- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-24
- Bylos Nr.
- I-6828-790/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01354-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Ina Kirkutienė, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- UAB „Pride investments“
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Išlaidų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Jolitos Rasiukevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Pride investments“ skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir patirtų išlaidų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-03-14 nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo UAB „Pride investments“ skundo reikalavimą panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – ir Kompensavimo komisija) 2014-01-23 sprendimą Nr. 17R-3101 bei priteisti patirtas avansinių mokėjimų išlaidas – 12 084,80 Lt. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kreipėsi į Kompensavimo komisiją, prašydamas kompensuoti išlaidas, susijusias su elektrinių projektų plėtojimu. Kompensavimo komisija 2014-01-23 sprendimu Nr. 17R-3101 pareiškėjo prašymą atmetė. Su šiuo sprendimu pareiškėjas nesutinka. Pareiškėjas teigia, kad 2012-10-05 su UAB „Voltaik-Tau“ sudarė rangos sutartį Nr. VT-201210-19 (toliau – ir Rangos sutartis), pagal kurią ji įsipareigojo įrengti pareiškėjui vieną 30 kW Saulės elektrinę ir gauti leidimus įrengimui bei eksploatavimui. Pareiškėjui buvo išduotas Saulės elektrinės leidimas plėtrai LP-11506. 2013-01-17 Lietuvos Respublikos Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XII-169 (toliau – ir Pakeitimo ir papildymo įstatymas), kuriuo sumažino elektros energijos gamybos supirkimo tarifus bei Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymą Nr. XII-170 (toliau – ir Pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymas), kuriuo nustatė asmenų, patyrusių išlaidų plėtojant saulės elektrinių projektus, teisę į išlaidų kompensavimą. Vyriausybė 2013-06-26 nutarimu Nr. 594 patvirtino Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kuriuo nustatė su saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo tvarką. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, pareiškėjas nusprendė nebeplėtoti saulės šviesos elektrinės projekto ir kreipėsi į Kompensavimo komisiją dėl su jos plėtojimu susijusių išlaidų – rangovui sumokėto 12 084,80 Lt avanso kompensavimo, pateikė jai visus turimus patirtų išlaidų pagrįstumą pagrindžiančius dokumentus, tačiau Kompensavimo komisija ginčijamu sprendimu prašymo netenkino, nepagrįstai nurodydama, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, kurie liudytų išlaidų pagrįstumą ir neįrodė savo ketinimų susigrąžinti avansinius mokėjimus. Pareiškėjas teigia, kad pardavėją apie ketinimą nutraukti Rangos sutartį informavo 2013-07-25 ir prašė grąžinti sumokėtą avansą, tačiau vadovaudamasis rangos sutarties 6.5 punktu, pardavėjas avansą grąžinti atsisakė. Teisės aktai pareiškėjui nenumato pareigos ginčus su ūkio subjektais, kuriems sumokėtos su saulės elektrinių projektų plėtojimu susijusios išlaidos, spręsti teisminiu keliu, todėl Kompensavimo komisijos motyvas nekompensuoti patirtų avansinių mokėjimų, nes pareiškėjas neįrodė ketinimų juos susigrąžinti, yra neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsakovo Kompensavimo komisijos atstovas Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atsiliepime į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Kompensavimo komisija prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo nagrinėja vadovaudamasi Aprašo 5.4 ir 5.4.3 punktais, pagal kuriuos jai nustatyta galimybė spręsti tik dėl tokių sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo kompensavimo, kurie buvo skirti materialiojo turto (elektros įrenginių ir kitos projektui būtinos įrangos) įgijimui arba atsiskaitymui už darbus (paslaugas), tiesiogiai susijusius su elektrinės įrengimu ar prijungimu prie elektros tinklų. Be to, Kompensavimo komisijai turi būti pateikti dokumentai, įrodantys, kad pareiškėjams pastarųjų sumokėti avansai nebuvo grąžinti ir jų negrąžinimas yra pagrįstas. Pareiškėjas nesiėmė aktyvių veiksmų susigrąžinti avanso mokestį. Toks delsimas galėtų būti pagrįstas tik tuo atveju, jei UAB „Voltaik-Tau“ pareiškėjui būtų pagrindęs, kad vykdydamas sutartinius įsipareigojimus patyrė faktinių tokio dydžio išlaidų. Šiuo atveju avanso negrąžinimas, nesant motyvuoto pagrindimo, vertintinas, kaip neatitinkantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos pareigos civilinių teisinių santykių subjektams veikti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Atsiliepime į skundą taip pat prašoma sujungti Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas bylas pagal pareiškėjų skundus dėl Kompensavimo komisijos sprendimų atsisakyti tenkinti prašymus atlyginti su saulės elektrinių projektų plėtojimu susijusias išlaidas.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Vyriausybės atstovas Energetikos ministerija atsiliepime į skundą nurodė, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Energetikos ministerijos, yra netinkamas atsakovas šioje administracinėje byloje. Energetikos ministerija neturi kompetencijos vertinti kito viešojo administravimo subjekto – Kompensavimo komisijos – priimtų sprendimų teisėtumo ir faktinių aplinkybių, todėl dėl šių skunde teikiamų reikalavimų nepasisakė.
Į teismo posėdį proceso šalys neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jie informuoti tinkamai (b. l. 47-48). Administracinė byla išnagrinėta proceso šalims nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis, 79 straipsnio 5 dalis).
Teismas 2014-09-30 nutartimi nutarė tenkinti atsakovo atstovo prašymą ir apklausti liudytoja pareiškėjo įmonės vadovę A. K.. Kadangi į teismo posėdį nei liudytoja, nei atsakovo atstovas, kurio prašymu nutarta apklausti liudytoją, neatvyko, teismas, įvertinęs ginčo pobūdį mano, kad byla gali būti išnagrinėta neatvykus liudytojai, todėl teismo posėdis dėl liudytojos neatvykimo neatidedamas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pakeitimo ir papildymo įstatymas ir Pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymas iš esmės pakeitė atsinaujinančių energetikos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimą bei leidimų plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų galiojimą. Iki minėtų įstatymų įsigaliojimo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 4 ir 7 dalyse buvo numatyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija kalendoriniams metams tvirtina fiksuotus elektros energijos supirkimo tarifus elektrinėms, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, taip pat kiekvienais metais įvertina elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių išteklių plėtrą ir peržiūri didžiausius galimus tarifus. Peržiūrėti fiksuoti tarifai taikomi gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išduotas po šių tarifų pakeitimo dienos. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pagrindu patvirtinto Aprašo 8.2 ir 9 punktai numatė, kad komisijos nustatytas fiksuotas tarifas taikomas elektros energijos gamintojams, kuriems leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduotas nuo 2011 m. gegužės 24 d., kai elektrinių planuojama įrengtoji galia – ne didesnė kaip 30 kW; šiems gamintojams taikomi leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo dieną galiojantys fiksuoti tarifai. Iki Pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje buvo numatyta, kad nekintančios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos.
Pakeitimo ir papildymo įstatymu pakeistas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnis ir šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad peržiūrėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energiją išduotas po šių tarifų įsigaliojimo dienos.
Pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numatė, kad leidimai plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus statant saulės šviesos energijos elektrines, išduoti teisės aktų nustatyta tvarka ne aukciono būdu pagal prašymus, pateiktus iki Pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo, galioja iki juose nurodyto termino pabaigos, tačiau ne ilgiau negu iki šio straipsnio 2 dalyje nurodyto termino, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas išimtis. Pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numatė, kad asmenys, turintys leidimus plėtoti elektros energijos gamybą, ne vėliau kaip iki 2013-07-01 teisės aktų nustatyta tvarka Energetikos ministerijai turi pateikti prašymus išduoti leidimą gaminti elektros energiją. Tuo atveju, jeigu leidimo turėtojas iki 2013-07-01 teisės aktų nustatyta tvarka nepateikia Energetikos ministerijai prašymo išduoti leidimą gaminti elektros energiją, leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus netenka galios.
Atsižvelgiant į tai, kad Pakeitimo ir papildymo įstatymas ir Pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymas iš esmės pakeitė atsinaujinančių energetikos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimą bei leidimų plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų galiojimą, Pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnis numatė išlaidų, susijusių su elektrinės projekto vystymu, kompensavimą. Šiame įstatymo straipsnyje numatyta, kad asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo terminio pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013-07-01 turi teisę raštu kreiptis į Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo.
Kompensuotinų išlaidų kategorijų sąrašas įtvirtintas Aprašo 5 punkte. Aprašo 5.4.3. punkte nustatyta, kad kompensuojami sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo, tačiau šios išlaidos turi atitikti Aprašo 4 punkte nustatytas būtinas kompensavimo sąlygas – jos turi būti patirtos iki 2013-02-01, nustatomos, pagrindžiamos ir patvirtinamos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Aprašo 5, 20 punktai suteikia Kompensavimo komisijai įgaliojimus vertinti pareiškėjų patirtų išlaidų pagrįstumą ir, išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, priimti sprendimą dėl jo patirtų išlaidų kompensavimo, dalinio kompensavimo ar prašymo atmetimo.
Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad Kompensavimo komisija turi įgaliojimus priimti sprendimą kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas, kai: 1) pareiškėjas turi išduotą leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, tačiau Pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas arba pareiškėjas iki 2013-07-01 nesikreipė į Energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo; 2) pareiškėjas iki 2013-02-01 patyrė tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusias išlaidas, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais; 3) pareiškėjas iki 2013-09-01 raštu kreipėsi į Kompensavimo komisiją.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėjas ir UAB „Votaik-Tau” sudarė 2012-10-05 rangos sutartį Nr. VT-201210-19 (b. l. 18-22), pagal kurią UAB „Voltaik-Tau“ (rangovas) įsipareigojo per 60 kalendorinių dienų nuo avansinio mokėjimo bei reikiamų dokumentų iš pareiškėjo gavimo dienos gauti leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus; per 90 kalendorinių dienų nuo leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus gavimo bei reikiamų dokumentų (įskaitant technines sąlygas) iš pareiškėjo gavimo dienos atlikti elektrinės projektavimo darbus (parengti ir suderinti techninį projektą), kurie įforminami abiejų sutarties šalių pasirašytu darbų priėmimo-perdavimo aktu, pastačius saulės elektrinę, rangovas įsipareigojo gauti Valstybinės energetikos inspekcijos pažymą, Energetikos ministerijos leidimą gaminti elektros energiją ir užtikrinti sutarties dėl elektros energijos pardavimo AB „Lesto“ pasirašymą (2.1 punkto a–c papunkčiai, 4.1 punktas). Pareiškėjas įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos grynais be išankstinės sąskaitos-faktūros sumokėti UAB „Voltaik-Tau“ 12 084,80 Lt (3 500 EUR) avansinį mokestį (Rangos sutarties 3.2, 3.3 punktai). UAB „Voltaik-Tau“ kasos pajamų orderio 2012-10-12 kvitas Nr. 195 (b. l. 28) patvirtina, kad pareiškėjas, vykdydamas Rangos sutarties 3.2 punkto sąlygas, UAB „Voltaik-Tau“ atliko 3 500 EUR (atitinka 12 084,80 Lt) avansinį mokėjimą. Įsigaliojus Pakeitimo ir papildymo įstatymui ir Pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymui pareiškėjas iki 2013-07-01 nesikreipė į Energetikos ministeriją dėl leidimo plėtoti galiojimo termino pratęsimo ir nusprendė elektrinės projekto plėtojimą sustabdyti. Pareiškėjas 2013-08-28 užpildė Kompensavimo komisijai adresuotą prašymą, pagal 2012-12-09 išduotą leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-11506 kompensuoti patirtas 12 084,80 Lt išlaidas, susijusias su elektrinės projekto plėtojimu (b. l. 10), tačiau skundžiamu Kompensavimo komisijos 2014-01-23 sprendimu Nr. 17R-3101 (b. l. 17) pareiškėjo prašymas buvo atmestas. Pareiškėjas su šiuo sprendimu nesutinka, nurodo, kad visos jo prašomos kompensuoti 12 084,80 Lt išlaidos yra susijusios išimtinai su saulės elektrinės projekto plėtojimu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2013-07-25 pranešimu kreipėsi į UAB „Voltaik-Tau“ ir informavo, kad nuo 2013-07-31 vienašališkai nutraukia sudarytą Rangos sutartį bei paprašė grąžinti sumokėtą avanso mokestį (b. l. 34). UAB „Voltaik-Tau“ 2013-08-05 vadovaudamasi Rangos sutartimi atsisakė grąžinti avansinį mokėjimą, nurodydama, kad jis įskaitomas minimaliems nuostoliams padengti (b. l. 35). 2013-12-13 paaiškinime Kompensavimo komisijai pareiškėjas nurodė, kad vadovaujantis Rangos sutartimi, pareiškėjas gavo leidimus plėsti elektros gamybos pajėgumus, buvo atlikta pareiškėjo valdomų žemės sklypų tinkamumo projekto vykdymui analizė, buvo gautos AB „Lesto“ techninės sąlygos, užsakyti projektavimo darbai (b. l. 30-31). Pareiškėjas skunde ir 2013-12-13 paaiškinime teigė, kad pagal UAB „Voltaik-Tau“ žodžiu pateiktą informaciją, rangovas patyrė žymių išlaidų, susijusių su subrangovų samdymu bei dalies įrangos įsigijimu, todėl vadovaudamasis Rangos sutarties 6.5 punktu, pareiškėjas sutiko su pardavėjui sumokėtų avansų negrąžinimo sąlyga.
Pagal Rangos sutarties 6.5 punktą, pareiškėjui vienašališkai nutraukus sutartį, jis privalo atlyginti visus rangovo nuostolius. Minimaliais rangovo nuostoliais laikoma užsakovo sumokėta avansinio mokėjimo suma.
CK 1.5 straipsnyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. CK 6.200 str. nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Pareiškėjas yra komercinę veiklą vykdantis subjektas, kuriam taikomi aukštesni apdairumo standartai. Laikydamasis šių principų, o ypač, vykdydamas prievolinių santykių šalių bendradarbiavimo pareigą, veikdamas rūpestingai, pareiškėjas galėjo ir turėjo numatyti, kad ginčo santykių reglamentavimas gali būti koreguojamas ir veiklos sąlygos gali keistis, todėl veikdamas apdairiai, galėjo nesutikti su rangos sutarties sąlyga minimaliais rangovo nuostoliais laikyti sumokėto avanso sumą. Avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai sutarties šalys nustato imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančią sąlygą, kad iš anksto sumokėtas avansas, kuris atliks mokėjimo-atsiskaitymo funkciją ir bus įskaitytas į sutarties, ją įvykdžius, kainą, dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, avansas laikomas netesybomis baudos forma, t. y., atlieka ne tik mokėjimo-atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2010; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2011). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje bei 6.258 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta skolininko teisė kreiptis į teismą su prašymu pripažinti netesybas neprotingai didelėmis ir dėl to jas mažinti, tačiau pareiškėjas, gavęs rangovo atsisakymą grąžinti avansinį mokėjimą, šia teise nepasinaudojo ir nesiėmė priemonių, kad sutarties šalys patirtų kuo mažiau nuostolių, t. y., neveikė, kaip apdairus ir rūpestingas juridinis asmuo, siekiantis maksimaliai sumažinti patiriamas išlaidas.
Pagal Rangos sutarties 4.1 punktą, visi darbai turėjo būti įforminami abiejų sutarties šalių pasirašytu darbų priėmimo-perdavimo aktu, tačiau tokių aktų pareiškėjas nei Kompensavimo komisijai, nei teismui nepateikė. Kompensavimo komisija 2013-12-09 raštu elektroniniu paštu pasiūlė pareiškėjui pateikti papildomus dokumentus bei paaiškinimus kokie sprendimai ir kodėl buvo priimti dėl pareiškėjo sumokėtų rangovui avansų grąžinimo/negrąžinimo (b. l. 32-33). Teismas 2014-09-30 nutartimi taip pat buvo pasiūlęs pareiškėjui pateikti įrodymus, kokie darbai faktiškai buvo atlikti vykdant Rangos sutartį (b. l. 91), tačiau pareiškėjas galimybe pateikti papildomus įrodymus ir paaiškinimus nepasinaudojo.
Kompensavimo komisijai 2012-12-13 rašte pareiškėjas nurodė, kad rangovo pastangomis buvo gauti leidimai plėsti elektros gamybos pajėgumus, atlikta pareiškėjo žemės sklypų tinkamumo projektų vykdymui analizė, gautos AB „Lesto“ techninės sąlygos, užsakyti projektavimo darbai, įsigyta dalis įrangos (b. l. 30-31), tačiau byloje šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra. Pareiškėjas neįrodė, kad visos jo išlaidos, susijusios su avansiniu mokėjimu, buvo patirtos išimtinai vykdant saulės elektrinės projektą. Išlaidų kompensavimo galimybę nustatančiomis teisės aktų nuostatomis siekiama atlyginti dalį pagrįstų praradimų, susijusių su saulės elektrinės projekto plėtojimu, todėl teismo vertinimu, šių tikslų iš esmės neatitiktų kompensavimas išlaidų, kurių galėjo būti išvengta veikiant apdairiai, rūpestingai arba jos galėjo būti mažesnės. Pagal byloje esančius duomenis nėra galimybės nustatyti, kokia Rangos sutartyje numatyta rangovo įsipareigojimų dalis buvo įvykdyta iki sutarties nutraukimo ir ar atliktų darbų kaina yra proporcinga pareiškėjo sumokėtam avansui. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas apginti savo teises, ginčijo sutarties sąlygą dėl avansinio mokėjimo įskaitymo į nuostolius ar siekė nustatyti, kokie darbai buvo atlikti, kokią įrangą rangovas pirko ir kokia jų kaina, ar domėjosi kitomis UAB „Voltaik-Tau“ patirtomis išlaidomis ir jų pagrįstumu. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog siekė išvengti ar sumažinti išlaidas (nuostolius), susijusias su Rangos sutarties nutraukimu, todėl Kompensavimo komisija pagrįstai, atsisakė kompensuoti išlaidas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Kompensavimo komisijos sprendimas priimtas laikantis nustatytų procedūrinių reikalavimų, iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus ir išlaidų kompensavimą reglamentuojančias teisės normas, todėl pagrindo jį panaikinti ir priteisti pareiškėjo patirtas 12 084,80 Lt avansinio mokėjimo išlaidas, nėra, tai neatitiktų ginčo teisinių santykių reguliavimo tikslų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 69 straipsnio 1 dalimi, bylą posėdžiui rengiantis teisėjas arba ją nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad tame pačiame teisme yra du ar daugiau skundų (prašymų) patikrinti to paties administracinio norminio akto teisėtumą arba skundas (prašymas) paduotas skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nutartimi gali juos sujungti į vieną bylą. Atsiliepime į skundą Valstybinės energetikos inspekcijos pareikštas prašymas dėl Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamų bylų sujungimo netenkintinas, kadangi didžioji dalis atsiliepime nurodytų bylų (Nr. I-6794-208/2014, Nr. I-6828-624/2014, Nr. I-6867-473/2014, Nr. I-6856-473/2014, Nr. I-6826-473/2014, Nr. I-6959-208/2014, Nr. I-6949-281/2014, Nr. I-6962-281/2014, Nr. I-6954-473/2014) jau yra išnagrinėtos, kitose (Nr. I-6855-189/2014, Nr. I-6929-331/2014, Nr. I-6923-331/2014, Nr. I-6869-121/2014, Nr. I-6857-121/2014, Nr. I-6950-121/2014, Nr. I-6963-629/2014) – pasirengimas bylos nagrinėjimui baigtas, paskirti teismo posėdžiai, todėl jų sujungimas į vieną bylą netikslingas. Be to, nurodytose administracinėse bylose yra skundžiami kiti Kompensavimo komisijos sprendimai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjo UAB „Pride investments“ skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.