Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. U. 2023 m. rugpjūčio 23 d. apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo XC60“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. jam alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB 0348, patikros sertifikato Nr. 1937665, nustatytas 2,35 promilių neblaivumas,

be to, R. U. 2023 m. rugpjūčio 23 d. apie 19.50 val. (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo XC60“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,35 promilių neblaivumas, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus tuo, kad nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu partrenkė dešiniu kelkraščiu automobilio važiavimo kryptimi ėjusią pėsčiąją S. Z., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajai S. Z. nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimų pagrįstumu, kadangi kaltinamasis R. U. savo kaltę visiškai pripažino, girtumo faktas nustatytas neblaivumo nustatymo aktu, vairavimo faktą taip pat patvirtina liudytojo ir nukentėjusiosios parodymai, nukentėjusiajai padarytus sužalojimus bei sveikatos sutrikdymo laipsnį patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada, taip pat kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti rašytiniai bylos įrodymai. R. U. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą, tačiau norėjo taip elgtis, o nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, padarė esant neatsargiai kaltės formai (nusikalstamam pasitikėjimui) – kaltinamasis suvokė rizikingą savo veikos pobūdį numatydamas, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje nurodyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi tokių padarinių išvengti.

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis R. U., 2023 m. rugpjūčio 23 d. apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo XC60“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. jam alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB 0348, patikros sertifikato Nr. 1937665, nustatytas 2,35 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas D. U. prašymas, kuriuo prašoma perduoti kaltinamąjį R. U. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Kaltinamasis R. U. padarė du nesunkius nusikaltimus, jis neteistas (3 t., b. l. 75–76), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 71–74), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nėra registruotas (1 t., b. l. 135), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 137). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Būti laiduotoja byloje pateikusi prašymą D. U. – kaltinamojo sutuoktinė – nurodė, kad sutuoktinis atsižvelgia į jos patarimus, jie vienas kitam padeda ir vienas kitą supranta. Ji į šį įvykį reagavo blogai, labai pasmerkė sutuoktinį, kad taip neatsakingai pasielgė. D. U. save apibūdina kaip atsakingą, sąžiningą, mėgstančią teisybę, principingą asmenybę, mano, kad bus gera laiduotoja ir darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui.

Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja D. U. yra verta teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis bei nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui, todėl D. U. skirtina laiduotoja.

Esant D. U. prašymui perduoti R. U. jos – D. U. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis R. U. padarė du nesunkius nusikaltimus, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, pats kaltinamasis teigia, kad tai pirmas ir paskutinis kartas, kai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, po įvykio siūlė suteikti jai pagalbą, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas konstatuoja, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos R. U. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, laiduotojos turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad R. U. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato 2 (dviejų) metų laikotarpiui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Šiuo atveju matyti, kad R. U. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, bei, nesuvaldęs transporto priemonės, partrenkė ir sužalojo kelkraščiu ėjusią pėsčiąją. Nagrinėjamu atveju paminėtina ir tai, kad savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų R. U. pripažino visiškai, labai išgyvena, praeityje neteistas, kaltinamajam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise, nustatytinas artimas minimaliam.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. U. inkriminuoti nusikaltimai, numatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 2 dalyje, buvo įvykdyti kaltininkui vairuojant automobilį „Volvo XC60“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), todėl transporto priemonė – automobilis „Volvo XC60“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281¹ straipsnio 1 dalies ir 281 straipsnio 2 dalies dispozicijose transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nusikalstamas veikas be transporto priemonės asmuo negali, kadangi šios veikos gali būti padarytos tik panaudojant kelių transporto priemones.

Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, minėtas automobilis yra registruotas kaltinamojo R. U. vardu (1 t., b. l. 69). Minėta transporto priemonė įgyta santuokos metu, todėl kaltinamajam ir D. U. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, naudojama šeimos poreikių tenkinimui. Byloje taip pat nustatyta, kad D. U. nežinojo, kad kaltinamasis automobilį panaudos įstatymų uždraustai veikai daryti. Kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu prašė nekonfiskuoti automobilio, motyvuodamas tuo, kad kaltinamojo sutuoktinė (duomenys neskelbtini), automobilis yra šeimos turtas, prašė išieškoti iš kaltinamojo dalį automobilio vertės.

Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, tais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ BK 72 straipsnio prasme, todėl, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, aplinkybė ar asmuo (šiuo atveju – kaltinamojo sutuoktinė) suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, esminės reikšmės neturi. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-237/2011). Šiuo atveju vien tai, kad konfiskuotina transporto priemonė yra įgyta santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų, automobilio, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, konfiskavimo galimybės neeliminuoja (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-373-594/2020).

Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas konfiskuotino turto vertės išieškojimas galimas tik esant tam tikroms sąlygoms: kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso trečiajam asmeniui ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių (turtas yra išmainytas, iššvaistytas, turi teisėtą savininką ir pan.) arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Nagrinėjamu atveju duomenų patvirtinančių, kad automobilis būtų paslėptas, suvartotas, priklausantis tretiesiems asmenims (R. U. sutuoktinė, remiantis aukščiau aptartais duomenimis, tokiu asmeniu nelaikytina) arba jo negalima būtų paimti dėl kitų priežasčių, nėra, todėl klausimas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (ar jos dalies) išieškojimo, nespręstinas.

Turto konfiskavimas suvokiamas kaip poveikio priemonė, kuria ne tik siekiama apriboti kaltinamojo teises ir laisves, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali būti nekonfiskuojama, yra galimi tik esant išimtinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismas neįžvelgia, taigi, automobilio konfiskavimas, nagrinėjamu atveju, yra neišvengiamas teisinis padarinys. Nusikalstamų veikų padarymo metu R. U. ne tik vairavo automobilį būdamas neblaivus, tačiau ir nesunkiai sužalojo keliu ėjusią pėsčiąją, todėl R. U. privalo patirti atitinkamus suvaržymus, kurie ateityje jį sulaikytų nuo vairavimo išgėrus.

Atsižvelgiant į tai, kas išvardinta, transporto priemonė – automobilis „Volvo XC60“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

2023 m. rugpjūčio 24 d. prokurorės nutarimu nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. iki 2024 m. vasario 23 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas R. U. turtui – automobiliui „Volvo XC60“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 73–74). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Volvo XC60“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), pratęstinas ir paliktinas galioti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo, konfiskavus automobilį – panaikintinas.

R. U. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1. R. U. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Volvo XC60“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), su 2 vnt. užvedimo raktelių, nugabentas saugojimui į UAB „Augenas“, adresu Kaunas, Technikos g. 18 A, Kaunas, konfiskuotinas kaip nusikalstamų veikų padarymo priemonė;

2. R. U. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), laikomas voke prie baudžiamosios bylos pirmojo tomo galinio viršelio, perduotinas VĮ „Regitra“;

3. Kompaktiniai diskai, esantys byloje (1 t., b. l. 35; 3 t., b. l. 50), paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

R. U., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, BK 281 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą R. U. atžvilgiu nutraukti.

Perduoti R. U. laiduotojos D. U. atsakomybei.

Nustatyti 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.

Išaiškinti R. U., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 3 dalimi, paskirti R. U. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. rugpjūčio 25 d.;

– konfiskuoti automobilį „Volvo XC60“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), saugomą UAB ,,Augenas“ aikštelėje Kaune, Technikos g. 18A.

Informuoti VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones R. U. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą R. U. turtui – automobiliui „Volvo XC60“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), pratęsti ir palikti galioti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo, konfiskavus automobilį – laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.

R. U. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1. R. U. nuosavybės teise priklausantį automobilis „Volvo XC60“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), su 2 vnt. užvedimo raktelių, nugabentą saugojimui į UAB „Augenas“, adresu Kaunas, Technikos g. 18 A, Kaunas, konfiskuoti kaip nusikalstamų veikų padarymo priemonę;

2. R. U. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), laikomą voke prie baudžiamosios bylos pirmojo tomo galinio viršelio, perduoti VĮ „Regitra“;

3. Kompaktinius diskus, esančius byloje (1 t., b. l. 35, 3 t., b. l. 50), palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.