Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. R. J. 2025 m. balandžio 26 d. apie 12.15 val. Vilniuje, Buivydiškių gatvėje, ties pastatu Nr. 22 pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,86 promilės etilo alkoholio koncentracija.

2. Šiais savo veiksmais R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

3. Kaltinamoji R. J. apklausiama teisiamajame posėdyje kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. balandžio 26 d. apie 12.15 val. važiavo į autosaloną pirkti veidrodėlio automobiliui. Iš vakaro, apie 21 val. vartojo alkoholį, gėrė sidrą 0,7 l tūrio, du vienetus. Kadangi jautėsi gerai, buvo sutartas laikas salone, todėl važiavo. Policijos pareigūnai ją sustabdė dėl įtartino vairavimo ir buvo nustatytas 2,86 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pareigūnams paklausus, kada vartojo alkoholį, ji atsakė, kad neseniai, tačiau ji gėrė iš vakaro. Pasižada ateityje daugiau taip lengvabūdiškai nesielgti. Anksčiau teista nebuvo, bausta administracine tvarka. Turi sveikatos problemų, po operacijos neteko daug svorio, jos organizmas sunkiai skaido alkoholį. Stebi savo psichologinę būseną, lankosi pas psichologą. Po įvykio alkoholio nevartoja. Nežinojo, kad jos teisė vairuoti transporto priemones yra sustabdyta dėl pravažiavimo per geležinkelio pervažą nesustojus. Po to ji susitvarkė dokumentus ir manė, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra atnaujinta. Turbūt iki galo nebaigė procedūros dėl medicininės pažymos gavimo, trūko psichiatro išrašo. Prašo atleisti ją pagal laidavimą be užstato ir perduoti sūnaus M. J. atsakomybei. Turi banko paskolą dėl namo įsigijimo ir automobilio lizingą, viena augina nepilnametę dukrą. Prašo teisę vairuoti transporto priemones atimti minimaliam laikotarpiui, nes gyvena Vilniaus rajone ir laidavimą skirti be užstato. Sūnus yra atsakingas, jis nevartoja alkoholio (b. l. 130–132).

4. Kadangi kaltinamoji R. J. savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamoji sutiko duoti ir davė teisme parodymus, gynėja, kaltinamoji ir prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

5. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 28 d. apklausta įtariamoji R. J. parodė, kad visiškai pripažįsta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos. 2025 m. balandžio 25 d., vakare, savo namuose, būdama viena vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė apie 2 l sidro. 2025 m. balandžio 26 d., apie 11:00 val., jautėsi gana gerai, todėl nusprendė nuvykti į autodalių parduotuvę, kurioje jai turėjo pakeisti automobilio veidrodėlį. Pakeliui į autodalių parduotuvę, ją sustabdė policijos pareigūnai, kuriems iškart prisipažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Automobilis „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra lizinginis, ji yra naudotoja. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 51–53).

6. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 26 d. liudytoju apklaustas R. K., parodė, kad 2025 m. balandžio 26 d., apie 12:15 val., jam važiuojant Rygos gatve, kryptimi link Laisvės prospekto, priešais jį pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „Ford“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sukėlė avarines situacijas ir vos neatsitrenkė į kitus šalia važiuojančius automobilius. Sustojus prie šviesoforo Laisvės pr. ir užsidegus žaliam signalui, pajudėjo link Buivydiškių g., važiuojant toliau, automobilio vairavimas nesikeitė, sukėlė avarines situacijas, išvažinėjo į kitas eismo juostas, todėl pagalvojo, jog automobilio vairuotojas galimai yra neblaivus. Buivydiškių gatvėje, prie reguliuojamo šviesoforo, priešais jį minėtas automobilis sustojo, kadangi prieš jį jam užblokavo kelią kitas automobilis, kurio valstybinių numerių neatsimena. Jam išlipus iš automobilio ir priėjus prie minėto „Ford“ automobilio, jau prie jo buvo kitas vairuotojas, kuris iš moters paėmė automobilio raktus ir perdavė jam, kadangi jis skubėjo ir išvažiavo. Automobilio vairuotoja, jo nuomone, atrodė neblaivi, kadangi akivaizdžiai buvo sutrikusi jos koordinacija. Kadangi įtarė, jog vairuotoja yra neblaivi, jis nedelsiant paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu 112. Iki kol atvyko policija, jo akivaizdoje ji alkoholio nevartojo, niekur nebuvo pasišalinusi, visada sėdėjo vairuotojo vietoje. Atvykus policijai, jis iš vietos išvyko. Nori pridurti, jog kito automobilio vairuotojo, kuris užblokavo „Ford“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliui kelią ir paėmė iš vairuotojos raktelius, duomenų jis neturi (b. l. 24–26).

7. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos Kamilos Kiseliovos 2025 m. balandžio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. balandžio 26 d., apie 12:15 val., Vilniuje, Buivydiškių gatvėje, ties pastatu Nr. 22, R. J., pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,86 promilės etilo alkoholio koncentracija ( b. l. 1–3).

8. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. balandžio 29 d. iš Policijos registruojamų įvykių registro buvo iškeltas Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas, kuris pridedamas šio dokumento prieduose (b. l. 40–41).

9. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. balandžio 29 d. iš duomenų saugyklos buvo ištraukti ir įkelti į IBPS vaizdo įrašai iš reagavusių pareigūnų Body Cam (b. l. 42–43).

10. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta Buivydiškių g, Vilnius, koordinates: 54,71378 N 25,23720 E. ir automobilis „Ford“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ( b. l. 5–16).

11. Neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio rodmenyse nurodyta, kad R. J., pirmo tikrinimo metu 2025 m. balandžio 26 d., 12:32 val. nustatyta 2,86 promilių girtumas; antru pūtimu 2025 m. balandžio 26 d., 12:48 val. nustatyta 2,92 promilių girtumas (b. l. 69–70).

12. VĮ ,,Regitra“ duomenimis automobilio Ford Mondeo, VIN: WF0DXXWPCDHU31810, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialas, įm. k. 302629475 (b. l. 38).

13. VšĮ ,,Emprekis“ 2025 m. balandžio mėnesio duomenimis, vidutinė 2017 m. laidos automobilio „Ford Mondeo“ kaina Lietuvoje su PVM 10 360 Eur (b. l. 39).

14. R. J. pateikta lizingo sutartis, kurioje nurodyta, kad automobilio „Ford mondeo“ kaina yra 5354,17 Eur (b.l. 122).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

15. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kiekvienos iš šių alternatyvių veikų, kuri atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį, padarymą. Tai reiškia, kad teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už bet kurį iš trijų neblaivaus asmens pavojingą vairavimą apibrėžiančių ir tokios veikos nusikalstamumą nustatančių požymių: 1) kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) kas vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) kas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, byloje privalo nustatyti ir pagrįsti įrodymais jų padarymo faktą. Teismo vertinimu, kaltinamosios R. J. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pagal požymį – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos vertinimo analizė.

16. K. R. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji parodė, kad 2025 m. balandžio 25 d. būdama viena, vartojo alkoholį. 2025 m. balandžio 26 d., apie 11. val. jautėsi gerai, todėl nusprendė nuvykti į autodalių parduotuvę. Policijos pareigūnai ją sustabdė ir jai buvo nustatytas neblaivumas. Kaltinamajai pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jos prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti BPK 20 straipsnio pagrindu duomenys pripažinti įrodymais: liudytojo R. K. parodymai, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, apžiūros protokolas ir kiti rašytiniai dokumentai.

17. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad R. J. buvo nustatyti tokie neblaivumo požymiai: iš burnos sklido alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Eiti tiesa linija – pėda po pėdos –gali; stovint pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkus ir užsimerkus) – negali. Aplinkybę, jog vairuotojos koordinacija buvo sutrikusi, patvirtina liudytojo R. K. parodymai, kuriuose jis paaiškino, kad 2025 m. balandžio 26 d., apie 12:15 val. pamatęs prieš save gatve pavojingai manevruojantį automobilį, kuris vėliau sustojo, prie jo priėjus jau buvo kitas asmuo, kuris paėmė raktelius iš vairuotojos ir perdavė jam, o liudytojas iškvietė policiją, vairuotoja atrodė neblaivi, kadangi akivaizdžiai buvo sutrikusi jos koordinacija. Neblaivumo nustatymo akte nustatyta, kad pirmu pūtimu užfiksuotas 2,86 promilių neblaivumas, antru pūtimu – 2,92 promilių neblaivumas. Taigi neblaivumo patikrinimas atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuotas aplinkybes papildo ir pareigūno 2025 m. balandžio 26 d. tarnybinis pranešimas. Nors kaltinamosios parodymai dėl alkoholio vartojimo laiko ikiteisminio tyrimo metu ir teise išsiskyrė, nes teisiamojo posėdžio metu R. J. teigė, kad alkoholį vartojo iš vakaro, tačiau teismo vertinimu veikos kvalifikavimui tai esminės reikšmės neturi.

18. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog R. J. vairavo automobilį, būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,86 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nustačius vieną iš alternatyvių veikos požymių, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

19. Teisme gauti kaltinamosios R. J. ir jos sūnaus laiduotojo M. J. prašymai atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją M. J. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

20. BK 40 straipsnio 1 dalies pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.

21. Teismas sprendžia, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1, 2 dalys). Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šia nusikalstama veika žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga, kurią turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje taip pat egzistuoja. R. J. yra dirbanti, anksčiau neteis, 2025 m. gegužės 5 d. duomenimis, bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 95–100). Administracine tvarka už vairavimą neblaivia nebuvo bausta, jos paskutinis nusižengimas padarytas 2023 m. rugsėjo mėnesį, per 2024 m. ir 2025 metus Kelių eismo taisyklių pažeidimų nefiksuota. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors ankstesni R. J. administracinių nusižengimų kodekse numatyti padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs, baudos sumokėtos, tačiau 2021 m. spalio 1 d. ji, vairuodama automobilį nesilaikė kelio ženklo Nr. 204 „STOP“ reikalavimų pastatyto prieš geležinkelio pervažą, važiavo nesustodama, už tai jai 2 mėnesiams atimta teisė vairuoti transporto priemones. Vairuotojo pažymėjimas nebuvo galiojantis nusikaltimo darymo metu, nes pagal bylos duomenis nebuvo galiojančios sveikatos pažymos. Teisiamojo posėdžio metu R. J. tvirtino, kad ji 2025 m. balandžio 26 d. vairavo įsitikinusi, kad turėjo teisę vairuoti, nors prokurorė pateikė į bylą dokumentus, kurie patvirtina, kad teisės vairuoti R. J. neturėjo. Pagal paskutinius rašytinius dokumentus, pateiktus prokurorės, ši teisė pasibaigė neatnaujinus sveikatos pažymos. Nors R. J. teismui tvirtino, kad sveikatos patikrą ji praėjo, objektyvūs bylos duomenys tam prieštarauja ir patvirtina, kad ji nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo teisės vairuoti. Nors ši nustatyta aplinkybė rodo kaltinamosios didelį neatsakingumą, ir didina pačios veikos pavojingumą, vis dėl to, teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje tai nėra aplinkybė, kuri sudaro pagrindą teigti, jog R. J. ateityje darys nusikalstamas veikas ir nesilaikys įstatymų.

22. Iš R. J. elgesio ir paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, taip pat jos sūnaus M. J. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, teismas sprendžia, kad nusikalstama veika buvo nulemta ne R. J. polinkio nusikalsti ar kitaip elgtis priešingai visuomenėje priimtinoms elgesio taisyklėms, o lengvabūdiškai neatsakingo elgesio, susijusio su alkoholio vartojimu. Kaltinamoji paaiškino, kad turi sveikatos problemų, taip pat buvo pavargusi, anksti kėlėsi, išgyvena dėl skyrybų, lankosi pas psichologą. Nors dokumentų, kurie patvirtintų tiek sveikatos problemas, tiek lankymąsi pas psichologą nepridėjo, tačiau teismas atsižvelgia į šiuos paaiškinimus. R. J. yra dirbantis asmuo, užima pareigas, kurios reikalauja socialinio atsakingumo, darbdavys jos darbinę veiklą vertina labai gerai, pažymi jos atkaklumą, darbštumą, gerą strateginį mąstymą. Ji apibūdinama kaip besirūpinanti jai pavaldžiais darbuotojais, jautri kitų atžvilgiu (b.l. 118). Viena augina nepilnametę dukrą ir rūpinasi jos išlaikymu. Visa tai rodo asmens siekį gyventi pagal visuomenėje priimtinas teisės aktais nustatytas elgesio taisykles, jų laikytis ir gerbti valstybėje galiojančius teisės aktų reikalavimus. Kaip minėta aukščiau, teismas nustatė vieną R. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji savo elgesį vertino kritiškai, labai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo. Teismo manymu, aptartos aplinkybės rodo, jog R. J. savo elgesį vertina nuoširdžiai neigiamai. Pats procesas R. J. yra prevencinio pobūdžio priemonė, griežtas atsakas į jos neatsakingą elgesį. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

23. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas ir kaltininko asmenybės pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė netaikyti laidavimo instituto R. J.. Nors prokurorė akcentavo, kad R. J. per paskutinius 5 metus administracine tvarka bausta 10 kartų, iš jų 7 galiojantys KET pažeidimai. 2021 m. teisė vairuoti kaltinamajai atimta, o tai didina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kad R. J. savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir galėjo kelti realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui, ji dirba ugdymo įstaigoje, todėl jai yra keliami aukštesni elgesio ir moralės reikalavimai, tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo netaikyti atleidimo nuo atsakomybės instituto. Kaip teismas paaiškino, administraciniai pažeidimai nebuvo fiksuoti nuo 2023 m., teisės vairuoti neturėjimas nors didina veikos pavojingumą, tačiau nepakankamai, kad būtų konstatuotas jos išskirtinis pavojingumas visuomenei. Aplinkybę, kad R. J. dirba pedagoge ir jai keliami aukštesni elgesio ir moralės standartai, teismas vertina kaip nekvestionuotiną, tačiau pati ši aplinkybė neturėtų būti vertinama kaltinamosios nenaudai. Tai, kad ji dirba ir apibūdinama teigimai, priešingai, prisideda prie teismo įsitikinimo, kad verta ją atleisti nuo atsakomybės.

24. BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.

25. Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės R. J. pagal laidavimą prašo jos sūnus M. J.. Prašyme nurodoma, kad jis yra dirbantis, gyvena kartu su mama, dažnai bendrauja, jų santykiai geri, jis gali rūpintis mama ir suteikti jai motyvacijos ieškoti pagalbos. Teisiamojo posėdžio metu jis paaiškino, kad stengiasi padėti mamai imtis veiksmų dėl alkoholio vartojimo, jai padeda ir psichologai. Alkoholio vartojimas mamos gyvenime nėra dažnas reiškinys, tai lėmė gyvenimo pokyčiai, asmeniniai santykiai jos gyvenime, sveikatos būklė. Sužinojęs apie mamos vairavimą neblaivia nebuvo piktas, mano, kad svarbu palaikymas. M. J. neteistas, administracine tvarka 2022-2021 metais porą kartų baustas už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, paskirtos baudos sumokėtos. M. J. paaiškino, kad dirba kirpėju pagal individualią veiką. To patvirtinimui pateikė pajamų mokesčio deklaraciją už 2024 metus, iš kurios matyti, kad jo deklaruotų pajamų suma yra 25278,39 Eur, taip pat priskaičiuoti nesumokėti mokesčiai (876,19 Eur, 2447,74 Eur, 1100,85 Eur). Prokurorė nenurodė argumentų, kad M. J. negalėtų būti tinkamu laiduotoju. Nors M. J. teismo posėdžio metu neišreiškė griežto R. J. poelgio vertinimo, tačiau buvo kritiškas vairavimui pavartojus alkoholį. M. J. yra pakankamai jauno amžiaus, tačiau pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, kad yra savarankiškas už save atsakingas asmuo, teismo posėdžio metu R. J., kalbėdama apie santykį su sūnumi jį apibūdino, kaip asmenį, kuriuo pasitiki ir klauso, jai svarbu sūnaus vertinimas. M. J., kaip asmenybė nepasižymi griežtumu, tačiau teismas, įvertinęs M. J. asmenybę apibūdinančius duomenis, jo santykį su mama, paaiškinimus apie neigiamą požiūrį į alkoholio vartojimą, į tai, kad jis nurodė savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį, daro išvadą, kad M. J. atitinka įstatyme numatytas sąlygas, yra vertas teismo pasitikėjimo, todėl sprendžia M. J. pripažinti tinkamu laiduotoju.

26. Laidavimas pagal BK nuostatas gali būti su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 6 dalis nustato, kad prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Nagrinėjamoje byloja laiduotojas M. J. prašė taikyti laidavimą be užstato, tačiau teismo posėdžio metu išreiškė poziciją, kad galėtų sumokėti užstatą, jei teismas nuspręs jį skirti. Teisiamojo posėdžio metu jis paaiškino, kad vidutinės mėnesio pajamos 1800 Eur, tačiau dar turi susitarimą dėl skolos mokėjimo dalimis Valstybinei mokesčių inspekcijai. Kaltinamosios gynėja advokatė D. Cytovič prašė taikyti laidavimą be užstato, nes kaltinamosios ir jos šeimos materialinė padėtis sunki, ji moka namo paskolą, automobilio lizingą, išlaiko nepilnametę dukrą. Teismas pažymi, kad užstatas yra laiduotojo atsakomybė, todėl turi būti vertinama ne tiek kaltininko turtinė padėtis, kiek laiduotojo finansinės galimybės. Užstatas yra priemonė, kuri sustiprina laiduotojo atsakomybės jausmą. Byloje nustatyta, kad M. J. nors gyvena kartu su R. J., tačiau turi pajamų yra dirbantis, nors ir turi mokestinę skolą, tačiau ji susidarė po metinės pajamų deklaracijos, todėl teismas sprendžia skirti užstatą, nustatant 1000 Eur dydį.

27. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

28. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, esant BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių visumai, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąją R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal M. J. laidavimą su 1000 Eur dydžio užstatu ir baudžiamąją bylą R. J. atžvilgiu nutraukti. Atsižvelgus ne tik į pirmiau aptartus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, tačiau ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei padarinius, nustatytinas didesnis negu minimalus laidavimo terminas, t. y. 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių, kuris, teismo manymu, yra pakankamas, kad būtų pasiekti laidavimo tikslai.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

29. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių yra uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad R. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamoji, vairavo transporto priemonę būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,86 promilės etilo alkoholio koncentracija. Be to, teisme nustatyta aplinkybė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu ji neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės. Taigi kaltinamoji R. J. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, visa tai leidžia teismui daryti išvadą, kad specialiosios teisės atėmimas yra būtinas.

30. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal BK 68 straipsnio 3 dalį teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą. Nors kaltinamoji prašė skirti minimalų terminą, tačiau teismas, įvertinęs reikšmingų aplinkybių visumą, kad kaltinamoji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, o teisės vairuoti neturėjo, nes ji jai buvo atimta, sprendžia R. J. skirti uždraudimą naudotis minėta teise didesniam negu minimalus terminas, t. y. 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jai realiai buvo atimta galimybė naudotis šia teise – nuo 2025 m. balandžio 28 d. (b. l. 58–61).

31. Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). R. J. padarė tyčinį nusikaltimą naudodama automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskyrimo. AB „Regitra“ duomenimis, automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra SIA „Citadele Leasing“, o valdytojas R. J. (b. l. 38). Taigi automobilis priklauso trečiajam asmeniui, kuris apie R. J. automobilio naudojimą kaip nusikaltimo priemonę nežinojo.

32. Atsižvelgdamas į tai, ir vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, teismas sprendžia iš R. J. konfiskuoti automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą. Įvertinus veikos padarymo aplinkybes, kad kaltinamoji atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės ir jai nėra skiriama bausmė, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju automobilio vertės konfiskavimas yra būtina priemonė, kuri nėra akivaizdžiai neproporcinga. Ji atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti saugų eismą keliuose), nevaržys asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

33. Pagal byloje esančią VšĮ „Emprekis“ pažymą automobilio „Ford Mondeo“ vidutinė vertė su PVM yra 10360 Eur (b. l. 39). Tačiau byloje yra pateikta ir finansinio lizingo sutartis Nr. 715853/00, kurioje nurodyta, kad R. J. sudarė finansinio lizingo sutartį dėl automobilio „Ford mondeo“, kurio kaina nurodoma 5354,71 Eur. Teismas vertina, kad tokiu atveju nustatydamas konfiskuotino turto vertę remiasi lizingo sutartyje nurodyta konkretaus automobilio kaina, o ne vidutine tokios rūšies automobilio kaina. Teismo vertinimu, konfiskuotino turto vertės klausimas turi būti vertinamas kompleksiškai su kitais bylos duomenimis, taip pat ir su aplinkybėmis, susijusiomis su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, kaltininko asmenybe ir ar tokios vertės turto konfiskavimas nebūtų nepakeliama finansinė našta nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Teismo vertinimu, tokios automobilio vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimas nepažeistų teisingumo ir proporcingumo principų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia nustatyti konfiskuotino turto vertę – 5354,17 Eur.

34. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Pagal BK 72⁵ straipsnį teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Atsižvelgiant į tai, kad veikos padarymo metu šią poveikio priemonę įteisinantis įstatymas jau galiojo, įvertinus aplinkybę, kad nusikalstamą veiką R. J. padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, teismas vertina, kad būtina paskirti ir šią baudžiamojo poveikio priemonę, kuri padėtų kaltinamajai spręsti asmeninio pobūdžio sunkumus renkantis kitokį elgesį negu alkoholio vartojimas. Juolab, kad tiek pati kaltinamoji, tiek laiduotojas nurodė iš esmės palaikantys būtinybę R. J. gauti profesionalią pagalbą sprendžiant iš alkoholio vartojimo kylančias problemas. Atsižvelgdamas į tai, teismas įpareigoja R. J. per 12 mėnesių dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje ar kursuose.

VI. Kiti klausimai

35. Ikiteisminio tyrimo metu, 2025 m. balandžio 28 d. R. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti; specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 54–61), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

36. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2025 m. gegužės 5 d. yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 200,00 Eur priteisimo iš kaltinamosios, susidariusių dėl būtino gynėjo advokatės Danutos Cytovič dalyvavimo baudžiamojoje byloje. 2025 m. gegužės 6 d. pateikta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kuria prašoma priteisti 272,91 Eur dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Gynėja baigiamosios kalbos metu prašė išlaidų iš R. J. nepriteisti.

37. BPK 106 straipsnyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, esant įstatyme numatytiems pagrindams (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl nepriklausomai nuo kaltinamosios valios, gynėjos dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Teismas taip pat vertina, kaltinamosios turtinę padėtį, nors ji turi pajamų, tačiau viena išlaido nepilnametę dukrą, turi 32288,40 Eur finansinį įsipareigojimą (būsto kreditas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamosios teise į gynybą ir neproporcinga jos turtinei padėčiai, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš R. J. nepriteistinos.

38. Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti – vokas su DVD disku, kuriame yra vaizdo įrašai, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

R. J., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą su 1000 Eur dydžio užstatu, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 ir 10 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, 72⁵ straipsniu, paskirti R. J. baudžiamojo poveikio priemones:

- draudimą jai naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 28 d.;

- nuosprendžiui įsiteisėjus iš R. J. išieškoti konfiskuotino turto (automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą 5354,17 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus 17 euro centų);

- įpareigojimą per 12 (dvylika) mėnesių dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose. R. J. skirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti; specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš R. J. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti – voką su DVD disku, kuriame yra vaizdo įrašai, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

1. Jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.