Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Edita Jusevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prašymą suinteresuotiems asmenims – A. S., skolininkui R. S., antstolei Indrei Klungei, dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėjas pateikė pareiškimą teismo sprendimo vykdymo procese, nustatyti, kad skolininkui R. S. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine A. S. priklauso 1/2 dalis nekilnojamojo turto, t. y. buto, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 49,84 kv. m.

2. Pareiškimas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pranešus apie posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis). Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

3. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Indrė Klungė vykdo vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) dėl skolų išieškojimo iš R. S. pareiškėjo (duomenys neskelbtini) naudai. Vykdant išieškojimą antstolė areštavo bendrąjį sutuoktinių turtą, kurio dalis nenustatyta: 1) Nekilnojamąjį turtą: Unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), areštuojama dalis: 1/2 priklausanti R. S., aprašymas: Butas, bendras plotas 49,84 kv. m., turto savininkas (-ai): A. S., R. S.. Skolininkas per nustatytą terminą nepateikė antstolei notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Antstolė pasiūlė išieškotojui per 30 dienų, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

4. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Taigi, pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į teismą CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka, prašydamas nustatyti skolininkui R. S. priklausančio turto, kuris yra bendras su jo sutuoktine A. S., dalį.

5. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais.

6. Vadovaujantis CK 6.154 straipsniu, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

7. Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta Civilinio kodekso trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) ir ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutarties sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8. CK 3.87 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.100 straipsnyje įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas jų – sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininko ir jo sutuoktinės (duomenys neskelbtini) sudaryta povedybinė sutartis, kurios 2 punkte numatyta, kad nekeičia įstatymu nustatyto turto, kurį sutuoktiniai yra įgiję iki santuokos sudarymo bei santuokos metu iki šios sutarties sudarymo teisinio režimo, taip pat nurodoma, kad visas turtas po santuokos sudarymo iki vedybų sutarties sudarymo yra pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe. Nekilnojamas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2002-07-30, t. y. iki vedybų sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir į sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), t. y. tai, kad vedybų sutartimi sutuoktiniai nepakeitė įstatymais nustatyto turto, kurį sutuoktiniai yra įgiję iki santuokos sudarymo bei santuokos metu iki vedybų sutarties sudarymo teisinio režimo, nekilnojamas turtas – butas, esančio (duomenys neskelbtini), tebeturi bendrosios jungtinės nuosavybės statusą, todėl pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo tenkintinas ir nustatytina, kad skolininkui R. S. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine A. S. priklauso 1/2 dalis nekilnojamojo turto, t. y. buto, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 49,84 kv. m.

9. Pareiškėjas prašo priteisti iš skolininko R. S. bylinėjimosi išlaidas. Pateikė šias išlaidas ir jų dydį patvirtinančius įrodymus: teisinių paslaugų sutartį, PVM sąskaitą faktūrą Nr. 187, banko sąskaitos išrašą.

10. CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nustato specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę teismui nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus.

11. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškotojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023, 36 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023, 54 punktas).

12. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal minėtoje teisės normoje numatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių taisykles, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo patenkintas, pareiškėjas turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šioje civilinėje byloje pareiškėjo patirtos 786,50 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose “Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio” numatyto maksimalaus priteistinų išlaidų dydžio. Teikiamų teisinių paslaugų kiekis ir apimtis visiškai atitinka pareiškėjo patirtų išlaidų už advokato teisines paslaugas dydį. Nagrinėjamu atveju pareiškimas nagrinėjamas vykdymo procese, būtinybę kreiptis į teismą sąlygojo skolininko procesiniai veiksmai, nesusitariant neteismine tvarka dėl bendro su sutuoktine turto padalijimo, t. y. pareiškėjo išlaidos advokato paslaugoms yra patirtos dėl R. S. kaltės, šalims vykdymo procese turint priešingas pozicijas. Skolininko turto dalies nustatymas būtinas, kadangi skolininko skola didele, išskaitos iš darbo užmokesčio nėra didelės. Vykdymo procese patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos išieškomos iš skolininko (CPK 610 straipsnis). Pareiškėjo patirtos 786,50 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas priteisiamos iš skolininko, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo yra patenkintas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 611 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis nekilnojamojo turto - buto, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 49,84 kv. m.

Priteisti iš skolininko R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjui (duomenys neskelbtini), Kodas (duomenys neskelbtini), 786,50 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstolei vykdomąsias bylas.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.