Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Blaževič-Mackevič, veikdama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62² straipsnis),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovei užsienio bendrovei SKYUP MT Limited dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta ir byloje nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) atsakovės vykdytas skrydis Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) buvo atšauktas ir perkeltas kitai dienai, t. y. (duomenys neskelbtini). Todėl keleivės J. L. ir P. L. galutinę paskirties vietą, t. y. (duomenys neskelbtini), pasiekė praėjus daugiau kaip trimis valandomis nuo tvarkaraštyje numatyto atvykimo laiko.

10. Byloje nustatyta, kad ieškovė su pirmiau nurodytomis 2 keleivėmis 2024 m. liepos 3 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartis. Pagal šias reikalavimų perleidimo sutartis aptariamos 2 keleivės perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovę dėl kompensacijų už perkeltą skrydį išieškojimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. vasario 11 d. reglamentą (EB) Nr. 261/2004, nustatantį bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 295/91.

11. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė iki ieškinio padavimo teismui dienos elektroniniu laišku raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama sumokėti 800 Eur (400 Eur X 2) kompensacijos dėl 2 pirmiau nurodytų keleivių. Byloje taip pat nėra ginčo, kad atsakovė gavo aptariamą ieškovės raštą. Nepaisant to, atsakovė iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos nesumokėjo ieškovei kompensacijos. Todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 800 Eur kompensacijos priteisimo iš atsakovės.

Dėl reikalavimų priteisti kompensaciją ir procesines palūkanas pagrįstumo

12. Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo reglamentuota Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. vasario 11 d. reglamente (EB) Nr. 261/2004, nustatančiame bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančiame Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (toliau – ir Reglamentas, Reglamentas Nr. 261/2004). Pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktą, atšaukus skrydį, atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, išskyrus i-iii punktuose nurodytus atvejus. Pagal Reglamentą Nr. 261/2004 atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, kai dėl atidėto skrydžio praranda 3 valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą 3 ar daugiau valandomis vėliau. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).

13. Pagal aptariamo Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnį keleiviai gauna tokio dydžio kompensacijas: a) 250 Eur visų 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju; b) 400 Eur visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1500–3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju; c) 600 Eur visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Nustatant kompensacijos apskaičiavimui reikšmingą atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką. Sąvoka „galutinė paskirties vieta“ apibrėžta Reglamento 2 straipsnio h punkte kaip paskirties vieta, nurodyta biliete, pateikiamame registravimo vietoje, o jungiant skrydžius – paskutinio skrydžio paskirties vieta.

14. Byloje nėra ginčo, kad nagrinėjamu atveju atšaukto skrydžio atstumas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra 2177,08 km, todėl pirmiau nurodytos keleivės pagal Reglamento 7 straipsnio 1 dalies b papunktį įgijo teisę reikalauti iš atsakovės po 400 Eur kompensacijos, t. y. iš viso 800 Eur kompensacijos (400 Eur X 2).

15. Tarp bylos šalių taip pat nėra ginčo nei dėl kompensacijos pagrindo, nei dėl jos dydžio. Tačiau atsakovė nesutinka su ieškinio reikalavimais dėl to, kad neva ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, nes su pateiktomis pretenzijomis nebuvo pateikti tinkamai pasirašyti įgaliojimai, o atsakovei pateikus ieškovei prašymą pateikti tinkamus atstovavimo dokumentus ir tinkamai pasirašytas pretenzijas, ieškovė nepateikė papildomų dokumentų, todėl atsakovė nenagrinėjo gautos pretenzijos.

16. Pirmiausia pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021).

17. Šio sprendimo 10–11 pastraipose jau minėta, kad ieškovė su 2 keleivėmis J. L. ir P. L. 2024 m. liepos 3 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartis. Pagal pirmiau nurodytas reikalavimų perleidimo sutartis aptariamos 2 keleivės perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovę dėl kompensacijų už perkeltą skrydį išieškojimo pagal Reglamentą Nr. 261/2004. Reikalavimų perleidimo sutartys galioja, nėra nuginčytos. Teismas pritaria ieškovės argumentams, kad keleivės turėjo teisę perleisti, o ieškovė turėjo teisę perimti keleivių reikalavimų teises atsakovės atžvilgiu. Perėmusi reikalavimų teises, ieškovė perėmė visas su reikalavimais susijusias teises, taip pat ir teisę reikšti prašymus atsakovei dėl tokių reikalavimų įvykdymo. Pažymėtina, kad ieškovė iki ieškinio padavimo teismui dienos elektroniniu laišku raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama sumokėti 800 Eur (400 Eur X 2) kompensacijos dėl 2 pirmiau nurodytų keleivių. Kaip minėta, byloje nėra ginčo, kad atsakovė gavo aptariamą ieškovės raštą, tačiau nesumokėjo ieškovei kompensacijos.

18. Atsakovė, kaip jau minėta, nuo jai pareikštų reikalavimų ginasi argumentu, kad ji nenagrinėjo ieškovės pretenzijos, nes dokumentas nebuvo tinkamai pasirašytas, t. y. įgaliojimai nebuvo patvirtinti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Atsakovės teigimu, toks įgaliojimų pateikimas neatitinka teisinių reikalavimų bei atsakovės bendrųjų vežimo sąlygų 27.1.1 punkte įtvirtintų reikalavimų, kuriuose nurodyta, kad ,,<...> bet kokia pretenzija dėl netinkamo keleivio ar bagažo pervežimo turi būti pateikta raštu tiesiogiai oro linijoms ir įteikta arba išsiųsta per Monrealio konvencijoje nustatytą terminą prieš įtraukiant trečiuosius asmenis, reiškiančius pretenziją keleivio vardu, o jei tai daroma per trečiuosius asmenis – kartu su tinkamai patvirtinta atstovavimo teise <...>“, todėl ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme, kol ši procedūra nebus tinkamai įvykdyta. Atsakovės teigimu, ji pateikė ieškovei prašymą pateikti tinkamus atstovavimo dokumentus ir tinkamai pasirašytas pretenzijas, tačiau ieškovė nepateikė papildomų dokumentų, todėl pretenzija ieškovės atžvilgiu nebuvo nagrinėta.

19. Tačiau akcentuotina, kad pagal bendrąją pareigos įrodinėjimo taisyklę, šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis remiasi. Nors atsakovė nurodė, kad prašė ieškovės pateikti tinkamus atstovavimo dokumentus ir pasirašytas pretenzijas, bet ieškovė šio reikalavimo neįvykdė ir dėl to atsakovė nenagrinėjo pretenzijos, tačiau atsakovė nepateikė į bylą absoliučiai jokių įrodymų apie tai, kad ji informavo ieškovę apie galimai netinkamai (ne kvalifikuotu elektroniniu parašu) pasirašytą pretenziją ir jos nenagrinėjimą (CPK 12, 178 straipsnis). Pažymėtina, kad teismas 2025 m. liepos 1 d. nutartimi: skyrė nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka; išaiškino bylos šalims teisę pareikšti prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; nustatė šalims terminą pateikti papildomus įrodymus ar prašymus dėl dokumentų išreikalavimo, taip pat kitus prašymus, susijusius su nagrinėjama byla (CPK 153 straipsnio 2 dalis, 227 straipsnio 5 dalis, 441 straipsnio 1–2 dalys). Tačiau atsakovė nepateikė teismui prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat ir nei su savo procesiniais dokumentais, nei po teismo 2025 m. liepos 1 d. nutarties priėmimo nepateikė teismui jokių papildomų įrodymų ar prašymų dėl dokumentų išreikalavimo, taip pat kitų prašymų, susijusių su nagrinėjama byla.

20. Be to, teismas, vertindamas šalių argumentus dėl keleivių reikalavimo teisių perleidimo (ne)atitikties atsakovės bendrųjų vežimo sąlygų 27.1.1 punktui, pažymi, kad pagal Reglamento Nr. 261/2004 15 straipsnio nuostatas prievolės keleivių atžvilgiu pagal šį reglamentą negali būti apribotos arba jų negali būti atsisakyta, pirmiausia įtraukiant į vežimo sutartį leidžiančią nukrypti arba ribojančią nuostatą. Akcentuotina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2024 m. vasario 29 d. priimtame prejudiciniame sprendime byloje C11-23, nurodė, kad Reglamento Nr. 261/2004 15 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama į vežimo sutartį įtraukti sąlygą, draudžiančią perleisti teises, kuriomis pagal šio Reglamento nuostatas naudojasi oro transporto keleivis skrydį vykdančio oro vežėjo atžvilgiu. Teismas, atsižvelgdamas į pateiktą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimą, neturi pagrindo vadovautis atsiliepime cituojamomis atsakovės bendrųjų vežimo sąlygų 27.1.1 punkto nuostatomis dėl pretenzijų pateikimo tvarkos, kuriomis ribojamas trečiųjų asmenų, reiškiančių pretenziją keleivio vardu, įtraukimas.

21. Kaip minėta, atsakovė apie keleivių reikalavimo teisių perleidimo faktą informuota pateikiant pretenziją. Pretenzija ir keleivių reikalavimo teisių perleidimo sutartys atsakovei taip pat įteiktos su ieškiniu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

22. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nustatytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų visumą, konstatuoja, kad atsakovė tiek apie reikalavimo teisių perleidimą, tiek apie reikalavimą išmokėti kompensaciją informuota tinkamai, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad ieškovė neįvykdė pirminės ikiteisminės ginčo sprendimo procedūros ir dėl to neturi teisės kreiptis į teismą su ieškiniu.

23. Atsakovei neįrodinėjant, kad ginčo skrydžio atšaukimas-perkėlimas buvo sąlygotas kokių nors ypatingų aplinkybių, neginčijant kompensacijos dėl minėto skrydžio, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikalauti, jog atsakovė jai sumokėtų 800 Eur kompensacijos (400 Eur X 2). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi kompensaciją. Todėl ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 800 Eur kompensacijos (400 Eur X 2 keleiviai).

24. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis.

25. Dėl visų pirmiau nurodytų motyvų, patenkinus ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 800 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024 m. gruodžio 16 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

26. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Todėl, patenkinus ieškinį, atsakovei iš ieškovės nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

27. Nustatyta, kad ieškovė byloje patyrė 748 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. sumokėjo 22 Eur žyminį mokestį už ieškinį, taip pat turėjo 726 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą, taip pat už vertimą į lietuvių ir anglų kalbas. Teismas pažymi, kad ieškovė pateikė teismui visas 748 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus (žr. dokumentus Nr. CBP-24498 ir Nr. DOK-3582). Akcentuotina, kad ieškovė neprašo priteisti išlaidų už dubliko parengimą.

28. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose teigia neva ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra neprotingos, neproporcingos ir nepagrįstos, bei prašo teismo jas sumažinti. Atsakovės teigimu, ieškovė per pastaruosius metus Lietuvos teismuose yra inicijavusi daugiau nei 60 identiško pobūdžio civilinių bylų, kuriose reikalavimai grindžiami tais pačiais teisiniais argumentais pagal Reglamentą Nr. 261/2004, o ieškiniai yra šabloninio pobūdžio. Atsakovė taip pat prašo teismo įvertinti tai, kad byla nėra sudėtina, nereikalaujanti specialių teisinių žinių, nėra didelės apimties.

29. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato (ar advokato padėjėjo) darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato (ar advokato padėjėjo) civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

30. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovės patirtos 726 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra ženkliai mažesnės nei Rekomendacijose nustatyti dydžiai. Pavyzdžiui, Lietuvos statistikos departamento duomenimis ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą dieną galiojęs užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2024 metų antrąjį ketvirtį, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 2 196,40. Todėl maksimalus Rekomendacijose nurodytas dydis už ieškinio parengimą buvo 5 491 Eur (2,5 X 2 196,40 = 5 491 Eur) (žr. Rekomendacijų 8.2 papunktį). Taigi net jeigu ieškovės 726 Eur išlaidos būtų patirtos tik už ieškinio parengimą, jos būtų net daugiau kaip septynis kartus mažesnės negu Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis.

31. Tačiau itin svarbu pažymėti, kad ieškovės 726 Eur bylinėjimosi išlaidas sudaro ne tik ieškinio parengimas, tačiau taip pat ir vertimo paslaugos. Kitaip tariant, į prašomą priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą įeina tiek išlaidos už ieškinio parengimą, tiek taip pat ir advokato suteiktos vertimo paslaugos (žr. dokumentus Nr. CBP-24498 ir Nr. DOK-3582). Taigi nebuvo patirta papildomų profesionalaus vertimo išlaidų. Nagrinėjamoje byloje ieškovė turėjo tinkamai paruošti bei išversti visus ieškinio priedus tiek iš anglų kalbos į lietuvių kalbą, tiek taip pat ir išversti dokumentus, tenkančius atsakovei, į anglų kalbą. Nustatyta, jog visus vertimus byloje atliko ieškovės atstovas advokatas, kas pagrindžia, kad ieškinio parengimui ir dokumentų pateikimui teismui reikėjo papildomų didelių advokato laiko sąnaudų.

32. Taip pat akcentuotina, kad ieškovė prieš kreipdamasi į teismą su ieškiniu, dėjo pastangas išspręsti ginčą ikiteismine tvarka. Byloje yra įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovė elektroniniu būdu raštu pateikė atsakovei prašymą dėl kompensacijos sumokėjimo. Taigi ieškovė prieš kreipdamasi į teismą su ieškiniu, kreipėsi į atsakovę, siekdama išspręsti ginčą taikiai ikiteismine tvarka. Atsakovė neginčija, kad gavo ieškovės siųstą raštą, bet kompensacijos ieškovei nesumokėjo. Taigi ieškovė bylinėjimosi išlaidas byloje patyrė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), kas sąlygojo ieškovės kreipimąsi į teismą ir bylinėjimosi išlaidų susidarymą, t. y. atsakovė nesiekė ginčo spręsti taikiai ikiteismine tvarka. Taip pat svarbu pažymėti, kad ieškovė byloje rengė taip pat ir dubliką, tačiau neprašo priteisti išlaidų už dubliko parengimą.

33. Nepaisant to, kad ieškinys nėra didelės apimties, jame nenurodyti sudėtingi teisės taikymo atvejai, ieškinio parengimas nereikalavo specifinių teisės žinių, tačiau šioje byloje priteisiant bylinėjimosi išlaidas be kita ko svarbu atsižvelgti ir į tai, kad ieškinio reikalavimai ir pagrindas formuojami atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kurių įvertinimas sudaro didžiąją dalį ieškinio parengimui reikalingo laiko; tokio pobūdžio byloms kaip ši yra būdingas tam tikras specifiškumas, kai kiekvienu konkrečiu atveju advokatas, remdamasis Reglamentu Nr. 261/2004, privalo įvertinti reikalavimo priteisti kompensacijos pagrįstumą atsižvelgiant į skrydžio atstumą, atidėjimo ar atšaukimo laiko trukmę ir priežastis, kurias pripažinus ypatingomis kompensacijos išmokėjimas nebūtų įmanomas, ginčų su tarptautiniu elementu jurisdikciją, kitas aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1326-794/2025).

34. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos per didelės. Dėl visų pirmiau šiame sprendime nurodytų motyvų, įvertinus šios konkrečios bylos aplinkybes, bylinėjimosi išlaidų pobūdį, advokato darbo ir laiko sąnaudas atstovaujant ieškovei, rengiant ieškinį, verčiant procesinių dokumentų priedus, konstatuotina, kad ieškovės prašomos priteisti advokato pagalbos išlaidos yra pagrįsto ir protingo dydžio, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl nėra jokio pagrindo jų mažinti. Dėl visų pirmiau šiame sprendime nurodytų motyvų ieškovei iš atsakovės priteistina 748 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 22 Eur žyminio mokesčio ir 726 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

35. Valstybė šioje byloje patyrė 9,80 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, aptariamos 9,80 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės, nes iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R- 261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. Nr. 1R-386/1K-411 įsakymu) nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (8 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Tenkinti ieškinį.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skycop.com“ (juridinio asmens kodas 304423851) iš atsakovės užsienio bendrovės SKYUP MT Limited (registracijos numeris C103645) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) kompensacijos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 800 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024 m. gruodžio 16 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 748 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės užsienio bendrovės SKYUP MT Limited (registracijos numeris C103645) 9,80 Eur (devynis eurus 80 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.