- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-29
- Bylos Nr.
- 2S-1131-590/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03333-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- UAB „Laisvas laikraštis“, UAB „Laisvo laikraščio leidyba“, UAB „Patikimas verslas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams UAB „Laisvas laikraštis“, UAB „Laisvo laikraščio leidyba“ ir UAB „Patikimas verslas“ dėl teisės į atvaizdą, garbės ir orumo pažeidimo bei neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovus paneigti jų išspausdintus bei paskleistus duomenis apie ieškovą, žeminančius ieškovo garbę ir orumą, priteisti iš atsakovų solidariai 30 000 Lt neturtinę žalą. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovams priklausančio turto areštą pareikšto reikalavimo priteisti 30 000 Lt neturtinę žalą įvykdymui užtikrinti. Ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, jog atsakovai gali imtis veiksmų, kad išvengtų ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl yra grėsmė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-11 nutartimi ieškovo A. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nurodė, kad ieškovas prašo teismo taikyti atsakovų turto areštą 30 000 Lt sumai, kuria įvertina savo patirtus neigiamus išgyvenimus. Pareikštas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kurio galutinį dydį nustato teismas, neturi būti užtikrinamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, jos piniginė išraiška nustatoma teismo, vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 str. Teismas, remdamasis teisingumo ir protingumo, šalių interesų pusiausvyros principais, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, sumą bei paminėtas aplinkybes, padarė išvadą, kad nėra pagrindo atsakovų turtiniams suvaržymams, todėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-11 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų turtą 30 000 Lt sumai. Nurodo, kad „Laisvas laikraštis“ buvo leidžiamas UAB „Šilo bitė“, kurios steigėjas, akcininkas, direktorius ir vyr. redaktorius buvo ir yra A. D.. Po to, kai teismo sprendimais ieškovui A. S. buvo priteista žala ir skolos likutis buvo 29 725,97 Lt, A. D. teismo sprendimu nustatytą pareigą sumokėti priteistą žalą sąmoningai ignoravo ir sąmoningai siekdamas išvengti žalos atlyginimo, būdamas UAB „Šilo bitė“ vienašmeniu steigėju, vienasmeniu „Laisvas laikraštis” redaktoriumi ir direktoriumi, įsteigė naują įmonę – UAB „Laisvas laikraštis“ ir nuo 2006-03-23 tą patį savaitraštį „Laisvas laikraštis“ pradėjo leisti per naujai įsteigtą UAB „Laisvas laikraštis“. Nuo 2009-10-26 iki 2013-11-23 teisiškai leidėjas savaitraščio „Laisvas laikraštis“ buvo UAB „Laisvas laikraštis“, tačiau teismų sprendimais priteisus žalos atlyginimą ir esant šios įmonės skolai ieškovui – 11 356,18 Lt, UAB „Laisvas laikraštis“ deklaravo, jog nevykdo veiklos ir neturi jokio turto bei negauna jokių pajamų, o faktiškai savaitraščio leidybą perkėlė naujai įsteigtai įmonei – UAB „Laisvo laikraščio leidyba“. Šis atsakovas VMI deklaravo, jog ji vienintelė iš paminėtų įmonių (UAB „Šilo bitė“ ir UAB „Laisvas laikraštis“) vykdo veiklą ir gauna pajamas, tačiau formaliai leidėjas buvo nepakeistas ir buvo paliktas UAB „Laisvas laikraštis“, kad antstoliai negalėtų išieškoti iš leidėjo skolų. Nuo 2013-11-23 iki dabar savaitraštis pradėtas leisti per dar vieną įmonę – UAB „Patikimas verslas“. Atsakovai, veikdami pagal aukščiau paminėtus veiksmus ir tokių veiksmų nenutraukdami leidybinę veiklą vykdo ir gauna iš tokios veiklos pajamas, tačiau išvengia pareigų įvykdyti teismų sprendimus ir atlyginti žalą. Nekilnojamojo turto atsakovai neturi, kas leidžia manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai, sužinoję apie ieškovo teisme reiškiamus reikalavimus, siekdami išvengti jų patenkinimo, gali vėl siekti perkelti leidėjo teises ir pajamas kitai įmonei, dėl ko būtų panaikintos arba iš esmės apsunkintos galimybės įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą, jei toks būtų priimtas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nepaisant to fakto, jog neturtinės žalos dydis bus nustatytas teismo sprendimu, yra pagrindas imtis laikinųjų apsaugos priemonių, nes jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Patikimas laikraštis“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-11 nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad šiuo metu yra kreiptasi į Vilniaus apygardos teismą, kad būtų panaikinta cenzūra, t. y. teismo sprendimas A. D. rašyti apie A. S. ryšius su AB „Mažeikių nafta“. Visos priteistos sumos, kurias savo skunde mini ieškovas A. S., yra priteistos nepagrįstai ir visos jos bus panaikintos, kai teismas atšauks cenzūrą ir atnaujins bylas. Tos kelios įmonės buvo steigiamos ne tam, kad išvengti teismo sprendimo ir prievolių vykdymo, tačiau tam, kad būtų apeita cenzūra. Kai teismas uždraudė UAB „Šilo bitė“ rašyti straipsnius „Laisvame laikraštyje“ apie A. S. ryšius su AB „Mažeikių nafta“, buvo įsteigta UAB „Laisvas laikraštis“, vėliau UAB „Laisvo laikraščio leidyba“.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, be kita ko prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Laisvas laikraštis“, UAB „Laisvo laikraščio leidyba“ ir UAB „Patikimas verslas“ 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų turtą 30 000 Lt sumai. Pirmosios instancijos teismas 2014-02-11 nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Ieškovas A. S., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2014-02-11 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams (CPK 144 straipsnis). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas.
Nagrinėjamu atveju iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų matyti, jog visiems atsakovams vadovauja tas pats asmuo – A. D.. Pažymėtina, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais iš vieno iš atsakovų šioje byloje – UAB „Laisvas laikraštis“ ir iš A. D. ieškovo A. S. naudai buvo priteistos įvairios piniginės sumos ieškovo patirtai neturtinei žalai atlyginti (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-12-09 spendimu buvo priteista solidariai iš atsakovo UAB „Laisvas laikraštis“ ir A. D. ieškovo A. S. naudai 1 400 Lt neturtinės žalos; Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-05-14 sprendimu priteista solidariai iš atsakovų V. K., A. D. ir UAB „Laisvas laikraštis“ 3 900 Lt neturtinės žalos, o solidariai iš A. D. ir UAB „Laisvas laikraštis“ – 2 275 Lt neturtinės žalos ieškovo A. S. naudai; Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-06-15 sprendimu solidariai iš A. D. ir UAB „Laisvas laikraštis“ priteista 1 300 Lt neturtinės žalos; Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimu priteista iš UAB „Laisvas laikraštis“ ieškovo A. S. naudai 5 000 Lt neturtinės žalos). Kaip ieškinyje ir atskirajame skunde nurodo pats ieškovas, didžioji dalis jam priteistos neturtinės žalos nėra atlyginta iki šiol, t. y. teismų sprendimai nėra vykdomi. Šias aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad visų atsakovų direktoriumi yra tas pats asmuo – A. D., kuris būdamas atsakingas už įsiteisėjusių teismų sprendimų, priimtų juridinio asmens UAB „Laisvas laikraštis“ atžvilgiu, tinkamą vykdymą, nesiima jokių priemonių, kad minėti įsiteisėję teismų sprendimai būtų vykdomi, darytina išvada, jog yra pagrindas manyti, jog atsakovai ir šiuo atveju vengs vykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą.
Be to, pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visetą, sprendžia, ar ieškinio suma konkretaus atsakovo atžvilgiu pripažintina didele. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad nei vienas atsakovas jokio nekilnojamojo turto neturi. Byloje nėra jokių kitų, gerą atsakovų turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas manyti, jog ieškiniu reikalaujama priteisti 30 000 Lt suma atsakovams yra didelė, o tai tik dar labiau padidina grėsmę, kad galimai ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad ieškovas prašo priteisti neturtinę žalą, negali būti pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip jau minėta, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, todėl egzistuojant aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, laikinosios apsaugos priemonės gali ir turi būti taikomos. Įstatymas nenumato draudimų ar ribojimų taikyti laikinąsias apsaugos priemones reikalavimams dėl neturtinės žalos priteisimo užtikrinti.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta. Dėl šių priežasčių yra pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-11 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo A. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo A. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.
Ieškovo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 30 000 Lt sumai areštuoti atsakovams UAB „Laisvas laikraštis“ (į. k. 300519425, adresas Moliakalnio g. 15, Vilnius), UAB „Laisvo laikraščio leidyba“ (į. k. 302450312, adresas Moliakalnio g. 15, Vilnius) ir UAB „Patikimas verslas“ (į. k. 303121202, adresas J. Savickio g. 4, Vilnius) priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti.
Nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai atsakovams UAB „Laisvas laikraštis“, UAB „Laisvo laikraščio leidyba“ ir UAB „Patikimas verslas“ priklausančias pinigines lėšas, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu A. S. pagal pareikštą ieškinį, išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas.
Nutarties vykdymą pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti Turto areštų aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai bei šalims žiniai.