- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-24
- Bylos Nr.
- II-91-439/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00036-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Elena Simonavičienė
- Pareiškėjas
- A. Z.
dalyvaujant pareiškėjui A. Z., jo atstovui advokato padėjėjui Giedriui Vitkauskui (prisijungė nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo A. Z. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. gegužės 3 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Z. skundu prašo panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK) 2023 m. gegužės 3 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos (ROIK: (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas skunde nurodė, kad nesutinka su tokiu nutarimu, kaip su neteisingu, nepagrįstu ir neobjektyviu. Pažymi, kad Tauragės AVPK esminis ir pagrindinis motyvas atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną G. P. atžvilgiu, tai kad šio asmens veiksmuose nėra tyčios, tačiau, toks Tauragės AVPK motyvas prieštarauja tiek medžiagoje nustatytoms aplinkybėms, tiek prieštarauja skundžiamame nutarime išdėstytoms kitoms aplinkybėms. Tauragės AVPK nutarime nurodyta, jog ginčo automobilis šiuo metu yra G. P. žinioje. Turimais duomenimis, jis neatsisako automobilio atiduoti A. Z., tik nepavysta abiem pusėms susitarti dėl G. P. materialinių išlaidų, atsiradusių dėl automobilio pargabenimo iš automobilių saugojimo aikštelės ir remonto kompensavimo. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina pareiškėjo poziciją, jog G. P. suvokia ir supranta, kad automobilis priklauso ne jam, kad G. P. neturi teisės jo laikyti, juo naudotis ar disponuoti, tačiau automobilio negrąžina sąmoningai ir laiko jį kaip garantą ar užstatą, už tariamas pareiškėjo skolas. G. P. iki šios dienos nėra pateikęs įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas yra skolingas G. P., todėl tokia G. P. teisė į skolą yra tik jo įsivaizduojama ir niekuo nepagrįsta. Nors ir būtų pareiškėjas skolingas G. P., tokiu atveju jis savo pažeistas teises turėtų ginti įstatymų nustatyta tvarka, pateikiant ieškinį dėl skolos, o automobilį privalo grąžinti teisėtam jo savininkui. Taip pat nėra nustatyta fakto, jog pareiškėjas automobilį G. P. būtų perdavęs kaip užstatą ar garantą skolos grąžinimui. G. P. yra žinoma, jog automobilis priklauso pareiškėjui. G. P. suvokia, jog savo žinioje turi svetimą turtą ir tokiais neteisėtais savo veiksmais siekia ir toliau šį turtą - automobilį laikyti savo žinioje. Tai patvirtina nutarime nurodyta aplinkybė, jog G. P. neatsisako automobilio atiduoti A. Z., tačiau jo negrąžina, nes pareiškėjo automobilį nori panaudoti kaip derybinį svertą (šantažą) prieš patį pareiškėją, tariantis dėl tariamų G. P. materialinių išlaidų kompensavimo. Taigi, G. P. savo tikros ar tariamos teisės į išlaidų kompensavimą, kurią ginčija pareiškėjas ir kuri nėra įrodyta, reikalauja ne įstatymų nustatyta tvarka, o laikydamas užgrobęs pareiškėjo automobilį ir suprasdamas, kad dėl tokio G. P. elgesio pareiškėjas patiria neigiamus padarinius. Be to, šioje situacijoje nėra ginčo ir nėra paneigta, jog iki šiol automobilis nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. Tai reiškia, kad tarp šalių įvyko prikimo-pardavimo sandoris, kuris šiai dienai nėra nuginčytas ir kad pareiškėjas yra teisėtas automobilio savininkas, su visomis iš to išplaukiančiomis turto savininko teisėmis ir pareigomis. Medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) G. P. nurodytos aplinkybės patvirtina, jog G. P. suvokė ir suprato, kad jis nėra automobilio savininkas ar teisėtas valdytojas. Tuo pagrindu, jis neturėjo jokios teisės paimti, valdyti ir disponuoti svetimu turtu. G. P. suprasdamas ir suvokdamas, kad automobilio savininkas yra pareiškėjas, be jokio teisėto pagrindo pargabeno automobilį pas save į Tauragę ir su šiuo automobiliu pradėjo elgtis kaip su savu turtu. G. P., net neturėdamas automobilio raktelių, įsilaužė į automobilį, juo naudojosi, bei ketino jį realizuoti. Tai parodo, kad G. P. veiksmai yra tyčiniai užvaldyti svetimą turtą. Taigi, G. P. yra pats kaltas dėl to, kad patyrė išlaidas už automobilio neteisėtą laikymą. Jeigu G. P. būtų elgęsis atsakingai, apdairiai ir rūpestingai, o būtent, būtų išsaugojęs pirkimo-pardavimo sutartį, tokiu būdu G. P. būtų pateikęs institucijoms įrodymus, jog automobilio savininkas yra pareiškėjas ir G. P. jokių sankcijų nebūtų buvę pritaikyta.
Atsiliepimas
Tauragės AVPK atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Nurodo, kad patikrinus ir įvertinus medžiagoje surinktus tyrimo duomenis, konstatuotina, kad medžiagoje nėra surinkta pakankamai objektyvių, neginčijamų įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog G. P. padarė administracinį nusižengimą. G. P. elgesyje ir veiksmuose nenustatytas tyčios faktas, t. y. sąmoningas, tyčinis ir suvokiamas veiksmas pakenkti kitam asmeniui (šiuo atveju - A. Z.) ar padaryti žalos. G. P., pasiimdamas automobilį iš saugojimo aikštelės, kaip pats minėjo, nerado kitos išeities ir galimybės, ir baiminosi, kad ir toliau dėl minėto automobilio jam bus skiriamos administracinės nuobaudos. Taip pasielgė vengdamas tolimesnės finansinės žalos. Automobilis šiuo metu yra G. P. žinioje. Turimais duomenimis, jis neatsisako automobilio atiduoti A. Z., tik nepavysta abiem pusėms susitarti dėl G. P. materialinių išlaidų, atsiradusių dėl automobilio pargabenimo iš automobilių saugojimo aikštelės ir remonto, kompensavimo. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad nėra pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių G. P. padarytą administracinį nusižengimą, o kilusios abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, konstatuojama, kad neįrodyta, jog G. P. turėjo tyčią padaryti ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 518 str. Traktuotina, kad tarp A. Z. ir G. P. susiklostė civiliniai santykiai, kuriuos asmenys turi teisę spręsti civilinio proceso tvarka.
Pareiškėjas A. Z. ir jo atstovas advokato padėjėjas G. V. teismo posėdyje skundo reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti. Papildomai nurodė, kad 2021 m. gegužės 4 d. iš G. P. nusipirko automobilį „S. I.“. Nepriregistravo, nes jis buvo techniškai netvarkingas. Kadangi automobilis buvo techniškai netvarkingas, jį paliko autoservise. Palikęs automobilį autoservise 2022 m. rugsėjo mėnesį A. Z. išvyko iš užsienį. Grįžo 2023 m. vasario mėnesį. Automobilis autoservise buvo paliktas tvarkingai. Buvo sutarta žodžiu dėl automobilio laikymo. Pranešimo atsiimti automobilį negavo, autoservisas buvo informuotas apie tai, kad jis yra išvykęs. Konfliktas kyla dėl to, kad G. P. savavališkai atvažiavo ir pasiėmė automobilį, ir jį eksploatuoja. A. Z. pamatė „Facebook“ platformoje skelbimą, kad pardavinėja jo automobilį. Vyko pas G. P. į namus pasiimti automobilio, bet nepavyko su juo susikalbėti. Nurodė, kad automobilį grąžins tik tada, kai pareiškėjas G. P. atlygins pastarojo sumokėtas už automobilį baudas ir kitas išlaidas. Pagal G. P., jis automobilį pasiėmė, nes pareikalavo tos teritorijos savininkai. Institucijos ieškojo savininko, nes buvo gauti skundai iš tos teritorijos savininkų. Buvo skiriamos baudos, nes jis buvo paskutinis automobilio savininkas. Baudos buvo skiriamos už parkavimą. G. P. neišsaugojo pirkimo-pardavimo sutarties, todėl jam ir buvo skiriamos baudos. A. Z. savo kaltės neįžvelgia. Automobilis šiuo metu yra pas buvusį savininką G. P. ir jis pripažįsta, kad automobilis yra pas jį. Prašo teismo panaikinti Tauragės AVPK 2023 m. gegužės 3 d. nutarimą ir pripažinti G. P. kaltu dėl savavaldžiavimo.
Tauragės AVPK atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, apie nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis nepranešė, nepateikė prašymo bylos nagrinėjimą atidėti, todėl byla nagrinėjama nedalyvaujant Institucijos atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2023 m. vasario 15 d. Tauragės AVPK buvo užregistruotas A. Z. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2021 m. gegužės 4 d. jis nusipirko automobilį „S. I.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš pardavėjo G. P. už 900 eurų, automobilį parsigabeno į Klaipėdą, į servisą (duomenys neskelbtini), kadangi nupirktam automobiliui buvo reikalingas remontas. 2023 metų sausį, grįžęs į minėtą servisą, A. Z. savo automobilio nerado, o 2023-02-14 socialinio tinklo „Facebook“ puslapio „(duomenys neskelbtini)“ pamatė, kad jo pirktas automobilis yra parduodamas ir jį pardavinėja tas pats pardavėjas G. P.. Atvykus pas G. P. į namus, šis paaiškino, kad automobilį nutempė ir paslėpė, ir grąžins tik tada, kai jam pareiškėjas sumokės 500 eurų už parkingo baudas ir kitas išlaidas, kurias G. P. patyrė remontuodamas šį automobilį po to, kai jį nutempė. Pareiškėjas prašė G. P. nubausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir įpareigoti grąžinti automobilį tokios būklės, kokios jis buvo iki savavališko nutempimo. Pagal A. Z. pareiškimą atlikus aplinkybių patikslinimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 168 str., 3 str. 1 d. 1 p., 2023-02-28 Tauragės AVPK buvo priimtas nutarimas medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. G. P. veiksmuose nenustatyta nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 294 str. (savavaldžiavimas) 1 d., įvykio ir sudėties. 2023 m. balandžio 6 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi Tauragės AVPK buvo siūlyta G. P. veiksmus įvertinti ir išspręsti LR ANK nustatyta tvarka, sprendžiant administracinės atsakomybės, numatytos LR ANK 518 (savavaldžiavimas), taikymo klausimą.
Tauragės AVPK 2023 m. gegužės 3 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)), vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, nutarė nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos G. P. atžvilgiu, motyvuojant tuo, kad patikrinus ir įvertinus medžiagoje surinktus tyrimo duomenis, konstatuotina, jog medžiagoje nėra surinkta pakankamai objektyvių, neginčijamų įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog G. P. padarė administracinį nusižengimą. G. P. elgesyje ir veiksmuose nenustatytas tyčios faktas, t. y. sąmoningas, tyčinis ir suvokiamas veiksmas pakenkti kitam asmeniui (šiuo atveju - A. Z.) ar padaryti žalos. G. P., pasiimdamas automobilį iš saugojimo aikštelės, kaip pats minėjo, nerado kitos išeities ir galimybės, ir baiminosi, kad ir toliau dėl minėto automobilio jam bus skiriamos administracinės nuobaudos. Taip pasielgė vengdamas tolimesnės finansinės žalos. Automobilis šiuo metu yra G. P. žinioje. Turimais duomenimis, jis neatsisako automobilio atiduoti A. Z., tik nepavysta abiem pusėms susitarti dėl G. P. materialinių išlaidų, atsiradusių dėl automobilio pargabenimo iš automobilių saugojimo aikštelės ir remonto, kompensavimo. Taigi, Institucija atsižvelgdama į tai padarė išvadą, kad nėra pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių G. P. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje. Traktavo, kad tarp A. Z. ir G. P. susiklostė civiliniai santykiai, kuriuos asmenys turi teisę spręsti civilinio proceso tvarka.
ANK 518 straipsnyje numatyta, kad savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, užtraukia administracinę atsakomybę. Pažymėtina, kad pagrindinė aptariama norma saugoma vertybė yra įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Teisės vykdymo savavališkumas, darant aptariamą teisės pažeidimą, pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tuo pačiu būtina pabrėžti, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę pagal minėtą normą. Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis - tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. LR ANK 518 str. nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį - tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį - veiksmus, nurodytus jo dispozicijoje.
ANK 518 straipsnyje įtvirtinta norma yra blanketinė, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-415-485/2021).
Asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau teismas konstatuoja, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Kita vertus, teismų praktika formuojama ta linkme, kad tai, kas gali būti išspręsta civilinių ginčų tvarka, nebūtų sprendžiama, taikant baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normas ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, nebūtų vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).
Teismas, išanalizavęs pateikto skundo argumentus, išklausęs pareiškėjo ir jo atstovo advokato G. V. paaiškinimus, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylos teisena G. P. nepradėta pagrįstai, kadangi G. P. veiksmuose nėra visų ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių.
Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, nėra ginčo ir nėra paneigta, jog iki šiol automobilis „S. I.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso pareiškėjui A. Z.. Net ir pačiame nutarime yra užfiksuota, jog G. P. pardavė, o pareiškėjas įsigijo automobilį. Tai reiškia, kad tarp šalių įvyko pirkimo – pardavimo sandoris. Tai, kad pareiškėjas yra automobilio savininkas patvirtino ir pats G. P.. Tačiau tarp pareiškėjo ir G. P. yra kilęs konfliktas dėl automobilio grąžinimo.
Iš surinktos medžiagos matyti, kad G. P. automobilį, kuris jam nebepriklauso nuosavybės teise, pasiėmė iš saugojimo aikštelės, kadangi kaip pats minėjo, elektroniniu paštu pradėjo gauti elektroninius laiškus iš policijos, kad neva jis daro KET pažeidimus su minėtu automobiliu, todėl jam surašomi administracinio nusižengimo protokolai. Vėliau buvo gautas pranešimas iš vienos Klaipėdos įmonės, kad automobilis stovi netinkamoje vietoje, trukdo darbams, todėl G. P. nerado kitos išeities, kaip tik patraukti automobilį, baimindamasis, kad ir toliau dėl minėto automobilio jam bus skiriamos administracinės nuobaudos. Taip pasielgė vengdamas tolimesnės finansinės žalos. G. P. automobilio savininko duomenų neturėjo išsisaugojęs, namuose nerado pirkimo-pardavimo sutarties, kad pareigūnams galėtų nusiųsti ir taip įrodyti, kad automobilis yra parduotas. Šias aplinkybes patvirtina administracinių nusižengimų registro išrašas (b.l.36-49), iš kurio nustatyta, kad G. P. du kartus nubaustas administracine tvarka pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį už tai, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo kontrolierius 2022m. vasario 15d. ir 2022m. kovo 24d. užfiksavo transporto priemonę S. I., valst. Nr.(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pastatytą mokamoje automobilių stovėjimo vietoje ir nustatyta, jog už stovėjimą nesumokėta nustatyta tvarka. Be to, G. P. nubaustas administracine tvarka pagal ANK 414 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022m. balandžio 13d. (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 3d., 7 d. reikalavimų, bendrojo naudojimo vietoje laikė neeksploatuojamą transporto priemonę S. I., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią negalima eksploatuoti, nes ilgiau kaip tris mėnesius yra išregistruota.
Sutiktina su Institucijos 2023 m. gegužės 3 d. nutarime nurodytais motyvais, kad nagrinėjamu atveju nėra surinkta pakankamai objektyvių, neginčijamų įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog G. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje. G. P. elgesyje ir veiksmuose nenustatytas tyčios faktas, t. y. sąmoningas, tyčinis ir suvokiamas veiksmas pakenkti kitam asmeniui (šiuo atveju - A. Z.) ar padaryti žalos. G. P., pasiimdamas automobilį iš saugojimo aikštelės, nerado kitos išeities ir galimybės, ir baiminosi, kad ir toliau dėl minėto automobilio jam bus skiriamos administracinės nuobaudos. Taip pasielgė vengdamas tolimesnės finansinės žalos. Automobilis šiuo metu yra G. P. žinioje. Turimais duomenimis, jis neatsisako automobilio atiduoti A. Z., tik nepavysta abiem pusėms susitarti dėl G. P. materialinių išlaidų, atsiradusių dėl automobilio pargabenimo iš automobilių saugojimo aikštelės ir remonto, kompensavimo.
Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad byloje nenustatyti G. P. savavaldžiavimo nusižengimo požymiai administracinei atsakomybei kilti pagal LR ANK 518 straipsnį. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. gegužės 3 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)) yra pagrįstas, priimtas teisėtai, panaikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o pareiškėjo A. Z. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
Netenkinti A. Z. skundą.
Palikti nepakeistą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. gegužės 3 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos išsiuntimo ar išdavimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.