- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-23
- Bylos Nr.
- AN2-135-531/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00290-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas (pirm.)
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 9 d. nutarimo teisėtumo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. A. M. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 9 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 480 Eur baudą, už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi: 1) bendrovės akcininkui V. P. pateikė ne visą ir netikslią informaciją, numatytą Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) 18 straipsnio 1 dalyje, pažeisdamas įstatymo nustatytą 7 dienų terminą (V. P. bendrovei reikalavimą dėl informacijos pateikimo elektroniniu ir registruotu paštu išsiuntė 2019 m. birželio 2 d., elektroninis laiškas bendrovę pasiekė tą pačią dieną, o registruota siunta įteikta 2019 m. birželio 10 d., tačiau bendrovė V. P. atsakė į jo prašymus tik 2019 m. birželio 19 d.), be to, pateikti dokumentai neatitiko įstatyme numatytų reikalavimų; 2) iki 2020 m. balandžio 30 d. nesušaukė eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo ir ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 8 d. neinformavo V. P. apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, šiais savo veiksmais pažeisdamas V. P., kaip akcininko, neturtines teises.
Šalies argumentai
2. A. M. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 9 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, arba sumažinti jam paskirtą baudą. Taip pat panaikinti nutarimo dalį, kuria V. P. priteista 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų ir V. P. prašymą dėl jų priteisimo atmesti. Nurodo, kad su priimtu nutarimu sutinka tik iš dalies, teigia, kad jam skirta per didelė bauda, o V. P. nepagrįstai priteista 1000 Eur suma kaip patirtų proceso išlaidų kompensavimas. Pažymi, kad V. P. nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju ANK 578 straipsnio nustatyta tvarka, todėl negalėjo gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Be to, priteista atstovavimo išlaidų suma yra aiškiai per didelė. Atkreipia dėmesį, kad dalis V. P. pareiškime nurodytų aplinkybių, dėl kurių jis buvo kaltinamas, nepasitvirtino. Nepasitvirtino aplinkybė, kad jis, kaip bendrovės direktorius, neišmokėjo V. P. dividendų ir kad šie dividendai buvo paskirti akcininkų susirinkime. Teigia, kad V. P. pripažino, kad jis realiai gyvena kitu adresu, o ne tuo, kuris nurodytas jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, ir nėra pateikęs bendrovei duomenų apie pasikeitusią gyvenamąją vietą. Todėl akivaizdu, kad dėl to, jog negavo pranešimo apie akcininkų susirinkimą laiku (bendrovė pranešimą išsiuntė laikantis nustatytų terminų paprastu voku, paprasta korespondencija, o po kiek laiko, V. P. atstovui pranešus, kad V. P. negavo pranešimo, ir registruotu laišku) yra kaltas pats V. P.. Pažymi, jog ir laiku išsiųstas pranešimas, kad ir registruotu paštu, nebūtų pasiekęs V. P., dėl klaidingai jo nurodyto adreso. V. P. yra gavęs visus reikalingus dokumentus, tai, kad dokumentus gavo dieną ar dvi vėliau, nereiškia, kad esmingai buvo suvaržytos jo, kaip akcininko teisės. V. P. buvo akcininkas, jam visi akcininkų protokolai, finansinės atskaitomybės dokumentai buvo įteikti, be to, finansinės atskaitomybės duomenys yra vieši, laiku pateikti (duomenys neskelbtini). Mano, kad V. P. administracinio nusižengimo bylą naudoja kaip spaudimo priemonę, nes nagrinėjamos kelios civilinės bylos (duomenys neskelbtini) teismuose, tarp V. P. ir (duomenys neskelbtini), todėl V. P. siekia ne savo, kaip akcininko teisių realaus apginimo, o paveikti jį, kad jis, kaip bendrovės direktorius, sutiktų sumokėti V. P. jam nepriklausančias sumas. Teigia, kad jo padaryti pažeidimai nėra esminiai, už juos neturėtų būti taikoma administracinė atsakomybė, arba jeigu ir taikyti atsakomybę, ji turi būti žymiai mažesnė, negu nustatytos sankcijos minimumas.
Atsiliepimas
3. V. P. atsiliepime į A. M. apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti. Nurodo, kad apylinkės teismas aiškiai ir motyvuotai nurodė, kodėl A. M. pripažįstamas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į visas nuobaudos dydžiui įtaką darančias aplinkybes ir A. M. skyrė minimalaus dydžio baudą. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. P. neįrodė trečiojo administracinio nusižengimo epizodo, tačiau tai niekaip nepaneigia to, kad A. M. buvo pripažintas kaltu tiek pagal pirmą, tiek pagal antrą epizodus. Tai absoliučiai neįrodo, kodėl A. M. turėtų būti mažinama ir taip paskirta minimali administracinė nuobauda, jeigu jo kaltė kituose administracinio nusižengimo epizoduose yra daugiau nei aiški. Atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas jau pasisakė dėl A. M. argumentų, susijusių su pranešimu apie visuotinį akcininkų susirinkimą išsiuntimu ir jis jiems pritaria. A. M., būdamas bendrovės vadovu, nesielgė pakankamai rūpestingai, kadangi dar iki paties visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo jo atstovas kreipėsi į bendrovę su prašymu paaiškinti, kodėl nėra šaukiamas akcininkų susirinkimas. Be to, byloje esantys duomenys rodo, kad galimybių pranešti apie 2020 m. balandžio 29 d. įvykusį susirinkimą buvo daugiau negu reikia. A. M. žinojo jo telefono numerį, elektroninio pašto adresą, kuriuo susirašinėjo, taip pat žinojo, kad adresu (duomenys neskelbtini) jis nebegyvena, ten likęs tik registracijos adresas. Visą informaciją turi buhalterė, kuri ne kartą siuntė dokumentus elektroniniu paštu. Nurodo, kad A. M. klaidingai teigia, kad jis yra gavęs visus dokumentus. Šiuos jo argumentus paneigia skundžiamo nutarimo argumentai. Be to, atsakymas į jo 2019 m. birželio 2 d. prašymą pateikti dokumentus buvo gautas tik 2019 m. birželio 19 d., todėl nepagrįsti A. M. argumentai ir dėl to, kad terminas praleistas nežymiai. Taip pat visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl daromo spaudimo, nes jis yra inicijavęs kitas civilines bylas dėl skolos priteisimo. Vien tai, kad jis aktyviai gina savo teises teisme, nereiškia, kad jis savo teisėmis naudojasi ne pagal paskirtį. Ypatingai šiuo atveju, kai civilinėse bylose tėra siekiama susigrąžinti iš (duomenys neskelbtini) laiku negrąžintas jo paskolintas bendrovei lėšas. Pažymi, kad A. M. visiškai nenurodo jokių aplinkybių, patvirtinančių ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų pagrindų mažinti minimalią administracinę nuobaudą egzistavimą. Mano, kad šiuo atveju A. M. paskirta nuobauda neturėtų būti dar labiau mažinama. Pabrėžia, kad sprendimas pripažinti jį nukentėjusiuoju, priteisiant proceso išlaidas, nėra būtinas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė proceso išlaidų dydį.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. ANK 652 str. 1 d. nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl ANK 119 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymo
6. Nagrinėjamu atveju A. M. pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį kaltu pripažintas dėl to, jog pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus, 26 straipsnio 4 dalį, ir 18 straipsnio 1 dalį, nes buvo nesilaikyta eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos ir akcininkui V. P. užkirstas kelias pasinaudoti savo, kaip akcininko, neturtinėmis teisėmis 2020 m. balandžio 29 d. įvykusio akcininkų susirinkimo metu, bei V. P. prašoma informacija susipažinimui buvo pateikta nesilaikant įstatyme nustatyto termino, t.y. ji buvo pateikta netiksli ir ne visa.
7. Pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, kliudymą akcininkams dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą, taip pat akcininkų turtinių teisių pažeidimą (draudimą ar kliudymą perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymą ar dividendų neišmokėjimą nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimą ar trukdymą gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimą į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).
8. Akcinių bendrovių 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos akcininkų neturtinės teisės, t. y. dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose (1 punktas); iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais (2 punktas); pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose (3 punktas). To paties įstatymo 26 straipsnio 4 dalis numato, kad pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos.
9. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalį akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja.
10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, pateiktą teisinį reguliavimą bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad A. M. pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytais motyvais ir išvadomis, todėl jų nebekartoja, o tik papildo.
11. A. M., ginčydamas savo kaltę dėl Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų bei 26 straipsnio 4 dalies pažeidimo, apeliaciniame skunde nurodo, kad V. P. pats pripažino, kad jis realiai gyvena kitu adresu, o ne tuo, kuris nurodytas jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, ir nėra pateikęs bendrovei duomenų apie pasikeitusią gyvenamąją vietą. Todėl akivaizdu, kad dėl to, jog negavo pranešimo apie akcininkų susirinkimą laiku (bendrovė pranešimą išsiuntė laikantis nustatytų terminų paprastu voku, paprasta korespondencija, o po kiek laiko, V. P. atstovui pranešus, kad V. P. negavo pranešimo, ir registruotu laišku) yra kaltas pats V. P.. Pažymi, jog ir laiku išsiųstas pranešimas, kad ir registruotu paštu, nebūtų pasiekęs V. P., dėl klaidingai jo nurodyto adreso. Šie A. M. argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Visų pirma, pažymėtina, kad, kaip matyti, Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai arba išsiųstas registruotu laišku. Taigi, pranešimas V. P., kurio, bylos duomenimis, jis negavo, paprasta siunta net negalėjo būti siunčiamas. Registruotu paštu jis galimai buvo išsiųstas tik 2020 m. balandžio 23 d. (kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, byloje esantis „(duomenys neskelbtini)“ kvitas nei paneigia, nei patvirtina, kad laišku buvo siunčiamas pranešimas apie susirinkimą, to nepatvirtina ir „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugsėjo 7 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini)), taigi jau pažeidus 21 dienos išsiuntimo terminą. V. P., apklausos vykusios pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad galimybių pranešti apie 2020 m. balandžio 29 d. įvykusį visuotinį akcininkų susirinkimą buvo daugiau nei reikia. A. M. žinojo jo telefono numerį, elektroninio pašto adresą, kuriuo susirašinėjo, be to, žinojo, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje jis nebegyvena, ir ten likęs tik registracijos adresas. Jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Visą informaciją turi ir buhalterė, kuri ne kartą siuntė dokumentus elektroniniu paštu. Šias aplinkybes V. P. nurodė ir savo pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šiais V. P. parodymais. Juo labiau, kad V. P. ir A. M. (duomenys neskelbtini) akcininkais yra jau eilę metų ir palaiko tam tikrus ryšius. A. M. apklausiamas apylinkės teisme parodė, kad iki 2019 m. gegužės mėn. judviejų santykiai buvo tikrai geri, jie kartu kūrė ateities planus, V. P. kiekvieną dieną lankėsi įmonėje, bendravo, tarėsi, sprendė įvairius klausimus. Todėl šiuo atveju nėra priežasčių manyti, kad A. M. nežinojo apie pasikeitusį V. P. gyvenamosios vietos adresą ir teigti, jog būtent pats V. P. yra kaltas, jog negavo pranešimo apie vyksiantį visuotinį akcininkų susirinkimą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 21 d. gavus V. P. atstovo elektroniniu laišku išsiųstą paklausimą, kodėl nėra šaukiamas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, pakartotinį pranešimą galimai išsiuntė tik po 2 dienų, t. y. 2020 m. balandžio 23 d., o į gautą laišką V. P. atstovui taip ir neatsakė, t. y. iš esmės nesiėmė jokių kitų papildomų veiksmų siekiant informuoti V. P. apie įvyksiantį susirinkimą. Nors minėtos aplinkybės neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl A. M. kaltės, tačiau jos parodo A. M., kaip (duomenys neskelbtini) direktoriaus aplaidų, nerūpestingą, o galimai ir tyčinį elgesį, teikiant informaciją kitam įmonės akcininkui apie vyksiantį susirinkimą. Be kita ko, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, V. P. adresuotame pranešime buvo klaidingai nurodyta vyksiančio susirinkimo data, vietoje 2020 m. balandžio 29 d., buvo nurodyta 2020 m. balandžio 30 d.
12. Apeliaciniame skunde A. M. taip pat nurodo, kad V. P. yra gavęs visus reikalingus dokumentus, o tai, kad dokumentus gavo dieną ar dvi vėliau, nereiškia, kad esmingai buvo suvaržytos jo, kaip akcininko teisės. V. P. buvo akcininkas, jam visi akcininkų protokolai, finansinės atskaitomybės dokumentai buvo įteikti, be to, finansinės atskaitomybės duomenys yra vieši, laiku pateikti (duomenys neskelbtini). Šie apelianto argumentai atmetami taip pat. Visų pirma, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad V. P. atstovas į (duomenys neskelbtini) su prašymu ne vėliau kaip per 7 dienas pateikti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus (įskaitant balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą) už 2018 m., tarpinius (ketvirčio) finansinius dokumentus, bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus (ar akcininkų sprendimus) už 2018-2019 m., kreipėsi elektroniniu paštu 2019 m. birželio 2 d., o atsakymą elektroniniu paštu gavo tik 2019 m. birželio 19 d. Taigi, Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytas 7 dienų terminas atsakymui pateikti buvo praleistas net 10 dienų. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas prašymas 2019 m. birželio 2 d. taip pat buvo išsiųstas ir registruotu paštu ir bendrovę pasiekė 2019 m. birželio 10 d. Tačiau tai minėtos teismo išvados nekeičia, kadangi net ir skaičiuojant nuo šios datos, 7 dienų terminas atsakymui pateikti vis tiek yra praleistas. Be kita ko, pažymėtina, kad minėtame Akcinių bendrovių straipsnyje nėra įtvirtinta, kokiu būdu akcininkas gali pateikti savo raštišką prašymą dėl duomenų suteikimo. Be to, kartu su atsakymu buvo pateikti ne visi prašomi pateikti dokumentai, t. y. tik 2018 ir 2019 m. balansai bei 2018 ir 2019 metų protokolai. 2019 m. birželio 21 d. V. P. atstovas elektroniniu laišku kreipėsi tiek į A. M., tiek į (duomenys neskelbtini) buhalteriją, kuriame nurodė, kad V. P. buvo pateikti ne visi dokumentai, t. y. nebuvo pateikti tarpiniai bendrovės finansiniai dokumentai, 2019 m. balandžio 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo priedas „(duomenys neskelbtini)“, kiti dokumentai, kurie įrodytų, kad V. P. būtų buvęs supažindintas su tokiu sprendimo projektu ir t. t. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, jog V. P., kaip (duomenys neskelbtini) akcininko teisės buvo esmingai pažeistos.
13. A. M. pateiktame skunde mano, kad jo padaryti pažeidimai nėra laikytini esminiais ir už jų padarymą neturėtų būti taikoma administracinė atsakomybė. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir šiuos apelianto argumentus. Pažymėtina, kad ANK 12 straipsnyje yra pateikiamas išsamus ANK įtvirtintų administracinių nusižengimų sąrašas, kurie gali būti pripažinti mažai pavojingais ir tuomet asmuo gali būti netraukiamas administracinėn atsakomybėn, tačiau ANK 119 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas į šį sąrašą nepatenka.
Dėl A. M. paskirtos nuobaudos
14. A. M. pateiktu apeliaciniu skundu prašo švelninti jam paskirtą nuobaudą. ANK 119 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 480 iki 3000 Eur. Pirmosios instancijos teismas A. M. už minėto administracinio nusižengimo padarymą skyrė minimalią 480 Eur dydžio baudą.
15. ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs A. M. padarytą administracinį nusižengimą, apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimą į jį, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs visas bylos aplinkybes, A. M. asmenybę, už ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pagrįstai nutarė paskirti jam minimalią sankcijoje numatytą 480 Eur baudą. Išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą A. M. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra. Šios teismo išvados nekeičia ir tai, jog iš A. M. pareikšto kaltinimo, nepavykus pašalinti prieštaravimų tarp A. M. ir V. P. parodymų, buvo pašalinta dalis, susijusi su dividendų neišmokėjimu V. P.. Tad ši aplinkybė nėra laikytina išimtine ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme. Šiuo atveju, įvertinus A. M. padarytą administracinį nusižengimą, kuriuo buvo pažeistos V. P., kaip įmonės akcininko teisės, negalima teigti, jog jis nekelia pavojaus ar nedaro žalos, ir dėl to švelninti A. M. atsakomybę.
Dėl proceso išlaidų
17. A. M. apeliaciniame skunde nesutinka su V. P. iš jo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, teigdamas, kad V. P. jų gauti negalėjo, nes nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju ANK 578 straipsnio nustatyta tvarka. Be to, jos yra pernelyg didelės. Šie apelianto argumentai atmetami, kaip nepagrįsti.
18. ANK 578 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą teisinį reguliavimą bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad apeliantas yra teisus teigdamas, jog šiuo atveju nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas dėl V. P. pripažinimo nukentėjusiuoju, tačiau vien tik ši aplinkybė nereiškia, kad jis tokios procesinės padėties bylos nagrinėjimo procese neturėjo. Iš bylos dokumentų matyti, kad prieš V. P. apklausą, jis apylinkės teismo buvo pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą būtent kaip nukentėjusysis ir kaip nukentėjusysis buvo apklaustas. Taigi, šiuo procesiniu veiksmu pirmosios instancijos teismas V. P. pripažino nukentėjusiuoju de facto, o tai, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo priimtas atskiras procesinis sprendimas, nėra laikytina esminiu pažeidimu. Juo labiau, nei kaltinamojo administraciniu nusižengimu, nei pareiškėjo (nukentėjusiojo) teisių tai niekaip nesuvaržė. Esant šioms aplinkybėms V. P. bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos pagrįstai.
19. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad V. P. iš A. M. prašė jam priteisti 1555,10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas šį jo prašymą tenkino iš dalies. Įvertinus tai, kad byla buvo išnagrinėta per 2 teismo posėdžius, kurių vienas truko 1.30 val., o kitas – 45 min., taip pat tai, kad pareiškimo apimtis ir priedų skaičius nėra dideli, apklausta tik viena liudytoja, nagrinėjamas klausimas nebuvo naujas vertinant teisiniu aspektu bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais buvo nuspręsta iš A. M. V. P. priteisti 1000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu apylinkės teismo sprendimu, o atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes, priteistas išlaidų dydis nėra laikytinas neproporcingu, ir dar labiau jį mažinti pagrindo nėra. Šios teismo išvados nekeičia ir toks apeliacinio skundo argumentas, jog priteistas išlaidų dydis yra didesnis, nei A. M. paskirta bauda, nes už pažeidimą skiriamos baudos dydis nėra kriterijumi spręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,
nutaria:
A. M. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 9 d. nutarimą.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.