- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-09
- Bylos Nr.
- e2-753-390/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00434-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- M. B., O. D. F., I. B., akcinei bendrovei „Swedbank“
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė Registrų centras
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „AUGA Grūduva“
Procesinio dokumento kategorijos: 2.1.2.7; 2.1.3.4; 2.4.4.5.5; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1
2020 m. birželio 9 d.
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui M. K., atsakovui M. B., O. D. F., atsakovų atstovui advokatui A. Š., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AUGA Grūduva“ patikslintą ieškinį atsakovams M. B., I. B., O. D. F., akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl pirkėjo teisių ir pareigų pagal 2019 m. kovo 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. RP-1297 perkėlimo ieškovei, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „AUGA Grūduva“ (toliau – ir UAB „AUGA Grūduva“) patikslintu ieškiniu dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo prašo perkelti ieškovei UAB „AUGA Grūduva atsakovų M. B., I. B. (toliau – ir Pirkėjai), teises ir pareigas pagal atsakovų M. B., I. B. ir trečiojo asmens O. D. F. (toliau – ir Pardavėja) 2019 m. kovo 12 d. sudarytą žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pirkimo pardavimo sutartis) patikslinant sprendimo vykdymo tvarką:
1.1. įpareigoti ieškovę UAB „AUGA Grūduva“ sumokėti atsakovams M. B., I. B. 6 000 Eur (šešių tūkstančių eurų) sumą;
1.2. įpareigoti ieškovę UAB „AUGA Grūduva“ sumokėti atsakovei „Swedbank“, AB 54 000 Eur (penkiasdešimt keturių tūkstančių eurų) sumą;
1.3. nustatyti, kad ieškovei UAB „AUGA Grūduva“ sumokėjus 54 000 Eur atsakovei AB „Swedbank“, atsakovų M. B., I. B. prievolė atsakovei „Swedbank“, AB pagal 2019-02-28 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra laikoma įvykdyta;
1.4. įpareigoti atsakovę „Swedbank“, AB išregistruoti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), hipoteką pagal hipotekos sandorį notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) per 3 (tris) darbo dienas nuo ieškovės UAB „AUGA Grūduva“ 54 000 Eur sumokėjimo atsakovei „Swedbank“, AB dienos.
2. Ieškovė nurodo, kad 2009-08-24 UAB „Žemės vystymo fondas 10“ ir Pardavėja sudarė privačios žemės nuomos sutartį (toliau - Nuomos sutartis), pagal kurią UAB „Žemės vystymo fondas 10“ iš Pardavėjos išsinuomojo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio plotas yra 13,25 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas). Žemės sklypas išnuomotas iki 2010-12-31, vėliau terminas papildomais susitarimais buvo pratęsiamas iki 2019-09-30. Nuomos sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre (toliau - NTR). 2016-04-26 UAB „Žemės vystymo fondas 10“, Ieškovė ir Pardavėja sudarė papildomą susitarimą Nr. 2 prie Nuomos sutarties. Vadovaujantis susitarimo 1 punktu, Ieškovė iš UAB „Žemės vystymo fondas 10“ perėmė visas nuomininko teises ir pareigas, kylančias iš Nuomos sutarties. Vadovaujantis susitarimo 2 punktu, Žemės sklypo Nuomos sutarties galiojimo terminas buvo pratęstas iki 2020-12-31. 2016-04-26 susitarimas taip pat buvo registruotas NTR. Ieškovė 2019-03-12 gavo Pardavėjos 2019-03-08 pranešimą, kad Pardavėja nusprendė parduoti Žemės sklypą nežinomam pirkėjui. Jau kitą dieną po Pardavėjos 2019-03-08 pranešimo gavimo (t. y. 2019-03-13) NTR buvo įregistruota Pirkimo - pardavimo sutartis, o Žemės sklypo nuosavybės teisė perėjo atsakovams. Būtent 2019-03-13 ieškovė sužinojo, kad Žemės sklypas buvo parduotas Atsakovams pagal Pirkimo - pardavimo sutartį. 2019-03-17 įsigytą Žemės sklypą atsakovai iš karto įkeitė Bankui. Vadovaujantis Hipotekos registro išrašo duomenimis, matyti, kad Žemės sklypas įkeistas užtikrinant atsakovų prievolių pagal 2019-02-28 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą, prievolės dydis yra 54 000 EUR. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 5 str. 1 d. 2 p., ieškovė turėjo aiškią pirmumo teisę įsigyti Žemės sklypą, ieškovė nei iš Pardavėjos, nei iš NŽT, nei iš jokių kitų asmenų ar institucijų negavo jokio Įstatymo nustatyta tvarka ir forma pateikto pranešimo dėl parduodamo Žemės sklypo. Ieškovė vykdė Nuomos sutartį, Žemės sklypą naudojo pagal paskirtį, vykdė jame žemės ūkio veiklą ir ketino ją toliau vykdyti Žemės sklype. Tačiau, pažeidžiant Įstatymo nuostatas, ieškovei nebuvo užtikrinta pirmumo teisė įsigyti Žemės sklypą, dėl ko egzistuoja pagrindas perkelti ieškovei atsakovų teises ir pareigas pagal Pirkimo - pardavimo sutartį.
Atsiliepimas
3. Atsakovai M. B. ir I. B. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovai nurodo, kad pagal į bylą pateiktus įrodymus vykdant žemės sklypo pirkimo - pardavimo procedūrą, NTR buvo įregistruoti duomenys, jog ieškovė yra ne 13,25 ha dydžio žemės sklypo nuomininkė, o 1,02 ha dydžio žemės sklypo dalies nuomininkė. Tiek NTR išraše, kuriuo buvo vadovautasi vykdant žemės sklypo pirkimo pardavimo procedūrą, tiek NTR išraše, kuriuo vadovaujasi ieškovė yra nurodyta, jog duomenys apie žemės sklypo nuomą galioja nuo 2016-05-09 dienos. Tačiau Ieškovė nutyli svarbią aplinkybę, susijusią su tuo, kad ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu NTR buvo skelbiamas įrašas, kad NTR Nr. (duomenys neskelbtini) centrinio duomenų banko 2019-0125 nustatyta, kad ieškovė 2016-04-26 susitarimu yra parduodamo žemės sklypo 1,02 ha nuomininkė. Tokiu būdu ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovė, vadovaujantis NTR duomenimis, nebuvo 13,25 ha žemės sklypo naudotoja. Įvykus žemės sklypo pirkimo - pardavimo procedūrai NTR duomenys buvo pakeisti nurodant, jog ieškovė nuomojasi 13,25 ha dydžio žemės sklypą. Dėl šios priežasties atsakovai bylos nagrinėjimo metu kreipėsi į NTR su prašymu pateikti visus dokumentus, kurių pagrindu NTR buvo įregistruoti duomenys, kad ieškovė nuomojasi visą ginčo žemės sklypą ir 1,02 ha dydžio dalį ginčo žemės sklypo. Tik atsakovams apskundus VĮ Registro centro padalinio sprendimą ginčų komisijai, VĮ Registrų centras pripažino, kad padarė techninę klaidą registruodami duomenis apie žemės sklypo nuomą. Vis dėl to, VĮ Registrų centras taip ir nepaaiškino, koks konkretus teisės aktas leidžia VĮ Registrų centrui taisyti klaidingai įregistruotus duomenis atgaline data (VĮ Registrų centras taisydamas klaidingai įregistruotus duomenis NTR, įregistravo, jog pataisyti duomenys buvo įregistruoti dar 2016-05-09 dieną). Kadangi pagal NTR duomenis ieškovė nuomojosi 1,02 ha dydžio žemės sklypo dalis, ieškovė nebuvo viso žemės sklypo naudotoja, todėl neturėjo pirmumo teisės įsigyti visą žemės sklypą iš Pardavėjos. Kadangi vykdant žemės sklypo pirkimo - pardavimo procedūrą nebuvo išviešinta, jog ieškovė nuomojasi 13,25 ha dydžio žemės sklypą, ieškovė negali panaudoti nuomos sutarties prieš trečiuosius asmenis, t. y. atsakovus. Ieškovė beveik tris metus nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų ištaisyti netikslūs duomenys NTR, o jie buvo ištaisyti tik tada, kai žemės sklypas jau buvo parduotas, akivaizdu, jog ieškovė veikdama tokiu būdu pažeidė jai keliamus didesnio atidumo, rūpestingumo jos veiklai keliamus reikalavimus ir patikslinusi duomenis apie žemės sklypo duomenis šiuo metu elgiasi nesąžiningai atsakovų atžvilgiu. Todėl ieškovė neturi pirmumo teisės įsigyti ginčo žemės sklypą pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė priklauso didelei įmonių grupei, kuri ilgą laiką verčiasi žemės ūkio veikla, ieškovės teiginiai, jog ji nieko nežinojo apie parduodamą žemės sklypą turėtų būti vertinami kritiškai. Ieškovė niekaip neįrodinėja, kad ji realiai naudojo ar naudoja šį žemės sklypą žemės ūkio veiklai, t. y., kad ji yra faktinis šio žemės sklypo naudotojas. Priešingai, tiek iš pačios ieškovės į bylą pateiktų įrodymų (subnuomos sutartis su UAB „AUGA Jurbarkai“), tiek iš Nacionalinės mokėjimų agentūros pateiktų duomenų apie ginčo žemės sklypo deklaravimą, yra matoma, jog faktinis žemės sklypo naudotojas žemės ūkio veiklai yra ne ieškovė, o UAB „AUGA Jurbarkai“. Be to, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio įstatymo 2 straipsnio 22 punktu žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuoma nėra priskiriama žemės ūkio veiklai. Kadangi ieškovė nėra Žemės sklypo naudotoja Įstatymo prasme, ji neturi teisės reikšti ieškinio dėl pirkėjo teisių ir pareigų pagal Pirkimo - pardavimo sutartį perkėlimo ieškovei. Taip pat ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ji apskritai turi teisę įsigyti Žemės sklypą, nepažeisdama Įstatymo 3 str. 2 d. reglamentavimo dėl 500 ha žemės sklypų plotų apribojimo, todėl jos reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Ieškovė ignoruoja aplinkybę, kad atsakovai “Swedbank”, AB (toliau – ir Bankas) privalės mokėti palūkanas, toks Ieškinio patenkinimas savaime sukeltų nepagrįstus nuostolius Atsakovams. Nors atsakovai įsigydami ginčo žemės sklypą veikė visiškai teisėtai, jie ne tik netektų teisėtai įsigyto ginčo žemės sklypo, tačiau kartu dėl kitų asmenų kaltės būtų priversti ir toliau mokėti palūkanas.
5. Atsakovė „Swedbank”, AB atsiliepime į ieškinį prašo: dėl UAB „AUGA Grūduva“ reikalavimų, kiek jie susiję su pirkėjo teisių ir pareigų pagal 2019 m. kovo 12 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perkėlimo UAB „AUGA Grūduva“ spręsti teismo nuožiūra, UAB „AUGA Grūduva“ nurodytos sprendimo vykdymo tvarkos (tuo atveju, jeigu reikalavimai dalyje dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo UAB „AUGA Grūduva“ bus tenkinami) 2.2 punktą modifikuoti nustatant, kad UAB „AUGA Grūduva“ turi sumokėti „Swedbank“, AB visą M. B. 2019 m. vasario 28 d. Kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktą ir negrąžintą kredito sumą, palūkanas, delspinigius ir kitus mokėjimus paskaičiuotus mokėjimo dienos duomenimis, o 2.3 punktą ir 2.4 punktą palikti nenagrinėtais.
6. Nurodo, kad vienintelis Banko teisinis suinteresuotumas ylos baigtimi yra tas, kad tuo atveju, jeigu teismas tenkintų ieškinį Bankui būtų sugrąžinta visa M. B. suteikta ir negrąžinta kredito suma, palūkanos, delspinigiai ir kiti mokėjimai. Bankas yra sąžiningas hipotekos turėtojas, t. y. hipotekos teisę į sutartinės hipotekos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), įkeistą nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir Žemės sklypą, įgijo sąžiningai. Įstatymas gina sąžiningo asmens, įgijusio turtą, teises, tarp jų ne tik nuosavybės, bet ir kitas daiktines teises, įskaitant ir hipotekos. Hipotekos teisių į ginčo žemės sklypą įgijimo metu M. B. ir I. B. buvo išviešinti kaip Žemės sklypo savininkai, o todėl galimas pirkėjo teisių ir pareigų ieškovei perkėlimas negali turėti jokios įtakos Banko, kaip hipotekos kreditoriaus teisėms ir pareigoms. Hipoteka Žemės sklypui gali pasibaigti tik įvykdžius M. B. skolinį įsipareigojimą pagal 2019 m. vasario 28 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nepriklausomai nuo jo dydžio. Todėl teismas turėtų modifikuoti ieškovės reikalavimų 2.2 punktą (tuo atveju, jeigu reikalavimai dalyje dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo UAB „AUGA Grūduva“ bus tenkinami). CK 6.123 straipsnis nustato, kad prievolė pasibaigia, ai ji tinkamai įvykdoma. Ieškovės ieškinio 2.2 punkto reikalavimas yra perteklinis, nes M. B. prievolė Bankui pagal 2019 m. vasario 28 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ją tinkamai įvykdžius, pasibaigs įstatymo pagrindu, nereikalaujant atskiro teismo sprendimo. Dėl kitų reikalavimų, tai tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad M. B. skolinis įsipareigojimas užtikrintas Žemės sklypo hipoteka, yra didesnis nei ieškovės Bankui sumokėta suma, Bankas neįgytų pareigos kreiptis dėl hipotekos ginčo žemės sklypui išregistravimo. Taip pat ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad tuo atveju, jeigu ieškovės Bankui pervesta pinigų suma pilnai padengtų M. B. skolinį įsipareigojimą pagal 2019 m. vasario 28 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Bankas nesikreiptų dėl hipotekos išregistravimo. Ieškovės reikalavimai Bankui pareikšti per anksti, nesant jokio teisės pažeidimo, todėl paliktini nenagrinėtais.
7. Trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centras (toliau – ir VĮ Registrų centras) atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinio reikalavimų pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra.
8. Nurodo, kad nuo 2016 m. gegužės 9 d. NTR įraše įregistruotas juridinis faktas apie sudarytą Žemės sklypo nuomos sutartį. Šis juridinis faktas įregistruotas 2009 m. rugpjūčio 24 d. nuomos sutarties ir 2016 m. balandžio 26 d. susitarimo pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek Nuomos sutartyje, tiek susitarime yra nurodoma, jog nuomojamo Žemės sklypo plotas yra13,25 ha. Nuo 2019 m. kovo 18 d. Žemės sklypo NTR įraše yra įregistruotas juridinis faktas apie hipoteką (įregistravimo pagrindas - 2019 m. kovo 18 d. Hipotekos registro pranešimas apie hipotekos įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio tarp atsakovo M. B. ir trečiojo asmens Onos D. F. sudarymo metu NTR buvo padaryta techninė klaida t. y. neteisingai įrašytas išnuomoto Žemės sklypo plotas - 1,02 ha. Šis Žemės sklypo plotas buvo patikslintas į 13,25 ha atliekant 2019 m. kovo 14 d. registro duomenų patikslinimą Žemės sklypo hipotekos sandoriui. Registro duomenų patikslinimas atliktas vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, 21 punktu. VĮ Registrų centro nuomone, klaidos apie neteisingai nurodytą išnuomotą Žemės sklypo plotą NTR faktas niekaip nedaro įtakos ginčo situacijai. Nuomos teisė į visą Žemės sklypą nuomininkei UAB „AUGA Grūduva“ yra atsiradusi 2009 m. rugpjūčio 24 d. nuomos sutarties ir 2016 m. balandžio 26 d. susitarimo pagrindu, būtent šiuose dokumentuose nurodomas nuomojamo Žemės sklypo plotas yra 13,25 ha. Taigi, techninė klaida NTR niekaip neatėmė iš nuomininkės teisės naudotis visu išnuomotu Žemės sklypu.
9. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepimu prašo netenkinti ieškinio.
10. Nurodo, kad nors ieškovė ieškinio reikalavimą grindžia tuo, kad vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu ji turėjo aiškią pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą kaip naudotoja, bet toks ieškovės argumentas yra nepagrįstas. Pagal turimus duomenis subjektų pirmumo teisės vertinimo pagal Įstatymą metu ir dabar Ieškovė nėra ir nebuvo žemės sklypo naudotoja. Ieškovė, būdama Žemės sklypo nuomininkė, perleido nuomos teisę į Žemės sklypą kitam asmeniui ŽŪB „AUGA Jurbarkai“ 2018 m. sausio 2 d. privačios žemės subnuomos sutartimi. Žemės sklype veiklą vykdė ir ją Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos 2016-2018 metais deklaravo ŽŪB „AUGA Jurbarkai“. Taigi, ieškovė nenaudodama Žemės sklypo gavo pajamas ne iš žemės ūkio veiklos, kas nenumatyta Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu, reglamentuojančiu pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės sklypą. Ieškovės argumentai, kad sužinojo 2019 m. kovo 13 d. apie parduotą Žemės sklypą vertintini kritiškai, nes būdama rūpestinga ir atidi, galėjo tai žinoti anksčiau iš viešai skelbiamos informacijos. Įstatymas nereglamentuoja tvarkos, kai nuomojama žemės sklypo dalis, kad nuomininkas turi teisę įsigyti visą parduodamą žemės sklypą. Tuo metu (nuo 2019-01-23 - O. D. F. pranešimo gavimo data iki 2019-02-02 - pažymos parengimo data) taikant Įstatymo nuostatas ieškovė turėjo iš NŽT Jurbarko skyriaus gauti pranešimą, kad ji Įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi 2 punktu turi pirmumo teisę įsigyti 1,02 ha Žemės sklypo dalį, nes NŽT Jurbarko skyrius atlikdamas Įstatyme reglamentuotus veiksmus dėl O. D. F. 2019 m. vasario 25 d. pažymos Nr. 32PAŽ-88-(14.32.104.) „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui“ parengimo ir išdavimo, naudojosi VĮ Registrų centro NTR Nr. (duomenys neskelbtini) centrinio duomenų banko 2019 m. sausio 25 d. išrašu, kuriame ieškovė buvo nurodyta Žemės sklypo 1,02 ha nuomininke. Taigi, pranešimo apie teisę pasinaudoti pirmumo teise pirkti 1,02 ha žemės sklypą neišsiuntimas, negali būti pagrindas tenkinti ieškinį dėl pirkėjo teises į 13,25 ha žemės sklypą perkėlimo ieškovei. Kadangi pagal šiuo metu turimus įrodymus, ieškinys dėl pirmojo reikalavimo negali būti tenkinamas, todėl ir ieškinio reikalavimas nustatyti sprendinio vykdymo tvarką taip pat yra nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos patenkinti.
Atsiliepimas
12. Atsakovai ir jų atstovas teismo posėdyje prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti.
13. Trečiojo asmens Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdyje prašė patikslintą ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
14. Patikslintas ieškinys atmestinas.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-08-24 UAB „Žemės vystymo fondas 10“ ir atsakovė O. D. F. sudarė privačios žemės nuomos sutartį, pagal kurią UAB „Žemės vystymo fondas 10“ iš atsakovės išsinuomojo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio plotas yra 13,25 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Žemės sklypas šia sutartimi buvo išnuomotas iki 2010-12-31. Ši sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Vėliau žemės sklypo nuomos sutarties terminas buvo pratęsiamas papildomais susitarimais ir 2016-04-26 papildomu susitarimu Nr. 2 prie 2009-08-24 privačios žemės nuomos sutarties, sutarties galiojimo terminą šalys pratęsė iki 2020-12-31. Toks papildomas susitarimas dėl žemės nuomos buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastro registre.
16. Atsakovė O. D. F. 2019-01-22 pranešė NŽT Jurbarko skyriui, kad ketina parduoti ginčo žemės sklypą ir informavo, kad sklypo naudotoja pagal sudarytus susitarimus yra UAB „Žemės vystymo fondas 10“. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyrius 2019-02-26 davė sutikimą, kad atsakovai M. B. ir I. B. įsigytų 13,25 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)
17. Kaip rodo kiti bylos duomenys, kad ieškovė 2019-03-12 gavo iš atsakovės O. D. F. pranešimą, kad pastaroji nusprendė parduoti žemės sklypą ir, kad būsimasis pirkėjas ketina įkeisti žemės sklypą hipoteka.
18. Nustatyta ir tai, kad 2019-03-13 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota žemės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė O. D. F. ginčo žemės 13,25 ha sklypą pardavė atsakovams M. B. ir I. B..
19. Atsakovų M. ir I. B. įsigytas ginčo žemės sklypas yra įkeistas atsakovei Swedbank AB.
20. Ieškovė įrodinėja, kad turėjo aiškią pirmumo teisę įsigyti ginčo žemės sklypą pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tačiau nei iš atsakovės O. D. F., nei iš Nacionalinės žemėtvarkos tarnybos negavo įstatymo nustatyta tvarka ir forma pateikto pranešimo dėl parduodamo žemės sklypo. Ieškovė teigia, kad vykdė nuomos sutartį, žemės sklypą naudojo pagal paskirtį, vykdė jame žemės ūkio veiklą ir ketino ją toliau vykdyti žemės sklype. Ieškovės nuomone, jai nebuvo užtikrinta pirmumo teisė įsigyti Žemės sklypą, dėl ko egzistuoja pagrindas perkelti ieškovei atsakovų - pirkėjų M. ir I. B. teises ir pareigas pagal ginčo pirkimo – pardavimo sutartį.
21. Atsakovai M. ir I. B. atsikirtinėja, kad įsigydami žemės sklypą iš atsakovės O. D. F. veikė teisėtai, pateikė prašymą dėl sutikimo išdavimo NŽT ir visus kitus reikiamus dokumentus, kurie patvirtino jų teisę įsigyti žemės sklypą ir tik gavę sutikimą iš tarnybos dėl žemės sklypo įsigijimo sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su pardavėja. Nurodo, kad ieškovė nebuvo faktinis žemės sklypo naudotojas ir neįrodė, kad ji žemės sklypą žemės ūkio veiklai naudojo ne mažiau kaip vienerius metus, todėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas negali būti taikomas ir jai pirmumo teisės pirkti sklypą nėra.
22. Žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo tvarką reglamentuoja LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas ( toliau – Įstatymas ). Pagal šio Įstatymo 5 str. 1 d. nuostatas pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis nurodyta eilės tvarka turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – LR CK 4.79 str. nustatyta tvarka; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus, jeigu jis atitinka to paties įstatymo 2 str. 1 d. reikalavimus; 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties sklypu, jeigu jis atitinka šio įstatymo 2 str. 1 d. nuostatas.
23. Įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. nustato, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių, antrąja eile turi parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį (sutartis), jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu ar kita organizacija pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų. Ieškovė teigia, kad buvo žemės sklypo naudotoja, naudojusi žemės sklypą, nemažiau kaip vienerius metus ir turėjo pirmumo teisę jį pirkti, o atsakovai tvirtina, kad ieškovė nebuvo faktinis žemės sklypo naudotojas ir neįrodė, kad ji žemės sklypą žemės ūkio veiklai naudojo ne mažiau kaip vienerius metus, todėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas negali būti taikomas ir jai nebuvo pirmumo teisės pirkti sklypą. Atsižvelgiant į šalių pareikštus reikalavimus ir atsikirtimus, teismas tik dėl to ir pasisako.
24. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas žemės ūkio paskirties žemės pardavimo eiliškumas. Pagal įstatymo 5 straipsnio 1dalies 2 punktą pirmumo teisę turi parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį. Analizuojant šią teisės normą suprantama, kad ši įstatymo nuostata žemės sklypo naudojimą sieja ne tik su juridiškai įformintu naudojimu, bet ir su faktiniu naudojimu ir tai įstatyme aiškiai yra įtvirtinta, kad žemės ūkio paskirties žemės naudotojas turi būti naudojęs žemę ne mažiau kaip vienus metus pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį.
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Žemės vystymo fondas 10“, ieškovė ir atsakovė O. D. F. 2016 m. balandžio 26 d. sudarė jau minėtą papildomą susitarimą Nr. 2 prie nuomos sutarties, kuria ieškovė perėmė visas nuomininko teises ir pareigas ir tapo viso žemės sklypo nuomininke iki 2020 m. gruodžio 31 d.
26. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovė nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo registruota 13,25 ha ginčo žemės sklypo nuomininke. Tačiau byloje nėra patvirtinta, kad ieškovė daugiau kaip vienerius metus pati būtų naudojusi žemę žemės ūkio veiklai ir buvo faktinė ginčo žemės sklypo naudotoja. Byloje pateikti įrodymai - subnuomos sutartis sudaryta tarp ieškovės ir UAB „Auga Jurbarkai“ parodo, kad faktinis žemės sklypo naudotojas buvo UAB „Auga Jurbarkai“. Ginčo žemės sklypą deklaruoja taip pat UAB „Auga Jurbarkai“, o ne ieškovė. Tai patvirtina byloje pateikti duomenys iš Nacionalinės mokėjimų agentūros. Nacionalinės mokėjimų agentūros pateikta informacija nustatoma ir tai, kad ginčo sklype paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškose deklaravo UAB „Auga Jurbarkai“. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pati ieškovė net ir neįrodinėja aplinkybių susijusių su faktiniu žemės ūkio sklypo naudojimu, manydama, jog tokias aplinkybes nėra būtina įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovės nuomone, žemės sklypo nuomininkės buvimui pakanka įrodyti tik juridiškai įformintą nekilnojamojo turto kadastre žemės sklypo naudojimo faktą daugiau kaip vienerių metų. Teismas su tokiu ieškovės aiškinimu nesutinka pažymėdamas, kad vertinant Įstatymo 5 straipsnio 1dalies 2 punkto formuluotę, teismo nuomone, įstatymo tikslas ir paskirtis yra užtikrinti naudojimosi žemės ūkio paskirties žeme tęstinumą. Kita vertus, aptariamo įstatymo nuostatos, tai yra, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį (sutartis) naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus, – jeigu jis atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, leidžia pagrįstai spręsti, kad įstatymų leidėjas siekė įtvirtini apsaugą nuo piktnaudžiavimo ir užkirsti kelią sudaryti formalias žemės ūkio paskirties žemės naudojimo sutartis. Panašios pozicijos aiškindamas šią teisės normą laikėsi ir Panevėžio apygardos teismas (Panevėžio apygardos teismo 2018m. gruodžio 3d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-732-425/2018).
27. Kaip matyti iš kitų bylos duomenų, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje buvo įrašas, kad ieškovė naudojasi 1,02 ha dydžio ginčo žemės sklypo dalimi. Vėliau (2019 m. kovo 14 d.) VĮ Registrų centras išnuomoto žemės ūkio sklypo plotą patikslino nustatant, kad ieškovė naudojosi 13,25 ha žemės sklypu ir įvykusią klaidą ištaisė. Tačiau teismo vertinimu, sprendimo 26 punkte nustačius aplinkybes ir konstatavus, kad ieškovė nebuvo ginčo sklypo faktine naudotoja, klaidos apie neteisingai nurodytą išnuomotą sklypo plotą nekilnojamojo turto registre ištaisymo atliktas faktas, nedaro įtakos ginčo situacijai ir jos nepakeičia.
28. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas yra specialioji teisės norma, kuria inter alia užtikrinama asmens, nuosavybės teise turinčio žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, pirmumo teisė įsigyti žemę ir nurodytos pardavimo sąlygos. Teismui nenustačius, jog parduodant atsakovams M. B. ir I. B. ginčo žemę buvo pažeisti specialūs įstatymo reikalavimai, perkelti ieškovei pirkėjo teises remiantis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nėra teisinio pagrindo.
29. Netenkinus ieškovės ieškinio reikalavimo dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal ginčijamą sandorį, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir kitų ieškovės išvestinių iš pirmojo reikalavimo ieškinio reikalavimų. Taigi, ieškovės patikslintas ieškinys atmestinas pilnoje apimtyje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Patikslintą ieškinį atmetus iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet jei jos yra ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro. Atsakovai M. B. ir I. B. prašo priteisti 3859,18 Eur, o atsakovė O. D. F. prašo priteisti 210,54 Eur išlaidas advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pagal turėtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus matyti, kad jos turėtos išlaidos yra už
31. Atsakovų prašomos priteisti išlaidos yra už advokato ir advokato padėjėjo procesinius veiksmus – teisines konsultacijas, atsiliepimų į ieškinį ir patikslintą ieškinį bei prašymų teismui ir paklausimų rengimą, pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teisme, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.2., 8.16 p., 8.18 p., 8.19 p. , todėl šios išlaidos priteistinos atsakovams.
32. Iš ieškovės priteistinos 15,64 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Auga Grūduva“ (kodas 174401546) 3859,18 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovams M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir 210 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei O. D. F. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovės UAB „Auga Grūduva“ (kodas 174401546) 15,64 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliaciniu skundu.
Šalims išaiškintina, kad šalys nepasibaigus sprendimo apeliacine tvarka apskundimo terminui, gali sudaryti taikos sutartį ir ją pateikti teismui patvirtinti (CPK 140 straipsnio 4 dalis).