Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2022-04-13 · Baudžiamoji byla Nr. T-496-1082/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-13
Bylos Nr.
T-496-1082/2022
Teisminio proceso Nr.
1-08-3-00052-2010-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Pareiškėjas
R. S.
Nuteistasis
J. S.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. T-496-1082/2022Teisminio proceso Nr. 1-08-3-00052-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.16 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. balandžio 13 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,sekretoriaujant Raimundai Šateikienei,dalyvaujant prokurorei Justinai Vingilyteipareiškėjai R. S.,nedalyvaujant nuteistajam J. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos R. S. prašymą dėl praleisto įstatymo numatyto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. 2011 m. sausio 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį. Tuo pačiu nuosprendžiu priteista iš J. S. nukentėjusiajai R. S. 1218,35 Lt turtinei ir 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Šalies argumentai

Pareiškėja R. S. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti vykdomojo rašto senaties terminą. Prašyme nurodo, kad J. S. yra tas pats skolininkas tiek jos sūnui T. S., tiek jai pačiai. Už nežymų jos sveikatos sutrikdymą 2011 m. sausio 6 d. teismo sprendimu buvo priteista 1218,35 Lt turtinei ir 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teigia, kad J. S. teismo sprendimo nevykdė, žalos neatlygino, piktybiškai, sąmoningai stengėsi nedirbti oficialaus darbo ir neturėti lėšų išieškojimo vykdymui, jam išgyventi padėjo seserys. J. S. vedė žalingą gyvenimo būdą, girtuokliavo. Pareiškėja vykdomojo rašto nepridavė, nes neturėjo vilties atgauti skolą. 2022 m. kovo 8 d. J. S. paskirta senatvės pensija, todėl R. S. teigimu, atsirado lėšų skolų išieškojimui. Esant tokioms aplinkybėms prašo atnaujinti vykdomojo rašto senaties terminą.

J. S. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuotas tinkamai (šaukimas įteiktas asmeniškai), prašymas atidėti teismo posėdį negautas.

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. S. palaikė prašymą ir prašė jį tenkinti. Parodė nežinojusi, jog vykdomojo rašto pateikimui vykdyti yra senaties terminas. Jai yra žinoma, kad priverstinį išieškojimą vykdo antstolis, kad jam reikia pateikti vykdomąjį dokumentą, nes ankščiau jau buvo priduoti du sūnaus vykdomieji raštai. Ji, kai tik gavo vykdomąjį raštą, kreipėsi į antstolę, norėdama priduoti vykdomąjį raštą, tačiau antstolė pasakė, kad nėra iš ko išieškoti. Pas tą pačią antstolę buvo dar du sūnaus vykdomieji raštai. Antstolė dar pasakė, kad reikia mokėti už vykdymo išlaidas. Kadangi ji žinojo, kad skolos negaus, o jai dar reikės mokėti, neturėjo pinigų mokėti vykdymo išlaidas, vykdomojo rašto nepridavė. Pati stebėjo J. S., nes gyvena tame pačiame miestelyje, domėjosi, ar jis dirba.

Prokurorė Justina Vingilytė teismo posėdžio metu prašė prašymą atmesti, nes terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti suėjo dar 2016 m., o Pareiškėja nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl vykdomojo rašto nepateikė vykdymui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

Iš pareiškėjos paaiškinimų bei rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2011 m. sausio 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu iš J. S. buvo priteista 1218,35 Lt turtinės ir 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiosios R. S. naudai. Nuosprendis įsiteisėjo 2011 m. gegužės 6 d., o 2011 m. gegužės 12 d. R. S. buvo išduotas vykdomasis raštas skolininko J. S. atžvilgiu dėl priteistos 1218,35 Lt sumos turtinei ir 1500 Lt sumos neturtinei žalai atlyginti išieškojimo. R. S. per nustatytą penkerių metų terminą šio vykdomojo rašto nepateikė antstoliui vykdyti.

Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 606 straipsnio 2 dalis nustato, jog vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Šis 5 metų vykdomojo rašto pateikimo priverstiniam išieškojimui senaties terminas įsigaliojo nuo 2011 m. spalio 1 d. Iki šios datos galiojo 10 metų vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl CPK 606 straipsnio 2 dalies normos aiškinimo ir taikymo, konkrečiai dėl nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančio penkerių metų termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti taikymo iki 2011 m. spalio 1 d. išduotiems vykdomiesiems dokumentams, yra nurodęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento pateikimas priverstiniam vykdymui yra teismo sprendimo vykdymo stadija (CPK VI dalis), todėl vykdomojo dokumento pateikimui priverstinai vykdyti, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 8 dalimi, taikomos CPK normos, kurios galioja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priverstinai vykdyti metu.

Kadangi pareiškėja jai išduoto 2011 m. gegužės 12 d. vykdomojo rašto antstoliui vykdyti nepateikė, šiuo metu jau yra suėjusi tiek pagal galiojančią CPK 606 straipsnio 2 dalies redakciją numatyta penkerių metų vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senatis, tiek nuosprendžio įsiteisėjimo metu pagal ankstesnę straipsnio redakciją galiojusi 10 metų senatis.

CPK 608 straipsnis nustato, kad išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas CPK 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka. Prie pareiškimo dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, sudarančias pagrindą termino atnaujinimui (CPK 576 straipsnio 1 dalis). Taigi terminas gali būti atnaujintas, jei jis praleistas dėl svarbios priežasties.

Termino atnaujinimas – tai yra teismo teisė. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Taip pat vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).

Teismas, susipažinęs su pareiškėjos R. S. argumentais, išdėstytais pareiškime ir teismo posėdyje, nepripažįsta jos nurodytas termino vykdomajam raštui pateikti vykdyti praleidimo priežastis svarbiomis. Atkreiptinas dėmesys, jog R. S. kreipėsi į teismą dėl termino vykdomajam raštui paduoti atnaujinimo jau po to, kai pasibaigė net ir 10 metų vykdomojo rašto padavimo vykdyti senaties terminas. Nuo nuosprendžio įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip 10 metų, ir kaip matyti iš teismo posėdyje pačios R. S. nurodytų priežasčių, lėmusių prašomo atnaujinti terminą praleidimą, jos buvo daugiau subjektyvios, o patikimų duomenų, dėl kurių minėto termino priežastys laikytinos svarbiomis, pareiškėja teismui nepateikė.

Pati pareiškėja teisme nurodė, jog jai yra žinoma, jog išieškojimo procesą vykdo antstolis, pas antstolę jau buvo pateikti sūnaus du vykdomieji raštai, kas patvirtina, kad vykdymo procesas pareiškėjai buvo žinomas. Pasak pareiškėjos, ji su vykdomuoju raštu kreipėsi į antstolę, kuri, pareiškėjos teigimu, pasakė, kad šiuo metu skolininkui nedirbant nėra iš ko išieškoti, be to, antstolė pasakė, kad reikės mokėti vykdymo išlaidas, todėl ji vykdomojo rašto nepridavė, nes žinojo, kad skolos negaus, o jai dar reikės mokėti. Pastarosios pareiškėjos nurodytos aplinkybės rodo, kad antstolei informavus ją apie skolos išieškojimo galimybes bei išieškojimo vykdymą (įskaitant būsimas išlaidas ir pareigą jas jai apmokėti), pati pareiškėja apsisprendė nepateikti vykdomojo rašo vykdymui.

Pareiškėja nurodė, kad ji pati ėmėsi domėtis, kada J. S. pradės dirbti ir atsiras galimybė išsiieškoti skolą. Tokia aplinkybė vertintina kaip pačios pareiškėjos pasirinktas savo teisių įgyvendinimo būdas. Toks pačios pareiškėjos apsisprendimas nepateikti vykdomo rašto antstolei vykdyti dėl to, kad tuo metu skolininkas neturėjo lėšų skolos mokėjimui, šiuo atveju nelaikytina svarbia prašomo atnaujinti termino praleidimo priežastimi, nes toks sprendimas buvo priimtas sąmoningai pačios pareiškėjos. Teismas gi pažymi, kad skolininko lėšų neturėjimas skoloms išieškoti nėra priežastis nepateikti vykdomojo dokumento vykdymui.

Pareiškėjos teigimu, ji pati domėjosi J. S., teigė, kad per šį laikotarpį jis niekur nedirbo, galbūt pavienius darbus, o sužinojusi, kad J. S. gauna pensiją, nusprendė, kad dabar jai priteistą sumą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui galės išsiieškoti. Tuo tarpu iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašo matyti, kad J. S. kelis kartus per šį laikotarpį buvo įsidarbinęs. Taip pat pati pareiškėja nurodė, kad per šį laikotarpį iš J. S. sūnui buvo išieškota keliasdešimt eurų, kas rodo, kad išieškojimas iš J. S. kitose vykdomosiose bylose, kuriose buvo pateikti vykdomieji raštai, buvo vykdomas.

Nors pareiškėja nurodė, kad ji nežinojo, jog vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti yra įstatyme numatytas senaties terminas, šis terminas šiuo atveju yra pasibaigęs jau beveik prieš šešis metus, teismas neturi jokių duomenų, kad per šį laiko tarpą R. S. būtų dėjusi pastangas ar vykdžiusi tam tikrus veiksmus, kad apgintų savo pažeistas teises. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nepakankamas teisinių žinių turėjimas nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas kaip svarbios termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti praleidimo priežastys. Teismo vertinimu, R. S. savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, nes ilgą laiką savo pasyviu elgesiu teisių išsiieškoti skolą iš skolininko neįgyvendino įstatymų nustatyta tvarka, nors turėjo tokią galimybę. Toks pareiškėjos elgesys negali būti pripažintas svarbia praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo priežastimi.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad svarbių priežasčių, pateisinančių praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti praleidimą, ir pagrindo terminui vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinti R. S. nenurodė, termino atnaujinimas nagrinėjamu atveju prieštarautų teisinio stabilumo ir apibrėžtumo principų bei bendrųjų teisės principų reikalavimams. Todėl pareiškėjos prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 606, 608 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362-364 straipsniais,

nutaria:

R. S. prašymą dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo baudžiamojoje byloje Nr. PK-172-389/2011 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Rita Dirkė