- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- e2A-330-524/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- D. Š.
- Ieškovas
- E. Š.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Tauragės, Pagėgių skyrius
- Kategorijos
- 2.4.4.1Servitutas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui D. Š. dėl atlygintinio kelio servituto nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I . Ginčo esmė
1. Ieškiniu ieškovė prašo nustatyti atlygintinį kelio servitutą, t. y. teisę neterminuotai naudotis 1 403 kv. m ploto, 3 m pločio ir 430,55 m ilgio keliu, UAB „Rolvita“ parengtame sklypo plane pažymėtu taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10, su apsisukimo aikštele žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovui D. Š., suteikiant teisę patekti į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), t. y. važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, varyti gyvulius; atsakovui iš ieškovės priteisti 184,63 Eur vienkartinę kompensaciją už 1 403 kv. m kelio servitutą, nustatytą atsakovui priklausančiame žemės sklype; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodytos aplinkybės, jog 2006 m. rugpjūčio 21 d. privačios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nusipirko 10,6700 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas, kai buvo formuojamas, priklausė A. G.. Šiuo metu jai priklausantis žemės sklypas pirmą kartą buvo paženklintas 1993 m. spalio 29 d. žemės sklypo skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir paženklinimo vietoje akte. Akte apie kelius yra parašyta, kad žemės sklypo ribose esamų ir projektuojamų vietinių kelių priklausomybė ir kategorija – reikalingas gruntkelis, abrise kelias nebuvo pažymėtas. 2001 m. kovo 2 d. Tauragės apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 331 „Dėl Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto II etapo patvirtinimo“, patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, privažiavimo kelias pažymėtas privačios žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Atliekant žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, kelias, kuriuo patenkama į ieškovei priklausantį žemės sklypą, nėra pažymėtas ir nepriklauso valstybei. Kito privažiavimo į ieškovei priklausantį žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nėra. Ankstesnis žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas A. Š. 2018 m. sausio 24 d. dovanojimo sutarties pagrindu minėtą žemės sklypą padovanojo savo sūnui D. Š.. Tarp žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantis faktinis 4 m pločio kelias yra vienintelis, kuriuo ieškovė gali patekti į jai priklausantį žemės sklypą. Su žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku A. Š. dėl naudojimosi keliu, kuris veda į jai priklausantį žemės sklypą, 2018 m. vasario 8 d. pasirašė servituto sutartį, kurią patvirtino notarė V. J.. Pagal šią sutartį jai nustatytas 1 456 kv. m ploto kelio servitutas, kurio ilgis 485,35 m, plotis 3 m. Ieškovė pažymėjo, kad taikiai išspręsti servituto nustatymo klausimą su atsakovu D. Š. nepavyko, jis 2018 m. vasario 28 d. 13.00 val. neatvyko pas Tauragės rajono 3-iojo notarų biuro notarę V. J. pasirašyti atlygintinės servituto nustatymo sutarties. Ieškovės teigimu, nustačius kelio servitutą iš pareiškėjos atsakovui turėtų būti priteisiama vienkartinė kompensacija už žemės sklypo dalį – 184,63 Eur suma.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, nustatė atlygintinį kelio servitutą, tai yra neterminuotai naudotis 1 403 kv. m ploto, 3 m pločio ir 430,55 m ilgio keliu, sklypo plane pažymėtu taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10, su apsisukimo aikštele, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suteikiant teisę patekti į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), t. y. važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, varyti gyvulius; priteisė iš ieškovės E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 184,63 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją už 1403 kv. m kelio servitutą, nustatytą atsakovui priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovei E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 058,98 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,92 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė įrodinėja, jog kito privažiavimo į jai priklausantį žemės sklypą nėra, todėl egzistuoja būtinybė nustatyti kelio servitutą per atsakovui priklausantį žemės sklypą. Ieškovė A. Š. priklausančioje žemėje 2018 m. vasario 8 d. servituto sutarties pagrindu įgijo teisę naudotis 1 456 kv. m ploto, 485,35 m ilgio, 3 m pločio kelio servitutu, tačiau nagrinėjamu atveju ji reikalauja nustatyti kelio servitutą ir atsakovui priklausančiame žemės sklype, suteikiant teisę naudotis 1 403 kv. m ploto, 3 metrų pločio ir 430,55 m ilgio keliu, UAB „Rolvita“ parengtame sklypo plane pažymėtu taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10, su apsisukimo aikštele. Šį reikalavimą motyvuoja tuo, kad stambiagabaritei žemės ūkio technikai pravažiuoti būtinas 6 metrų ploto kelias. Atsakovas su šiomis ieškovės pateiktomis faktinėmis aplinkybėmis nesutinka teigdamas, kad ieškovė į savo sklypą gali patekti važiuodama servitutiniu 3 metrų pločio keliu, esančiu A. Š. žemės sklype arba per specialiai suprojektuotą kelią valstybinėje žemėje. Pažymi, kad pastarasis kelias yra suformuotas žemėtvarkos projektuose, juo naudojasi kitų žemės sklypų savininkai, taip pat ir atsakovas. Taip pat nesutinka su ieškovės pateiktomis aplinkybėmis, jog jai neužtenka 3 metrų pločio kelio, nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog ji su savo žemės technika nepravažiuoja būtent tokio pločio keliu. Taigi iš esmės bylos šalys nesutaria dėl ieškovės prašomo nustatyti kelio servituto objektyvaus būtinumo sąlygos egzistavimo. Pažymėtina, kad tiek išvažiuojamojo posėdžio metu, tiek 2019 m. gegužės 7 d. atliekant žemės naudojimo patikrinimą buvo nustatyta, kad ieškovė neturi objektyvios galimybės privažiuoti prie savo žemės sklypo per atsakovo deklaruojamą kelią, einantį pagal (duomenys neskelbtini) upelį. 2019 m. gegužės 7 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 34ŽN-59-(14.34-73) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietoves Žemes reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Tauragės apskrities viršininko 2001 m. kovo 2 d. Įsakymu Nr. 331 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto II etapo patvirtinimo“, yra suprojektuotas 4 metrų pločio vietinės reikšmes vidaus kelias (bendro naudojimo) pagal (duomenys neskelbtini) upelį, kuris jungiasi su vietines reikšmės viešuoju keliu. Vadovaujantis prie minėto patikrinimo akto pridėta schema apie suprojektuotą kelią (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Tauragės apskrities viršininko 2001 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 331 ir pažymėtą projekto plane (toliau – Schema), parengta remiantis minėtu 2001 m. projekto planu ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiu bei patikrinimo akte pateiktu schemos paaiškinimu, nustatyta, kad Schemoje kelio atkarpa einanti greta privačių žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra valstybinėje žemėje. Greta žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), kelio nėra, nes jis yra faktiškai nenaudojamas ir yra apsėtas javais. Šis faktas taip pat buvo nustatytas išvažiuojamojo posėdžio metu. Pažymėta, kad Schemoje pažymėta kelio atkarpa, einanti per privačios žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), suprojektuota be teisinio pagrindo, kadangi eina per privačius žemės sklypus. Ši kelio atkarpa yra naudojama visuotinai, t. y. tiek žemės sklypų savininkų, tiek kitų asmenų, tačiau kelio servitutas per šiuos žemės sklypus nėra nustatytas ir žvelgiant iš teisinės perspektyvos, ieškovei naudotis Schemoje nurodytu keliu būtų galima tik nustačius kelio servitutą, einantį per žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikytina, jog anksčiau pateiktos aplinkybės pagrindžia kelio servituto nustatymo būtinumą atsakovo sklype, kadangi kitais būdais ieškovė į savo žemės sklypą patekti negali. Taip pat bylos nagrinėjimo metu ieškovė teigė, kad žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), visuomet buvo projektuojamas kelias patekti į ieškovei šiuo metu priklausantį žemės sklypą, juo naudodavosi ankstesni žemės sklypo savininkai. Atsakovas su šia faktine aplinkybe nesutiko, teigė, kad kelio ten nėra, jo išvis nėra buvę ir juo niekas nesinaudos, nes jis veda į niekur. Tačiau byloje pateikti įrodymai paneigia šiuos atsakovo teiginius. Iš 1992 m. vasario mėnesio žemės sklypo, skiriamo privačiam ūkiui steigti, vietos apžiūrėjimo akto matyti, kad žemės sklypo, plane pažymėto Nr. 19, kuris priklausė O. Š., ribos buvo projektuojamos taip: šiaurėje upelio (duomenys neskelbtini) viduriu, rytuose upelio (duomenys neskelbtini) viduriu, pietuose ribojasi su bendrijos, o vakaruose su A. Š. sklypu. Akto 4 punkte nurodyta, kad projektuojamam žemės sklypui numatyta, kad kelias reikalingas tarp 18 ir 19 žemės sklypų, t. y. tarp A. Š. ir O. Š. sklypų. Valstybinio žemės kadastro duomenų registro Nr. (duomenys neskelbtini) punkte (duomenys apie žemės sklypo žemės naudmenų kiekybines charakteristikas ir kainą) nurodyta, kad O. Š. priklausančio žemės sklypo 0,2 ha dalis skirta keliui. Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. gegužės 7 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 34ŽN-59-(14.34-73) ir 2019 m. gegužės 29 d. rašte nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vyriausioji specialistė V. L. 2019 m. gegužės 7 d. dalyvaujant ieškovei, atsakovui ir A. Š. atliko žemės naudojimo patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad tarp žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra kelias, kuris yra naudojamas ir yra tinkamas privažiuoti prie ieškovės žemės sklypo. Pažymėta, kad minėti žemės sklypai (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) yra aptverti, o minėtas kelias yra tarp aptvertų žemės sklypų. Taip pat išvažiuojamojo posėdžio metu nuvykus prie atsakovui ir A. Š. priklausančių žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), buvo konstatuota, kad tarp minėtų žemės sklypų yra kelias, kurio kairėje pusėje yra A. Š. priklausantis žemės sklypas, dešinėje pusė – atsakovui priklausantis žemės sklypas. Faktą, kad ginčo kelias egzistavo seniau ir egzistuoja dabar, patvirtino liudytoja I. B., kuri teismo posėdžio metu nurodė, kad ji ieškovei pardavė žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, laikytina, jog bylos medžiaga yra įrodyta, jog tarp atsakovui ir A. Š. priklausančių žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), faktinis kelias yra, tačiau jis nėra valstybinės reikšmės, neįregistruotas įstatymų tvarka, todėl norint juo teisėtai naudotis, yra būtina nustatyti kelio servitutą. Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovė į savo žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), objektyviai gali patekti tik per lauko kelią, kuris yra tarp atsakovo ir A. Š. žemės sklypų. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju servituto nustatymas yra objektyviai būtinas, kitokio nei ieškovės prašomas patekimo į ieškovės sklypą ir išvažiavimo iš jo numatyti nėra galimybių. Atsakovo argumentas, kad ieškovei pakanka 3 metrų pločio kelio, bylos medžiaga paneigtas antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 98-63 duomenimis, iš kurių matyti, kad kai kurios ieškovės naudojamos žemės ūkio technikos plotis žymiai viršija 3 metrus (pavyzdžiui, kultivatoriaus konstatuotas plotis – 4,30 m; žemės lygintuvo, akėčių plotis – 4,90 m; grūdų kombaino plotis – 3,80 m). Ieškovė prašo nustatyti atlygintinį servitutą ir sutinka, kad iš jos atsakovui būtų priteista 184,63 Eur dydžio vienkartinė kompensacija. Kaip jau buvo minėta, ieškovė prašo nustatyti 1 403 kv. m ploto servitutą, todėl kompensaciją apskaičiavo vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta žemės sklypo vidutine rinkos kaina, kur D. Š. priklausančio 15.6172 ha sklypo kaina nurodyta 20 557 Eur (20 557 Eur:15.6172 kv. m = 0,1316 Eur x 1403 kv. m = 184,63 Eur). 184,63 Eur kompensacija mokama už nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui D. Š., žemės sklypų paskirtis – žemės ūkio. Iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad paskutinį kartą vidutinė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė buvo nustatyta 2018 m. sausio 16 d. Minėtame žemės sklype atsakovas vykdo žemės ūkio veiklą, iš kurios, tikėtina, gauna naudos. Tačiau atsakovas teismui nepateikė duomenų, kokia veikla vykdoma minėtame žemės sklype, kiek naudos gauna ir kokias pajamas gauna. Nepateikė ir savo apskaičiavimų, kiek jis patirtų nuostolių iš jo paėmus 1 403 kv. m ploto, 3 m pločio ir 430,55 m ilgio žemės sklypo dalies. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju teisingas, protingas ir sąžiningas vienkartinės kompensacijos dydis atsakovui už ieškovei nustatytą servitutą yra 184,63 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė faktiškai negali naudotis keliu palei (duomenys neskelbtini) upelį, kadangi dalis kelio eina per privačius žemės sklypus, o teoriškai egzistuojantis kelias ties kai kuriais žemės sklypais yra suartas ir užsėtas grūdine kultūra, prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms, pačių šalių paaiškinimams, liudytojų parodymams. Atsakovas ir kitų aplinkinių žemės sklypų savininkai patenka prie savo žemės sklypų keliu palei (duomenys neskelbtini) upelį, minėtą aplinkybę patvirtino pati ieškovė teismo posėdžių metu. Jeigu atsakovas pravažiuoja, vadinasi, gali pravažiuoti ir ieškovė, todėl riboti atsakovo nuosavybės teises nustatant servitutą nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
5.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aprašė ir vertino liudytojos I. B. parodymus, juos iškraipė, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad liudytoja prie žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patekdavo važiuodama keliu, esančiu tarp sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
5.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime nepasisakė dėl bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, jog atsakovė turi kitą galimybę patekti prie savo žemės sklypo – naudodamasi nuomojamame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (A. Š. žemėje), nustatytu 3 metrų pločio kelio servitutu, ieškovės argumentai, jog šitas kelias yra per siauras pravažiuoti ūkio technikai, nepagrįsti.
5.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino reikalavimą nustatyti servitutą su apsisukimo aikštele, kadangi pati ieškovė išvažiuojamojo teismo posėdžio metu pripažino, jog apsisukimo aikštelė jai nereikalinga. Be to, ieškovė savo techniką gali apsukti ir savo išsinuomotame žemės sklype.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
6.1. Tarp žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), natūroje yra suvažinėtas lauko kelias, kurio faktinis plotis šią dieną yra 4 metrai. Tai yra vienintelis kelias, kuriuo ieškovė patenka į jai priklausantį žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, ieškovė neturi absoliučiai jokios galimybės kitu būdu patekti į jai priklausantį žemės sklypą.
6.2. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovei visiškai nereikalingas servitutas per jo žemės sklypą, kadangi ieškovė naudoja nuomos sutarties pagrindu buvusio savininko A. Š. žemę ir per ją laisvai gali patekti į jai priklausantį žemės sklypą. Šis atsakovo argumentas neatitinka realios tikrovės, kadangi žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė nuomoja penkerių metų laikotarpiui. Net naudojant žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patekti į ieškovei priklausantį žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neįmanoma, nepervažiavus ar neperėjus per atsakovui D. Š. priklausantį žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kur numatyta apsisukimo aikštelė.
Šalies argumentai
6.3. Apeliantas apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria jo įvažiavimui, kaip jis nurodo, į jo nuomojamą žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau šio žemės sklypo atsakovas nenuomoja. Šį žemės sklypą nuomoja A. Š., todėl atsakovas pasisako ne apie jo nuomojamą žemės sklypą. Antra, atsakovas nereiškė byloje priešieškinio ir neteikė savo kokių nors reikalavimų, todėl teismas dėl patekimo į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), klausimų nesprendė ir šie apeliacinio skundo motyvai nesusiję su nagrinėjama byla.
6.4. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovei patekti į savo žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), galima suformuotu 4 m pločio keliu pagal (duomenys neskelbtini) upelį. Priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, apžiūrint vietą buvo aiškiai matyti, kad vėžės, kuriomis buvo privažiuota prie ieškovei priklausančio žemės sklypo pagal (duomenys neskelbtini) upelį, buvo suvažinėtos nupjovus javus. Privažiuoti su lengvaisiais automobiliais galima tik dėl tos priežasties, kad ilgą laiką nebuvo lietaus ir dirvos buvo išdžiūvusios, todėl suvažinėtomis vėžėmis po javų nuėmimo buvo galima privažiuoti prie ieškovei priklausančio žemės sklypo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovei atlygintinį kelio servitutą, t. y. teisę neterminuotai naudotis 1 403 kv. m ploto, 3 m pločio ir 430,55 m ilgio keliu, UAB „Rolvita“ parengtame sklypo plane pažymėtu taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10, su apsisukimo aikštele žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovui, suteikiant teisę patekti į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), t. y. važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, varyti gyvulius. Atsakovui iš ieškovės priteista 184,63 Eur vienkartinę kompensaciją už 1 403 kv. m kelio servitutą.
10. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog ieškovė turi galimybę patekti į sklypą per kelią palei (duomenys neskelbtini) upelį, taip pat ji turi alternatyvą patekti į savo sklypą naudodamasi nuomojamame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), A. Š. žemėje nustatytu 3 metrų pločio kelio servitutu, išvykstamojo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad jos žemės ūkio technikai apsisukimo aikštelė nėra reikalinga, o ši technika gali apsisukti nuomojamame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
11. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina, ar byloje yra įrodyta, kad ieškovė turi realią galimybę patekti į savo žemės sklypą dviem apelianto nurodytais skirtingais keliais, t. y. pasisakytina dėl objektyvių ir įmanomų kitų galimybių patekti ieškovei naudojant jos turimą žemės ūkio techniką į savo sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl servituto nustatymo pagrįstumo ir ieškovės galimybės patekti į savo sklypą kitais keliais
12. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, tačiau, nepaisant to, servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų.
13. Apeliantas nurodo, jog ieškovė turi galimybę į savo sklypą patekti per kelią palei (duomenys neskelbtini) upelį, tačiau bylos įrodymais ši apelianto pozicija yra paneigta. Atkreiptinas dėmesys, jog 2019 m. kovo 28 d. nutartimi dėl šios aplinkybės ištyrimo byla buvo perduota nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas atliko vietos apžiūrą, kurios metu buvo konstatuota, kad šiuo keliu ieškovei nėra galimybės patekti į jos sklypą (t. 3, b. l. 8). Šią aplinkybę patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2019-05-29 raštas, kuriame aprašytas apelianto nurodomas kelias palei (duomenys neskelbtini) upelį (t. 2, b. l.118–119 ). Šis raštas įrodo, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės patvirtintas planas ir 4 m valstybinis kelias buvo suprojektuotas jau po to, kai žemės sklypų savininkams buvo atkurta nuosavybės. Specialistai atliko patikrinimą ir nubraižė schemą (t. 2, b. l. 128). Iš šios schemos matyti, kad valstybinis kelias yra natūroje tik iš dalies. Raudona spalva šioje schemoje yra pažymėtos suprojektuoto kelio atkarpos, kurios patenka į tris privačius žemės sklypus, ir žemės sklypai abiejose (duomenys neskelbtini) upelio pusėse priklauso būtent privatiems savininkams (t. 2, b. l. 127–131). Šiuose žemės sklypuose nėra nustatyti servitutai ir nėra nutiestas kelias, o tik suvažinėtos vėžės. Apeliacinio skundo 11 punkte atsakovas pripažįsta aplinkybę, jog ieškovei reiktų nusistatyti kelio servitutą trijuose privačiuose žemės sklypuose, kurie yra suprojektuotame kelyje palei (duomenys neskelbtini) upelį. Taip pat iš šioje schemoje mėlyna spalva pažymėta javais apsėta suprojektuoto kelio atkarpa valstybinėje žemėje, todėl šios aplinkybės įrodo, jog šiuo keliu ieškovė negali patekti į savo sklypą. Šios bylos įrodymai dėl ieškovės naudojamos stambiagabaritinės žemės ūkio technikos taip pat paneigia ieškovės galimybę patekti į jos žemės sklypą (t. 3, b. l. 24–43).
14. Byloje įrodyta, kad tarp žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (A. Š. žemės sklypas, kurį nuomojasi ieškovė ir kurio dalyje yra nustatytas sutartinis servitutas, t.1, b. l. 32–38 ), ir Nr. (duomenys neskelbtini) natūroje yra suvažinėtas lauko kelias, kurio faktinis plotis yra 4 metrai (t.1, b. l. 12–14). 1995-06-07 Valstybinio žemės kadastro duomenų registre yra nurodyta, kad A. Š. priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), keliai užima 0,20 ha (t.1, b. l. 94). Byloje įrodyta, kad tai yra vienintelis kelias, kuriuo ieškovė gali patekti į jai priklausantį žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), su stambiagabarite žemės ūkio technika. Projektuojant šį žemės sklypą 1993 m. pirmajam privačiam savininkui, patekimas į šį žemės sklypą buvo numatytas būtent tuo keliu, kuriam prašoma nustatyti kelio servitutą (t.1, b.1. 95–99).
15. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2019-05-29 raštas ir 2019-05-07 Žemės naudojimo patikrinimo aktai įrodo, kad faktiškai tarp žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra naudojamas ir tinkamas naudoti kelias, esantis tarp aptvarų. Ši aplinkybė buvo fiksuota ir teismo posėdžio metu, kai buvo atliekama vietos apžiūra t. 2 , b. l. 118–126 ).
16. 2018 m. vasario 8 d. servituto sutartimi, kurią ieškovė, ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas A. Š. sudarė, yra nustatytas kelio servitutas 1456 kv. m ploto, ilgis 485,35 m, plotis 3 m (t.1, b. l. 32–38). Tai yra tik pusė kelio, kuris veda per A. Š. priklausantį žemės sklypą (t.1, b. l. 38), o kita – 3 m pločio kelio dalis priklauso žemės sklypo savininkui D. Š., kuris nesutinka, kad būtų nustatytas kelio servitutas, kuriuo būtų galima patekti į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau byloje įrodyta, kad į ieškovės žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neįmanoma patekti, nepervažiavus per atsakovui D. Š. priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kur numatyta apsisukimo aikštelė ieškovės naudojamai stambiagabaritei žemės ūkio technikai (t.1, b.1.10 ir 38).
17. Apelianto motyvas, jog ieškovė gali į savo sklypą patekti tik per paminėtą sutartinį servitutą, kuris nustatytas jai išnuomotame žemės sklype, paneigtas bylos įrodymais. Byloje įrodyta, kad ieškovė yra ūkininkė (t. 3, b. l. 14–23). Byloje įrodyta, kad ieškovei į jos žemės sklypą reikalinga patekti su įvairaus pločio ir dydžio žemės ūkio technika. 2019-10-10 antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodo, kad ieškovės naudojamos žemės ūkio technikos plotis yra didesnis negu 3 metrai, pavyzdžiui, sėjamoji (3,25 m), kultivatorius (4,30 m), žemės lygintuvas-akėčios (4,90 m) (t. 3, b. l. 24–43). Todėl įrodyta, kad tokiai žemės ūkio technikai įvažiuoti į žemės sklypą būtinas platesnis kelias, negu nustatytas 3 m sutartinis servitutas žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, byloje įrodyta, kad žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesiriboja su ieškovės žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr.. (duomenys neskelbtini) (t.1. b. l. 38). Norint patekti į ieškovės žemės sklypą, būtina kirsti atsakovo žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1,b. l. 10).
18. Byloje įrodyta, kad ginčo servitutas atsakovo sklype yra objektyviai būtinas, apelianto nurodyti motyvai dėl kitų galimybių patekti ieškovei į savo sklypą yra paneigti bylos įrodymais, pirmosios instancijos teismo vietos apžiūra. Dėl paminėtų motyvų darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
20. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos 400 EUR advokato išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.11. punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti E. Š. iš D. Š. 400 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.