- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-25
- Bylos Nr.
- eAS-369-1188/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02171-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Beata Martišienė, Egidijus Šileikis (pran.)
- Pareiškėjas
- A. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 6 000 Eur neturtinę žalą.
Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus, todėl teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti skundo trūkumus.
Pareiškėjas 2025 m. lapkričio 17 d. padavė patikslintą skundą.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su skundui keliamus reikalavimus atitinkančiu skundu.
Teismas sprendė, jog pareiškėjas nepašalino teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartyje nurodytų trūkumų, t. y. nedetalizavo pažeidimo, dėl kurio prašo žalos atlyginimo, nenurodė konkrečiai su kokiais draugais, pažįstamais, neartimais giminaičiais (vardus, pavardes), kurie buvo įkalinimo įstaigose, jam buvo draudžiama susirašinėti 2009–2015 m., kokiose įkalinimo įstaigose minėti draugai, pažįstami, neartimi giminaičiai buvo kalinami, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis bandė su minėtais asmenimis susirašinėti, nepateikė skundų, teiktų administracijai dėl draudimo susirašinėti, ir gautų atsakymų, nenurodė, kaip pasireiškė jo patirti išgyvenimai (ar dėl to kreipėsi į medikus, diagnozuota liga, skirti vaistai ir pan.). Todėl teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutartį ir grąžinti teismui pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas atskirajame skunde aptaria teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria jis buvo įpareigotas pašalinti skundo trūkumus, turinį, nurodo, kad teismui buvo pateiktas patikslintas skundas su, pareiškėjo nuomone, patikslintomis aplinkybėmis, dėl kurių skundą buvo galima priimti nagrinėti iš esmės, tačiau teismas skundžiama nutartimi šių aplinkybių nevertino, neatsižvelgė į pakoreguotą laikotarpį. Pareiškėjo nuomone, buvo galima priimti nagrinėti jo skundą iš esmės, nes tolimesnės teisminės procedūros priklauso nuo teismo (ABTĮ 56 str. 5 d., 80 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; ir kt.). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015; 2026 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-217-602/2026).
Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 6 000 Eur ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų ir nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti konkrečias tik su jo asmeniu susietas neturtinės žalos atsiradimą pagrindžiančias faktines aplinkybes ir civilinės atsakomybės sąlygas, pagrįstas ir įrodymais, nurodyti konkrečiai su kokiais draugais, pažįstamais, neartimais giminaičiais (vardus, pavardes), kurie buvo įkalinimo įstaigose, jam buvo draudžiama susirašinėti 2009–2015 m., kokiose įkalinimo įstaigose minėti draugai, pažįstami, neartimi giminaičiai buvo kalinami, pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jis bandė su minėtais asmenimis susirašinėti, pateikti skundus, teiktus administracijai, dėl draudimo susirašinėti ir gautus atsakymus, nurodyti, kaip pasireiškė pareiškėjo patirti išgyvenimai (ar dėl to kreipėsi į medikus, diagnozuota liga, skirti vaistai ir pan.). Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas turėtų pateikti teismui dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais jis grindžia savo reikalavimus.
Pažymėtina, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Todėl teismo motyvais, susijusiais su tuo, ar skundą padavęs subjektas pakankamai pagrindė reikalavimo (-ų) pagrįstumą, negali būti sprendžiamas skundo priėmimo klausimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-421-815/2024). Kadangi pareiškėjo skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrindimo pakankamumas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi nepagrįstai nustatė pareiškėjo skundo trūkumus.
Pagal ABTĮ 24 straipsnio 6–8 punktus, skunde turi būti nurodyta: konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data; aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai; pareiškėjo reikalavimas (skundo dalykas).
ABTĮ 24 straipsnio nuostatomis siekiama užtikrinti, jog administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui būtų pateikta minimali informacija ir įrodymai, sudarantys galimybes preliminariai identifikuoti ginčo dalyką, pagrindą bei kitas skundo priėmimui reikšmingas aplinkybes. Tai reiškia, kad skundo (prašymo, pareiškimo) dalykas privalo būti aiškiai suformuluotas nurodant siekiamą materialųjį teisinį rezultatą, o skundo turinys turi atskleisti faktinį pagrindą, kuriuo remiantis reiškiamas konkretus skundo reikalavimas. Reikalavimai tiksliai apibrėžti skundo dalyką ir nuosekliai išdėstyti skundo pagrindą sudarančias aplinkybes yra skirti tam, kad šie esminiai skundo elementai būtų suprantami tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams. Būtent pagal konkrečiai suformuluotus skundo reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos, o tiksli jų formuluotė sudaro prielaidas apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus bei užtikrinti visapusišką ir objektyvų bylos išnagrinėjimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-612-520/2026; 2026 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-753-525/2026; ir kt.).
Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Byloje esantys procesiniai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas patirtą neturtinę žalą nuosekliai siejo su Lietuvos Respublikos tariamai neteisėtais veiksmais – pažeista jo teise susirašinėti. Taip pat pažymėtina, kad pateiktuose skunde ir patikslintame skunde (toliau abu kartu – ir skundai) pareiškėjas išdėstė argumentus apie patirtos neturtinės žalos pobūdį ir įvardijo prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo (patikslintą) dydį – 5 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pateiktuose skunduose nurodyta informacija atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus ir leidžia preliminariai identifikuoti ginčo pobūdį, skundo dalyką ir pagrindą.
Nors pareiškėjas skunduose cituoja tam tikrus įstatymus, teismų praktiką, tačiau ši pareiškėjo nurodyta informacija nesudaro pagrindo konstatuoti, kad iš pareiškėjo skundo nėra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialaus teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo.
Pabrėžtina, kad asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų, pareigūnų veiksmų. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai apsunkintas jos įgyvendinimas. Priešingu atveju tektų konstatuoti šios teisės deklaratyvumą (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1058-502/2025).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas, todėl konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006; ir kt.). Būtina pažymėti, kad sprendžiant, ar pateiktas skundas yra pakankamai aiškus, ar reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, reikia atsižvelgti į pareikšto skundo reikalavimo esmę ir skunde nurodytas aplinkybes, kurios yra skundo pagrindas ir kuriomis yra grindžiami skundo reikalavimai. Tuo atveju, kai iš skundo yra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialaus teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo, nors ir nėra labai tiksliai suformuluoti reikalavimai ar išdėstytos aplinkybės, pagrindžiančios šiuos reikalavimus, negali būti daroma išvada, kad skundas nepriimtinas ir jo pagrindu negali būti pradėtas teismo procesas, nes tokiu būdu nepagrįstai būtų suvaržyta asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeistas teisminės gynybos prieinamumo principas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo įpareigoti pareiškėją pašalinti skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo trūkumų. Šiuo atveju administracinės bylos iškėlimo stadijoje pirmosios instancijos teismui buvo pateikta minimaliai būtina informacija, leidžianti preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo procesinių kliūčių priimti pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą nagrinėti iš esmės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą nepagrįstai laikė nepaduotu.
Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai išsprendė pareiškėjo skundo reikalavimų priimtinumo klausimą. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir skundo priimtinumo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. Č. atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo A. Č. skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.