Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarties A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios specialistės 2013-09-17 nutarimu A. Š. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 3 dalyje numatytus pažeidimus ir nubaustas subendrinta 400 (keturių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams. A. Š. nubaustas už tai, kad jis, 2013-09-10, 15.01 val., vairuodamas automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė priekyje važiuojančių trijų automobilių koloną išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, lenkimą vykdė esant horizontalaus ženklinimo siaurai ištisinei linijai Nr. 1.1., tokiais veiksmais sukeldamas pavojingą situaciją iš priešpriešais važiuojančio automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 141.3 punktų, 3 priedo 1.1. punkto reikalavimus.

A. Š. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde kaltė padarius ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą nėra ginčijama, todėl aukštesnysis teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą toje dalyje, dėl kurios yra paduotas apeliacinis skundas.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo ir skundžiamos nutarties motyvus, neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad A. Š. kaltė padarius ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, yra neginčijamai įrodyta.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį užtraukia transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. Š. padarė ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Konstatuodamas, kad Institucija pagrįstai pripažino administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų įrodymų vertinimo principų nepažeidė, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Nors apeliantas tvirtina, kad jis pavojingos situacijos nesukėlė, kadangi jis nelenkė trijų automobilių kolonos, o priešpriešais atvažiuojančio automobilio „Opel Vectra“ vairuotojas nei keitė važiavimo greitį, nei kryptį, remiantis byloje esančiais įrodymais su šia apelianto versija sutikti negalima. Apklaustas teismo posėdyje automobilio „Opel Vectra“ vairuotojas D. B. paaiškino, kad privažiavęs prie tilto pamatė, kad priešpriešais atvažiuoja automobilis be šviesų. Tuo metu jis pats buvo ties tilto atitvara. Ant tilto yra ištisinė linija. Pamatė, kad atvažiuoja automobilis „Ford Focus“. Kiek tiksliai mašinų buvo ant tilto, jis pasakyti negali, tačiau iš priešpriešais atvažiuojančio automobilio vairuotojas jau buvo aplenkęs vieną automobilį ir susilyginęs su automobiliu „Laguna“ ir šį „stūmė“. Tas automobilis pasitraukė kiek galėjo. Pats taip pat suko, bet tik šiek tiek, nes šone buvo blokai. Liudytojo vertinimu situacija buvo pavojinga, kadangi „Ford Focus“ važiavo be šviesų, lindo tarp automobilių ant tilto (b. l. 21, 22). Liudytojo teisme duoti parodymai atitinka jo paaiškinime nurodytoms aplinkybėms, kad automobilio „Ford Focus“ vairuotojas, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą ant tilto, esant ištisinei linijai, sukėlė pavojingą situaciją (b. l. 8). Netikėti šio liudytojo parodymais ir jais nesivadovauti teismas neturėjo pagrindo, kadangi jo asmeninis suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, duomenų, kurie patvirtintų, kad D. B. nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes siekdamas pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, byloje nėra. Tokių duomenų nenurodė ir apeliantas. Be to, liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad atvykęs D. B. pateikė vaizdo registratoriumi užfiksuotą KET pažeidimo medžiagą, kur automobilio „Ford Focus“ vairuotojas sukėlė pavojingą situaciją, vaizdo įrašu, iš kurio matyti, kad A. Š. kerta ištisinę horizontaliąją kelio ženklinimo liniją, o imtis tam tikrų veiksmų (stabdyti, pasitraukti arčiau dešinio krašto) buvo priverstas ne tik D. B., bet ir lenkiamo automobilio vairuotojas, kuris buvo priverstas važiuoti prie pat bortelio, kad dviejose eismo juostose tilptų trys automobiliai, buvo panaudotas garso signalas. Aptarti įrodymai paneigia apelianto versiją, kad realiai jokios pavojingos situacijos, dėl kurios kitas vairuotojas turėjo keisti važiavimo greitį, kryptį, nebuvo.

Be to, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pats A. Š., aiškindamas pažeidimo padarymo aplinkybes, nebuvo nuoseklus. Savo paaiškinime administracinio teisės pažeidimo protokole jis nurodė, kad lenkimą atliko esant ištisinei ženklinimo linijai, matė iš priešpriešais atvažiuojantį automobilį, tačiau vietos prasilenkti buvo pakankamai, todėl nemanė, kad kam sukėlė pavojingą situaciją. Tuo tarpu apklausiamas teisme poziciją pakeitė, nurodė, kad jokios ištisinės linijos ant tilto nėra, kai pradėjo lenkti, priešais jokio automobilio nebuvo, tik susilyginęs su lenkiamu automobiliu pamatė kitą automobilį. Taip pat nurodė, kad ant tilto telpa trys mašinos, todėl jis jokios pavojingos situacijos nesukėlė, trauktis kitam automobiliui į dešinę nėra kur, nes yra betoninis atitvaras. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų matyti, kad susidariusios situacijos jis nevertino kaip pavojingos, kadangi ant tilto telpa trys automobiliai, todėl nė vienam nebuvo būtinybės stabdyti ar kitaip keisti važiavimo krypties. Apygardos teismas pažymi, kad apelianto subjektyvus situacijos vertinimas, kaip nepavojingos, jo administracinės atsakomybės padarius KET pažeidimą nepašalina. Aukščiau aptarti įrodymai, kurių patikimumas teismui abejonių nekelia, įrodo, jog A. Š., neįsitikinęs, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, lenkimo manevrą atliko kirsdamas ištisinę horizontaliąją kelio ženklinimo liniją, kai prieš jį važiavo trys automobiliai, ir tokiais veiksmais sukėlė pavojingą situaciją ne tik priešpriešais atvažiuojančio automobilio vairuotojui, tačiau, kaip matyti iš vaizdo įrašo, ir pirmo lenkiamo automobilio vairuotojui, kuris turėjo imtis priemonių užtikrinti savo saugumui (stabdė, pasitraukė kiek į šoną, naudojo garso signalą). Pažymima tai, kad ant tilto, per kurį važiavo A. Š., yra tik dvi eismo juostos, todėl atliekant lenkimo manevrą vieno ar kelių automobilių, kai priešpriešais atvažiuoja kitas automobilis, bet kuriuo atveju tai laikytina pavojinga situacija ir ta aplinkybė, kad ant tilto faktiškai telpa trys automobiliai, šios situacijos pavojingumo nepašalina.

Pažymėtina, kad transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių eismui. Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikymasis ir važiavimo būdo pasirinkimas yra vairuotojo pareiga. Vairuotojas privalo atsižvelgti į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, eismo intensyvumą. Visi eismo dalyviai privalo laikytis būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekti išvengti nuostolingų padarinių. Šiuo atveju A. Š. savo, kaip transporto priemonės vairuotojo, pareigų nevykdė.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuojama, kad apylinkės teismas šioje byloje išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Teismo išvados dėl apelianto kaltės, padarius inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, pagrįstos ir motyvuotos, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.