspektais. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama būtinybė užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose bei siekti šių santykių dalyvių interesų balanso.
CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 straipsnį), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęs tokiam įpėdiniui terminą palikimui priimti. Termino pratęsimas iš esmės reiškia, kad, pasibaigus įstatyme nustatytam terminui palikimui priimti, paveldėjimo teisiniai santykiai su įpėdiniu, praleidusiu terminą, įstatymo apibrėžtu momentu nepasibaigė, o yra pratęsti įstatyme nustatytu pagrindu, o tai suponuoja, kad toks įpėdinis yra įstojęs į paveldėjimo teisinius santykius palikimo atsiradimo momentu ir iš jų nebuvo pasitraukęs. Tokia jo teisinė padėtis sudaro teisines prielaidas palikimo priėmimo teisei įgyvendinti ir lemia, kad jis laikytinas asmeniu, pretenduojančiu į palikimą ir galinčiu ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2009, 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009). Atsižvelgiant į tai, byloje pirmiausia spręstinas ieškovo prašymas atnaujinti terminą palikimui po Z. I. mirties priimti.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).
Ieškovas prašymą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą motinos palikimui priimti grindžia tuo, kad 2021 m. lapkričio 25 d. jam kartu su broliu S. I. atvykus į Kretingos rajono 2-ąjį notaro biurą išreikšti valios dėl jų mirusios motinos Z. I. palikimo priėmimo, notaro biure ieškovui buvo paaiškinta, kad jo dalyvavimas nereikalingas, t. y. pakanka, kad palikimo priėmimo pareiškimą užpildytų tik ieškovo brolis S. I., nurodant, kad ieškovas yra vienas iš įpėdinių. Teigia, kad notaro biure ieškovui nebuvo pateikta užpildyti nei pareiškimo apie palikimo priėmimą, nei pareiškimo apie atsisakymą nuo palikimo. Ieškovas neturėdamas teisinio išsilavinimo ir žinių, manė, jog tinkamai atliko pradinius palikimo priėmimo veiksmus. Ieškovas nurodė, jog ketino visą jam priklausančią palikimo dalį padovanoti savo broliui S. I.. Sužinojęs, kad paveldėjimo teisės liudijime jis neįrašytas kaip paveldėtojas, jis nedelsdamas kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą ir pateikė ieškinį teismui. Atsakovė nuosekliai teigė, kad ieškovas apie motinos mirtį ir kad po jos mirties notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla žinojo, netgi pats atvežė brolį tvarkytis paveldėjimo dokumentų. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir tretysis asmuo ieškovo brolis S. I.. Liudytoja apklausta notarės padėjėja E. S., nurodė, kad ieškovas buvo atvykęs į notarų biurą su S. I., ji paklausė ieškovo gal jis nori priimti ar atsisakyti priimti mamos palikimą, tačiau buvo atsakyta, kad ieškovas tik palydėjo brolį. Ieškovas nieko neklausė, nesidomėjo paveldėjimo byla. Notarė I. S. nagrinėjimo metu taip pat nurodė, jog ieškovas buvo atvykęs į notarų biurą, tačiau priimti mamos palikimo nepageidavo.
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, esant labiau tikėtiną aplinkybę, kad ieškovas žinojo, kad kiti įpėdiniai kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau neketino ir neturėjo valios priimti motinos palikimo. Ir tik sužinojęs, kad mamos palikimas atiteko tik dviem įpėdiniams, ir jo broliui S. I., atiteko mažesnė dalis, pradėjo manyti, kad jo teisės buvo pažeistos (CPK 12, 177, 185 straipsniai). Nors ieškovas teigia, kad pamatęs, jog jo brolio S. I. pareiškime dėl palikimo priėmimo surašyti visi įpėdiniai pagalvojo, kad jis taip pat yra įtrauktas į paveldėtojų sąrašą, tačiau tokių jo paaiškinimų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Teismo posėdžio metu ieškovo brolis S. I. nurodė, kad kai jis pirmą kartą ruošėsi autobusu vykti pas notarę dėl pareiškimo surašymo, ieškovo apie tai neinformavo, nes nemanė, kad reikia, nors jų santykiai artimi, ir kitą kartą jau prašė brolio jį pavežėti pas notarę. Ieškovas aiškina, kad notarė ar jos padėjėja jį suklaidino, pasakant, kad jis tvarkant paveldėjimo dokumentus nereikalingas. Tačiau teismo neįtikina ieškovo paaiškinimai, kad jis nesuprato, kad norit priimti mamos palikimą jis turi rašyti pareiškimą notarų biure ir taip išreikšti savo valią.
Per įstatyme nustatytą terminą ieškovas jokių aktyvių veiksmų dėl motinos palikimo priėmimo neatliko. Ieškovas neabejotinai žinojo, tai, kad po motinos mirties liko jos nekilnojamasis turtas. Kaip nustatyta iš trečiojo asmens notarės I. S., bei jos padėjėjos paaiškinimų, ieškovas atvykęs kartu su broliu S. I. į notarų biurą turėjo visas galimybes sužinoti palikimo priėmimo tvarką ir terminus, tačiau buvo pasyvus ir savo valios priimti mamos palikimą niekaip neišreiškė. Tai, kad jis suprato, kad pas notarę yra užvesta paveldėjimo byla ir jo brolis tvarkosi paveldėjimo dokumentus, neneigė ir pats ieškovas. Taigi, vertinant ieškovo veiksmus po mamos mirties, bei pas notarę biure, turint tam visas galimybes laiku nesikreipiant dėl palikimo priėmimo, laikytini aplaidžiais.
Ieškovas reikalavimą atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti teismui pareiškė praėjus beveik 7 mėnesiams po motinos mirties, t. y. palikimo atsiradimo momento. Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad jį suklaidino notarų biuro darbuotojai. Nes kaip patvirtino liudytoja notarės padėjėja E. S., ieškovo buvo pasiteirauta, ar jis atvyko priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Ieškovas dėl teisinės pagalbos teikimo nesikreipė, paaiškinti palikimo priėmimo tvarkos neprašė. Todėl tokios ieškovo nurodomos termino praleidimo priežastys negali būti pripažįstamos svarbiomis, pateisinančiomis jo delsimą (CPK 185 straipsnis).
Įvertinus šalių, trečiųjų asmens paaiškinimus, procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, liudytojos, apklaustos teismo posėdyje paaiškinimus, kuriais šalys prašė remtis, darytina išvada, kad terminą palikimui priimti ieškovas praleido dėl subjektyvaus savo pasyvumo, objektyviai nepateisinamo nesidomėjimo, bei galimai dėl nenoro ir suinteresuotumo pačiam paveldėti mamos palikimo dalies. Nors ieškovas palikimo neatsisakė, tačiau aktyvių veiksmų, siekiant įgyvendinti savo teisę paveldėti taip pat neatliko. Jo elgesys, vertinant visą termino palikimui priimti praleidimo laikotarpį, neatitinka sąžiningo, rūpestingo asmens veikimo kriterijų, priešingai - laikytinas aplaidžiu, įgyvendinant savo teisę paveldėti. Asmens teisinio išsilavinimo neturėjimas savaime nėra objektyvios aplinkybės, trukdančios priimti palikimą, ypač žinant, kad pas notarą užvesta paveldėjimo byla ir kiti paveldėtojai kreipėsi dėl palikimo priėmimo. Šiuo atveju termino praleidimo laikotarpio praleidimo nepateisina ir ieškovo nurodomi jo nuomone netinkami notarės veiksmai jam išaiškinant jo teises dėl palikimo priėmimo, nes visą laikotarpį pats ieškovas jokių aktyvių, tik nuo jo valios priklausiusių veiksmų, kad priimtų motinos palikimą, neatliko (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
Termino palikimui priimti atnaujinimas neabejotinai neigiamai paveiktų atsakovės teises ir teisėtus interesus. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, atsakovė įregistravo nuosavybės teises į paveldėtą nekilnojamojo turto dalį, yra sudariusi sutartį su UAB „Ignitis“, gyvena ir naudojasi paveldėtu turtu, jį išlaiko, moka mokesčius. Paminėtina ir tai, kad po palikėjos mirties būtent tik atsakovė ir vienas iš ieškovo brolių įgyvendino teisę paveldėti mamos palikimą, kiti galimi įpėdiniai nepriėmė ar dovanojo palikimą atsakovės naudai. Ieškovas, praleidęs terminą mamos palikimui priimti, jokių turtinių pretenzijų broliui ar dukterėčiai nereiškė. Nustatytų aplinkybių kontekste nėra pakankamo pagrindo nepaisyti ieškovo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmens, tinkamai ir laiku realizavusio įpėdinio teises, interesų balanso bei paveldėjimo teise užtikrinto turtinių ir neturtinių santykių pereinamumo ir stabilumo. Be to, teismo vertinimu, tai nagrinėjamu atveju atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).
Netenkinus ieškovo prašymo atnaujinti terminą palikimui po Z. I. mirties priimti, teismas neturi pagrindo tenkinti ir kitą ieškovo reiškiamą reikalavimą. Kaip minėta, teisę ginčyti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą turi teisę tik tie asmenys, kurie yra įstoję į paveldėjimo teisinius santykius. Ieškovo prašymą dėl termino palikimui priimti po Z. I. mirties atmetus, teigti, kad ieškovas į šiuos teisinius santykius įstojo, teismas neturi jokio pagrindo. Todėl ieškovo ieškinys atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). A. L. S patyrė 800 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (150 Eur už dokumentų analizę, 250 Eur už konsultacijas, 200 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 200 Eur už atstovavimą teisme). Atsakovės patirtas išlaidas patvirtina pateikti mokėjimo dokumentai. Patirtos išlaidos yra būtinos, protingos, pagrįstos. Atsakovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai. Ieškinį atmetus, atsakovės L. S. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalis, 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovo S. I. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.