- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-02
- Bylos Nr.
- I-6826-473/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01352-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Violeta Balčytienė (pran.), Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- UAB „Katinukas“
- Atsakovas
- Išlaidų
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei energetikos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Violetos Balčytienės, Broniaus Januškos ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjo atstovui M. G. ir atsakovo atstovui N. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Katinukas“ skundą atsakovui Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai, atstovaujamai Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei energetikos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydamas 1) panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos sprendimus Nr. 17R-3000 ir 17R-3091; 2) įpareigoti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisiją priimti sprendimus kompensuoti pareiškėjo patirtas avansinių mokėjimų išlaidas – 24 169,60 Lt; 3) įpareigoti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisiją priimti sprendimą kompensuoti pareiškėjo patirtas valstybinės rinkliavos už leidimo Nr. 3576 išdavimą išlaidas – 100,00 Lt. Skundu taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skunde (t. I, b. l. 1-8) ir patikslintame skunde (t. I, b. l. 84) nurodė bei teismo posėdyje atstovas paaiškino, kad išnagrinėjusi pareiškėjo prašymus, atsakovė 2014-01-06 ir 2014-01-23 priėmė skundžiamus sprendimus nekompensuoti pareiškėjo patirtų išlaidų, susijusių su sumokėtais ir negrąžintais avansiniais mokėjimais pagal sutartis dėl elektrinių projektų plėtojimo. Pareiškėjas su UAB „Voltaik-Tau“ (toliau – ir Rangovas) sudarė rangos sutartis, kuriomis Rangovas įsipareigojo įrengti pareiškėjui po vieną 30 kW galios fotovoltinę saulės elektrinę ir gauti leidimus įrengimui bei eksploatavimui. Lietuvos Respublikos Seimui 2013-01-17 priėmus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus, 2013-06-26 Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Po teisės aktų pakeitimų pareiškėjas nusprendė nebeplėtoti saulės šviesos elektrinių projektų. Pareiškėjo išlaidos atitinka visas Apraše ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 str. pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatyme (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas) nustatytas sąlygas, kurioms esant jos turėtų būti pripažintos kompensuotinomis. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2013-02-04 paskelbė, kad pareiškėjai buvo išduoti leidimai saulės šviesos elektrinių plėtrai. Kiekvienos iš rangos sutarčių 3.2. punktu pareiškėjas įsipareigojo Rangovui sumokėti 12 084,80 Lt avansą per 5 darbo dienas nuo atitinkamos sutarties pasirašymo dienos pagal kiekvieną sutartį, ką pareiškėjas ir padarė – viso apmokėjo 24 169,60 Lt lėšų, kurios laikytinos su saulės elektrinių projektų plėtojimu susijusiomis išlaidomis. Šių avansinių mokėjimų sąlyga buvo ne pareiškėjo teisė, o pareiga, avansiniai mokėjimai atlikti iki 2013-02-01. Taip pat pareiškėjas sumokėjo 100 Lt valstybinę rinkliavą už leidimo plėtrai popierinio egzemplioriaus išdavimą. Pareiškėjas tinkamai pagrindė šias išlaidas, pagal rangos sutarčių 6.5 punktą, jos yra negrąžintinos, neviršija Aprašo 2 priede nustatyto leistino dydžio, todėl nėra teisėto pagrindo avansinių mokėjimų nepripažinti kompensuotinomis išlaidomis. Pažymėtina, kad pareiškėjas atsakovei nurodė, jog sutartys buvo nutrauktos vienašališkai remiantis CK 6.658 str. 4 d. Rangovui įteiktas pranešimas įrodo pareiškėjo dėtas pastangas sumokėtus avansus susigrąžinti. Po to, kai sužinojo apie priimtas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas, pareiškėjas kreipėsi į Rangovą ir informavo apie ketinimą nebevykdyti saulės elektrinių projektų plėtojimo bei nutraukti sutartis. Nepavykus susitarti dėl sumokėtų avansinių mokėjimų grąžinimo, pareiškėjo sumokėti avansiniai mokėjimai liko Rangovui kaip kompensacija už sutarčių vykdymo metu patirtus nuostolius. Rangovo teisė sutarties nutraukimo momentu negrąžinti pareiškėjo už saulės elektrines sumokėto avanso buvo numatyta rangos sutarčių 6.5 punkte, kuriame nurodoma, kad Pareiškėjui vienašališkai nutraukus sutartį pareiškėjas privalo atlyginti visus Rangovo nuostolius. Minimaliais Rangovo nuostoliais šiuo atveju laikoma pareiškėjo sumokėto avansinio mokėjimo suma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog skundžiami sprendimai yra nepagrįsti, dėl ko avansinių mokėjimų nepripažinti kompensuotinais nėra teisėto pagrindo, jie neatitinka Įgyvendinimo įstatyme bei Apraše reglamentuojamos išlaidų pripažinimo kompensuotinomis tvarkos, dėl ko pažeidžia pareiškėjo Įgyvendinimo įstatyme numatytą teisę gauti kompensaciją dėl tiesiogiai su saulės elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų, patirtų iki Įgyvendinimo įstatymo įsigaliojimo.
Atsiliepimas
Atsakovo Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė energetikos inspekcija prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atsiliepime (t. I., b. l. 47-51) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad skundžiami sprendimai yra pagrįsti, pareiškėja nesiėmė realių veiksmų siekiant iš Rangovo susigrąžinti sumokėtus avansinius mokėjimus. Rangovas nepagrindė, kad vykdydamas sutartinius įsipareigojimus patyrė faktinių tokio dydžio išlaidų, dėl to pareiškėjas nesiėmė visų būtinų priemonių susigrąžinti avansinius mokėjimus. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d. Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu – šiuo atveju Komisija skundžiamus sprendimus priėmė pagal jai suteiktus įgaliojimus ir diskreciją. Priimant skundžiamus sprendimus nebuvo padaryta aiški klaida, nepiktnaudžiauta įgaliojimais, dėl šių priežasčių šie sprendimai yra pagrįsti, teisėti, priimti vadovaujantis Aprašo nuostatomis, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat nurodė, kad šiuo metu teisme yra gauti kitų pareiškėjų iš esmės identiški skundai, visų pareiškėjų buveinės registruotos tuo pačiu adresu (Didlaukio g. 80-96), jų direktoriai yra T. B., R. S. Veigel arba A. K.. Teismui pateikė inspekcijoje 2014-04-22 gautą Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos prašymą, kuriame nurodyta, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų suklastojimo, neteisėtos juridinio asmens veiklos, pasikėsinimo sukčiauti ir prašoma pateikti 53 įmonių (taip pat ir pareiškėjos) prašymus kompensuoti išlaidas, susijusias su saulės šviesos energijos elektrinių plėtojimu bei kitus su jais susijusius dokumentus.
Trečiojo suinteresuotojo asmens Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atstovas į posėdį neatvyko. Apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 43-45) nurodė, kad priimdama skundžiamus sprendimus Komisija veikė kompetencijos ribose, vadovavosi jai suteikta diskrecija, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti. Komisijai yra suteikta diskrecijos teisė priimti sprendimus dėl su saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo, ji turi diskreciją pasirinkti, kokiu būdu įgyvendinti savo kompetenciją. Šie Komisijos įgalinimai numatyti Aprašo 18-21 punktuose, jokiems kitiems asmenims, įskaitant ir pareiškėją, Aprašas nesuteikia įgaliojimų vertinti tokių išlaidų pagrįstumo. Atsižvelgiant į susiklosčiusią Lietuvos ir Europos Sąjungos teismų praktiką, teismo vertinimas šiuo atveju apsiriboja klausimais ar Komisija nepadarė aiškios klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, laikytasi atitinkamų procedūrinių taisyklių ir, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas. Skundžiami sprendimai atitinka šiuos reikalavimus, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados
Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčo avansiniai mokėjimai negrąžintini, kadangi jais yra atlyginami rangovo patirti nuostoliai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 str. nurodyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Taip pat CK 6.200 str. nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Pareiškėjas yra komercinę veiklą vykdantis subjektas, kuriam taikomi šie aukštesni apdairumo standartai. Laikydamasis šių principų, o ypač, vykdydamas prievolinių santykių šalių bendradarbiavimo pareigą, veikdamas rūpestingai, pareiškėjas galėjo ir turėjo numatyti, kad ginčo santykių reglamentavimas gali būti koreguojamas ir veiklos sąlygos gali keistis. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas galėjo ir turėjo imtis priemonių, kad sutarties šalys patirtų kuo mažesnius nuostolius. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nusprendė nebeplėtoti saulės šviesos elektrinių projektų atsižvelgęs į minėtus 2013-01-17 priimtus pakeitimus. Tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad nuo šių pakeitimo rengimo, svarstymo ar priėmimo, iki pranešimo apie sutarčių nutraukimą 2013-07-25 (t. I, b. l. 34) būtų ėmęsis veiksmų, siekdamas, kad dėl sutarčių nutraukimo nebūtų patirta nuostolių ir, atitinkamai, avansiniai mokėjimai galėtų būti grąžinami. Be to, kad Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis dėjo protingai intensyvias pastangas susigražinti ginčo išlaidas, taip pat reikšminga, kad pareiškėjas tinkamai nepagrindė šių išlaidų, kadangi nenurodė kaip pasireiškė rangovo patirti nuostoliai ir nepateikė juos patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjas Komisijai nepateikė įrodymų apie įvykdytą prekių, įrangos įsigijimą, kad buvo realiai atlikti rangos sutartyse numatyti darbai ar proporcinga jų dalis.
Pareiškėjas skundu taip pat prašo įpareigoti Komisiją kompensuoti išlaidas 100 Lt valstybinei rinkliavai už leidimo plėtrai popierinio egzemplioriaus išdavimą. Aprašo 5 punkte yra nurodyta kompensuotinų išlaidų kategorija – sumokėta valstybės rinkliava už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą. Pareiškėjas teismui pateikė leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-3576 kopiją (t. I, b. l. 22). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-12-15 nutarimo Nr. 1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ 4.488 punktą, leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimui taikoma 100 Lt rinkliava. Skundžiamame 2014-01-23 sprendime Nr. 17R-3091 šių išlaidų kompensavimo klausimas nėra išspręstas, todėl šis sprendimas naikintinas dalyje dėl išlaidų 100 Lt valstybinei rinkliavai už leidimo plėtrai išdavimą kompensavimo ir Komisija įpareigotina išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo, priimant sprendimą kompensuoti pareiškėjo patirtas 100 Lt išlaidas valstybinei rinkliavai už leidimo plėtrai išdavimą kompensavimo.
Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vien AIEĮ pakeitimais, dėl kurių yra numatyta kompensavimo galimybė, nebuvo visiškai atimta galimybė gauti finansavimą. Kaip buvo minėta, dėl šių pakeitimų pasikeitė fiksuoto tarifo, už kurį iš elektros energijos gamintojų dvylikos metų laikotarpiu superkama energija, nustatymo momentas – jis susietas su leidimo gaminti elektros energiją išdavimo šiam subjektui diena – buvo įtvirtinta, kad peržiūrėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energiją išduotas po šių tarifų įsigaliojimo dienos (žr. AIEĮ 20 str. 6 d. (2013-01-17 įstatymo Nr. XII-169 redakcija). Gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energiją išduotas iki šių tarifų įsigaliojimo dienos, taikomas 2012-02-06 VKEKK nutarimu Nr. 03-23 nustatytas 1,44 Lt/kWh (be PVM) supirkimo tarifas. 2013-02-28 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-58 nustatytas 0,69 Lt (be PVM) tarifas. Kadangi pareiškėjas nebuvo gavęs leidimo gaminti elektros energiją iki nustatyto termino, jo pagamintai energijai nebegalėjo būti taikomas iki šios dienos priimtas didesnis 1,44 Lt/kWh (be PVM) supirkimo tarifas, tačiau elektros energija iš jo vis tiek galėjo būti superkama.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, teismo kompetencija nepriskirtina vertinti ginčijamų administracinių aktų bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Todėl teismo veikla, tikrinant Komisijos atliktus vertinimus, iš esmės apsiriboja patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją, Komisija nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčo sprendimas. Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad egzistuoja pagrindas pripažinti skundžiamų aktų neatitikimą šiems reikalavimams ir juos panaikinti.
Apibendrinant, šioje byloje dėl sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų kompensavimo yra reikšminga tai, kad ginčo santykių reglamentavimo tikslai yra skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą, atlyginti dalį pagrįstų praradimų, kuriuos dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo patyrė asmenys, siekę plėtoti atsinaujinančių išteklių energijos gamybą, kartu užtikrinant viešuosius interesus atitinkančių poreikių lėšų panaudojimo efektyvumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė prašomų kompensuoti išlaidų, neįrodė, kad jos buvo būtinos, proporcingos, nesiėmė protingų priemonių užtikrinti, kad jų būtų išvengta. Skundžiamuose aktuose pareiškėjo nurodytos išlaidos pagrįstai pripažintos nekompensuotinomis, pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių juose nustatytų aplinkybių teisingumą, Komisija veikė savo diskrecijos ribose, jos veikla iš esmės atitiko jos veiklos principus. Pareiškėjas teismui nenurodė duomenų ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių kad priimant skundžiamus sprendimus Komisija būtų veikusi nusižengdama jai suteiktiems įgaliojimams ar diskrecijai, skundžiami sprendimai priimti laikantis nustatytų procedūrinių reikalavimų, iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamus sprendimus ir įpareigoti Komisiją kompensuoti neatlygintą patirtų išlaidų dalies tenkinimas neatitiktų ginčo teisinių santykių reguliavimo tikslų.
Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas dalyje dėl sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.
Pareiškėjas skundu taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 93 str. nustatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Pareiškėjas skundu siekė 24 169,60 Lt išlaidų kompensavimo, teismo vertinimu, kompensuotinomis pripažintinos 100 Lt dydžio išlaidos – 0,414 proc. visų reikalavimų dalies. Pareiškėjas nurodė, kad patyrė 1500 Lt atstovavimo išlaidų. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai pareiškėjui priteistina iš atsakovo 0,414 proc. šių išlaidų dalis – 6,21 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str.1, 3 p., 127 str., teismas
nusprendė:
pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2014-01-23 sprendimą Nr. 17R-3091 dalyje dėl išlaidų 100 Lt valstybinei rinkliavai už leidimo plėtrai išdavimą kompensavimo ir Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisiją įpareigoti išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo, priimant sprendimą kompensuoti pareiškėjo patirtas 100 Lt išlaidas valstybinei rinkliavai už leidimo plėtrai išdavimą kompensavimo.
Priteisti pareiškėjui iš atsakovo Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos, atstovaujamos Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, 6,21 Lt (šešis litus, dvidešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.