- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-07
- Bylos Nr.
- e2YT-15425-937/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01352-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Zablockaja
- Pareiškėjas
- R. J.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, R. M., D. J., I. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja, veikdama Vilniaus regiono apylinkės teismo Utenos rūmų vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos R. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, R. M., D. J., I. M.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja po sutuoktinio V. J. mirties, mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą per tris mėnesius, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Nurodoma, jog sutuoktinis V. J. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas testamento nepaliko. Pareiškėjos ir palikėjo santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Teigia, jog po palikėjo mirties liko šis turtas: 1) ½ buto dalis su rūsiu, pažymėtu R-67, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastato, kuriame yra butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A5p, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Butas su rūsiu bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso pareiškėjai ir palikėjui pagal 1992-06-09 pirkimo pardavimo sutartį; 2) negyvenamosios patalpos – garažas (1G1p-3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Nurodytas garažas pareiškėjai ir palikėjui priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2009-09-16 garažų statybos bendrijos pažymą Nr. 7.
Nurodė, jog 2023 m. gegužės mėnesį pareiškėja kreipėsi į UAB Ignitis dėl elektros energijos tiekimo sutarties sudarymo, tačiau sužinojo, jog po sutuoktinio mirties, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 str. nustatyta tvarka, privalėjo kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. 2023-07-03 Testamentų registrų išraše matoma, jog po palikėjo mirties paveldėjimo byla neužvesta. Įstatyme numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl teisinių žinių stokos. Teigia, jog pareiškėja priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti. Nurodo, jog liko gyventi tame pačiame bute, naudojosi visu butu, mokėjo mokesčius. Teismui pateikė mokesčių mokėjimą patvirtinančius dokumentus. Pareiškėja, remdamasi teismų formuojama praktika, CK 5.50 str., teigia, jog priėmė sutuoktinio turtą per tris mėnesius, pradėdama jį faktiškai valdyti. Teigia, jog kiti įpėdiniai pretenzijų neturi.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimais teismo prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovams nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys R. M., I. M., D. J. atsiliepimuose nurodė, jog turtinių pretenzijų į tėvo V. J. palikimą neturi.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo vietos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėja R. J. ir palikėjas V. J. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Iš 2023-06-30 Gyventojų registro pažymos apie V. J. duomenis matyti, jog palikėjas turėjo tris vaikus: R. M., D. J., I. M. 2023-01-05 medicininiame mirties liudijime Nr. 23-1282624 nurodoma, jog V. J. mirė (duomenys neskelbtini), mirusiojo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog palikėjui nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – garažas (1G1P-3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei ½ buto dalis su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Kita nurodyto buto su rūsiu dalis priklauso pareiškėjai. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog palikėjas nebuvo sudaręs testamento, o po palikėjo mirties notarų biure nebuvo užvesta paveldėjimo byla.
Nagrinėjamu atveju palikėjo turtą R. J. priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti. Nustatyta, jog pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigia likusi gyventi nurodytame bute po sutuoktinio mirties. Į bylą pateiktos sąskaitos, mokėjimo kvitai, patvirtinantys, jog buvo mokami mokesčiai už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimais teismo prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, o R. M., I. M., D. J. atsiliepimuose nurodė, jog turtinių pretenzijų į tėvo V. J. palikimą neturi, taigi, prieštaravimų dėl pareikšto pareiškimo byloje nėra.
Atsižvelgiant į tai, kad R. J. per tris mėnesius nuo V. J. mirties toliau rūpinosi palikėjo turtu kaip savo ir tęsė aktyvius valdymo veiksmus, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas. Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. J. po savo sutuoktinio V. J. mirties priėmė palikimą faktiškai jį valdydama (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuoti asmenys pateiktam pareiškimui neprieštaravo.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai R. J. yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos R. J. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas išduoti pareiškėjai R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimo kopiją siųsti proceso dalyviams.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.