Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.20.1.; 2.5.21.; 3.1.7.3.; 3.1.7.5.; 3.1.7.7.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.4.

2015 m. spalio 7 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ametrinas“ ieškinį atsakovui UAB „Baltisches Haus“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB „Ametrinas“ prašo iš atsakovo UAB „Baltisches Haus“ priteisti 3634,54 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 21 d. UAB „Angura“, Klientas (atsakovas UAB „Baltisches Haus“ yra UAB „Komercijos vystymo kompanijos-2“ teisių ir pareigų perėmėjas, o UAB „Komercijos vystymo kompanija-2“ buvo UAB „Angura“ teisių ir pareigų perėmėjas), ir Gintaro Bartkevičiaus individuali įmonė, Paslaugos teikėjas (ieškovas UAB „Ametrinas“ yra jos teisių ir pareigų perėmėjas), sudarė Sutartį dėl viešojo tualeto, esančio (duomenys neskelbtini) (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatavimo (toliau - Sutartis), kurios pagrindu ieškovas eksploatavo panaudos teisės pagrindu perduoda viešąjį tualetą. Pagal Sutarties 1.4 p. atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti paslaugos administravimo mokestį (400,00 Lt ir PVM) ir piniginių lėšų skirtumą tarp ieškovo per mėnesį turėtų būtinųjų išlaidų ir surinktų pajamų. Viešojo tualeto eksploatavimui ieškovas į darbą priėmė 2 darbuotojus. 2015-04-16 raštu atsakovas informavo ieškovą, kad vienašališkai nutraukia Sutartį, o ieškovas sutarties nutraukimui neprieštaravo. Ieškovas surašė 2015 m. balandžio 30 d. Viešojo tualeto eksploatacijos sąnaudų aktą, į kurį buvo įtrauktos sunaudotos medžiagos, atlyginimas darbuotojams, kompensacija už nepanaudotas atostogas atleidžiant iš darbo, socialinio draudimo ir Garantinio fondo įmokos, atskaičiuotos ieškovo gautos pajamos, bei išrašė atsakovui 2015-04-30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AMT000000556 4683,72 Eur sumai. Atsakovas apmokėjo tik 1049,18 Eur įskaitant PVM, t.y., liko neapmokėta 3634,54 Eur suma, kurią sudaro kompensacija darbuotojams už nepanaudotas atostogas, socialinio draudimo ir garantinio fondo įmokos. Ieškovas nurodė, kad Sutartyje aiškiai apibrėžta ieškovo būtinųjų išlaidų sąvoka – tai išlaidos, tiesiogiai susijusios su viešųjų tualetų eksploatavimo veikla (1.4 p.), išlaidos higienos ir dezinfekavimo priemonių įsigijimui, elektros energijai, vandeniui, dviejų įmonės darbuotojų išlaikymui (minimalus atlyginimas, už darbuotojus mokami mokesčiai) (2.3.5 p.). Ieškovo teigimu kompensacijos už nepanaudota atostogas, socialinio draudimo ir garantinio fondo įmokos yra tiesiogiai susijusios su viešųjų tualetų eksploatavimo veikla, todėl jas pagal Sutartį ir CK 6.721 straipsnio nuostatas ieškovui privalo atlyginti atsakovas. Paminėjo, kad ir anksčiau darbuotojams buvo išmokamos kompensacijos už nepanaudotas atostogas, kurias klientas (UAB „Angura“ ir UAB „Komercijos vystymo kompanija – 2“) atlygindavo ir ginčo dėl šių išlaidų apmokėjo nebuvo.

Atsakovas UAB „Baltisches Haus“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo atsakovui visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčo dėl sutarties nutraukimo tarp šalių nėra. Paaiškino, kad nesutinka atlyginti ieškovo išlaidas, patirtas dėl darbuotojų atleidimo - kompensacijos darbuotojams už nepanaudotas atostogas, socialinio draudimo ir garantinio fondo įmokų, nes šios išlaidos kilo iš darbo santykių tarp ieškovo ir jo darbuotojų. Aiškinant Sutarties 2.3.5 punktą, ieškovo reikalaujamos priteisti išlaidos nėra priskirtinos išvardintų būtinų išlaidų kategorijai ir nėra susijusios su sutarties vykdymu. Be to, nurodytos ieškovo išlaidos susidarė jam nusprendus atleisti darbuotojus, nors galėjo pasiūlyti darbuotojams kitą darbą įmonėje, o didelės išlaidos kompensacijoms už nepanaudotas atostogas susidarė dėl ieškovo pasirinkto verslo modelio, kai darbuotojams atostogos nesuteikiamos, t.y., ieškovas tokiu būdu veikė savo rizika. Teigė, kad Sutartis nenumatė, kad atsakovas, nutraukus Sutartį, privalo atlyginti ieškovui visus jo patirtus nuostolius, o ieškovo prašoma priteisti suma laikytina ieškovo nuostoliais.

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad tarp UAB „Angura“ (kliento) ir Gintaro Bartkevičiaus individualios įmonės (paslaugos tiekėjo) 2006-09-21 buvo sudaryta sutartis „Dėl viešojo tualeto eksploatavimo“ (toliau tekste – Sutartis) (2-4 b. l.), pagal kurią klientas panaudos teisės pagrindu perdavė paslaugos tiekėjui patalpas, pritaikytas viešųjų tualetų paskirčiai, o paslaugos tiekėjas įsipareigojo už nustatytą įkainį nurodytose patalpose vykdyti viešųjų tualetų eksploatavimo veiklą (Sutarties 1.1. p.). Šalys susitarė, kad klientas paslaugos teikėjui už Sutartyje nurodytų paslaugų teikimą mokės 400,00 Lt dydžio administravimo mokestį ir padengs piniginių lėšų skirtumą tarp paslaugų tiekėjo per mėnesį turėtų būtinųjų išlaidų (t.y. išlaidų, tiesiogiai susijusių su viešųjų tualetų eksploatavimo veikla) ir paslaugų tiekėjo iš viešojo tualeto eksploatavimo veiklos surinktų pajamų (Sutarties 1.4. p.). Sutarties 2.3.5. punkte yra nurodyta, kad būtinosios išlaidos yra būtinos išlaidos už higienos ir dezinfekavimo priemones, išlaidos už patalpose sunaudotą elektros energiją ir vandenį, išlaidos dviejų įmonės darbuotojų išlaikymui (minimalus atlyginimas, už darbuotojus mokami mokesčiai), išlaidos už elektros lemputes, kasos juostą, su viešojo tualeto veiklą kontroliuojančiomis institucijomis susijusios išlaidos (pvz. vandens tyrimas ir pan.). Gintaro Bartkevičiaus individualios įmonės teises ir pareigas 2010-04-08 perėmė ieškovas UAB „Ametrinas“ (9 b. l.), UAB „Angura“ teises ir pareigas 2008-10-01 perėmė UAB „Komercijos vystymo kompanija – 2“ (29 b. l.), o UAB „Komercijos vystymo kompanija – 2“ teises ir pareigas perėmė atsakovas UAB „Baltisches Haus“ (30 b. l.). 2015-04-16 raštu atsakovas nuo 2015-04-30 vienašališkai nutraukė Sutartį su ieškovu, o ieškovas pateikė atsakovui apmokėti 2015-04-30 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. AMT000000556 4683,72 Eur sumai apmokėti, kurią sudaro 115,84 Eur paslaugos administravimo mokestis, 3754,99 Eur viešojo tualeto eksploatavimo išlaidos ir 812,88 Eur PVM (5 b. l.). Viešojo tualeto eksploatavimo išlaidas ieškovas detalizavo 2015-04-30 viešojo tualeto eksploatacijos sąnaudų akte (17 b. l.), iš kurio matyti, kad ieškovas sumokėjo 37,73 Eur paslaugų tiekėjams (Joniškio rajono savivaldybės administracijai, UAB „Dezinfa“ ir UAB „Aledakomas“), 600,00 Eur atlyginimo už laikotarpį nuo 2015-04-01 iki 2015-04-30, 185,88 Eur socialinio draudimo, 2289,79 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 709,38 Eur socialinį draudimą ir 5,78 Eur Garantiniam fondui. Ieškovo pateikti išrašai iš asmens kortelių (32, 44-55 b. l.) patvirtina, kad ieškovas anksčiau skaičiuodavo darbuotojams kompensacijas už nepanaudotas atostogas. Po teismo įsakymo išdavimo atsakovas sumokėjo ieškovui iš viso 1049,18 Eur (18 b. l.), t.y., 115,84 Eur paslaugos administravimo mokestį, 37,73 Eur išlaidas paslaugų tiekėjams (Joniškio rajono savivaldybės administracijai, UAB „Dezinfa“ ir UAB „Aledakomas“), 600,00 Eur atlyginimą už laikotarpį nuo 2015-04-01 iki 2015-04-30, 185,88 Eur socialinį draudimą bei 181,84 Eur PVM, ir pateikė teismui prieštaravimus dėl dalies reikalavimų, tačiau nesutiko atlyginti ieškovui 2289,79 Eur kompensacijų už nepanaudotas atostogas, 709,38 Eur socialinį draudimą ir 5,78 Eur išlaidas Garantiniam fondui.

Dėl sutarties aiškinimo.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atlygintinų paslaugų teikimo sutarties (CK 6.716 str. 1 d.) aiškinimo.

Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Teismas, aiškindamas šalių sudarytos sutarties sąlygas ir spręsdamas iš sutartinių santykių kilusius ginčus, nuo sutarties sąlygų turinio gali nukrypti tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-219/2015).

CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip jose nustatyta. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis.

Nagrinėjamam ginčui aktualios atlygintinų paslaugų tiekimo sutartinius teisinius santykius reglamentuojančios normos nustato, kad tokia sutartimi viena šalis (paslaugos teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti šiam tam tikras nematerialaus pobūdžio ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 str. 1 d.). Pagal Sutartį šalys susitarė, kad atsakovas už ieškovo teikiamas viešojo tualeto paslaugas mokės ieškovui administravimo mokestį ir piniginių lėšų skirtumą tarp būtinųjų išlaidų ir ieškovo gautų pajamų. Sutarties 2.3.5. punkte šalys numatė, kas sudaro būtinąsias išlaidas, kur be kitų išlaidų nurodyta, kad yra atlyginamos išlaidos dviejų įmonės darbuotojų išlaikymui, o būtent – minimalus atlyginimas ir už darbuotojus mokami mokesčiai. Atsakovas nesutinka su ieškovo paskaičiuotomis ir prašomomis priteisti iš atsakovo išlaidomis, susijusiomis su 2 darbuotojų atleidimu, t.y., paskaičiuotomis kompensacijomis už nepanaudotas atostogas, išlaidomis valstybiniam socialiniam draudimui bei išlaidomis Garantiniam fondui, nes jo teigimu, šios išlaidos nepatenka į būtinųjų išlaidų sąvoką. Ieškovas, pagrįsdamas ieškinį, nurodė, kad atsakovas anksčiau nepareiškė prieštaravimų dėl kompensacijų už nepanaudotas atostogas bei kitų sumų atlyginimo ir jas atlygino, ką, anot ieškovo, patvirtina darbuotojų asmens kortelių kopijos ir pardavimo operacijų sąrašas (44-55, 56-59 b. l.). Atsakovas teismo posėdyje neneigė, kad anksčiau atlygindavo ieškovui paskaičiuotas išlaidas darbuotojų kompensacijoms už nepanaudotas atostogas, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas sutiko dėl sutartinių teisinių santykių išplėtimo ir tokiu būdu atsisakė teisės pareikšti ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo teisme. Sutarties 5.1. punktas nustato, kad sutartis gali būti pakeista ir (ar) papildyta tik šalių susitarimu. Kadangi Sutartis sudaryta raštu, duomenų apie tai, kad šalys susitarė dėl konkrečios Sutarties pakeitimų formos (rašytinė, žodinė ar kt.) nėra, laikytina, kad ir Sutarties pakeitimai turi būti sudaromi raštu. Paminėtina, kad šalys dėl nurodytų išlaidų atlyginimo Sutartyje nesusitarė, duomenų apie ikisutartinius šalių santykius, derybas, konkrečias Sutarties sudarymo aplinkybes, kurios leistų spręsti apie kitokį šalių susitarimą nėra, duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kad sutartiniai santykiai modifikavosi taip pat nėra, todėl šiam ginčui išspręsti būtina nustatyti, ką reiškia sąvoka „minimalus atlyginimas“ bei sąvoka „už darbuotojus mokami mokesčiai“, taip pat sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą.

„Atlyginimo“ arba „darbo užmokesčio“ sąvoka yra nustatyta DK 186 straipsnio 1 dalyje, o būtent darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, taigi kompensacija už nepanaudotas atostogas nėra priskiriama darbo užmokesčiui. Tačiau teismų praktikoje ši sąvoka aiškinama plačiau - vertinant darbo užmokesčio tikslą atlyginti darbuotojui už jo pasiektą kiekybinį ir kokybinį darbo rezultatą, manytina, kad kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, nors ir nėra darbo užmokestis už pasiektą konkretų rezultatą ir dirbtą tam tikrą laiko tarpą, tačiau gali būti priskiriama darbo užmokesčiui prilygintoms išmokoms kaip atlygis už darbą poilsiui skirtu laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-313/2015).

Sąvoką „už darbuotojus mokami mokesčiai“ reikėtų suprasti kaip mokesčius, kuriuos darbdavys moka valstybei už darbuotoją. Iš prie ieškinio pridėtų rašytinių įrodymų matyti, kad UAB „Ametrinas“ darbuotojai dirbo sudarę su ieškovu darbo sutartis. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą visi pagal darbo sutartį dirbantys fiziniai asmenys (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 1 d. 1 p.) yra privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nedarbo socialiniu draudimu ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 str. 1-4 p.). Socialinio draudimo įmokas moka darbdaviai. Taigi šios įmokos priskirtinos už darbuotojus mokamiems mokesčiams.

Be to, pagal Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo 3 straipsnio 3, 4 dalis darbdavys privalo kartą per mėnesį arba kartą per metus, arba du kartus per metus sumokėti 0,2 procento dydžio įmokas, skaičiuojamas nuo darbuotojų darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Todėl nurodytos įmokos priskirtinos už darbuotojus mokamiems mokesčiams.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tiek kompensacijos už nepanaudotas atostogas, tiek ir visi nuo darbuotojo darbo užmokesčio valstybei mokami mokesčiai, kuriuos darbdavys sumokėjo, atleidęs darbuotoją iš užimamos darbo vietos (pareigų), yra darbo teisinių santykių dalykas. O šioje byloje ginčas kilo dėl atlygintinų paslaugų teikimo sutarties. Pagal šią Sutartį šalys susitarė dėl atitinkamų paslaugų teikimo ir apmokėjimo už jas, o ne dėl darbuotojų įdarbinimo ir/ar atleidimo - atitinkamų darbo teisinių santykių sukūrimo ar nutraukimo, t. y., sutarties dalykas – paslaugų teikimas. Kaip matyti Sutartyje nėra daugiau sąlygų dėl darbo teisinių santykių, nereguliuojami ieškovo darbo teisiniai santykiai su darbuotojais siekiant tinkamai vykdyti Sutartį, t.y., nenumatyta atostogų darbuotojams suteikimo tvarka bei kiti su darbo teisiniais santykiais susiję klausimai. Be kita ko, iš UAB „Ametrinas“ įstatų matyti, kad bendrovės veiklos objektas yra didmeninė ir mažmeninė prekyba, asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas, nekilnojamojo turto operacijos, pramoninis valymas, tekstilės ir kailių gaminių skalbimas ir sausasis valymas (7-8 b. l.), iš ko daroma išvada, kad ieškovas turi teisę užsiimti ne tik viešųjų tualetų paslaugų teikimu. Ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, kad viešųjų tualetų paslaugų teikimas buvo vienintelė įmonės veikla, nutraukus Sutartį, ieškovas daugiau jokios veiklos nebevykdo, ieškovas teismo posėdyje neneigė, kad užsiima ir kita veikla. Taigi byloje liko nepaneigta, kad ieškovas turėjo galimybes ne atleisti darbuotojus, o pasiūlyti jiems kitą darbo vietą ir tokiu būdu išvengti papildomų išlaidų, susijusių su darbuotojų atleidimu. Dėl šių priežasčių sutiktina su atsakovu, kad ieškovas nesuteikdamas darbuotojams kasmetinių atostogų bei, nutraukus Sutartį, atleisdamas darbuotojus, o ne pasiūlydamas jiems kitą darbą, pasirinko atitinkamą verslo modelį ir veikė savo rizika, todėl išlaidos, atsiradusios dėl tokios veiklos, nepriskirtinos išlaidoms, susijusioms su darbuotojų išlaikymu, todėl negali būti laikomos skola. Atsižvelgiant į tai, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Kadangi ieškinys atmestinas, netenkintinas ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškinys atmetamas, iš ieškovo priteistinos atsakovui bylinėjimosi išlaidos - ieškovės naudai – 653,40 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (77-78 b. l.), o valstybės naudai - teismo patirtos 7,14 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 str., 93 str., 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.193 straipsniu, 6.716 straipsnio 1 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Ametrinas“, juridinio asmens kodas 157696980, buveinė Audruvės g. 2B, 84155 Joniškis, A/S Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, atsakovui UAB „Baltisches Haus“, juridinio asmens kodas 111543781, buveinė J. Jasinskio g. 16A, Vilnius, A/S Nr. (duomenys neskelbtini), AB DnB bankas, 653,40 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt trijų eurų, 40 centų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Ametrinas“, juridinio asmens kodas 157696980, buveinė Audruvės g. 2B, 84155 Joniškis, A/S Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, valstybės naudai 7,14 Eur (septynių eurų, 14 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.