- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-30
- Bylos Nr.
- 2-11495-860/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03174-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis
- Ieškovas
- M. G.
- Atsakovas
- V. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Kastytis Kuzmickas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės M. G. ieškinį atsakovui V. G. (V. G.) dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė M. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-09-27 sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2YT-3895-723/2016, dalį dėl iš atsakovo V. G. priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai E. G., nustatant, kad nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės vaiko tėvas nepilnametės dukters išlaikymui mokės po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, įpareigojant atsakovą pervesti pinigus į ieškovės sąskaitą banke už einamąjį mėnesį iki mėnesio 20 dienos, išlaikymo lėšomis disponuojant ieškovei uzufrukto teise; priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai ir kt.
Ieškovė nurodė, kad gyvenant santuokoje su atsakovu V. G. (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. G.. 2016-09-27 Vilniaus rajono apylinkės teismas, civilinėje byloje Nr. 2YT-3895-723/2016, nutraukė šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios pagrindu nepilnametės E. G. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina M. G.. Atsakovas V. G. įsipareigojo kiekvieną mėnesį skirti nepilnametės dukters E. G. išlaikymui po 150 Eur iki jos pilnametystės mokamų periodinėmis išmokomis; šias išmokas atsakovas įsipareigojo pervesti į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą banke už einamąjį mėnesį iki mėnesio 20 dienos. Ieškovė pažymėjo, kad nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pasikeitė dukters poreikiai, kadangi ji auga, taip pat brangsta pragyvenimas, todėl iš esmės padidėjo ir išlaidos vaikui. Ieškovės finansinė padėtis praktiškai nepasikeitė, o apie atsakovo turtinę padėtį ieškovė duomenų neturi. Nurodo, kad nors vaiko poreikiai ir padidėjo, tačiau atsakovas visiškai neatsižvelgia į juos ir pats gera valia nedidina vaikui teikiamo išlaikymo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas V. G. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškovės ieškinį dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinti, o dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškovės teiginiu, jog atsakovas visiškai neatsižvelgia į padidėjusius dukters poreikius bei vengia gera valia didinti vaikui reikalingą išlaikymą, kadangi nuo 2018 m. liepos mėnesio atsakovas gera valia kas mėnesį į ieškovės banko sąskaitą perveda po 200 Eur dukters išlaikymui. Atsakovas neprieštarauja, kad būtų pakeista šalių sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių vaiko išlaikymui nurodyta pinigų suma ir sutinka mokėti ieškovei po 200 Eur kas mėnesį dukters E. G. išlaikymui iki jos pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad ieškovė, žinodama apie atsakovo pervedamą didesnę išlaikymo sumą dukteriai, neturėdama realaus pagrindo, vis tiek kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Atsakovas niekada neprieštaravo susitarimo dėl dukters išlaikymo dydžio pakeitimo sudarymui, tačiau nesant ieškovės reikalavimo tokią sutartį sudaryti, atsakovas pats geranoriškai perveda ieškovei jos reikalaujamą pinigų sumą, todėl atsakovas mano, kad ieškovės reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš jo būtų perteklinis ir pažeistų sąžiningumo bei protingumo principus.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad iš esmės neprieštarauja ieškinio dėl išlaikymo padidinimo tenkinimui.
4. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį; bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovo neprašė. Nurodė, kad įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas neteiks. Taip pat papildomai nurodė, kad dukters poreikiai padidėjo maždaug 200 Eur nuo santuokos nutraukimo dienos, pačios ieškovės turtinė padėtis nepasikeitė. Pažymėjo, kad per mėnesį išleidžia vaikui apie 400-500 Eur; išlaidas dukteriai sudaro būsto nuomos mokestis, taip pat dukters lankomi mokami būreliai (baletas, gimnastika, anglų kalbos pamokos, šokiai) bei apranga.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Dėl nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo
5. Visų pirma pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme (CK 3.201 straipsnis) nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-05-11 nutartį Nr. 3K-3-306/2005, 2006-05-17 nutartį Nr. 3K-3-341/2006; 2014-05-02 nutartį Nr. 3K-3-260/2014, kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3 - 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi, toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeitė įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė M. G. ir atsakovas V. G. turi vieną nepilnametę dukrą E. G., gim. (duomenys neskelbtini).
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-09-27 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2YT-3895-723/2016, buvo nutraukta šalių santuoka bendru sutikimu, patvirtinant jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo, kurios 2.1 punktu numatyta, jog duktė po santuokos nutraukimo lieka gyventi su motina M. G., o 3.1 punktu numatyta, jog dukters tėvas V. G. kas mėnesį moka jai po 150 Eur išlaikymą iki dukters pilnametystės, pervesdamas pinigus į M. G. banko sąskaitą.
7. Ieškovė pateiktu ieškiniu, minėta, prašo padidinti atsakovo teikiamą išlaikymą vaikui po 200 Eur per mėnesį iki dukters pilnametystės.
8. Ieškovė nurodė, kad jos turtinė padėtis nuo santuokos su atsakovu nutraukimo nesikeitė. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą apie priskaičiuotą ir jai išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, patvirtinančią jos gaunamas su darbo santykiais susijusias nuolatines pajamas; ieškovės pajamos per mėnesį atskaičius mokesčius sudaro apie 750 Eur. Bylos duomenimis, ieškovė neturi nuosavybės teise registruoto jai priklausančio nekilnojamojo turto; taip pat ieškovė neturi jos vardu registruotų transporto priemonių. Ieškovė nurodė, jog santuokos metu su dukterimi gyveno atsakovui priklausančiame name, tačiau po santuokos nutraukimo ieškovė su vaiku išsikraustė kitur, tad šiuo metu nuomojasi būstą, už kurį moka 200 Eur per mėnesį nuomos mokestį, taip pat yra sudariusi gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.
Vertinant atsakovo V. G. turtinę padėtį, remiantis VSDFV duomenimis, matyti, kad atsakovas vykdo individualią veiklą, jo oficialus atlyginimas yra virš 400 Eur. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, atsakovo vardu yra registruotas 4 kambarių butas Vilniaus mieste. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovas neturi registruotų jam priklausančių transporto priemonių. Pažymėtina, kad nors bylos nagrinėjimo metu atsakovas ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų ar paaiškinimų apie savo turtinę padėtį, tačiau atsiliepime nurodė, kad sutinka kas mėnesį mokėti po 200 Eur išlaikymo sumą dukteriai; be to, pažymėjo, kad jau nuo 2018 metų liepos mėnesio, atsižvelgdamas į padidėjusius augančios dukters poreikius, geranoriškai moka ieškovei po 200 Eur dukters išlaikymui.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad šiuo metu šalių turtinė padėtis, lyginant su 2016 metų rugsėjo mėnesį buvusia padėtimi, kai buvo nustatytas vaikui išlaikymo dydis, iš esmės nėra pakitusi; tam tikras pokytis yra, tačiau nežymus.
9. Vertinant vaiko poreikių pokytį, sutiktina su ieškovės argumentu, kad augant dukteriai, didėja ir jos poreikiai. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu jai su dukterimi tenka nuomotis būstą, už kurį kas mėnesį moka 200 Eur nuomos mokestį. Taip pat ieškovė dukrai perka ne tik maisto produktus ar drabužius, bet ir didelę dalį lėšų išleidžia papildomiems mokamiems dukters lankomiems būreliams, kurie per mėnesį bendrai kainuoja beveik 90 Eur, taip pat atostogoms, įvairioms pramogoms, darželiui, ugdymo priemonėms, šventėms, vitaminams bei vaistams.
10. Taigi, konstatuotina, kad šiuo metu abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši, tačiau ženkliai yra išaugę vaiko poreikiai. Nuo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-09-27 sprendimo priėmimo dienos iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos (2018-09-12) yra praėję beveik dveji metai; per šį laikotarpį išlaidos dukters poreikiams tenkinti padidėjo natūraliai dėl jos amžiaus (vaikui augant didėja ir jo poreikiai), taip pat dėl tam tikrų ekonominių procesų, pvz., infliacijos ir pan.
Pažymėtina ir tai, kad dukra gyvena su ieškove, tad jai tenka didesnė našta, nes nuolat iškyla įvairių kasdieninių rūpesčių, susijusių su vaiku, kuriuos reikia nedelsiant spręsti ir pan., be to, ieškovei reikia mokėti už komunalines paslaugas (elektrą, vandenį ir kt.), kuriomis ji naudojasi kartu su dukra.
11. Šioje byloje svarbu ir tai, kad atsakovas neprieštarauja dukters išlaikymo sumos padidinimui ir jau nuo 2018 m. liepos mėnesio moka padidintą 200 Eur išlaikymą. Šias aplinkybes patvirtina kartu su atsiliepimu pateikti AB SEB banko mokėjimo nurodymai, iš kurių matyti, kad atsakovas ieškovei 2018-07-16, 2018-08-29 ir 2018-09-22 pervedė po 200 Eur, mokėjimo paskirtis – „E. G.“.
12. Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 400 Eur.
Šiuo metu nepilnametei dukrai E. G. iš atsakovo priteista po 150 Eur per mėnesį išlaikymo suma; ieškovė, minėta, prašo padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo sumą iki 200 Eur per mėnesį. Tad teismas neturi pagrindo išvadai, kad ieškovės prašoma padidinti vaikui išlaikymo suma būtų neprotinga ar nereali.
13. Atsižvelgiant į išdėstytą, į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principus, į padidėjusius vaiko poreikius, siekiant užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, jų proporcingumą tėvų turtinei padėčiai, yra pagrindas iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį nepilnametei dukteriai E. G. padidinti iki 200 Eur per mėnesį (CK 3.201 straipsnis); kadangi vaikui teiktino išlaikymo dydis padidinamas, o ne sumažinamas, tad, vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais (CK 3.3 straipsnis), toks išlaikymo dydis (200 Eur) skaičiuotinas nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2018-09-12, iki vaiko pilnametystės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
14. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
15. Ieškovė atsisakė reikalauti iš atsakovo savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, tad jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
16. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, visų pirma, pasakytina, kad šioje byloje turėjo būti sumokėtas 20 Eur žyminis mokestis (50 Eur x 12 mėn. = 600 Eur). Tačiau ieškovė nuo šio žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista pagal įstatymą; tad dabar minėtas žyminis mokestis (20 Eur) turėtų būti priteisiamas valstybei iš atsakovo.
Iš atsakovo taip pat turėtų būti priteisiama 7,22 Eur teismo patirtų pašto išlaidų valstybei.
Tačiau teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, į tai, kad nors ieškinys tenkintas, tačiau atsakovas prašomą priteisti išlaikymo dydį jau buvo pradėjęs mokėti dar iki ieškovei kreipiantis į teismą su ieškiniu, į tai, jog atsakovo procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, piktnaudžiavimo požymių nenustatyta, bei vadovaujantis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), mano, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas nepriteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 259 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-09-27 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2YT-3895-723/2016, priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo V. G. (V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018-09-12) iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, šias lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti nepilnamečio vaiko motinai M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimui įsiteisėjus, civilinę bylą Nr. 2YT-3895-723/2016 grąžinti į teismo raštinę (archyvą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.