Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, aukštojo išsilavinimo, vedusio, dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, neteisto, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nors A. M. teismo posėdžio metu tvirtino nepažeidęs UAB (duomenys neskelbtini) akcininko V. P. teisių, numatytų ABĮ, su tuo nėra pagrindo sutikti.

Motyvuojamoji dalis

Ši veika įstatymo leidėjo apibrėžiama blanketine teisės norma, todėl norint patraukti juridinių asmenų vadovus administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti akcininko turtinę teisę gauti bendrovės pelno dalį ar akcininko neturtinę teisę dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą.

Pareiškėjas V. P. tvirtina, kad buvo pažeistos jo, kaip akcininko teisės, kadangi UAB(duomenys neskelbtini) vadovas yra A. M. iki 2020 m. balandžio 30 d. nesušaukė eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo ir ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 8 d. neinformavo jo (V. P.) apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą.

Pagal ABĮ 24 straipsnio 1 dalį eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. UAB(duomenys neskelbtini) įstatų 5 punkte yra numatyta, kad Bendrovės finansiniai metai yra kalendoriniai metai (b. l. 13-15), taigi UAB(duomenys neskelbtini) eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turėjo įvykti ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 30 d. Teismo posėdžio metu A. M. atstovas advokatas pateikė teismui UAB (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, iš kurio matyti, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas įvyko 2020 m. balandžio 29 d. Šiame susirinkime dalyvavo tik A. M., turintis 60 procentų Bendrovės akcijų. Šio susirinkimo metu buvo nuspręsta patvirtinti Bendrovės 2019 m. metinę finansinę atskaitomybę ir pritarti pranešėjo (A. M.) pasiūlytam sprendimo dėl pelno paskirstymo projektui ir jį patvirtinti. Nutarimai priimti vienbalsiai (b. l. 47). Taigi kaip matyti, UAB(duomenys neskelbtini) eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas įvyko laiku, tačiau organizuojant šį susirinkimą neabejotinai buvo pažeistos V. P., kaip vieno iš šios Bendrovės akcininko, teisės, nes V. P. nebuvo tinkamai informuotas apie įvyksiantį susirinkimą ir negalėjo jame dalyvauti bei išreikšti savo pozicijos balsuojant, nors ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose yra numatyta, kad akcininkai turi šias neturtines teises: 1) teisę dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; 2) teisę iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais; 3) pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.

A. M. teigė, kad V. P. apie įvyksiantį eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą buvo informuotas įstatymų nustatyta tvarka, nes V. P. buvo informuotas apie visuotinį akcininkų susirinkimą 2020 m. balandžio 9 d. paprastu laišku ir 2020 m. balandžio 23 d. registruotu laišku. Su šiais A. M. teiginiais nėra pagrindo sutikti.

Visų pirma pažymėtina tai, kad pagal ABĮ 26 straipsnio 4 dalį pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Aplinkybę, kad ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos V. P. pranešimo apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą negavo, patvirtina ne tik jo paties parodymai, bet ir rašytiniai bylos įrodymai. O būtent iš V. P. atstovo advokato padėjėjo V. G. elektroniniu laišku siųsto paklausimo UAB(duomenys neskelbtini) matyti, kad V. G. 2020 m. balandžio 21 d. klausia, kodėl nėra šaukiamas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kas rodo, kad 2020 m. balandžio 21 d. nei V. P., nei jo atstovas apie tai, kad 2020 m. balandžio 29 d. įvyks susirinkimas nieko nežinojo ir tai, kad V. P. nustatytu terminu jokio pranešimo apie įvyksiantį susirinkimą negavo. Antra, tinkamu informavimu apie susirinkimą negalima laikyti ir to, kad V. P. galimai tik 2020 m. balandžio 23 d. registruotu laišku buvo išsiųstas pranešimas apie planuojamą akcininkų susirinkimą. Į bylą pateiktas „Lietuvos pašto“ kvitas (b. l. 45) nei patvirtina, nei paneigia aplinkybės, kad šiuo laišku buvo siunčiamas būtent pranešimas apie šaukiama susirinkimą. Be to, iš paties pranešimo turinio akivaizdu, kad buvo siekiama suklaidinti V. P. dėl visuotinio akcininkų susirinkimo datos, nes susirinkimas įvyko 2020 m. balandžio 29 d., o V. P. adresuotame pranešime nurodyta, kad akcininkų susirinkimas šaukiamas 2020 m. balandžio 30 d. (b. l. 46).

Taigi visos šios aplinkybės patvirtina, kad A. M. pažeidė ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus ir 26 straipsnio 4 dalį, nes buvo nesilaikyta eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos ir akcininkui V. P. užkirstas kelias pasinaudoti savo, kaip akcininko, neturtinėmis teisėmis 2020 m. balandžio 29 d. įvykusio akcininkų susirinkimo metu.

Teismo vertinimu, šiuo atveju buvo pažeisti ir ABĮ 18 straipsnio reikalavimai, nes V. P. prašoma pateikti susipažinti informacija buvo pateikta nesilaikant įstatyme nustatyto termino, ji pateikta netiksli ir ne visa.

ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta viena iš akcininko turimų neturtinių teisių – gauti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog bendrovės vadovui tenkanti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga turi būti vykdoma kokybiškai ir neatmestinai, neribojant akcininko galimybės tinkamai realizuoti įstatyme numatytas savo teises.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. birželio 2 d. V. P. atstovas advokato padėjėjas V. G. raštu kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) prašydamas ne vėliau kaip per 7 dienas pateikti Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus (įskaitant balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą) už 2018 metus, tarpinius (ketvirčio) finansinius dokumentus, Bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus (ar akcininkų sprendimus) už 2018-2019 m. (b. l. 8-9). Kaip matyti, atsakymas į 2019 m. birželio 2 d. buvo gautas tik 2019 m. birželio 19 d., t. y praleidus ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatytą 7 dienų terminą. Atsakymą elektroniniu paštu pateikė Bendrovės buhalterija ir prie atsakymo pateikė 2018 ir 2019 metų balansus bei 2018 ir 2019 metų protokolus (b. l. 10). Aplinkybę, kad akcininkui buvo pateikti ne visi jo atstovo prašyti dokumentai, patvirtina 2019 m. birželio 21 d. V. P. atstovo advokato padėjėjo V. G. elektroninis laiškas, adresuotas A. M. ir UAB(duomenys neskelbtini) buhalterijai. Iš šio laiško turinio matyti, kad V. G. nurodo, jog akcininkui nebuvo pateikti tarpiniai Bendrovės finansiniai dokumentai, taip pat nepateiktas 2019 m. balandžio 29 d. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo priedas „Pelno paskirstymo projektas“, nepateikti kiti dokumentai, kurie įrodytų, kad V. P. būtų buvęs supažindintas su tokiu sprendimo projektu ir kt. (b. l. 11-12). Nors tiek A. M., tiek ir liudytoja apklausta bendrovės buhalterė V. S. teismo posėdžio metu tvirtino, kad V. P. buvo pateikti visi jo ar jo atstovo prašyti dokumentai ir V. P. pats atvykęs į bendrovę galėjo pasiimti visų dokumentų kopijas, tokie parodymai vertintini kritiškai, nes jus paneigia aukščiau aptarti bylos įrodymai.

Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad A. M., kaip Bendrovės vadovas, pažeidė ABĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pareiškėjas prašė A. M. nubausti ir už tai, kad jis V. P. nei iki 2019 m. gegužės 29 d., nei iki šiol neišmokėjo dividendų, nors akcininkams paskirstyti dividendus buvo nuspręsta dar 2019 m. balandžio 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu ir tokiais savo veiksmais pažeidė ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 60 straipsnio 5 dalį.

V. P. teisme paaiškino, kad 2019 m. balandžio 29 d. dalyvavo visuotiniame akcininkų susirinkime. Viskas buvo paruošta, reikėjo tik pasirašyti. Pelno paskirstymo projekte matė, kad 7716 eurų, t. y. pelnas už 2018 metus, buvo įrašyti į dividendų eilutę. Su A. M. buvo sutarę, kad šiuos pinigus paskirstys procentaliai akcininkams, džiaugėsi, kad pagaliau įmonė išėjo į pelną. Mano, kad teismui pateiktas pelno paskirstymo projektas už 2018 metus yra suklastotas, nes tas projektas, kurį matė, bet ant kurio nepasirašė, kažkaip dingo, o atsirado kitas, kuriame dividendų paskirstymo nesimato. Pelno paskirstymo projektas už 2018 m. jam (V. P.) nebuvo pateiktas. Tik susipažino su juo ir vėl grąžino. Tuo tarpu A. M. teisme tvirtino visiškai priešingai. Jis paaiškino, kad jokio sprendimo akcininkams išmokėti dividendus nebuvo priimta. Priešingai, 2019 m. balandžio 29 d. visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nutarta pelno neskirstyti, o palikti jį įmonėje ir dengti nuostolius, nes už 2018 metus įmonė dar turėjo skolų. Įmonėje visada trūko apyvartinių lėšų, todėl akcininkų susirinkime buvo pritarta pelno paskirstymo projektui. Iš jo matyti, kad įmonės grynasis pelnas buvo 12 985 eurai. Iš jo nutarė padengti praėjusių 2018 metų įmonės nuostolį, kuris buvo 3341 eurų. Rezervui buvo paimta 1929 eurai. 7716 eurų nepaskirstytą pelną nutarta palikti įmonėje. Pelno paskirstymo projektą rengė buhalterė, o pelno paskirstymo projektą pasirašė tik jis (A. M.), bet susirinkimo protokolą pasirašė ir kitas akcininkas, tuo patvirtindamas, kad su pelno paskirstymo projektu susipažino. Negali atsakyti kodėl pareiškėjas teigia, kad buvo nutarta išmokėti dividendus. Jeigu būtų buvę nutarta paskirstyti dividendus, tai grafoje „Dividendai“ būtų įrašyti skaičiai „7716“. Dabar tokių skaičių nėra. Liudytoja V. S. teismo posėdžio metu parodė, kad UAB(duomenys neskelbtini) dirba buhaltere. Tvarko visus pirminius finansinius dokumentus, finansinės atskaitomybės dokumentus, skaičiuoja atlyginimus. Ruošia dokumentus visuotiniam akcininkų susirinkimui: balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, pelno paskirstymo projektą, todėl žino, koks įmonės pelnas ir kokios skolos. Dėl pelno paskirstymo ir dividendų išmokėjimo sprendžia akcininkai, bet jeigu įmonė turi skolų, tai apie dividendus net kalbos negali būti. Matė 2019 m. balandžio 29 d. pelno paskirstymo projektą. Buvo skolų, jų yra visą laiką. Iš pelno už 2018 m. turbūt kaip paprastai buvo dengiamas nuostolis. 2019 metais dividendai išmokėti nebuvo, net nebuvo tokios kalbos. 7716 eurų nepaskirstytas pelnas nuėjo apyvartinėms lėšoms po to, kai pasidengė skolos. Nėra niekada girdėjusi, kad akcininkams bus mokami dividendai. Jeigu dividendai kam nors būtų išmokėti, tai tas pirmiausia matytųsi pelno paskirstymo projekte, o jeigu būtų išmokėti kam nors konkrečiai, tas matytųsi išmokėjimo dokumentuose, pavedimuose, pajamų orderiuose. Iš teismui pateikto 2019 m. balandžio 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime dalyvavo abu akcininkai, t. y. tiek A. M., tiek ir V. P.. Šio susirinkimo metu buvo nutarta pritarti pelno paskirstymo projektui ir jį patvirtinti (b. l. 43). Iš prie minėto protokolo priedo „Pelno paskirstymo projektas 2018 m.“ matyti, kad eilutėje „Nepaskirstytas rezultatas – pelnas (nuostoliai) – praėjusių finansinių metų pabaigoje“ yra įrašyta „-3341 Eur“ suma, eilutėje „dividendai“ yra tuščia, o eilutėje „Nepaskirstytas rezultatas – pelnas (nuostoliai) –finansinių metų pabaigoje“ yra įrašyta suma „7716 Eur“ (b. l. 44). Iš 2020 m. balandžio 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo priedo „Pelno paskirstymo projektas 2019 m.“ matyti, kad eilutėje „Nepaskirstytas rezultatas – pelnas (nuostoliai) – praėjusių finansinių metų pabaigoje“ yra įrašyta „7716 Eur“ suma, eilutėje „dividendai“ yra tuščia, o eilutėje „Nepaskirstytas rezultatas – pelnas (nuostoliai) –finansinių metų pabaigoje“ yra įrašyta suma „10266 Eur“ (b. l. 48). Taigi kaip matyti iš 2018 ir 2019 metų pelno paskirstymo projektų „7716 Eur“ suma pelno paskirstymo projekte 2018 m. buvusi eilutėje „Nepaskirstytas rezultatas – pelnas (nuostoliai) –finansinių metų pabaigoje“ persikėlė į pelno paskirstymo projekto 2019 m. eilutę „Nepaskirstytas rezultatas – pelnas (nuostoliai) – praėjusių finansinių metų pabaigoje“. Šie skaičiai sutampa ir neprieštarauja A. M. bei liudytojos V. S. parodymams. Tuo tarpu V. P. parodymų, kad buvo nuspręsta paskirstyti pelną akcininkams už 2018 metus nepatvirtina jokie bylos įrodymai. Pats pareiškėjas teisme patvirtino, kad neturi tą faktą patvirtinančių dokumentų. Prieštaravimų tarp A. M. ir V. P. parodymų šioje dalyje nėra galimybės pašalinti, todėl visos abejonės yra vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir kaltinimo dalis, susijusi su dividendų neišmokėjimu V. P. iš A. M. pareikšto kaltinimo šalintina.

Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad UAB(duomenys neskelbtini) vadovas A. M. nesilaikė eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat akcininkui V. P. informaciją pateikė nesilaikydamas įstatyme nustatyto termino, ją pateikė netikslią ir ne visą, taip akcininkui V. P. užkirsdamas kelią pasinaudoti savo, kaip akcininko, neturtinėmis teisėmis, ir tokiais savo veiksmais ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.

Nors teismo yra prašoma A. M. veiksmus vertinti kaip atskirus administracinius nusižengimus, teismas su tuo nesutinka. Bylos duomenys patvirtina, kad visus nustatytus neteisėtus veiksmus A. M. padarė turėdamas vieningą tyčią užkirsti kelią V. P. pasinaudoti savo, kaip akcininko, neturtinėmis teisėmis, visi veiksmai yra tarpusavyje susiję, todėl laikytina, kad A. M. padarė vieną tęstinį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad A. M. padaryto administracinio nusižengimo nėra pagrindo laikyti pakartotiniu, kadangi pagal ANK 40 straipsnį laikoma, kad administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju jokių duomenų apie tai, kad A. M. būtų baustas už ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, nėra.

A. M. atsakomybę lengvina tai, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę – dirba, praeityje baustas administracine tvarka, tačiau šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi, už- tokio pobūdžio nusižengimą yra baudžiamas pirmą kartą, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, A. M. skirtina administracinė nuobauda – minimalaus dydžio bauda.

Aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nėra.

ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Proceso išlaidas ir jų atlyginimą reguliuoja BPK 103-106 straipsniai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir jo atstovė prašo iš A. M. V. P. naudai priteisti 1555,10 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei prideda šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (b. l. 71-75). Atsižvelgiant į tai, kad A. M. yra pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, yra pagrindas iš jo priteisti V. P. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-687/2012, 2K-152-303/2017).

Kaip matyti nagrinėjamu atveju pareiškėjo pareiškimas buvo tenkinamas iš dalies, byla buvo išnagrinėta per du teismo posėdžius, kurių vienas truko pusantros valandos, o kitas – tik 45 minutes, pareiškimo apimtis ir pareiškimo priedų skaičius nėra dideli, buvo apklausta tik viena liudytoja, nagrinėjamas klausimas nebuvo naujas vertinant teisiniu aspektu, todėl prašoma priteisti suma, t. y. 1555,10 Eur, atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, nelaikytina proporcinga, todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais mažintina iki 1000 Eur. Ši suma priteistina iš A. M. V. P. naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 635-637 straipsniais,

nutaria:

A. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 480 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimties eurų) baudą.

Išaiškinti A. M., kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos numerį Nr. A6.-631-1046/2020 (ROIK numeris nesuteiktas) bei įmokos kodą – 1001.

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti pažeidėjui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Priteisti iš A. M. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) proceso išlaidų V. P. naudai.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.