Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Jolitos Cirulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų K. B. ir A. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2365-329/2012 pagal K. B. ir A. Ž. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei Ūkio bankui dėl laidavimo pripažinimo pasibaigusiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į skundą argumentai

Vekselis neteisėtai laikytas pagrindine prievole, o apeliantų atsakomybė pripažinta išvestine iš pagrindinės prievolės. 2010 m. liepos 21 d. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-578-264/2010 konstatavo, kad UAB „International Solution Group“ išduotas vekselis yra ne pagrindinė šios bendrovės prievolė, o prievolės užtikrinimo priemonė.

Nepagrįstai ignoruotos laidavimo pabaigą reglamentuojančios CK teisės normos, ieškinio reikalavimas sutapatintas su reikalavimu pripažinti vekselį negaliojančiu. Apeliantai ieškiniu neprašė teismo pripažinti negaliojančia UAB „International Solution Group“ prievolę, todėl ieškinio reikalavimai nėra siejami su Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi. Ši įstatymo norma nereglamentuoja atvejų, susijusių su laiduotojų prievolėmis, pasibaigus vekselio davėjo prievolei. Teismas laikosi pozicijos, kad bet kokiu pagrindu pasibaigus vekselio davėjo prievolėms, laiduotojų atsakomybė išlieka, tačiau jis neturi teisės modifikuoti įstatymų ar savo interpretacijoms užpildyti įstatymų spragas. CK 6.930 straipsnio 1 dalis vekselį apibūdina kaip atsiskaitymo negrynaisiais pinigais priemonę. Teismai suformavo praktiką, kad vekselis gali būti ir „tam tikra“ prievolės užtikrinimo priemonė. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo IV skyrius reglamentuoja vekselio laidavimą. Nors šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad laiduotojas yra įpareigotas lygiai taip pat, kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo, tačiau nereglamentuoja, kokia atsakomybė yra taikoma laiduotojui (solidari ar subsidiari). Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas ir CK laidavimą reglamentuojančios normos viena kitai neprieštarauja, nedraudžia ir neriboja CK normų, reglamentuojančių laidavimą, taikymo, neriboja laiduotojo galimybės naudotis CK nustatytomis laiduotojo teisėmis. Teismo taikyta Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 34 straipsnio 2 dalis atitinka CK 6.87 straipsnio 1 dalies dispozicijai, kad „laidavimas baigiasi tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinama prievolė“. Aiškinant priešingai, būtų pažeisti protingumo ir teisingumo principai, o Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatyta laiduotojo atsakomybė būtų suabsoliutinta ir nesietina su vekselio laidavimo pabaiga dėl tinkamo prievolės įvykdymo.

Konstatuojant, kad vekselio laiduotojas atsako lygiai taip pat kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo, ir dėl vekselio davėjo išregistravimo laiduotojo prievolės nepasibaigė CK numatytais pagrindais, nepagrįstai ignoruotas faktas, kad UAB „International Solution Group“ pagal vekselį jau nebeatsako, nes jo prievolės pasibaigė. Tai reiškia, kad pasibaigė ir laiduotojo atsakomybė.

Nepagrįstai taikyta skirtingose bylose suformuota teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iki šiol nėra nagrinėjęs bylų dėl laidavimo vekselyje pasibaigimo, analizavęs teisės normų taikymo klausimo tokio pobūdžio bylose.

Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio antroji dalis).

Įsiteisėjusiu 2010 m. liepos 21 d. Kauno apygardos teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje nr. 2-578-264/2010 pagal UAB „International solution group“ ieškinį atsakovui AB „Ūkio bankas“ dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu (tretieji asmenys – K. B. ir A. Ž.) nustatyta, kad UAB „International solution group“ prievolė pagal overdrafto sutartį, užtikrinta jos pasirašytu vekseliu, buvo pakeista į prievolę pagal šį vekselį ir įsiskolinimo išieškojimas pradėtas vykdyti pagal vekselį. Vadovaujantis šia aplinkybe, CK 6.878 straipsniu ir CPK 182 straipsnio 2 punktu, atmestinas apeliantų argumentas dėl vekselio buvimo UAB „International solution group“ prievolės grąžinti skolą pagal overdrafto sutartį užtikrinimo priemone. Antra vertus, nepriklausomai nuo vekselio kvalifikavimo pagrindine prievole ar overdrafto sutarties įvykdymo užtikrinimo priemone, ieškovų prievolės kyla ne iš overdrafto sutarties, bet iš vekselio laidavimo, todėl ieškovų prievolėms vekselis, už kurį jie laidavo, yra pagrindinė prievolė. Apeliantų nurodoma aplinkybė, kad jie neprašė teismo pripažinti negaliojančia UAB „International Solution Group“ prievolę pagal vekselį, neturi teisinės reikšmės – skundu jie pripažįsta, kad UAB „International Solution Group“ prievolė pagal vekselį pasibaigė, ją išregistravus iš juridinių asmenų registro (CK 6.128 str. 3 d.).

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl laiduotojų prievolės išlikimo, pasibaigus pagrindinei prievolei.

Nors apeliacine tvarka peržiūrimame sprendime nurodoma kasacinio teismo praktika nėra suformuota panašiose pagal faktines aplinkybes ir taikytiną teisę bylose, teisėjų kolegija sutinka su šio sprendimo išvada dėl ginčo teisinio santykio vertinimo pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 34 straipsnio antrąją dalį.

CK 6.87 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad laidavimas baigiasi tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinama prievolė. Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje, sprendžiant dėl laiduotojo prievolės apimties, skolininkui iškėlus bankroto bylą, yra konstatuota, kad, jei užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš juridinių asmenų registro (Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5-6 dalys), tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (CK 6.87 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-7-537/2011 pagal atsakovų A. J. (A. J.) ir S. J. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB DNB banko (buvęs AB DnB Nord bankas) ieškinį atsakovams A. J. ir S. J. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – BUAB „Ekspolita“).

Pagal 1999 m. kovo 16 d. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo, nustatančio įsakomųjų ir paprastųjų vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius, 34 straipsnio antrąją dalį laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tuomet, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus. Minimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad laiduotojas yra įpareigotas lygiai taip pat, kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo. Įstatymų leidėjas šioje normoje nenurodė, kokia atsakomybė (solidari ar subsidiari) yra taikoma laiduotojui, todėl, sprendžiant dėl solidariosios laiduotojo pareigos pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, vadovautinasi aukščiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje suformuota laiduotojo atsakomybės apimties praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija išaiškino, kad laiduotojo prievolės akcesoriškumas reiškia šios prievolės apimties priklausomumą nuo užtikrintos prievolės apimties, o solidarumas – kreditoriaus pasirinkimo teisę – kam ir kaip pareikšti reikalavimą).

Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 34 straipsnio antrojoje dalyje ir CK 6.87 straipsnio pirmoji dalyje nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia spręsti apie teisės koliziją – situaciją, kai tuos pačius visuomeninius santykius reguliuoja vienai kitai prieštaraujančios teisės normos. Pagal CK 1.3 straipsnio antrąją dalį, jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos Civilinio kodekso taisyklės, išskyrus atvejus, kaip šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Prievolių pabaigą, likvidavus juridinį asmenį, apibrėžia CK 6.128 straipsnis. Trečioji jo dalis įtvirtina, kad, likvidavus skolininką juridinį asmenį, jo prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys.

Vadovaujantis šiuo teisiniu pagrindu darytina išvada, kad tokiu būdu įstatymų leidėjas suteikė prioritetą specialiajam Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymui, nustatančiam vekselio laiduotojo atsakomybės tęstinumą ir tuo atveju, kai vekselis negalioja dėl jį išrašiusio juridinio asmens išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus atitinkantis sprendimas nekeistinas ( CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.