- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- I1-5122-279/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01292-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. M. (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus PN), 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–2) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 18 d. iki 2016 m. birželio 10 d. buvo laikomas Alytaus PN netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, Alytaus PN buvo laikomas avariniame pastate (sugriuvusios grindys, kiauri mediniai langai, pastate buvo šalta ir drėgna, veisėsi įvairūs parazitai, nuo lubų krito tinkas), maudytis buvo galima tik kartą per savaitę). Prašo netaikyti ieškinio senaties termino, nes yra teisiškai neišprusęs. Pareiškėjas teigimu, dėl tokių neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų jis patyrė stresą, emocinius ir fizinius skausmus.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Alytaus PN atsiliepimu (b. l. 8-11) prašo pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą taikyti ieškinio senatį.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN, atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis buvo laikomas Alytaus PN netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 18 d. iki 2016 m. birželio 10 d. Atsakovei atstovaujantys Alytaus PN atsiliepime teigė, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, prašo pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą taikyti ieškinio senatį.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad nagrinėjant ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieškinio senatį reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos (2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3462-624/2018, 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį garantuojamas pažeistos teisės gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės gynimą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Ieškinio senatis skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą bei suteikia garantiją kitai šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos.
Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių laikymo Alytaus PN sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodytų pažeidimų pobūdį, konstatuojama, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. Dėl šių priežasčių nuo to momento ir skaičiuojamas senaties terminas. Darydamas šią išvadą, teismas atsižvelgia į LVAT suformuotą senaties taikymą reguliuojančių teisės normų nuostatų aiškinimą (pavyzdžiui, žiūrėti 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3710-552/2018, 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-858/2015). Pareiškėjas kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo turėjo vėliausiai per 3 metus, skaičiuojant atitinkamai nuo kiekvienos dienos, kurią laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų nuostatų.
Pareiškėjo teigimu, Alytaus PN netinkamomis sąlygomis jis buvo laikomas nuo 2014 m. sausio 18 d. iki 2016 m. birželio 10 d. (b. l. 1), o iš bylos duomenų nustatyta, kad skundą dėl žalos atlyginimo teismui surašė 2020 m. gegužės 20 d. (b. l. 1), t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo galimų jo teisių pažeidimų, todėl pareiškėjas praleido CK 1.128 straipsnio 8 dalyje nurodytą 3 metų senaties terminą skundui pateikti.
Pagal teismų praktiką, nustatant asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie atitinkamos įstatymų nustatytos asmens teisės pažeidimo dieną, atsižvelgiama į apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus, pagal kuriuos vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo pagal galimo jo teisių pažeidimo pobūdį turėjo suvokti savo teisių pažeidimą. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad kalinimo sąlygas atitinkamoje įstaigoje kalinamas asmuo patiria kiekvieną tomis sąlygomis buvimo dieną.
Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 116 straipsnyje nustatyta, kad nuteistieji pasirašytinai supažindinami su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais. Šio kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta nuteistųjų teisė gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises ir pareigas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl informacijos apie įkalinimo sąlygas suteikimo ir kad toks prašymas būtų buvęs atmestas. Pareiškėjas skunde nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjo nesikreipimo į teismą su skundu (ir dėl to praleistas ieškinio senaties terminas) priežastys buvo subjektyvios, nulemtos jo paties pasyvumo ir nepakankamo rūpestingumo. Byloje nėra pagrindo netaikyti ieškinio senaties termino ir nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą senaties terminą.
Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, Alytaus PN prašymas taikyti ieškinio senatį yra tenkinamas, pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 18 d. iki 2016 m. birželio 10 d. atmetamas
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo V. M. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.