Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3395-1123/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-12-22
Bylos Nr.
e1-3395-1123/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47863-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
A. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3395-1123/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47863-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Tomo Danylos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas:

1) 2003 m. vasario 10 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 104 straipsnį laisvės atėmimu 9 metams, 2009 m. gruodžio 16 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalies 3 punktu, paleistas lygtinai neatlikus 1 metų 8 mėnesių 20 dienų;

2) 2012 m. lapkričio 2 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnių 1 dalį, 45 parų arešto bausme.

3) 2013 m. spalio 3 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta 20 parų arešto.

4) 2015 m. rugpjūčio 24 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 20 parų arešto bausme. Bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J., 2020 m. gruodžio 6 d. apie 16.56 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,51 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 6 d., valandos tikslios neatsimena, (duomenys neskelbtini), tikslios gatvės negali nurodyti, jis tuo metu važiavo savo automobiliu „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo sugyventinei R., pavardės jos neatsimena, namo iš serviso. Važiuodamas jis nesuvaldė transporto priemonės ir apvirto. Nesuprato, kaip tai įvyko, viskas vyko labai greitai. Jis pats nesusižalojo, jam atrodo, apgadino kažkieno tvorą, bet tiksliai nežino. Jam apvirtus prie jo priėjo du vyrukai, kurie padėjo apversti automobilį atgal ir pasakė, kad iškvietė pareigūnus. Atvykę pareigūnai jį patikrino alkotesteriu. Jam alkotesterio pagalba buvo nustatytas 2,51 prom. girtumas. Po to jį policijos pareigūnai sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Jis vartojo alkoholinius gėrimus, o būtent butelį sidro ir degtinės, kuriuos gėrė pas draugą Č., kurio pavardės nežino, garaže, adreso taip pat nežino. Išgėrė alkoholinių gėrimų, parūkė, praėjus 10-15 min po išgėrimo jis sėdo už vairo, važiavimo metu nevartojo alkoholinių gėrimų. Manė, kad nėra girtas stipriai. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi. Jis neturi vairuotojo pažymėjimo (b. l. 73-75).

Liudytoja T. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. gruodžio 6 d., apie 16.50 val., po pasivaikščiojimo grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini). Namas priklauso jai ir jos sesei L. K.. Įėjo į vidų ir išgirdo kieme triukšmą, sesuo L. pamatė per langą, kad į jų kiemą įvažiavo automobilis. Kartu su sese ir vyru išbėgo į lauką. Atėję pamatė, kad apgadinęs kelio bortelį, kieme išlaužęs tujas ir apsauginę segmentinę tvora, ant šono guli automobilis „Opel“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), o jo viduje, vairuotojo vietoje sėdi vienas vyras. Kartu atvertė automobilį, kad vairuotojas galėtų išlipti. Vairuotojui išlipus, kalbant su juo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, pastarasis nesugebėjo rišliai pasakyti žodžių, vos pastovėjo ant kojų, nuolatos svirduliavo. Kol jos bandė vairuotojui padėti išlipti iš automobilio, praeivis joms paprašius iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai užfiksavo įvykį, o vairuotoją sulaikė. Paties fakto kai automobilis įvažiavo į jų kiemą nematė, kadangi buvo viduje, tačiau nuo to laiko kai išgirdo triukšmą kieme, iki kol atėjo praėjo apie 2 minutės, vyras automobilyje buvo vienas, nesužeidęs. Vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, lieso kūno sudėjimo, apie 1,70 m., ūgio, žilstelėjusių plaukų, vilkėjo mėlynus džinsus ir tamsios spalvos striukę. Jų namas vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojamas (b. l. 18-20).

Liudytoja L. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. gruodžio 6 d., apie 16.50 val., buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Namas priklauso jai ir jos sesei T. K.. Jai būnant kambaryje, kieme išgirdo didžiulį triukšmą, iš karto pažiūrėjo per langą ir pamatė, kad jų kieme ant šono apsivertęs stovi automobilis OPEL. Apsirengė ir atėjo prie automobilio. Automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apvirtęs ant šono, o jame vairuotojo vietoje sėdėjo vyras. Jos padėjo apversti automobilį, kad vairuotojas galėtų išlipti, nes automobilis buvo apvirtęs ant kairės pusės. Tuo metu jų paprašytas, nepažįstamas asmuo iškvietė policiją. Išlipęs vyras neatrodė sužeistas, kalbant su vairuotoju jautė nuo jo stiprų alkoholio kvapą, jis svirduliavo, kalbėjo nerišliai. Atvykę pareigūnai užfiksavo įvykį, o vairuotoją sulaikė. Kaip vairuotojas įvažiavo į jų kiemą nematė, bet iš karto po įvykio pažiūrėjo pro langą. Aiškiai matė, kad automobilyje buvo vienas asmuo, kuris sėdėjo vairuotojo vietoje, kitų asmenų aplinkui nebuvo. Automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavęs vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, lieso kūno sudėjimo, apie 1.70 m., ūgio, žilstelėjusių plaukų, vilkėjo mėlynus džinsus ir tamsios spalvos striukę. Jų namas vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojamas (b. l. 12-14).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės M. M. 2020 m. gruodžio 16 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2020 m. gruodžio 6 d., apie 17.39 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), ekipažui reikalinga pagalba įforminant įvykį. Gatvėje apsivertė automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu pareigūnams buvo perduotas automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. J., kuris buvo neblaivus. Apie 17,14 val. ekipažas V1722 A. J. su alkotesteriu nustatė 2,51 prom. neblaivumą, pakartotinai apie 17.37 val. nustatytas 5,76 girtumo laipsnis. A. J. paaiškinti kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, nesugebėjo. Įvykio metu buvo sugadinti kelio borteliai ir (duomenys neskelbtini) gyvenančių asmenų turtas, t.y. segmentinė tvora ir tujos (b. l. 44).

2020 m. gruodžio 6 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2020 m. gruodžio 6 d., 18.00 val. A. J. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholiko kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (užsimerkęs ir atsimerkęs) negali. Atlikus patikrinimą alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0191, pirmojo tikrinimo metu 17.14 val. A. J. buvo nustatytas 2,51 prom. neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 17.37 val. A. J. buvo nustatytas 5.76 prom. neblaivumas (b. l. 46-49). Byloje esančiuose alkotesterio rodmenyse užfiksuoti analogiški tikrinimo rezultatai. Iš 2020 m. spalio 20 d. patikros sertifikato Nr. 1360577 matyti, kad alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARKB-0191 įvykio metu buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2021 m. balandžio 20 d. (b. l. 40-42).?

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja-savininkė yra R. U. (b. 1. 71).

Iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė automobilio „Opel Zafira 2.0 DTI“ kaina Lietuvoje 2020 m. gruodžio mėnesį buvo 1550 eurų su PVM, kaina be PVM – 1280 eurų (b. l. 26).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. J. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam buvo alkotesteriu nustatytas 2,51 prom. girtumas.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino A. J. pareikštą kaltinimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. J. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad aptariamu laiku ir vietoje vairavo kaltinime nurodytą automobilį, būdamas neblaivus, kai prieš tai 10-15 minučių iki vairavimo buvo išgėręs butelį sidro ir degtinės, jo vairuojamas automobilis apvirto, atvykę policijos pareigūnai alkotesteriu jam nustatė 2,51 prom. neblaivumą. Tai, kad A. J. vairavo automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,51 prom. girtumas, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų T. K. ir L. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas bei alkotesterio rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. J., 2020 m. gruodžio 6 d. apie 16.56 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,51 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. J. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

A. J. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašė leisti baudą mokėti dalimis (b. l. 78-79).

Teismas, skirdamas bausmę A. J., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas praeityje, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, šiuo metu nedirbantis, tačiau įvairiais laikotarpiais dirbęs praeityje, registruotas Užimtumo tarnyboje.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą vieną iš švelnesnių bausmių – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis, kuris yra artimas BK numatytam minimaliam baudos dydžiui už nesunkaus nusikaltimo padarymą, yra proporcingas A. J. padarytam nusikaltimui ir padės jo atžvilgiu pasiekti bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, A. J. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į A. J. prašymą bei į tai, kad jam skirtina piniginė bausmė yra pakankamai didelė, o jis pats šiuo metu yra nedirbantis, nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas – 12 mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą baudos bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. gruodžio 6 d., 17.14 val., iki 2020 m. gruodžio 7 d., 12.09 val. (b. l. 66-67, 83) (1 diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad nors kaltinamasis A. J. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo jam. Šios baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Tokiu atveju, kai asmuo neturi tokios teisės, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes šios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apriboja galimybę ją įgyti. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad A. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 prom. girtumas, be to, jam nustatytas 2,51 promilės girtumas beveik viršijo ir sunkaus girtumo ribą (daugiau nei 2,51 prom.), tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą. Taip pat pažymėtina, kad dėl tokio kaltinamojo pažeidimo buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas kitų asmenų turtas ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo sunkesnių padarinių. Nors kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi, tačiau, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga A. J. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018), tačiau atsižvelgiant į tai, kad A. J. teisės vairuoti transporto priemones nusikaltimo padarymo metu neturėjo, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudodamasis A. J. padarė nusikalstamą veiką, priklauso ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – R. U.. Byloje nėra duomenų, kurie suteiktų teismui pagrindą konstatuoti, kad automobilio savininkė kaltinamajam perdavė automobilį žinodama, kad šis bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat kaip tą savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją).

VŠĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „Opel Zafira 2.0 DTI“ vertė su PVM yra 1550 eurų. Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo A. J. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis A. J. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „VW Passat“ rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo A. J. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, automobilio vertė turi būti konfiskuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), todėl iš A. J. išieškotina automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM, t.y. 1550 eurų.

Kaltinamajam A. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelėje nuo 2020 m. gruodžio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d. išlaidos, kurias sudaro 30,00 Eur (b. l. 134-135). Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-870/2017). Minėtos išlaidos BPK 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš A. J..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL, tai yra 3000 (trijų tūkstančių) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. J. paskirti 40 MGL, tai yra 2000 (dviejų tūkstančių) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo, 66 straipsniu įskaityti A. J. į bausmę jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gruodžio 6 d., 17.14 val., iki 2020 m. gruodžio 7 d., 12.09 val. (1 dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (BBND) dydžio baudai ir galutinę bausmę nustatyti 38 MGL, tai yra 1900 (vieno tūkstančio devynių šimtų) eurų baudą.

Paskirti A. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. J. išieškoti automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 1550 (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt) eurų.

Kaltinamajam A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš A. J. 30,00 Eur (trisdešimt eurų) proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, AB SEB bankas).

Išaiškinti A. J., kad bauda per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Aušra Ragelienė