- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-30
- Bylos Nr.
- eA-1216-552/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02021-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovas), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2013 m. birželio 17 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu buvo atleistas iš valytojo pareigų, skiriant nuo 2013 m. birželio 18 d. į staliaus pareigas 0.5 etato, kartu iškeliant sąlygą, kad jis be atlygio turės dirbti dar du papildomus darbus - tvarkyti įstaigos perimetro aplinką ir įstaigos patalpas. Pravieniškių PN-AK administracijai darant nuolatinį psichologinį spaudimą šiuos papildomus sunkius darbus jis ir dirbo iki 2014 m. gegužės 2 d., dėl ko stipriai pablogėjo jo fizinė sveikata. Dėl tokio įstaigos administracijos ir pareigūnų neteisėto, žiauraus elgesio – vertimo dirbti neatlygintinai kasdien po 5 valandas laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 18 d. iki 2014 m. gegužės 2 d. - jis išgyveno emocinę įtampą, patyrė stresą, baimę, buvo pažeista jo garbė ir orumas. Nurodė, kad dėl Pravieniškių PN-AK veiksmų su skundais 2015 m. gegužės 18 d. ir 2016 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas). Kalėjimų departamentas atsakymuose pareiškėjui nurodė, kad Pravieniškių PN-AK savo įgaliojimų neviršijo ir veikė pagal teisės aktus. Dėl to patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 5 000 Eur ir šią sumą prašo priteisti iš atsakovo. Atsakovo prašymą taikyti senaties terminą prašo atmesti kaip nepagrįstą, mano, kad neturtinės žalos atlyginimui senaties terminai netaikytini.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas skundą dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 18 d. iki 2014 m. gegužės 2 d. pateikė tik 2017 m. rugsėjo 18 d. Atsakovo atstovas pabrėžė, jog pareiškėjas visą jo nurodytą laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tariamus savo teisių pažeidimus, tačiau skundą pateikė, praleisdamas įstatymuose numatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK, Civilinis kodeksas) 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatomis, prašė teismo taikyti ieškinio senaties terminą.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ieškinio senaties terminą yra praleidęs, nes tik 2017 m. rugsėjo 18 d. ( pagal spaudo ant voko datą.) kreipėsi į teismą. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo atstovo prašymą, šiuo atveju taikė sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus nurodė, kad jei pareiškėjas realiai patyrė būtent tokius išgyvenimus, kuriuos jis nurodo nagrinėjamoje byloje, tai visiškai akivaizdu, jog ginčo laikotarpiu jis turėjo galimybę taip pat realiai suvokti, jog jo teisės tokiu būdu yra pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo realias galimybes domėtis teisės aktais, kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos į valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebūtų suteiktos sąlygos domėtis įstatymais ir teisės aktais. Pareiškėjo teiginys, jog ieškinio senaties terminas netaikytinas, nepagrįstas, o jo nurodytos priežastys, teismo nuomone, nesudaro pagrindo kitaip vertinti ieškinio senaties taikymo klausimą, nepripažintinos svarbiomis, objektyviomis ir nuo jo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, sukliudžiusiomis jam laiku kreiptis į teismą ar teisinės pagalbos.
7. Kadangi pareiškėjas neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino ir nenurodė svarbių šio termino praleidimo priežasčių, o duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises, iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nėra, todėl teismas pareiškėjo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ ) 88 straipsnio 1 punktas), nevertindamas pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių, sietinų su ginčo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu.
III.
8. Pareiškėjas A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 3 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti, priteisiant 20 000 Eurų žalos atlyginimą. Apeliaciniame skunde pateikia identiškus argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo prašymą išreikalauti iš atsakovo atstovo visus dokumentus, susijusius su pareiškėjo kalėjimo sąlygomis, jo atliekamu darbu ir kt.
Atsiliepimas
9. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia analogiškais argumentais, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo pradinį skundą.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas įvertino visų byloje dalyvaujančių šalių argumentus ir priėmė motyvuotą, pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų laikotarpiu 2013 m. birželio 18 d. – 2014 m. gegužės 2 d. verčiant pareiškėją atlikti neatlyginamą darbą atsakovo atstovo naudai, atlyginimo.
12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą, todėl atsižvelgdamas į Civilinio kodekso nuostatas bei atsakovo atstovo prašymą, ginčui taikė ieškinio senatį ir dėl to pareiškėjo skundą atmetė.
13. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde pakartoja pradinio skundo argumentus bei nurodo, kad teismas nepagrįstai pritaikė ieškinio senatį, neišreikalavo jo prašytų dokumentų iš atsakovo atstovo.
14. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK ir trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
15. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomus argumentus dėl senaties taikymo negalimumo bei tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškinio senaties taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015 ir kt.).
16. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjamos kategorijos bylose paprastai vertina, kad kalinami asmenys per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jų atžvilgiu atliekamus pažeidimus. Pagal teismų praktiką nustatant asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie atitinkamos įstatymų nustatytos asmens teisės pažeidimą dieną atsižvelgiama į apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus, pagal kuriuos vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo pagal galimo jo teisių pažeidimo pobūdį turėjo suvokti savo teisių pažeidimą. Kalinimo sąlygas atitinkamoje laisvės atėmimo įstaigoje ir asmeniui paskirtoje gyventi konkrečioje tos įstaigos patalpoje kalinamas asmuo patiria kiekvieną tomis sąlygomis buvimo dieną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013 ir kt.).
17. Byloje nustatyta, ir ginčo dėl to nėra, jog pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Pravieniškių PN-AK veiksmų 2013 m. birželio 18 d. – 2014 m. gegužės 2 d. Į teismą pareiškėjas kreipėsi 2017 metų rugsėjo mėnesį, taigi, vertinant jo elgesį pagal vidutinio apdairiai ir rūpestingai besielgiančio asmens standartą, jis žymiai praleido minėtą ieškinio senaties terminą. Atsakovo atstovas prašė taikyti ieškinio senatį šioje byloje. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.
18. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises, ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios.
19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑301‑858/2015). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.
20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą ir galinčių būti svarbiomis to priežastimis, egzistavimo. Tai, kad pareiškėjas jo bausmės atlikimo Pravieniškių PN-AK metu dirbo, jo manymu, neatlygintinus darbus ir netinkamai suprato savo teisę skųstis jo netenkinančiomis bausmės atlikimo sąlygomis, nesudaro pakankamo pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Taigi, byloje nesant jokių duomenų, jog senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai. Toks skundo atmetimo pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas, eliminuojantis būtinybę pasisakyti dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų ar reikalauti papildomų rašytinių įrodymų.
21. Pareiškėjas pradiniame skunde prašė priteisti 5 000 Eur žalos atlyginimui, o apeliaciniame skunde padidino reikalaujamos jam priteisti neturtinės žalos dydį iki 20 000 Eur. Pasisakydama dėl šio reikalavimo, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies (nustatančios, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme) aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016, 2017 m. liepos 13 d nutartis administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017, 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018 ir kt.). Taigi reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, viršijantis pradiniame skunde nurodytą 5000 Eur dydį, laikytinas nepatenkantis į šios bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas ir plačiau neaptarinėtinas šioje nutartyje.
22. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidus proceso teisės normų bei laikantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos panašiose bylose. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.