Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-70/2012

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2012-03-20
Bylos Nr.: 1A-70/2012
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Regina Gaudutienė, Jonas Algimantas Venckus (pran.), Linas Šiukšta
Nuteistasis: V. K., V. B., J. K.
Advokatai: Stasys Karvelis

Kategorijos

1.1.4.4.5Padėjėjas (BK 24 str. 6 d.)
1.2.14.5.2Kvalifikuotas sukčiavimas (BK 182 str. 2 d.)
1.2.14.6.2Kvalifikuotas turto pasisavinimas (BK 183 str. 2 d.)
1.2.29.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
2.4.6.4Nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo pagrindai

Baudžiamoji byla Nr. 1A-70/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.5, 1.2.14.5.2, 1.2.14.6.2, 1.2.29.1, 2.4.6.4.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjo),

teisėjų: Reginos Gaudutienės ir Lino Šiukštos,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorams Sigutei Malinauskienei, Ugniui Vyčiui,gynėjams advokatams Stasiui Karveliui, Algiui Šliaupai, ir Leonorai Vasiliauskienei,nuteistiesiems V. K., V. B., J. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. B., J. K. ir V. K. (V. K.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje (dėl 262 878,04 Lt pasisavinimo), BK 300 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo redakcija, dėl PVM sąskaitų–faktūrų), BK 182 straipsnio 2 dalyje (40 099,34 Lt PVM), BK 300 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo redakcija, dėl pelno mokesčio deklaracijos), BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl 36 908 Lt pelno mokesčio), BK 300 straipsnio 2 dalyje (2000-09-26 įstatymo redakcija, dėl PVM deklaracijos), ir nuteistas:

pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 262 878,04 Lt pasisavinimo) – 200 MGL dydžio (26 000 Lt) bauda;

pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo redakcija, dėl PVM sąskaitų–faktūrų) – 50 MGL dydžio (6 500 Lt) bauda;

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (40 099,34 Lt PVM) – 150 MGL dydžio (19 500 Lt) bauda;

pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo redakcija, dėl pelno mokesčio deklaracijos) – 50 MGL dydžio (6 500 Lt) bauda;

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 36 908 Lt pelno mokesčio) - 150 MGL dydžio (19 500 Lt) bauda;

pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo redakcija, dėl PVM deklaracijos) - 50 MGL dydžio (6 500 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė V. B. paskirta 270 MGL dydžio (35 000 Lt) bauda.

J. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje (dėl 177 331,46 Lt), BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje (dėl 262 878,04 Lt), BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl 40 099,34 Lt PVM), BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl 36 908 Lt pelno mokesčio), ir nuteistas:

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 177 331,46 Lt) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 262 878,04 Lt) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 40 099,34 Lt) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 36 908 Lt pelno mokesčio) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė J. K. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje (dėl 177 331,46 Lt), BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje (dėl 262 878,04 Lt), BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl 40 099,34 Lt PVM), BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl 36 908 Lt pelno mokesčio), ir nuteistas:

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 177 331,46 Lt) – 120 MGL dydžio (15 600 Lt) bauda;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 262 878,04 Lt) – 180 MGL dydžio (23 400 Lt) bauda;

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 40 099,34 Lt) – 120 MGL dydžio (15 600 Lt) bauda;

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 36 908 Lt pelno mokesčio) – 120 MGL dydžio (15 600 Lt) bauda;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė V. K. paskirta 250 MGL dydžio (32 500 Lt) bauda.

Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti V. R. ir S. V., tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B., J. K. ir V. K. nuteisti už tai, kad:

V. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. juridiniu adresu (duomenys neskelbtini), direktorius gamybai ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, 2003 m. rugsėjo - 2004 m. vasario mėnesiais (duomenys neskelbtini) mieste, padedant bendrininkams J. K., V. K. ir S. V., nurodytu eiliškumu perdavė užsakymą parengti jam tikrovės neatitinkančius dokumentus, kuriuos, vykdydami šį jo užsakymą, surašė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai L. K. ir R. T., veikę pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį: 2003-09-26 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057902 su žinomai melagingas duomenimis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių už 19 293 Lt, tame tarpe 2 943 Lt PVM, 2003-09-30 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057903 su žinomai melagingais duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių už 10 696,70 Lt, tame tarpe 1 631 Lt PVM, 2003-10-14 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057921 su žinomai melagingais duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių už 36 497,40 Lt, tame tarpe 5 567,40 Lt PVM, 2003-10-22 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057924 su žinomai melagingais duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių už 39 180,72 Lt, tame tarpe 5 976,72 Lt PVM, 2003-10-30 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057925 su žinomai melagingais duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių už 34 605,86 Lt, tame tarpe 5 278,86 Lt PVM, 2003-12-02 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057992 su žinomai melagingais duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių už 34 821,80 Lt, tame tarpe 5 311,80 Lt PVM, 2003-12-08 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057993 su žinomai melagingais duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių už 42 609,80 Lt, tame tarpe 6 499,80 Lt PVM, 2003-12-12 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057994 su žinomai melagingais duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių už 45 172,76 Lt, tame tarpe 6 890,76 Lt PVM.

Per minėtą bendrininkų grandinę gavęs išvardintus tikrovės neatitinkančius dokumentus, perdavė juos UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams, kurie suklastotų dokumentų pagrindu bankiniais pavedimais: 2004-01-30 Nr. 980, 2004-01-14 Nr. 958, 2004-02-18 Nr. 5, 2003-10-21 Nr. 772, 2003-11-21 Nr. 805, 2003-11-11 Nr. 769 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „Vilniaus bankas“, Naujamiesčio filiale pervedė pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke NORD/LB Lietuva, o 34 605,86 Lt pagal kasos pajamų orderius 2003-12-12 LEA Nr. 0327960, 2003-12-15 LAE Nr. 0327961, 2003-12-16 LAE Nr. 0327962, 2003-12-17 LAE Nr. 0327963 išlaidavo iš įmonės kasos, viso 228 272,18 Lt. Pervestus pinigus operatyviniams darbuotojams išgryninus ir perdavus V. B. bendrininkui J. K., šis - V. K., V. K. - S. V., o pastarasis – V. B., kuris, padedant bendrininkams V. K., J. K. ir S. V., pasisavino jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą iš viso 262 878,04 Lt.

V. B., J. K. ir V. K. taip pat nuteisti už tai, kad:

V. B. 2003 m. rugsėjo - 2004 m. vasario mėnesiais, (duomenys neskelbtini) mieste, per bendrininkus J. K., V. K. ir S. V. perdavęs užsakymą ir gavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus tikrovės neatitinkančius dokumentus: PVM sąskaitas-faktūras LEA Nr. 9057902, LEA Nr. 9057903, LEA Nr. 9057921, LEA Nr. 9057924, LEA Nr. 9057925, LEA Nr. 9057992, LEA Nr. 9057993, LEA Nr. 9057994 apie tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirktas iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas ir prekes iš viso už 262 878,04 Lt, tame tarpe 40 099,34 Lt PVM, juos ir kasos pajamų orderius: 2003-12-12 LEA Nr. 0327960, 2003-12-15 LAE Nr. 0327961, 2003-12-16 LAE Nr. 0327962, 2003-12-17 LAE Nr. 0327963, patvirtindamas pasirašė ir tokiu būdu pats suklastojo tikrus dokumentus. Tęsdamas nusikalstamą veiką, suklastotus tikrus dokumentus 2003 m. rugsėjo - 2004 m. sausio mėnesiais pateikė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), finansininkams, kad šie įtrauktų juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir taip juos panaudojo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams minėtų suklastotų dokumentų pagrindu bankiniais pavedimais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinės sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinę sąskaitą pervedus 228 272,18 Lt bei grynais pinigais išlaidavus iš kasos 34 605,86 Lt padarė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ didelę 262 878,04 Lt materialinę žalą.

V. B., J. K. ir V. K. taip pat nuteisti už tai, kad:

V. B. 2003 m. rugsėjo - 2004 m. sausio mėnesiais (duomenys neskelbtini), veikdamas su J. K., V. K. ir S. V., iš anksto susitarusių apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, užvaldyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas panaudojant suklastotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas - faktūras, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, žinodami, kad tikrovėje sandoriai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebus realizuoti, už piniginį atlygį padedant V. K., J. K. ir S. V. užsakė pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiktyvius prekių ir paslaugų pardavimo dokumentus. Vykdydami užsakymą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM pareigūnai, veikę pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, įrašė į 2003-09-26 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr, 9057902 žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių už 19 293 Lt, tame tarpe 2 943 Lt PVM, 2003-09-30 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057903, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių už 10 696,70 Lt, tame tarpe 1 631,00 Lt PVM, 2003-10-14 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057921, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių už 36 497,40 Lt, tame tarpe 5 567,40 Lt PVM, 2003-10-22 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057924, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių už 39 180,72 Lt, tame tarpe 5 976,72 Lt PVM, 2003-10-30 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057925 su žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių už 34 605,86 Lt, tame tarpe 5 278,86 Lt PVM, 2003-12-02 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057992, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių už 34 821,80 Lt, tame tarpe PVM 5 311,80 Lt, 2003-12-08 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057993, kad tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių už 42 609,80 Lt, tame tarpe 6 499,80 Lt PVM, 2003-12-12 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057994, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių už 45 172,76 Lt, tame tarpe 6 890,76 Lt PVM.

Šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams perdavus J. K., šis - V. K., pastarasis - S. V., kuris atidavė juos užsakovui V. B.. V. B., patvirtinęs suklastotus dokumentus savo parašu, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams, kurie remdamiesi jais, bankiniais pavedimais 2004-01-30 Nr. 980, 2004-01-14 Nr. 958, 2004-02-18 Nr. 5, 2003-10-21 Nr. 772, 2003-11-21 Nr. 805, 2003-11-11 Nr. 769 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „Vilniaus bankas“, Naujamiesčio filiale pervedė pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke NORD/LB Lietuva, iš viso 228 272,18 Lt, o 34 605,86 Lt pagal kasos pajamų orderius 2003-12-12 LEA Nr. 0327960, 2003-12-15 LAE Nr. 0327961, 2003-12-16 LAE Nr. 0327962, 2003-12-17 LAE Nr. 0327963 išlaidavo iš įmonės kasos.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams įtraukus suklastotus dokumentus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tuo pačiu ir 40 099,34 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2003 m. rugsėjo, spalio, gruodžio mėn., PVM deklaracijų pirkimo atskaitą, tokiu būdu 40 099,34 Lt sumai sumažinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą. Bendrovės finansininkams 2003-10-22 pateikus Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus darbuotojams 2003 m. rugsėjo mėn. PVM deklaraciją, 2003-11-21 2003 m. spalio mėn. PVM deklaraciją, 2004-01-21 2003 m. gruodžio mėn. PVM deklaraciją, V. B., kartu su bendrininkais V. K., J. K. ir S. V., bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule panaikino prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 40 099,34 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

Už V. B., atstovavusio juridinį asmenį ir veikusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jos naudai ir interesais, nusikalstamus veiksmus, atsakingas ir šis juridinis asmuo.

V. B., žinodamas, kad aukščiau nurodyti dokumentai suklastoti, o juose įrašytos ūkinės operacijos netikros, pateikė juos UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams, kurie pagal suklastotus tikrus dokumentus užpildė 2003 m. rugsėjo, spalio, gruodžio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, t. y. įrašė 2003 m. rugsėjo mėnesio deklaracijos skiltyje „Pirkimo (importo) PVM“ 40 grafoje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ 4 574 Lt didesnę PVM sumą negu UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM 2003 m. rugsėjo mėn., 2003 m. spalio mėnesio deklaracijos skiltyje „Pirkimo (importo) PVM“ 40 grafoje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ 16 823,01 Lt didesnę PVM sumą negu UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių ir paslaugų pirkinio PVM 2003 m. spalio mėn., 2003 m. gruodžio mėnesio deklaracijos skiltyje „Pirkimo (importo) PVM“ 40 grafoje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ 18 702 Lt didesnę PVM sumą negu UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM 2003 m. gruodžio mėnesį. Tokiu būdu V. B. suklastojo tikrus dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams suklastotas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2003 m. rugsėjo mėnesį, 2003 m. spalio mėnesį ir 2003 m. gruodžio mėnesį pateikus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus darbuotojams, V. B. panaudojo suklastotus dokumentus, padarydamas didelę 40 099,34 Lt turtinę žalą valstybės biudžetui.

Už V. B. nusikalstamus veiksmus, kuris atstovavo juridinį asmenį ir veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jo naudai ir interesais, atsakingas ir šis juridinis asmuo.

V. B., J. K. ir V. K. taip pat nuteisti už tai, kad:

V. B. 2003 m. rugsėjo - 2004 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su bendrininkais J. K., V. K. ir S. V., iš anksto susitarę apgaule, sukčiaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, panaudojant suklastotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras, per S. V. ir V. K. iš J. K. už piniginį atlygį gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiktyvius paslaugų ir prekių pardavimo dokumentus: 2003-09-26 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057902 dėl tariamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo sandorio su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 19 293,00 Lt, tame tarpe 2 943 Lt PVM, 2003-09-30 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057903 dėl tariamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių už 10 696,70 Lt, tame tarpe 1 631,00 Lt PVM, 2003-10-14 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057921 apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių už 36 497,40 Lt, tame tarpe 5 567,40 Lt PVM, 2003-10-22 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057924 apie tariamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių už 39 180,72 Lt, tame tarpe 5 976,72 Lt PVM, 2003-10-30 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057925 apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių už 34 605,86 Lt, tame tarpe PVM 5 278,86 Lt, 2003-12-02 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057992 apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių už 34 821,80 Lt, tame tarpe 5 311,80 Lt PVM, 2003-12-08 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057993 dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių už 42 609,80 Lt, tame tarpe 6 499,80 Lt PVM, 2003-12-12 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057994 su melagingais duomenimis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių už 45 172,76 Lt, tame tarpe 6 890,76 Lt PVM. Šiuos suklastotus dokumentus V. B. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams, kurie pagal juos parengė pelno mokesčio deklaracijas už 2003 metus, kurią pateikus Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus darbuotojams, V. B. kartu su bendrininkais J. K., V. K. ir S. V. apgaule UAB „ (duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino prievolę - sumokėti i valstybės biudžetą 36 908 Lt pelno mokesčio.

Už V. B. nusikalstamus veiksmus, kuris atstovavo juridinį asmenį ir veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jo naudai ir interesais, atsakingas ir šis juridinis asmuo.

V. B. taip pat nuteistas už tai, kad, žinodamas, jog pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras LEA Nr. 9057902, LEA Nr. 9057903, LEA Nr. 9057921, LEA Nr. 9057924, LEA Nr. 9057925, LEA Nr. 9057992, LEA Nr. 9057993, LEA Nr. 9057994 sandoriai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įvykę, pateikė šiuos dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams, kurie pagal juos užpildė 2003 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinę pelno mokesčio deklaraciją, t. y. 2003 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje nepagrįstai padidino veiklos sąnaudas 222 778 Lt, o skiltyje „Pelno mokesčio suma“ nepagrįstai sumažino pelno mokestį 36 908 Lt, tokiu būdu V. B. suklastojo tikrą dokumentą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams suklastotą metinę pelno mokesčio deklaraciją 2004-09-29 pateikus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus darbuotojams, jis panaudojo suklastotą dokumentą padarydamas didelę 36 908 Lt turtinę žalą valstybės biudžetui.

Už V. B. nusikalstamus veiksmus, kuris atstovavo juridinį asmenį ir veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jo naudai ir interesais, atsakingas ir šis juridinis asmuo.

J. K. ir V. K. taip pat nuteisti už tai, kad:

V. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas šios bendrovės turtą, 2003 m. rugsėjo - 2004 m. vasario mėnesiais (duomenys neskelbtini) mieste, veikdamas grupe su bendrininkais J. K. ir V. K., už piniginį atlygį per bendrininkus pateikė užsakymą suklastotiems dokumentams gauti. Gavę tokį užsakymą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM pareigūnai L. K. ir R. T., veikę priedangos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį per V. R. bendrininkus J. K. ir V. K. perdavė sekančius suklastotus dokumentus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2003-09-05 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057894 su žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ prekių už 33 134,40 Lt, tame tarpe 5 054,40 Lt PVM, 2003-10-03 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057942 apie tariamą prekių pirkimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 21 339,59 Lt, tame tarpe 3 255,19 Lt PVM, 2003-10-15 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057913 su žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų už 36 349,37 Lt, tame tarpe 5 544,82 Lt PVM, 2003-10-07 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057912, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai pardavė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų už 35 400 Lt, tame tarpe 5 400 Lt PVM, 2003-11-03 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057983 su žinomai melagingais duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ prekių už 5 154,88 Lt, tame tarpe 786,34 Lt PVM, 2003-12-02 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9057991 su žinomai melagingas duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ prekių už 36 702,72 Lt, tame tarpe 5 598,72 Lt PVM, 2004-01-05 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 9058012 su žinomai melagingais duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ prekių už 9 250,50 Lt, tame tarpe 1 411,09 Lt PVM.

Suklastotus dokumentus V. R. tariamai atsiskaitydamas už atliktas ūkines operacijas, atidavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijai apskaitai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkai suklastotų dokumentų pagrindu tvarkydami buhalterinę apskaitą, bankiniais pavedimais 2003-09-25 Nr. 667, 2003-10-24 Nr. 703, 2003-11-03 Nr. 712, 2003-11-17 Nr. 728, 2003-12-16 Nr. 757, 2003-12-23 Nr. 763, 2004-02-11 Nr. 793 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Vilniaus banke, Vilniaus filiale pervedė pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke NORD/LB Lietuva, viso 177 331,46 Lt. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM pareigūnai L. K. ir R. T., veikę pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, pervestus pinigus išgrynino ir perdavė juos V. R. bendrininkui J. K., kuris juos perdavė V. K., o pastarasis atidavė V. R., kuris šį didelės vertės svetimą turtą, priklausiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, padedant bendrininkams, pasisavino.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nuosprendį ir sumažinti paskirtos baudos dydį. Mano, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą bausmę. Apelianto manymu, teismas nepakankamai įvertino atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nors nuosprendyje ir nurodoma, kad jis pripažino nusikaltęs, tačiau padarytus veiksmus teisino išgalvotais argumentais. Pabrėžia tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu davęs išsamius parodymus, pilnai pripažinęs savo kaltę ir niekaip nebandęs jos pateisinti. Teigia nuoširdžiai gailintis dėl įvykdytų nusikalstamų veiksmų, pažymi pilnai atlyginęs padarytą žalą. Nors teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau ignoravo tai, kad jis po patirtos traumos jau daug metų turi II neįgalumo grupę, netektas darbingumas sudaro 65% (teismui buvo žinomos aplinkybės dėl jo neįgalumo). Be to, nurodo, jog jam diagnozuota koronarinė širdies liga, hipertenzinė kardiopatija ir eilė kitų sveikatos sutrikimų. Tvirtina, jog teismas nuosprendyje į tai neatsižvelgė ir neįvertino jo sunkios sveikatos būklės bei realių galimybių sumokėti tokią didelę baudą.

Apeliantas teigia, jog sumokėti baudą jis negali ir dėl sunkios finansinės situacijos (tiek įmonėje, tiek šeimoje). Tvirtina, kad jo ir žmonos įmonė šiuo metu yra susidūrusi su finansiniais sunkumais (dideli kitų bendrovių įsiskolinimai jų įmonei (įsiskolinimai sudaro 300 685 Lt), dėl ko jie vėluoja atsiskaityti su darbuotojais, VMI (įsiskolinimas siekia 56 369 Lt). Galimybę sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą riboja ir paimta paskola (1 140 271 Lt), kuri panaudota gyventojų pajamų mokesčiui apmokėti bei įmonės apyvartinėms lėšoms, siekiant išvengti bankroto. Šiuo metu mokamos didelės palūkanos. Taip pat nurodo turįs 3 vaikus, iš kurių tik dukra gyvena savarankiškai, tuo tarpu sūnų išlaidas tenka apmokėti (jaunesnysis sūnus (moksleivis) išlaikomas pilnai, o vyresniojo apmokamas mokslas). Tad prašo atsižvelgti į išdėstytas aplinkybes ir sumažinti paskirtos baudos dydį bei nustatyti 3 m. terminą, per kurį jis turėtų realias galimybes sumokėti baudą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nuosprendį ir sumažinti paskirtos baudos dydį. Apelianto manymu, teismas nepakankamai įvertino ir motyvavo argumentus dėl skiriamos bausmės dydžio, taip pat neatsižvelgė į kitas bylos aplinkybes, t. y. į menką jo vaidmenį padarant nusikaltimus, negavo jokios materialinės naudos, neįvertino jo realios materialinės padėties bei tai, kad jis iš karto pripažino savo kaltę įvykdęs jam inkriminuojamus nusikaltimus, nuoširdžiai gailėjosi, padėjo tyrimui nustatyti tiesą byloje.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti, kadangi ją išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Tuo atveju, jei prašymas dėl bylos perdavimo iš naujo nagrinėti būtų atmestas, prašo paskirti mažesnę baudą. Nurodo nesutinkantis su nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, ir tvirtina, jog ši nuosprendžio dalis turi būti naikinama, kadangi teismas neišsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes, netinkamai įvertino surinktus duomenis, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, be to, nesivadovavo BPK 241 straipsnio 2 dalimi, 242 straipsniu, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Skunde įrodinėjama, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 6 straipsnio ir 7 straipsnio reikalavimų, dėl ko konstatuojamas teismo šališkumas. Tvirtinama, jog teismas iš anksto palaikė kaltinimo pusę, neleido gynėjui pareikšti prašymų, kviesti liudytojų, galinčių paneigti jo kaltę, nesutiko paskirti ekspertizę. Šios aplinkybės rodo ne tik teismo šališkumą, tačiau ir tai, jog proceso metu buvo pažeidinėjamos kaltinamojo teisės, kurios yra būtina teisės į gynybą garantija. Tad nuosprendis, priimtas pažeidžiant asmens teises, visais atvejais pripažįstamas neteisėtu. Toliau nurodoma, jog nuosprendis turi būti surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o tam, kad duomenys būtų pripažinti įrodymais, jie turi atitikti sąsajumo ir teisėtumo reikalavimus. Pažymi, jog skundžiamas nuosprendis priimtas remiantis duomenimis, gautais panaudojant nusikalstamos veikos imitavimo modelį (toliau – NVIM). Apelianto manymu, šie duomenys negali būti pripažinti įrodymais, kadangi jie neatitinka įrodymams keliamų teisėtumo reikalavimų. Skunde aptariamos BPK 20 straipsnio 1 dalies nuostatos, teisinis bei faktinis pagrindai operatyviniams veiksmams atlikti, akcentuojamas draudimas provokuoti asmenį nusikalsti ir t.t. Tvirtinama, jog nagrinėjamu atveju teismas iš esmės net nebandė išsiaiškinti, ar buvo faktinis ir teisinis pagrindai taikyti NVIM, o apelianto kaltė buvo grindžiama duomenimis, gautais atliekant operatyvinius veiksmus, nepatikrinant jų patikimumo. Pabrėžia, jog teismas NVIM pagrindu surinktą informaciją pripažinti įrodymais gali tik tuo atveju, kai nustatoma, jog NVIM sankcionuotas nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – OVĮ) nuostatų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nesilaikė, be to, nepatikrino visų provokacijos vertinimui reikšmingų aplinkybių, o iš esmės ištyrė tik telefoninius pokalbius ir kitų byloje atliktų operatyvinių veiksmų metu gautus duomenis, kurių turinys neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog jis nebuvo provokuojamas nusikalsti, o NVIM taikytas teisėtai. Pažymi, jog teismas nuosprendyje nurodė, jog tai, ar jis darėsi ar rengėsi daryti nusikalstamą veiką, rodo ir telefoninių pokalbių tarp R. J., FNTT pareigūno ir atitinkamai jo (apelianto) ištraukos, iš kurių matyti, kad jie tarpusavyje tariasi dėl susitikimų, taip pat kitų reikalų. Apelianto manymu, pokalbių turinys visgi neleidžia teigti, jog jis ketino elgtis nusikalstamai, kadangi byloje nėra ir negali būti tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Ketinimas susitikti negali būti vertinamas kaip siekis nusikalsti, nepaisant to, jog jis ir bendravo su nusikalstamą veiką darančiu R. J.. Tad telefoninių pokalbių metu surinkti duomenys, priešingai nei nurodo teismas, nepatvirtina jo nusikalstamo ketinimo fakto. Vadinasi, anot apelianto, iki susitikimo su pareigūnu jis jokių nusikalstamų ketinimų neturėjo. Tai, kad jis buvo išprovokuotas nusikalsti patvirtina ir tokia aplinkybė, jog „L. K. pasakius, kad esant jo prašymui, gali tai suorganizuoti, J. K. taip pat iš karto ant popieriaus savo ranka surašė būsimos fiktyvios sąskaitos – faktūros tekstą“. Pabrėžiama, jog teismas nevertino to, kad būtent pareigūnas pirmasis pasiūlė suorganizuoti suklastotus dokumentus, kas akivaizdžiai rodo, kad apeliantas buvo įtrauktas į nusikalstamų ketinimų ratą. Apeliantas tvirtina neturėjęs galimybės gintis ir pateikti duomenis, jog buvo išprovokuotas nusikalsti, kadangi teismas nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios palaikė kaltinimo poziciją, nenurodydamas motyvų atmetė jo bei gynėjo prašymus apklausti R. J., patikrinti NVIM taikymo teisėtumą ir pagrįstumą, nuosprendyje pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes iš esmės perrašė iš kaltinamojo akto, neišdėstė nei konkrečios visų įrodymų analizės, nei jų vertinimo, išvados grindžiamos prielaidomis, kas liudija teismo šališkumą.

Atkreipiamas dėmesys, kad neįmanoma patikrinti FNTT pareigūno, surašiusio 2003-01-27 tarnybinį pranešimą, kuriame išdėstyti ir jo (J. K.) neva nusikalstami ketinimai, parodymų. Neaišku, kodėl teismas tikėjo būtent šiuo pareigūnu, o jo paaiškinimus atmetė kaip neįtikinamus. Ta aplinkybė, kad teismas netikrino L. K. parodymų, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 4 dalis, matyti ir iš bylos medžiagos, kurioje užfiksuota, jog L. K. pirmosios instancijos teismo metu parodė, jog „pokalbis vyko 15-20 min., kalbėjome konkrečiai, J. K. turėjo pasiūlymą. Jis manęs paprašė sutvarkyti dokumentus. Tokią veiklą pasiūlė J. K. po pirmo susitikimo. Jis buvo seniai pasiruošęs. Šis pokalbis nebuvo nufilmuotas, įrašytas“. Apeliantas šią situaciją gretina su Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) byla Malininas prieš Lietuvą, kurioje konstatuota, jog nesant galimybės patikrinti valstybės institucijų pareigūnų veiksmus, susijusius su NVIM ar galima provokacija, konstatuotinas Konvencijos 6 straipsnio 1 d. įtvirtinto teisingo (sąžiningo) proceso principo pažeidimas. Toliau apeliantas aptaria teorinius kriterijus, kuriais remiantis, būtina vertinti, ar NVIM sankcionavimas bei jo panaudojimas buvo teisėtas (kriterijai išvardinti trečiame skundo lape).

Nurodoma, jog teismas, tikrindamas, ar nebuvo provokacijos fakto, neatsižvelgė į daugelį aplinkybių. Pirmiausia į tai, ar konkreti veika nebūtų buvusi atlikta be valstybės pareigūnų įsikišimo, o esant įsikišimui turi būti konstatuojamas provokacijos faktas, net ir tuo atveju, jei pareigūnų skatinimas nėra labai intensyvus, primygtinis. Teigia, jog šioje byloje FNTT pareigūnas L. K. nurodė jam (apeliantui) prašant galėsiantis parūpinti fiktyvius dokumentus dėl dyzelino pardavimo. Mano, jog toks pareigūno, veikiančio pagal jam suteiktus valstybės įgaliojimus, poelgis rodo, kad pastarasis 2003-01-27 susitikimo metu peržengė savo įgaliojimus, dėl ko tarnybiniame pranešime ir buvo užfiksuotas apelianto nusikalstamų ketinimų faktas. Pabrėžia, jog apygardos teismas nevertino tokių pareigūno veiksmų, kuriais jis (apeliantas) buvo ruošiamas daryti nusikalstamą veiką. Neleistinais vadina L. K. veiksmus, kuriais jis leido aiškiai suprasti galėsiantis pasielgti taip, kas atitinkamai iššauks nusikalstamą kaltininko elgesį arba bent jau ketinimus elgtis nusikalstamai. Mano, jog jei ne L. K. įsikišimas, nebūtų konstatuoti jokie nusikalstami ketinimai. Apelianto įsitikinimu, pats FNTT pareigūnas užuominomis inicijavo, iššaukė ar sudarė tam tikras sąlygas jo (J. K.) veiksmus laikyti nusikalstamais.

Antra, turint įtarimą, kad R. J. gali daryti nusikalstamas veikas, 2002-07-19 buvo užvesta operatyvinio sekimo byla, sankcionuotas NVIM. Skunde detaliai aptariamos OVĮ 12 straipsnio nuostatos, apibrėžiančios teikime dėl NVIM sankcionavimo būtinus nurodyti duomenis. Teigia, jog iš byloje esančių išslaptintų teikimų dėl NVIM matyti, jog operatyvinio sekimo byla pradėta dėl R. J.. Vykdant operatyvinę veiklą prieš minėtą asmenį nustatyta, kad pastarasis telefonu bendravo su juo, t. y. apeliantu, tačiau tai nesudarė realaus pagrindo teigti, kad jis (J. K.) gali veikti kaip bendrininkas, siekti nusikalstamų tikslų. Nepaisant to L. K., veikdamas prieš R. J. sankcionuoto NVIM pagrindu, operatyvinius veiksmus pradėjo naudoti ir prieš apeliantą, nors nei viename išslaptintame teikime nėra numatyta, kokia apimtimi pastarasis prieš jį gali taikyti operatyvinius metodus bei priemones. Akcentuoja byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad prieš jį (J. K.) buvo pradėtas operatyvinis tyrimas, kaip tai numato OVĮ 9 straipsnis. Tvirtina, jog L. K. neturėjo jokių įgaliojimų veikti prieš jį (tam nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo). Pažymi, jog pirmų telefoninių pokalbių, laikytinų žvalgybine apklausa metu, L. K. neturėjo jokių duomenų apie jo nusikalstamus ketinimus, be to, tokie duomenys nepaaiškėjo ir pirmojo susitikimo, įvykusio 2003-01-27, metu, kadangi apklausiamas L. K. parodė: “man atrodo, kad per pirmą susitikimą gavau užsakymą, bet to patvirtinti negaliu. Tai galėjo būti ir per antrą susitikimą. Faktiškai viskas įvyko per kelias dienas“. Apeliantui kyla klausimas, kaip 2003-01-27 galėjo būti sankcionuotas NVIM, jei pareigūnas nepatvirtino, jog būtent tą dieną įvykusio susitikimo metu paaiškėjo jo tariamai nusikalstami ketinimai.

Trečia, abejones dėl NVIM sankcionavimo kelia ir tai, jog L. K. susitikimas su juo (J. K.) įvyko 2003-01-27, prasidėjo apie 13 val. 05 min., tęsėsi 15-20 min. ir tą pačią dieną buvo sankcionuotas NVIM, nors teisme L. K. teigė, jog „modelio paruošimas užtrunka nuo 3 valandų iki dienos“. Apelianto įsitikinimu, tai rodo, jog FNTT pareigūnai, pradėję kontaktuoti su juo, neturėjo jokių konkrečių žinių apie nusikalstamą veiką ar nusikalstamus ketinimus, ką patvirtino ir pats L. K., pripažinęs, jog iki susitikimo nieko apie apeliantą nežinojo. Tad, anot apelianto, išdėstyti duomenys rodo, jog pareigūnai neprisijungė prie jo tariamai nusikalstamos veikos, patys ją išprovokavo, sudarydami sąlygas jai atsirasti. Mano, jog nuosprendis yra tinkamai neargumentuotas (nepasisakyta, kokie konkrečiai duomenys paneigia jo viso proceso metu duotus nuoseklius parodymus), neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) senato nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ nuostatų.

Galiausiai apeliantas išreiškia poziciją, jog teismas nuosprendžiu paskyrė per griežtą bausmę. Pažymi, jog teismas tik nurodė, jog nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau visai nedetalizavo jos. Teigia, jog byloje visi nuteistieji buvo kaltinami atlikę aktyvius tyčinius veiksmus, tad teismo išvada neva jis buvo aktyvesnis nepagrįsta objektyviais argumentais. Apelianto tvirtinimu, jis pripažino esmines faktines bylos aplinkybes ir davė parodymus, iš esmės sutapusius su kitų nuteistųjų parodymais, tad byloje nėra jokių duomenų, liudijančių didesnį jo veiksmų pavojingumą ar išskirtinį vaidmenį. Mano, jog tokios didelės bausmės paskyrimas prieštarauja BK 41 straipsnio nuostatoms.

Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu nuteistųjų V. B. ir V. K. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nuosprendis pakeistas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1 punktas), o nuteistojo J. K. apeliacinis skundas atmestas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nuosprendį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, motyvuodamas tuo, kad Apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio, jog bylos duomenys, kuriais grindžiamas nuteistųjų kaltumas, surinkti ne Operatyvinės veiklos įstatymo, o BPK 159 straipsnio nustatyta tvarka, pagal kurią teismas gali leisti atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (toliau – NVIV) tik dėl pradėtų nusikaltimų užbaigimo pagal NVIM, o ne dėl naujų nusikaltimų „tiražavimo“. Apeliacinės instancijos teismas netyrė bylos duomenų ir nepateikė motyvuotų išvadų, ar leidimo atlikti NVIV metu buvo duomenų apie V. B., V. K., V. R. ir S. V. ketinimą daryti nusikalstamas veikas. Todėl pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Tai esminis BPK reikalavimų pažeidimas, nes dėl jo apeliacinės instancijos teismo priimto nuosprendžio negalima laikyti teisėtu (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvaujantys gynėjai ir nuteistieji prašė nuteistųjų V. B., V. K. ir J. K. apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartimi Nr. 2K-7-86/2011.

Nuteistųjų V. B., V. K. ir J. K. apeliaciniai skundai tenkinami.

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nuosprendis naikinamas dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimo ir priimamas išteisinamasis nuosprendis ne tik dėl apeliacinį skundą padavusių asmenų, bet dėl visų nuteistųjų (V. R., V. B., S. V., V. K., J. K., juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“) šioje baudžiamojoje byloje. Apeliacinis teismas pažymi, kad BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad ta pati teisės norma leidžia viršyti apeliacinių skundų ribas, kai pagal apeliacinius skundus tikrinamojoje byloje nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Tokiais atvejais apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar nustatyti pažeidimai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmenims, dėl kurių skundų nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims, šiuo atveju dėl nuteistųjų V. R. ir S. V., nuteisto, bet atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriam baudžiamoji byla nutraukta.

Pažymima, kad nuosprendis, kuriuo buvo nutraukta baudžiamoji byla juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra nei apkaltinamasis ar išteisinamasis, nors priėmus jį juridinis asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ elgesys pasmerkiamas valstybės vardu nors jis ir atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Priėmus išteisinamąjį nuosprendį asmuo taip pat atleidžiamas nuo visų baudžiamųjų teisinių priemonių taikymo, tačiau išteisinimas reiškia, kad asmuo nekaltas, t. y. arba nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba asmuo nedalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Teismui svarbu išsiaiškinti, ar nustatyti pažeidimai turėjo neigiamos įtakos pripažįstant juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltu pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (40 099,34 Lt PVM), BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo redakcija, dėl pelno mokesčio deklaracijos), BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (36 908 Lt pelno mokesčio), BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo redakcija, dėl PVM deklaracijos).

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) Specialiųjų užduočių skyriaus komisariato inspektoriaus L. K. 2003 m. liepos 28 d. tarnybinio pranešimo Nr. 08-18/445 ir 2003 m. liepos 29 d. pranešimo prokurorui apie pradėtą ikiteismini tyrimą Nr. 25/06/2-5-3070 matyti, kad 2003 m. sausio mėn. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos buvo gauta informacija apie tai, kad J. K. organizuoja fiktyvių dokumentų surašymą įvairiems ūkio subjektams, tikslu padėti jiems nuslėpti mokesčius (PVM, pelno mokestį) ir pasisavinti juridinio asmens pinigines lėšas. Atlikus operatyvinius veiksmus ir dirbant pagal 2003 m. sausio 27 d. nusikalstamos veiklos imitacinį modelį Nr. 6s buvo nustatyta, kad J. K. organizavo fiktyvių dokumentų (PVM sąskaitų-faktūrų, kasos pajamų orderių, sutarčių ir kt.) išrašymą 1 096 183,60 LT sumai (su PVM) ir jų panaudojimą įvairiems ūkio subjektams, t. y. jis tarpininkavo tarp fiktyvių dokumentų gamintojų (išrašinėtojų) ir asmenų, panaudojančių tikrovės neatitinkančių dokumentų buhalterinėje apskaitoje (1 t., b. l. 16-17). Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras kreipėsi į Vilniaus miesto 2-os apylinkės teismą su 2003 m. liepos 30 d. prašymu Nr. 7.2-2710 leisti pareigūnams (L. K., D. K. ir R. T.) atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus pagal BPK 159 straipsnyje nustatytą tvarką (1 t., b. l. 22-23). Vilniaus miesto 2-os apylinkės teismas 2003 m. liepos 30 d. ir 2004 m. sausio 28 d. nutartimis leido FNTT pareigūnams komisarui – inspektoriui L. K., vyr. inspektoriams D. K. ir R. T. nuo 2003 m. liepos 30 d. iki 2004 m. birželio 30 d. atlikti šiuos nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Sudaryti fiktyvias sutartis, išrašyti fiktyvias PVM sąskaitas-faktūras, kasos pajamų orderius įvairiems J. K. nurodytiems ūkio subjektams, pasirašyti oficialiuose ar kitokio pobūdžio dokumentuose, išrašyti dokumentus atgaline arba ateinančia data tikslu sužinoti visus nusikaltime dalyvaujančius asmenis, J. K. bendrininkus, kitas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Gali būti imituojami veiksmai, už kuriuos numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182, 183, 202, 203, 205, 208, 216, 220, 221, 222, 223, 300, 301 straipsnius (1 t., b. l. 24-25, 45). Teisėjų kolegija vadovaudamasi suformuota teismų praktika analogiškose baudžiamosios bylose dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palikimo, kuri su laiku perauga į provokuojančią (LAT 2011 m. vasario 22 d. nutartis Nr. 2K-7-86/2011, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis 2A-P-6/2008, EŽTT sprendimas Teixeira de Castro prieš Portugaliją, Ramanauskas prieš Lietuvą) konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pakankamai duomenų apie jau padarytas J. K. nusikalstamas veikas iki 2003 m. liepos 30 d. Pažymima, kad FNTT prie LR VRM 2003 m. sausio 27 d. teikimu Nr. 25/117s buvo sankcionuotas NVIM dėl R. J. ir J. K. (6 t., b. l. 200-201). Byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai tuo metu būtų žinoję apie V. R., V. B., S. V., V. K., juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavimą bendrininkų grupe kartu su J. K. ar šių asmenų nusikalstamų veikų padarymą (nusikalstamos veikos buvo daromos nuo 2003 m. rugsėjo - 2004 m. rugsėjo). Liudytojas L. K. apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad 2003 m. sausio 27 d. neturėjo informacijos apie nuteistuosius V. R., V. B., S. V., V. K.. Neprisimena ar prieš šiuos nuteistuosius turėjo operatyvinės medžiagos 2003 m. liepos 30 d. laikotarpyje (8 t., b. l. 105-108). Liudytojas R. T. apklaustas apeliacinės instancijos teisme parodė, kad neturi informacijos, ar buvo kokia konkreti operatyvinė informacija apie tai, jog šioje byloje nuteisti asmenys tikrai rengėsi atlikti kokius nors nusikalstamus veiksmus (8 t., b. l. 108-109). Apeliacinis teismas įgyvendindamas teisingumo ir vienodos teismų praktikos sąlygą (LAT 2006 m. kovo 27 d. nutarimas) remiasi LAT 2011 m. vasario 22 d. nutartimi Nr. 2K-7-86/2011, ir konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai turėjo koncentruotis ties jau žinomai pradėtų daryti nusikalstamų veikų išaiškinimu, o ne tolimesniu nusikalstamų veikų skatinimu, todėl visos naujos nusikalstamos J. K., kitų nuteistųjų (V. R., V. B., S. V., V. K.) bei juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ iniciatyvos po Apylinkės teismo nutartimi patvirtinto NVIM, t. y. po 2003 m. liepos 30 d., negali būti pripažintos teisėtomis ir atitinkančiomis baudžiamojo proceso tikslus (BPK 1, 2 straipsniai). Kadangi šie pareigūnų veiksmai, prasidėję teisėtai, tačiau dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, peraugo į provokuojančius, dėl ko buvo padaryti nusikaltimai, kurių nebūtų, jei valstybė būtų laiku užkirtusį kelią naujų nusikaltimų padarymui. Todėl šiuo laikotarpiu surinkti duomenys negali būti pripažinti įrodymais (BPK 20 straipsnio 4 dalis), kadangi jie gauti neteisėtai, o nuteisti asmenys turi būti išteisinti. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra nusikalstama veika, tačiau įrodymų, kuriuos būtų galima pripažinti teisėtai surinktais byloje nėra. Pažymima, kad apie kitus nuteistojo J. K. apeliaciniame skunde minimus pažeidimus dėl NVIM taikymo yra motyvuotai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, Nr. 2K-34/2011 bei Nr. 2K-207/2011, todėl jie nebus kartojami.

Kartu kolegija konstatuoja, kad apelianto skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Visi J. K. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, iš kurių galima spręsti, kad nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas, yra susiję ne su teismo šališkumu, o su BPK reikalavimų pažeidimais, kuriuos apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti. Tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir pan., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, ne tik gali (BPK 324 straipsnio 6 dalis), bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas nuteistojo bei gynėjų prašymus, atliko įrodymų tyrimą, ištyrė iš naujo byloje esančius ir naujai pateiktus į bylą duomenis. Jokių pirmosios instancijos teismo šališkumo požymių nei objektyviąja, nei subjektyviąja prasme teisėjų kolegija nenustatė, todėl J. K. teiginiai pirmosios instancijos teismo šališkumą atmetami.

Teismas nepasisako dėl nuteistųjų V. B. ir V. K. apeliacinių skundų, kuriuose prašoma sumažinti paskirtą baudą, nes priimamas išteisinamasis nuosprendis dėl visų nuteistųjų (V. R., V. B., S. V., V. K., J. K.), juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bausmės dydžio klausimas tampa neaktualus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 ir 4 punktais, 369 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nuosprendį:

dėl J. K. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 177 331,46 Lt), BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 262 878,04 Lt), BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 40 099,34 Lt PVM), BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 36 908 Lt pelno mokesčio);

dėl V. K. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 177 331,46 Lt), BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 262 878,04 Lt), BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 40 099,34 Lt PVM), BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 36 908 Lt pelno mokesčio);

dėl V. B. nuteisimo pagal 183 straipsnio 2 dalį (dėl 262 878,04 Lt pasisavinimo), BK 300 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo redakcija, dėl PVM sąskaitų–faktūrų), BK 182 straipsnio 2 dalį (40 099,34 Lt PVM), BK 300 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo redakcija, dėl pelno mokesčio deklaracijos), BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 36 908 Lt pelno mokesčio), BK 300 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo redakcija, dėl PVM deklaracijos);

dėl V. R. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 177 331,46 Lt pasisavinimo), BK 300 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo redakcija, dėl PVM sąskaitų–faktūrų), BK 300 straipsnio 1 dalį (metinės pelno mokesčio deklaracijos);

dėl S. V. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 262 878,04 Lt), BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 40 099,34 Lt PVM), BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 36 908 Lt pelno mokesčio);

dėl juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteisimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (40 099,34 Lt PVM), BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo redakcija, dėl pelno mokesčio deklaracijos), BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (36 908 Lt pelno mokesčio), BK 20 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo redakcija, dėl PVM deklaracijos), – vadovaujantis BK 36 straipsniu, kuriuo atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, bei BPK 235 straipsnio l dalimi, kuria dėl juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylą nutraukė,

ir priimti naują nuosprendį, kuriuo išteisinti, nes neįrodyta, jog J. K., V. K., V. B., V. R., S. V. ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Kardomąsias priemonės paskirtos šio ikiteisminio tyrimo metu J. K., V. K., V. B., V. R., S. V. panaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktiniai įrodymai – buhalteriniai dokumentai, paketas Nr. l su 14 kompaktinių plokštelių, turintys BPK 91 straipsnyje numatytus požymius palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Kolegijos pirmininkas Jonas Algimantas VenckusTeisėjai Regina GaudutienėLinas Šiukšta