Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-770-92/2013

Teisėjas Jonas Ivanauskas Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00356-2012-2

2013 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K. ir M. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., ir nubaustas 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-07-27 paskirta ir neatlikta 1 metų laisvės apribojimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., ir nubaustas 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-04-30 paskirta 22 MGL (2860 Lt) dydžio bauda ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 22 MGL (2860 Lt) dydžio bauda.

D. U. naudai solidariai iš M. J. ir A. K. priteista 870,11 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. ir M. J. nuteisti už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jie, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą iš anksto susitarę ir veikdami tiesiogine tyčia galimai kartu su R. T. (kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą), 2012-04-03, laikotarpiu nuo 00.10 val. iki 05.20 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, kažkuriam iš jų sulaužius D. U. priklausančio automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio namo kieme, adresu Eitminų g. 14, Vilniuje, vairuotojo durelių spynelę ir įsibrovus į mechaninėmis priemonėmis (durelių užraktais) saugomą automobilį, kur išėmus atrakto volelį iš atrakto pagrindo, sulaužius vairo blokavimo mechanizmą ir užvedus automobilį, A. K. įsėdo į minėtą automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir lydimas M. J. ir galimai R. T. automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. J., išvažiavo, tokiu būdu pagrobė D. U. priklausantį 18 000 litų vertės minėtą automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusiais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortele Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinės transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimu (duomenys neskelbtini), įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), tarptautiniu transporto priemonės draudimo liudijimu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu nukentėjusiajam D. U. padarė 18 000 Lt turtinę žalą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad jokio jo ryšio su R. T. ir M. J. nebuvo nustatyta. R. T. ir M. J. nurodė, kad jo niekada nėra matę, buvo išimtos telefono numerių išklotinės, nustatyta, kas, kam ir kada skambinęs, kurioje vietoje buvo telefono numeriai, ko pasėkoje nustatyta, jog R. T. ir M. J. vienas kitam skambino, buvo susitikę.

Be kita ko, į nuosprendžiu paskirtą bausmę nebuvo įskaičiuotas laikotarpis nuo 2012-10-19 iki 2012-11-08, išbūtas Olandijos kalėjime laukiant ekstradicijos į Lietuvą.

Teismo posėdžio metu nuteistasis A. K., nuteistųjų gynėjos prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

A. K. apeliacinis skundas netenkintinas, M. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Išeiti iš apeliacinio skundo ribų galima tik nustačius, jog buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kurie turėjo neigiamos įtakos tiek skundą padavusiam asmeniui, tiek skundų nepadavusiems asmenims.

Dėl A. K. apeliacinio skundo

Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu iš esmės ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, motyvuodamas tuo, jog byloje nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų.

Įrodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pažymėtina, kad įrodymais pripažįstami tik tokie duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti faktines tiriamo įvykio ir kitas svarbias aplinkybes. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Įrodymai įvertinami vadovaujantis įstatymais ir logikos dėsniais, teismas pagal savo vidinį įsitikinimą privalo padaryti nešališkas išvadas. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais.

Įvertinus surinktus ir ištirtus bylos įrodymus, kolegijos nuomone, A. K. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d.

Nuteistasis A. K. neprisipažino padaręs nusikaltimą ir parodė, kad kitų kaltinamųjų nepažįsta, automobilis Audi A6 anksčiau priklausė jam, bet jis jį pardavė už 3000 eurų, nusikaltimo metu jis turėjo būti namuose, automobilyje Audi A6 buvo palikęs savo daiktų, todėl ant kai kurių automobilyje buvusių daiktų rasta jo DNR. Nuteistasis M. J. taip pat neprisipažino padaręs nusikaltimą ir parodė, kad automobiliu Audi A6 į Vilnių atvažiavo dviese su R. T., pastarajam priklausė ir automobilis, susiruošus važiuoti namo, juos sustabdė policijos pareigūnai, policijos pareigūnų jie buvo sustabdyti tik vieną kartą, A. K. nepažįsta. Apylinkės teismas pagrįstai atmetė tokius nuteistųjų parodymus kaip paneigtus kitais bylos duomenimis. Nors ikiteisminio tyrimo metu analizuojant telefoninių numerių išklotines nepavyko nustatyti A. K. ir kitų nusikaltime dalyvavusių asmenų ryšio, tačiau aplinkybę, jog nuteistieji vienas kito nepažinojo ir jie nebuvo susitikę, paneigia kiti bylos duomenys. Pirmos instancijos teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas A. Ky. parodė, kad automobilis Audi A6 su nuteistaisiais 2012-04-03 naktį buvo sustabdytas du kartus, pirmą kartą prie automobilio priėjo jis, porininkė buvo pasilikusi tarnybiniame automobilyje, tą kartą automobilyje sėdėjo trys asmenys, o antrą kartą sustabdžius automobilį, jame buvo jau tik du asmenys, abu kartus automobilį vairavo M. J., tretysis asmuo pusiau gulomis sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės, to asmens veido bruožus jis įsidėmėjo ir atpažino kaip A. K., šie liudytojo parodymai atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Taip pat A. Ky. parodymus patvirtina kartu su juo patruliavusi A. U. (T.), kuri taip pat parodė, kad tas pats Audi A6 automobilis buvo sustabdytas du kartus, pirmą kartą automobilį patikrino A. Ky., antrą kartą – ji pati, liudytoja taip pat patvirtino, kad A. Ky. sakė, jog pirmą kartą automobilyje buvo trys asmenys, šie liudytojos parodymai atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Byloje nėra objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą netikėti tokiais liudytojų parodymais, tuo labiau, kad liudytojas A. Ky. parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu atpažino A. K. kaip automobilyje Audi A6 sėdėjusį trečiąjį asmenį. A. K. apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad atpažinimas pagal fotonuotrauką yra niekinis, kaip matyti, iš asmens atpažinimo pagal nuotrauką protokolo, buvo asmenys nuotraukose yra panašių arba labai panašių veido bruožų, liudytojas nurodė, kad A. K. atpažįsta pagal jo veido bruožus, nelygų veidą – apgamus ar spuogus, tokias pačias aplinkybes liudytojas A. Ky. nurodė ir savo parodymuose. Vien tai, kad A. Ky. nurodė netikslų A. K. ūgį, nėra pagrindas abejoti A. Ky. parodymais, nes liudytojas apie A. K. ūgį sprendė šiam sėdint automobilyje, dėl ko galėjo netiksliai įvertinti nuteistojo ūgį.

Nustačius, kad A. K. nusikaltimo dieną buvo automobilyje Audi A6, paaiškinama tai, kodėl ant automobilyje Audi A6 buvusių daiktų buvo rasta A. K. biologinių pėdsakų. 2012-11-23 specialisto išvadoje Nr. 140-6083-IS1-6555 taip pat nurodyta, kad A. K. biologinių pėdsakų buvo rasta ir ant tampono su nuoplova nuo pavogto automobilio VW Passat vairo. A. K. apeliaciniame skunde nepagrįstai bando sumenkinti šios specialisto išvados įrodomąją reikšmę. Pažymėtina, kad ankstesnėse specialistų išvadose buvo tiriami tik R. T. ir M. J. seilių pavyzdžiai, atliekant šiuos tyrimus, pasinaudojus duomenų bazėje esančiais A. K. DNR duomenis, buvo nustatytas rastų biologinių pėdsakų tapatumas su A. K. DNR, todėl A. K. pagal Europos arešto orderį pargabenus į Lietuvą ir siekiant pašalinti bet kokias abejones, iš pastarojo tyrimui taip pat buvo paimti seilių pavyzdžiai. Teismas neturi pagrindo abejoti specialisto išvada, todėl pripažintina, kad neabejotinai nustatyta, jog vogtą automobilį VW Passat vairavo A. K.. Tai, kad iš vaizdo kamerų įrašų negalima identifikuoti pavogtą automobilį VW Passat vairavusio asmens, nesudaro pagrindo suabejoti specialisto išvados teisingumu. Šiuo atveju sprendžiant dėl A. K. kaltės specialisto išvados dėl kvapų pėdsakų ir mikrodalelių pluoštų neturi reikšmės, nes jose buvo tiriami tik iš M. J. ir R. T. paimti mėginiai.

Skirdamas A. K. bausmę apylinkės teismas įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, paskirta laisvės atėmimo bausmė neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, atitinka bausmei keliamus tikslus. Taip pat A. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad į skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę nebuvo įskaitytas sulaikymo Olandijoje pagal Europos arešto orderį laikas nuo 2012-10-19 iki 2012-11-08, tačiau šis jo prašymas jau buvo išspręstas apylinkės teismo 2013-09-24 nutartimi, todėl pakartotinai tas pats klausimas nenagrinėtinas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-06 nuosprendžio keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl M. J. apeliacinio skundo

Nuteistasis M. J. apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo. Įvertinus bylos medžiagą, nenustatyta esminių BPK pažeidimų, kurie būtų pagrindas naikinti skundžiamą nuosprendį kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

M. J. taip pat neginčija skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės už nusikaltimą, dėl kurio padarymo jis skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu, tačiau kelia klausimą dėl bausmių subendrinimo su ankstesniu jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo.

BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad bausmė pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.

Iš bylos medžiagos matyti, jog M. J. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 str. 1 d. buvo nubaustas laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai reikia būti darbe, ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Į paskirtą bausmę buvo įskaitytas laikino sulaikymo laikas, prilyginant jį 4 laisvės apribojimo dienoms. Byloje yra pateiktas Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad minėtas teismo baudžiamasis įsakymas buvo gautas vykdyti 2012-08-21, paskirta bausmė įvykdyta 2013-08-17. Skundžiamu nuosprendžiu M. J. nuteistas už nusikaltimą įvykdytą 2012 m. balandžio 3 d., t.y. iki aukščiau nurodyto Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo. Pagal suformuotą teismų praktiką subendrinta bausmė pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama net ir tada, kai ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė jau būna atlikta. Tokiu būdu, apylinkės teismas, subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę su ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir atlikta 1 metų laisvės apribojimo bausme, baudžiamojo įstatymo nepažeidė ir galutinė subendrinta 1 metų 3 metų laisvės atėmimo bausmė M. J. paskirta teisingai.

Tačiau pažymėtina, kad BK 63 straipsnio 9 dalyje taip pat yra nustatyta, jog visiškai ar iš dalies atlikta ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė yra įskaitoma į bausmės laiką. Nors skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas ir teisingai paskyrė subendrintą galutinę bausmę bausmes subendrindamas dalinio sudėjimo būdu, bet pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-07-27 baudžiamąjį įsakymą atliktos bausmės neįskaitė į bausmės laiką. Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-06 nuosprendis keistinas vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktais dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir to pasėkoje netinkamai paskirtos bausmės.

Nors dėl nuteistajam paskirtos bausmės dydžio, jis atitinka formalųjį bausmės vykdymo atidėjimo kriterijų, tačiau sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo būtina įvertinti ir materialųjį kriterijų – ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iki nusikaltimo padarymo M. J. anksčiau buvo teistas 3 kartus, du kartus jam jau buvo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, vieną kartą M. J. nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, vieną kartą bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir M. J. pasiųstas atlikti jam paskirtos bausmės, todėl darytina išvada, jog M. J. yra linkęs nusikalsti, ankstesni bausmės vykdymo atidėjimai ir švelnesnės bausmės nepasiekė bausmei keliamų tikslų, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad bausmės tikslai būtų pasiekti atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nurodytos šeimyninės aplinkybės nesudaro pagrindo priešingai išvadai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,

nusprendžia:

M. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į M. J. paskirtos bausmės laiką įskaityti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-07-27 baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir atliktą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, prilyginant dvi laisvės apribojimo dienas vienai laisvės atėmimo dienai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

A. K. apeliacinį skundą atmesti.