- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-22
- Bylos Nr.
- 2-2418-424/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01927-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Ieškovas
- UAB “Snoro lizingas”
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB “Snoro lizingas” ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2347,85 Lt sskolą, 1190 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Bylos duomenys (b. l. 3-6) patvirtina, jog šalys 2010-12-15 sudarė išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas atsakovui perdavė valdyti ir naudotis mobiliuoju telefonu Samsung S5230, o 2010-12-21 šalys sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartys), pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 1400 Lt vartojimo paskolą. Pagal Sutartis atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui Sutarčių mokėjimo grafikuose nurodytas eilines įmokas ir kitus mokėjimus. Sutartyse nustatyta, kad laiku nesumokėjus eilinės įmokos ar kito mokėjimo, atsakovas įsipareigoja mokėti 0,5 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas dėl skolos, susidariusios iš likusių mokėjimų, priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs, kad teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; kt.). Pažymėtina, kad vartojimo sutarties institutas, kaip ir kiekvienas teisės institutas, turi būti taikomas atsižvelgiant į jo tikslą – didesnės vartotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).
Standartinė sutarties sąlyga yra tokia sąlyga, kurią bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jos su kita šalimi ir kuri be derybų su kita šalimi taikoma sudaromoje sutartyje (CK 6.185 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu tiek sutarčių sudarymo laisvės principas, tiek CK 6.162, 6.188 straipsniai reikalauja sąmoningo, valingo šalių susitarimo dėl netesybų formos ir dydžio. Tokio susitarimo šalių sąmoningumas ypač reikšmingas tuo atveju, kai dėl netesybų susitaria verslininkas ir vartotojas, nustatydami, kad vartojimo sutarties netinkamo vykdymo atveju vartotojas mokės verslininkui tam tikros formos ir dydžio netesybas. Esant tokioms aplinkybėms, vien tik vartotojo parašas vartojimo sutartyje, be kita ko, įtvirtinančioje ir standartinę sąlygą dėl netesybų formos ir dydžio, neatitinka sąmoningo ir valingo susitarimo prasmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad standartinė verslininko parengta vartojimo sutarties sąlyga dėl netesybų, įtvirtinanti vartotojui nepalankų ir neprotingai didelį delspinigių dydį, nelaikytina šalių susitarimu CK 6.162 straipsnio prasme.
Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus. Vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginančių institucijų ar bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys. CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintame sąraše nurodytų vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti šių sąlygų nesąžiningumo prezumpciją tenka verslininkui.
Teismas, įvertinęs Sutarčių dalykus, jų prigimtį, konstatuoja, jog Sutartys yra vartojimo sutartys.
Pagal Sutartis, atsakovas, laiku nesumokėjęs privalomų mokėjimų, privalo mokėti ieškovui 0,5 procento dydžio delspinigius už visą laiku nesumokėtą sumą už kiekvieną uždelstą laiku atsiskaityti dieną, kurie, pažymėtina, mokėtini kas dieną, sudaro net 182,50 procento per metus. Atsižvelgiant į teismų praktiką dėl netesybų priteisimo, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, darytina išvada, kad tokie delspinigiai yra aiškiai per dideli, todėl tokios Sutarčių nuostatos dėl mokėtinų delspinigių dydžio pripažintinos nesąžiningomis ir pažeidžiančiomis atsakovo, kaip vartotojo, teises ir teisėtus interesus CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 6.188 straipsnio 3 dalies prasme.
2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Sutartis sudaryta dar iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl šis įstatymas atgręžtine tvarka nėra taikomas. Kita vertus, teismas, atsižvelgdamas į Sutarties dalyką, į minėtu įstatymu nustatytą delspinigių dydį, kaip į orientacinį, konstatuoja, kad 0,05 procento delspinigių dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovo dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku patirtus nuostolius, todėl, įvertinus bylos duomenis, darytina išvada, kad 0,05 procento dydžio delspinigiai nėra mažesni už ieškovės galimai patirtus nuostolius.
Atsakovui pagal Sutartis priskaičiuoti 0,5 procento dydžio delspinigiai vertine išraiška iš viso sudaro 1190 Lt sumą. Sumažinus priteistinų delspinigių dydį iki 0,05 procento, priteistini delspinigiai sudaro 595 Lt sumą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistini 595 Lt delspinigiai.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus, todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų už skolos sumą priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje patenkintų ieškinio reikalavimų dalis yra 83 procentai. Esant nurodytai aplinkybei, ieškovui iš atsakovo priteistina 88 Lt bylinėjimosi išlaidų, tai yra žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 93, 441, 270, 279 str., teismas
nusprendžia:
Pripažinti negaliojančiais UAB „SNORO LIZINGAS“ ir A. M. 2010-12-15 sudarytos išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 1.1 ir 8.6 punktus ir sutarties sąlygą „Delspinigių norma“ ta apimtimi, kuria nustatoma, kad jei pirkėjas nevykdo 8.5.1 ir 8.5.2 punktuose numatytų reikalavimų , už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojami delspinigiai, kurių procentas nurodytas Sutarties pirmajame puslapyje „Delspinigių norma %: 0,50“.
Pripažinti negaliojančiais UAB „SNORO LIZINGAS“ ir A. M. 2010-12-21 šalys sudarytos paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 1.2 ir 3.9 punktus ir sutarties sąlygą „Delspinigių norma“ ta apimtimi, kuria nustatoma, kad paskolos gavėjas, nesumokėjęs sutartyje nustatytų privalomų mokėjimų, privalo bendrovei nuo visos laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną mokėti delspinigius, kurių procentas nurodytas Sutarties pirmajame puslapyje „Delspinigių norma %: 0,50“.
Priteisti iš A. M. 2347,85 Lt skolą, 595 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2347,85 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2012-09-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 88 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „SNORO LIZINGAS“.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.