Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. M. skundą dėl antstolės Santos Selezniovienės veiksmų, suinteresuoti asmenys R. R., antstolė Santa Selezniovienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolis Aleksandras Selezniovas (pavaduojantis antstolę Santą Selezniovienę) CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, 2019 m. rugsėjo 5 d. patvarkymu Nr. (Duomenys neskelbtini) jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Antstolio patvarkyme pažymėtina, kad pareiškėja skundžia antstolio patvarkymą, kuris neturi nieko bendro su areštuoto turto įkainojimu. Skundžiamas 2019-08-09 patvarkymas Nr. (Duomenys neskelbtini) dėl turto pardavimo iš varžytynių buvo priimtas tam, kad nustatyti antrųjų varžytynių datą. Šiuo argumentu pareiškėjos skundas yra nemotyvuotas, nes nepakeitus pirminio patvarkymo, t. y. 2019 m. gegužės 22 d. patvarkymo „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. (Duomenys neskelbtini) situacija nepasikeis. Antstolė 2019 m. gegužės 22 d. patvarkymu Nr. (Duomenys neskelbtini), atsižvelgdama į nekilnojamojo turto vertintojo UAB „Lituka ir Ko“, ekspertizės aktą Nr. (Duomenys neskelbtini) nustatė bendrą turto vertę 32000 Eur. Pareiškėja susipažinusi su antstolio patvarkymu, prieštaravimų dėl areštuoto turto įkainojimo nepateikė, todėl skundo pareiškimas turėtų būti vertinamas kaip siekis užvilkinti išieškojimo procesą. Antstolio patvarkyme nurodoma, kad savo nuomonę suformuoti apie galimą parduotino iš varžytynių turto rinkos vertę paprašė UAB „Lituka ir Ko“ kaip specialisto, pateikti išvadą apie galimą parduotino iš varžytynių turto rinkos vertę. UAB „Lituka ir Ko“ išduotas aktas nėra ekspertizės aktas CPK 682 straipsnio prasme, tai yra tik konsultacija antstoliui tam, kad jis suformuotų savo nuomonę apie galimą parduotino iš varžytynių turto rinkos vertę ir nieko daugiau. Tam, kad būtų paskirta ekspertizė CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėja turėjo CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka, gavus antstolio patvarkymą (2019 m. gegužės 22 d. patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. (Duomenys neskelbtini) pareikšti antstoliui prieštaravimus dėl antstolio nustatytos parduotino iš varžytynių turto vertės. Gavus pareiškėjos prieštaravimus antstolis CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka būtų paskyręs ekspertizę parduotino iš varžytynių turto rinkos vertei nustatyti. Ekspertu būtų parinktas į ekspertų sąrašą įtrauktas asmuo ir/ar įmonė. Tačiau pareiškėja antstoliui CPK 681 straipsnio nustatyta tvarka prieštaravimų nepareiškė dėl 2019 m. gegužės 22 d. patvarkymo „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. (Duomenys neskelbtini) ir jo neskundė.

Suinteresuotas asmuo R. R. atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

remiantis vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė Santa Selezniovienė vykdo vykdomąją bylą Nr. (Duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro 2018 m. birželio 26 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (Duomenys neskelbtini) dėl 16390,24 Eur skolos, 1,5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuotinų nuo 2016 m. lapkričio 26 d. iki visiško prievolės įvykdymo išieškojimo iš skolininkės E. M., parduodant skolininkei E. M. nuosavybės teise priklausantį įkeistą turtą, t. y. žemės sklypą, bendras sklypo plotas 0.1300 ha, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, bendras plotas 115.82 kv.m, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, užstatytas plotas 72.00 kv.m, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, užstatytas plotas 41.00 kv.m, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius-šulinį, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), esančius (Duomenys neskelbtini) iš viešųjų varžytynių išieškotojo R. R. naudai.

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau SVI). Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja prašo panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos antrosios turto varžytinės Nr. (Duomenys neskelbtini) ir priimti patvarkymą, kuriuo antrosios varžytinės Nr. (Duomenys neskelbtini) būtų atšauktos.

Vykdomosios bylos Nr. (Duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad antstolė 2019-06-20 Nr. (Duomenys neskelbtini) pranešė skolininkei E. M. ir išieškotojui R. R. apie vykstančias pirmąsias turto varžytines. Antstolė 2019-07-23 priėmė patvarkymą Nr. (Duomenys neskelbtini) „Dėl neįvykusio turto pardavimo iš pirmųjų varžytinių“, kadangi varžytinėse nedalyvavo nė vienas varžytinių dalyvis. 2019-07-23 pasiūlymu „Perimti neparduotą iš pirmųjų varžytinių turtą“ antstolė pasiūlė išieškotojui R. R.. I. R. R. antstolei pateikė 2019-07-24 pranešimą, kuriame nurodė, kad atsisako paimti iš pirmųjų varžytynių neparduotą turtą. 2019-08-09 antstolė priėmė patvarkymą Nr. (Duomenys neskelbtini) „Dėl turto pardavimo iš varžytinių“, kuriuo paskelbė skolininkės E. M. turto pardavimą iš antrųjų varžytinių.

CPK 719 straipsnis įtvirtina turto nepardavimo iš pirmųjų varžytynių pasekmes. Minėto straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis, turtas perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą. Paskelbęs varžytynes neįvykusiomis, išskyrus šio Kodekso 717 straipsnio 2 ir 4 punktuose numatytus atvejus, antstolis pasiūlo išieškotojui paimti neparduotą iš varžytynių turtą šiame straipsnyje ir šio Kodekso 720 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sąlygomis ir nustato terminą, per kurį išieškotojas turi raštu antstoliui pranešti apie savo sutikimą paimti turtą (CPK 719 straipsnio 3 dalis). Jeigu išieškotojas atsisako paimti šio Kodekso 719 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie savo sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia antrąsias varžytynes. (CPK 721 straipsnio 1 dalis).

Esant nurodytoms faktinės aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reglamentavimui, konstatuotina, kad antstolė teisėtai paskelbė antrąsias varžytines ir naikinti 2019-08-09 patvarkymą Nr. (Duomenys neskelbtini), kuriuo paskelbtos antrosios varžytinės ir tuo pagrindu priimti patvarkymą, kuriuo antrosios varžytinės būtų atšauktos, teisinio pagrindo nėra.

Pažymėtina, kad skundo nagrinėjimo metu viešais www.evarzytynės.lt duomenimis nustatyta, kad antrosios pareiškėjos turto varžytynės Nr. (Duomenys neskelbtini) baigėsi 2019-09-09 13:04 ir laikomos neįvykusiomis.

Pareiškėjos teigimu, antstolė neteisingai įvertino parduodamo iš varžytinių nekilnojamojo turto vertę ir prašo paskirti pakartotinę turto - žemės sklypo unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini) tvarto unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), tvarto unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), šulinio unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), esančių adresu (Duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ją pavedant atlikti turto vertintojui, atitinkančiam teismo ekspertizės įstatyme įtvirtintus reikalavimus ir įrašytam į teismo ekspertų sąrašą. Pareiškėja nurodo, kad turto vertinimą atlikęs UAB „Lituka ir Ko“ nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, todėl neturėjo teisės atlikti turto vertės nustatymo ekspertizės.

Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones (CPK 681 straipsnio 1 dalis).

Tik tais atvejais, kai skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Iš minėtų įstatymo nuostatų matyti, kad vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Akcentuotina, kad visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010).

CPK 681-682 straipsniuose, reglamentuojančiuose ekspertizės skyrimo vykdymo procese ypatumus, nenustatyta reikalavimo antstolio skiriamas ekspertizes pavesti atlikti į teismo ekspertų sąrašą įrašytiems asmenims, o 2005 m. spalio 27 d. teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punkte numatyta, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus.

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė 2019-01-14 patvarkymu Nr. (Duomenys neskelbtini), pavedė atlikti turto vertinimą turto vertintojui UAB „Lituka ir Ko“, įmonės kodas 135774444, Klaipėdos skyrius, Liepų g. 3, Klaipėda.

Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „Lituka ir Ko“ 2019-05-02 namų valdos (Duomenys neskelbtini), turto vertinimo ataskaitą Nr. (Duomenys neskelbtini), įvardijo turto vertės nustatymo ekspertizės aktu, tačiau laikyti šio dokumento ekspertizės aktu nėra teisinio pagrindo. Visų pirma, antstolis byloje neskyrė turto vertinimo ekspertizės, o turto vertintojui pavedė atlikti turto vertinimą. Antra, UAB „Lituka ir Ko“ turto vertinimo ataskaitos turinys neatitinka ekspertizės akto turinio reikalavimų: UAB „Lituka ir Ko“ akte nurodo, kad vertinimo atvejis yra kitas atvejis, kai pageidauja užsakovas, o vertinimo tikslas – rinkos vertės nustatymas kitu tikslu (patvarkymas dėl areštuoto turto įvertinimo), pagal antstolės Santos Selezniovienės 2019-01-14 patvarkymą Nr. (Duomenys neskelbtini), turto vertinimą atliko ir pasirašė nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją turinis asmuo ir patvirtino kartu su UAB „Lituka ir Ko“ įgaliotu asmeniu, o ne ekspertai.

2019-05-22 antstolė patvarkymu Nr. (Duomenys neskelbtini), atsižvelgdama nekilnojamojo turto vertintojo UAB „Lituka ir Ko“, turto vertinimo ataskaitą Nr. (Duomenys neskelbtini), nustatė bendrą turto vertę 32 000 Eur. Skolininkė su nurodytu antstolės 2019-05-22 patvarkymu susipažino. Jai adresuoti dokumentai buvo išsiųti jos nurodytu elektroniniu paštu (Duomenys neskelbtini). Skolininkei taip pat buvo išaiškinta ir suteikta teisė ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šio 2019-05-22 patvarkymo Nr. (Duomenys neskelbtini) gavimo dienos pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl išvaržomo turto įkainojimo. Vykdomosios bylos duomenimis, skolininkė nustatytais terminais jokių prieštaravimų nepateikė nei dėl paskirto turto vertintojo UAB „Lituka ir Ko“, nei dėl turto vertės nustatymo.

Pareiškėja skunde dėl antstolio veiksmų nepateikė jokių svarių ir pagrįstų argumentų, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti išvadą, jog netinkamai nustatyta turto vertė. Vien tik pareiškėjos deklaratyvūs teiginiai apie tai, jog turto vertinimą atlikęs UAB „Lituka ir Ko“ nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, todėl neturėjo teisės nustatyti turto vertės, neįrodo fakto, jog turtas yra netinkamai įvertintas ir antstolė nesiėmė visų reikiamų priemonių tinkamam išieškomo turto įvertinimui (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad turto vertę nustatė teisę verstis tokia veikla turtintis profesionalus turto vertintojas UAB „Lituka ir Ko“. Argumentų, pagrindžiančių, kad turto vertinimą vykdomojoje byloje atlikęs turto vertintojas nebūtų atitikęs pastarojo įstatymo reikalavimų, pareiškėja nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, teisės normų nepažeidė, atliko teisėtus ir pagrįstus veiksmus, atitinkančius įstatymo reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos E. M. skundą dėl antstolės Santos Selezniovienės veiksmų.

Grąžinti vykdomąją bylą Nr. (Duomenys neskelbtini), ir UAB „Lituka ir Ko“ 2019-05-02 turto vertinimo ataskaitą Nr. (Duomenys neskelbtini) antstolei Santai Selezniovienei, nutarčiai įsiteisėjus.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.